-
Pigesnių degalų vykstate į Baltarusiją? Galite iš ten ir nebegrįžti 64
„Lietuvoje šiandien karšta – apie 30 laipsnių – karšta yra ir Lietuvos pasienyje sienos apsaugos prasme. Keletą savaičių mes turime migracijos srautų didėjimą. Prieš kurį laiką turėjome šių metų rekordą, kai į Lietuvą neįleidome virš 100 neteisėtų migrantų per parą. Tokių skaičių jau seniai neturėjome. Šiuo metu fiksuojama apie 60–70 valstybės sienos pažeidimų ir tiek pat neteisėtų migrantų kasdien mes neįleidžiame. Situacija prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos arba prie Baltarusijos ir Latvijos sienos – kitokia. Ten tie srautai mažesni, Latvijoje visai jų nėra, prie Lenkijos sienos taip pat matome mažėjimą“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Buvo mėginta tyčia gadinti fizinį barjerą prie sienos su Baltarusija, tačiau daugiausiai ten, kur dar neįrengtos stebėjimo sistemos.
„Fizinio barjero diegimo darbai eina į pabaigą, liko mažiau nei 20 km. Nuo šių metų pradžios fiksavome apie šimtą fizinio barjero gadinimo atvejų. Tarp jų yra ir netyčiniai gadinimai vykdant statybos darbus, taip pat žvėrių. Nemažai buvo ir neteisėtų migrantų arba Baltarusijos pasieniečių gadinimo atvejų. Daugumą jų, apie 70 proc., buvo sugadinta ten, kur dar neturime sienos stebėjimo sistemų. Iki šių metų pabaigos planuojame visiškai užbaigti sienos stebėjimo sistemų diegimą ir turėti tą sistemą per visą Baltarusijos pasienį“, – teigė R. Liubajevas.
Daugiausiai pažeidimų pasieniečiai fiksuoja Švenčionių ir Dutiškių pasienio ruože, mat ten ne visur sudėtos stebėjimo sistemos.
Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože.
„Santykių [su Baltarusijos pasieniečiais] jokių neturime. Mūsų bendradarbiavimas, kuris egzistavo, nutrūko. Sunkiai dabar įsivaizduojama, kaip būtų galima organizuoti bendradarbiavimą su pareigūnais, kurie organizavo ataką prieš Lietuvą, prieš mus. Manau, kad artimiausiu metu ta situacija nepasikeis. [Baltarusijos pasieniečiai] padeda, pataria, kartais pjauna koncertiną arba fizinį barjerą ir įleidžia migrantus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiek tiek pasikeitė ir srautai, ir pagrindiniai taškai. Valstybės sienos pažeidimų vis daugiau fiksuojame mūsų šiauriniame flange, t. y. Vilniaus pasienio rinktinės ruože, ypač Švenčionių, Dutiškių pasienio užkardos ruože. Ten [stebėjimo] sistemų yra ne visur, todėl neteisėti migrantai ar organizatoriai pasirenka tuos ruožus, kur lengviau prasmukti, tačiau pavyksta tuos pažeidimus laiku nustatyti ir migrantus sulaikyti“, – pasakojo VSAT vadas.
Pasieniečių sraigtasparnis gali matyti keleto kilometrų atstumu.
„Kasdien mūsų aviacijos valdybos orlaiviai naudojami sienos apsaugai. Šiuo metu beveik kiekvieną dieną mes naudojame savo sraigtasparnius“, – teigė R. Liubajevas.
Lietuvos pasieniečiams reikalingos papildomos pajėgos.
„Kadangi [migrantų] srautai išaugo, atsiranda vis daugiau ruožų, kuriuose fiksuojame valstybės sienos pažeidimus, mums reikia papildomų pajėgumų. Mes tai darome iš savo rezervo – skiriame papildomas pajėgas iš kitų rinktinių. Šiuo metu diskutuojame su Lietuvos kariuomene, policija dėl papildomų pajėgų skyrimo prie sienos su Baltarusija“, – tvirtino R. Liubajevas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Padidėjus kuro bei maisto prekių kainoms, nemaža dalis lietuvių vyksta į Baltarusiją apsipirkti pigiau, tačiau VSAT perspėja – jei nuvykus į priešišką valstybę jums kažkas nutiks, Lietuva tikriausiai bus bejėgė padėti.
„Mes nežinome, kas vyksta [su lietuviais, kirtusiais sieną], kadangi mūsų bendradarbiavimas su Baltarusijos pasieniečiais yra sudėtingas. Pilietis, išvykęs iš Lietuvos į Baltarusiją, buvo ten sulaikytas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – apie nelaimėlį lietuvį kalbėjo VSAT vadas.
Tai nėra pirmas toks atvejis. Panašiai nutiko prieš keletą mėnesių į Baltarusiją vykusiam latviui, kuris šiuo metu yra uždarytas psichiatrijos ligoninėje, o Latvijos pareigūnai jam padėti negali.
„Apie tai, kad nepatariama vykti į Baltarusiją kalba ne tik pasieniečiai, bet ir saugumo departamentas, užsienio reikalų ministerija, vidaus reikalų ministerija. Kiekvienam, planuojančiam vykti į Baltarusiją, reikėtų labai rimtai įvertinti ir priimti sprendimą ir už tai atsakyti“, – teigė R. Liubajevas.
Dar prieš karą Ukrainoje, kai valstybės vadovė buvo Dalia Grybauskaitė, vienam Lietuvos raitosios policijos pareigūnui irgi nepasisekė Baltarusijoje. Tada jį taip pat sulaikė už narkotikų gabenimą ir įkalino, tačiau prezidentė sugebėjo nelaimėlį iš ten ištraukti. Dabar situacija kitokia.
„Manau, kad valstybė imsis visų įmanomų veiksmų, kad padėti tam piliečiui, bet tos galimybės šiuo metu yra gan ribotos. Situacija iš esmės pasikeitė. Vargu, ar mūsų konsulinės įstaigos galėtų suteikti konsulinę pagalbą. Neturime to bendradarbiavimo, kuris egzistavo su Baltarusijos pasieniečiais, todėl tokiam asmeniui būtų labai sudėtinga padėti“, – kalbėjo R. Liubajevas.
Nors jau seniai aišku, kad Baltarusija yra išvien su Ukrainą bombarduojančia Rusija, lietuviai vis tiek stovi eilėse prie sienos, kad tik galėtų nusipirkti pigesnio kuro.
„Daugelis vykstančių į Baltarusiją deklaruoja vyksiantys aplankyti pažįstamus, gimines, nusipirkti vieną kitą daiktą“, – teigė R. Liubajevas ir pridėjo, kad dažniausiai tos kelionės užsibaigia pirmoje degalinėje.
Anksčiau pasieniečiai sieną gindavo pistoletais, dabar jau gavo ir automatinių ginklų.
„Jau praeitais metais, neteisėtos migracijos krizės metu, mūsų pareigūnai buvo atitinkamai instruktuojami, mokomi, kaip elgtis. Bet kada gali būti organizuojama kažkokia provokacija, todėl mūsų pareigūnai ginkluojami papildomai. Jeigu anksčiau mūsų pareigūnai saugodavo sieną tik pistoletais, šiuo metu tai daroma su automatiniais ginklais. Taip pat organizuojami mokymai, instruktažai ir aš manau, kad jie tikrai yra pasiruošę“, – sakė VSAT vadas.
Keliaudami į Baltarusiją apie savo laisves ir teises galite kuriam laikui pamiršti.
„Šiuo metu mūsų piliečiai tikrai gali keliauti Europoje ir reikėtų savo interesą nukreipti į Vakarų Europą, į demokratines valstybes. Jeigu priimamas sprendimas vykti į Baltarusiją, reikia pasverti, labai atsakingai priimti sprendimą, suprasti ir žinoti, kad gali būti organizuojama provokacija prieš jį ir valstybei tikrai bus sunku jam padėti“, – teigė R. Liubajevas.
-
VSAT vadas apie žvalgybos ataskaitą: ir aš asmeniškai buvau gavęs grasinimų
Žvalgybai kasmetinėje ataskaitoje penktadienį paskelbus, jog migrantų krizės metu Baltarusijos pareigūnai periminėjo Lietuvos pasieniečių telefonų duomenis ir išnaudojo juos psichologiniam poveikiui, R. Liubajevas tvirtino, kad tai buvo daroma ne tik prieš jį patį, bet ir prieš kitus aukšto rango VSAT pareigūnus.
„Buvo žinoma, kad mūsų veiksmai prie valstybės sienos stebimi Baltarusijos specialiųjų tarnybų, teisėsaugos institucijų arba jėgos struktūrų atstovų. Taip pat buvo žinoma, kad naudojamasi duomenimis, ir aš asmeniškai buvau gavęs grasinimų, tokių grasinimų gavo nemažai Valstybės sienos apsaugos pareigūnų“, – BNS penktadienį sakė R. Liubajevas.
Pasak VSAT vado, grasinamos žinutės buvo siunčiamos iš, greičiausiai, netikrų profilių feisbuko „Messenger“ programėle, imituojant neteisėtus migrantus, jų artimuosius ar nevyriausybines organizacijas. Anot jo, buvo žinoma, kad tai yra „Baltarusijos specialiųjų tarnybų provokacija“.
„Buvo įvairių grasinimų – kad žinoma mano buvimo vieta, mano šeimos narių buvimo vieta, kad „mes už savo brolių ir seserų niekinimą atkeršysime“. Neva rašo migrantai, kai kurios paskyros buvo iškart naikinamos“, – sakė VSAT vadas.
Buvo įvairių grasinimų – kad žinoma mano buvimo vieta, mano šeimos narių buvimo vieta, kad „mes už savo brolių ir seserų niekinimą atkeršysime“. Neva rašo migrantai.
„Tai – viena iš psichologinio spaudimo priemonių, nemažai ir aukšto rango Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sulaukė tokių grasinimų, jų buvo nemažai, apie tai buvo informuojamos institucijos“, – tvirtino jis.
Apie perimamus pareigūnų komunikacijų metaduomenis, ir jų naudojimą psichologiniam spaudimui penktadienį grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime pranešė Lietuvos žvalgyba. Ataskaitoje taip pat informuota ir apie grasinimus pareigūnams iš iš netikrų socialinių tinklų paskyrų, pasinaudojant socialiniuose tinkluose skelbiama informacija.
Pasak R. Liubajevo, žvalgyba kalba ir apie pareigūnų telefoninius skambučius, SMS žinutes pasienyje.
Jo teigimu, pareigūnai, būdami prie valstybės sienos, mobiliaisiais telefonais naudojasi „tik išskirtiniais atvejais“, o komunikacijai daugiausiai skirtas koduotas ryšys.
„Tačiau kai kuriais atvejais telefonai irgi naudojami tarnybos reikmėms ir galimai ta informacija gali būti perimta. Todėl yra parengtos naudojimosi instrukcijos mūsų pareigūnams ir vadovams vykstant į pasienio ruožą, prie sienos imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kad nebūtų to duomenų perėmimo, nebūtų ta informacija panaudojama blogais tikslais“, – kalbėjo jis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje taip pat teigiama, kad su migrantų srautu į Lietuvą bandė patekti keliolika asmenų, slepiančių ar įtariamų slėpus savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje bei turinčių karinės patirties.
Pasak žvalgybos, tarp jų buvo, pavyzdžiui, asmuo, nuslėpęs, jog buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti grupuotės „Islamo valstybė“ pusėje, taip pat asmuo, nuslėpęs ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį regionų konfliktuose.
R. Liubajevas patvirtino, kad kalbama apie „daugiau nei dešimt asmenų, kurie buvo susiję su nusikalstama ar teroristine veikla, bet netiesiogiai“.
„Tokių asmenų buvo, jų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai, jie izoliuoti ir dauguma jų jau grąžinti į kilmės šalį“, – teigė VSAT vadas.
Grėsmių vertinime taip pat rašoma, kad Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas, o duomenys naudojami ne tik migrantams nukreipti, bet ir „Baltarusijos ir Rusijos kariniam planavimui“.
