Visgi, klausiamas apie galimybes visiškai uždaryti sieną su Baltarusija, VSAT vadas akcentuoja, kad pasieniečiams svarbu atlikti tinkamą įvažiuojančiųjų patikrą bei užsimena apie galimybę riboti kontrolės punktų darbo laiką.

„Mes padarėme vykstančių per valstybės sieną analizę ir po kontrolės punktų uždarymo matome, kad sumažėjo Lietuvos piliečių srautai į Baltarusiją, bet tuo pačiu metu padidėjo Baltarusijos piliečių srautai per sieną, į Lietuvą ar iš jos“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ teigė R. Liubajevas.

Tokias tendencijas VSAT vadas aiškina geopolitine situacija regione, tad jo nuomone, tai gali būti susiję su pasienio kontrolės punktų uždarymu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

„Tai susiję su regioniniais sprendimais, nes buvo uždaryti beveik visi kontrolės punktai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, tai atitinkamai Baltarusijos piliečių srautai buvo perskirstyti, kai kurie piliečiai pradėjo važiuoti į Vakarų Europą per Lietuvą, tai pastebėjome Baltarusijos piliečių srautų augimą“, – aiškino jis.

Atsižvelgdamas į jau kurį laiką Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas rekomendacijas nevykti į Baltarusiją, R. Liubajevas svarsto, kad jos gali būti viena iš priežasčių, kodėl sumažėjo į šią šalį vykstančių lietuvių skaičius.

„Mūsų piliečiai pradėjo mažiau vykti į Baltarusiją, nors tokių dar yra nemažai. Pirmiausia dėl to, kad pablogėjo vykimo per valstybės sieną sąlygos, žmonėms reikia laukti eilėse. Ko gero pradėjo veikti ir tie raginimai nevykti į Baltarusijos respubliką dėl tam tikrų grėsmių savo saugumui ir sveikatai. Dabar nefiksuojame didelių eilių ir augimo, tikėtina, kad situacija tokia ir išliks“, – dėstė jis.

VSAT vadas patikino, kad pasienio punktų uždarymas nekelia grėsmės saugumui, mat sienų apsaugą leidžia užtikrinti tam pritaikytos technologijos.

„Kai uždarome nevyksta jokia kontrolė, tačiau kontrolės punktų teritorija yra pasienyje, vykdome sienos apsaugos stebėjimą. Galbūt mažiau pareigūnų yra, bet dabar techninėmis priemonėmis galima stebėti. (Prireikus – ELTA) bet kada gali atvykti papildomos pajėgos“, – interviu metu teigė R. Liubajevas.

VSAT vado nuomone, norint atlikti kokybišką pasienio kontrolę, reikalingas įvažiuojančiųjų srautų mažinimas.

„Vis dėlto mūsų interesas yra, kad būtų galima geriau kontroliuoti atvykstančių užsieniečių srautą, kalbu apie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečius. Kai yra tokie dideli srautai, atlikti kokybišką kontrolę yra sunkiau, mes manome, kad vienas iš galimų kelių yra šių srautų mažėjimas, kad būtų galima kokybiškiau atlikti pasienio patikrinimo procedūrą“, – aiškino jis.

Pasak R. Liubajevo, Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svarstyti pateiktus pasiūlymus dėl atliekamos patikrinimo procedūros kokybės gerinimo. Jo nuomone, jei pasienio punktai nebus uždaryti, tikėtina, kad būtų ribojamas kai kurių kontrolės punktų darbo laikas.

„Kad tie baltarusiai išlipo, tai yra traukinio personalo klaida. Palydovės atidarė duris, tie baltarusiai nebėgo, nesipriešino ir t.t., jie iškart buvo pastebėti ir sugrąžinti į tą traukinį. Tad jeigu tos durys būtų neatsidariusios, ko ir neturėtų būti, tai ir incidento nebūtų buvę“, – Eltai teigė G. Mišutis.

Jis atkreipia dėmesį, kad Vilniuje trumpam išlipusiems baltarusiams jokios nuobaudos nebus taikomos, nes jie turėjo Šengeno vizas.

„Kažkokių nuobaudų net ir taikyti nelabai galima. Nes jeigu tas Rusijos pilietis, kuris turi tą supaprastinto tranzito dokumentą, tada būtų kita situacija. Čia buvo du baltarusiai, kurie turėjo Šengeno vizas, jie Lietuvoje buvo teisėtai“, – informavo VSAT atstovas.

Pasak G. Mišučio, Vilniaus stotyje iš traukinio išlipusius baltarusius atgal sugražino Saugos tarnyba.

ELTA primena, kad trečiadienio vakarą Vilniaus geležinkelio stotyje iš tranzitinio traukinio Kaliningradas–Sankt Peterburgas išlipo du baltarusiai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas sostinės Geležinkelio gatvėje įvyko apie 22.20 val.

Pirminiais duomenimis, atidarę vagono duris, iš traukinio išlipo 1980 ir 1972 metais gimę Baltarusijos piliečiai, kuriuos nedelsiant sulaikė geležinkelio stoties saugos tarnybos apsaugos darbuotojai.

Nustatyta, kad abu jie turi galiojančias Šengeno valstybių vizas ir tuo pačiu traukiniu išvyko į Baltarusiją.

VSAT vadovas: sunku patikėti, kad iš traukinio Vilniuje išlipę baltarusiai norėjo tik pasigrožėti sostine

I. Gelūno / BNS nuotr. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas netiki, kad trečiadienį vakare Vilniaus geležinkelio stotyje iš tranzitinio traukinio Kaliningradas–Sankt Peterburgas išlipę du baltarusiai norėjo pasigrožėti Vilniumi. Tokią išlipimo sostinėje versiją pareigūnams pateikė užsieniečiai. R. Liubajevas pažymi, kad pastaraisiais metais daugiau tokių įvykių nebuvo fiksuota.

„Bent jau jų pačių žodžiais, vykdami tranzitu norėjo pasigrožėti Vilniumi ir dėl to nutarė išlipti Vilniuje“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.

„Iš tikrųjų sunkiai galima patikėti tokia versija. Reikia paminėti, kad šie piliečiai vyko tranzitu iš Kaliningrado į Sankt-Peterburgą, tai matyt tiesiog norėjo išlipti ir būti Lietuvoje“, – pridūrė VSAT vadovas.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi teisę atvykti į Lietuvą, gali iš traukinio išlipti tik Kenoje arba Kybartuose. Atvejų, kai tokie asmenys iš traukinio išlipa neleistinose vietose, nėra daug, pridūrė R. Liubajevas.

„Nefiksuojame mes daugiau tokių atvejų. Jeigu vertinsime praeitus metus, užpraeitus metus, tokių atvejų tikrai nebuvo, mes nefiksavome“, – teigė VSAT vadovas.

Bent jau jų pačių žodžiais, vykdami tranzitu norėjo pasigrožėti Vilniumi ir dėl to nutarė išlipti Vilniuje.

Jis pažymėjo, kad praėjusiais metais buvo fiksuota 100 pažeidimų, kurie susiję su leidimais keliauti per Lietuvos teritoriją sausumos keliais.

„Tai žmonės, turėdami supaprastintą kelionės dokumentą Kaliningrado tranzito tiesiog buvo Lietuvoj daugiau negu leistina. Bet jeigu kalbėti apie traukinį – tikrai nefiksavome tokių atvejų“, – sakė R. Liubajevas.

„Tai, kad žiemą sumažėjo neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai, dar nereiškia, kad saugumo situacija pasikeitė. Labai tikėtina, kad pavasarį, vasarą neteisėtos migracijos veiksmai pradės vėl augti“, – Eltai teigė R. Liubajevas.

„Tai rodo ir mūsų patirtis iš praėjusių metų, ir bendra ES patirtis. Pavasario ir vasaros sezonais neteisėtos migracijos skaičiai didėja. Be to, kaimynystėje esantys režimai neatsisako savo ketinimų ir toliau destabilizuoti padėtį ir ES, ir NATO valstybėse“, – pridūrė jis.

VSAT vadas tikina, kad Lietuva, bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, jau dabar ruošiasi pavasarį galimai augsiantiems neteisėtos migracijos srautams.

Pavasario ir vasaros sezonais neteisėtos migracijos skaičiai didėja.

„Mes nuolat stebime situaciją, aktyviai dirbame su mūsų partneriais ES, su kaimyninėmis valstybėmis ir ruošiamės užtikrinti sienos apsaugą pavasarį, nes greičiausiai tie srautai didės“, – kalbėjo jis.

R. Liubajevas sako, kad bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną yra ir dabar, tačiau juos suvaldant pakanka prevencinių priemonių.

„Mūsų pareigūnai turėdami galimybę stebėti sieną per stebėjimo sistemą atvyksta į įvykio vietą dar iki valstybės sienos pažeidimo. Dažniausiai pavyksta prevencinėmis priemonėmis išvengti gadinimo. Privažiuoja VSAT pareigūnai ir tuomet arba migrantai, arba jiems talkinantys Baltarusijos pareigūnai pasišalina į Baltarusijos teritorijos gilumą“, – dėstė jis.

ELTA primena, kad praėjusių metų liepos pradžioje Vyriausybė patvirtino atnaujinto Valstybės sienos apsaugos priedangos plano projektą. Anot VRM, Valstybės sienos apsaugos priedangos planas reglamentuoja išorės sienos ir vidaus sienos apsaugą, kai paskelbiami sustiprintos valstybės sienos apsaugos režimai ar jų lygiai. Plane nustatyti kriterijai pagal grėsmių lygius, kada ir kokia apimtimi pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, kitos atsakingos žvalgybos institucijos ir tarnybos.

Pabrėžiama, kad Valstybės sienos apsaugos plano tikslas – kompleksinėmis priemonėmis ir koordinuotais tarpinstituciniais ir, arba tarptautiniais veiksmais operatyviai ir proporcingai reaguoti į kylančias ar susidariusias grėsmes Lietuvos nacionaliniam bei valstybės sienos saugumui, užtikrinti patikimą valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos kirtimo kontrolę.

Atnaujintą valstybės sienos apsaugos priedangos planą buvo tikimasi patvirtinti dar pernai rudenį, reaguojant į fizinio barjero su Baltarusija gadinimo atvejus.

„Bendras skaičius papildomų pareigūnų per dvejus metus siektų apie 450 pareigūnų, kurie būtų skiriami sienos apsaugai su Baltarusija“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

„Norime sustiprinti sienos apsaugą“, – pabrėžė jis.

Papildomi pareigūnai į tarnybą būtų priimti 2024–2025 metais.

„Pažiūrėjome į savo komplektavimo galimybes, iš karto per metus, matyt, būtų sunku organizuoti mokymą ir užpildyti etatus. Dėl to numatėme per dvejus metus. Pradėsime nuo kitų metų, kai bus patvirtintas biudžetas, ir baigsime dar kitais metais“, – BNS vėliau paaiškino vadas.

Anot jo, tokio skaičiaus pareigūnų priėmimas būtų reikšmingas – šiuo metu VSAT iš viso yra 4,3 tūkst. pareigybių, tai ir pareigūnai, ir valstybės tarnautojai.

R. Liubajevo teigimu, prieš pradėdami tarnybą nauji pareigūnai turėtų baigti trijų mėnesių įvadinį kursą.

„Mūsų mokyklos pajėgumai leidžia tiek pareigūnų apmokyti, turime galimybę organizuoti ir įvadinius vadinamuosius kursus, kai žmonės, kurie turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, per tris mėnesius gali baigti sutrumpintą įvadinį kursą ir pradėti tarnybą pasienyje. Galime gana lanksčiai organizuoti tuos mokymus“, – tvirtino jis.

Pasak vado, norinčiųjų tapti pasieniečiais pastaraisiais metais netrūksta.

„Manome, kad mums pavyks susikomplektuoti“, – sakė jis.

Norime sustiprinti sienos apsaugą.

Lietuvos siena su Baltarusija yra ir išorinės Europos Sąjungos (ES) siena. Nuo 2021 metų čia susiduriama su neteisėtos migracijos srautu, kurį, pasak Lietuvos pareigūnų, organizuoja Minsko režimas. Daugiau nei per dvejus metus Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti  21,5 tūkst. migrantų. Kai kurie sieną mėgino kirsti ne kartą.

Rekordinis biudžetas

Kitų metų VSAT biudžetą R. Liubajevas vadino rekordiniu. Jis turėtų siekti 135 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui numatyta per 91 mln. eurų. Šiais metais tam skirta 78,5 mln. eurų.

Vado duomenimis, šiemet pradedantis tarnybą pasienietis atskaičius mokesčius vidutiniškai uždirba 1006 eurus, kitąmet jis turėtų gauti 1050 eurų.

„Kol kas neskaičiuojame pokyčių, kurie būtų dėl Vidaus tarnybos statuto priėmimo“, – sakė R. Liubajevas.

Biudžeto projekte maždaug 27 mln. eurų suplanuoti turtui įsigyti.

„Aprūpinimas pagal karinį standartą vis didėja. Kitais metais planuojame, kad jis būtų įgyvendinimas daugiausia iš ES lėšų. Tai suteiks galimybę mums stipriai pasistūmėti į priekį aprūpinant mūsų pareigūnus kariniu standartu“, – sakė VSAT vadas.

Karo atveju VSAT taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Norėtų labiau sukarintos tarnybos

Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad pasienio tarnybą reikėtų labiau orientuoti į kariuomenės standartus.

„Jeigu būtų pilkos zonos scenarijus, jei reikėtų staigios reakcijos, jūs būsite pirmieji. Atsakant į tokį kaip „Hamas“ įsiveržimą jūs būtumėte pirmoje eilėje. Todėl reikėtų tarnybą pasukti labiau link sukarinto VSAT. Reikia galvoti, kaip padaryti šuolį, kad turėtume dar daugiau raumenų“, – per komiteto posėdį kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Teko lankytis Danijoje pasienio užkardoje, ten pasieniečiai savo rūsyje laikė pėstininkų būrio ginkluotę. Taikos metu vykdo pasienio apsaugos funkciją, bet karo meto atvejui jie turi karinę ginkluotę“, – sakė kitas NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Vėliau BNS L. Kasčiūnas pabrėžė, kad tikrai nekalbama apie VSAT pavaldumo keitimą – tik apie karinio standarto diegimą.

„Modeliuokime situaciją – vasaros vidurys, „Wagner“ Baltarusijoje, incidentas pasienyje – kas reaguoja pirmi? Natūralu, kad pasieniečiai. Todėl reikia galvoti, kaip tą pasienio pajėgumą didinti tiek sąveikaujant su kariuomene, tiek patiems reaguojant“, – sakė jis.

„Pasitvirtintas karinis standartas yra gerai, bet tam reikia finansavimo“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Pasak R. Liubajevo, diegiant karinį standartą, tai yra perginkluojant pasieniečius pagal NATO standartus, jau nemažai nuveikta – pernai naujų ginklų įsigyta už 3,5 mln. eurų, šiemet tam skirta 7 mln. eurų.

„Mūsų pareigūnų perginklavimo klausimas yra visiškai išspręstas“, – teigė vadas.

Iki 2022 metų dauguma VSAT pareigūnų buvo aprūpinti rusiškais Kalašnikovo tipo automatiniais ginklais. Pernai kariuomenė pasieniečiams perdavė apie 2,5 tūkst. automatinių šautuvų G-36. Šiemet planuoja pirkti dar daugiau kaip 1 tūkst. automatų.

„Matyt, sprendimą dėl kontrolės punktų uždarymo priimtų ir Estijos vyriausybė, tik klausimas būtų dėl Rusijos ir Estijos sienos uždarymo“, – BNS šią savaitę sakė Rustamas Liubajevas.

„Norvegija su Suomija taip pat turi sieną su Rusija. Čia toks buvo pasiūlymas Varšuvoje, greičiausiai artimiausiu metu bus pakviestos ir šitos valstybės prisijungti prie taip vadinamo klubo“, – pridūrė jis.

Pasieniečių vadas teigė, kad Lietuva, Latvija ir Lenkija šiuo metu dar tariasi dėl bendrų kriterijų, kurie lemtų sprendimą drauge uždaryti sieną su Baltarusija.

„Darbas toliau vyksta, tie kriterijai tikrai bus nustatyti, šiuo metu vertinama teisinė situacija kiekvienoje valstybėje. Po to sekantis etapas – konkrečiai nustatyti tuos kriterijus ir pateikti vadovams tvirtinti“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau yra sakęs, kad tokį sprendimą galėtų lemti ne tik kariniai veiksmai ar migrantų antplūdis, bet ir kokie nors nedraugiški politiniai, diplomatiniai sprendimai.

Sutarti dėl bendrų kriterijų tikimasi iki spalį Lietuvoje vyksiančio suinteresuotų šalių vidaus reikalų ministrų susitikimo, į kurį turėtų atvykti ir Suomijos bei Norvegijos atstovai.

Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.

Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių, tačiau žuvus jos vadams dalis šios privačios grupuotės samdinių iš Baltarusijos išvyko.

Suomija prisijungė prie Baltijos kaimynių, uždraudusi Rusijoje registruotiems automobiliams įvažiuoti į savo teritoriją.

Nuo penktadienio vidurnakčio neleidžiama asmeniniams automobiliams įvažiuoti į Suomiją.

„Tikrai matome padidėjimą, ypač prie sienos su Latvija – paskutinių dienų skaičiai tikrai stebina, kiekvieną dieną fiksuojama virš šimto bandymų neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną“, – žurnalistams penktadienį sakė pasieniečių vadas.

Per praėjusią savaitę Latvijoje sieną iš Baltarusijos mėginančių kirsti migrantų skaičiai kiekvieną parą svyruodavo nuo 11 iki 143 atvejų. Lietuvoje tokių atvejų buvo nuo kelių iki keliolikos.

„Dėl to ir buvo priimti sprendimai mūsų Latvijos kolegų sustiprinti sienos apsaugą ir buvo taip pat priimtas sprendimas stiprinti Latvijos sienos apsaugos tarnybą kitomis institucijomis. Mes taip pat lanksčiai reaguojame, vertiname situaciją priklausomai nuo tos situacijos ir rizikos lygio priimami sprendimai dėl kitų institucijų pasitelkimo“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartojo, jog migrantai galbūt bando pasinaudoti tuo, kad Latvijoje pasieniui su Baltarusija yra pasitelkiama mažiau priemonių nei Lietuvoje.

„Latviai iki šiol neturi fizinio barjero, neturi sienos stebėjimo sistemų ir visai tik neseniai pasitelkė kariuomenę. Tai šitie visi sprendimai Lietuvoje padaryti, tai reiškia, kad tiesiog mūsų siena yra uždaryta, o Latvijoje situacija yra kitokia“, – kalbėjo ministrė.

Tai, jog migrantų srautai plūsta ir į Lenkiją, ministrė aiškino tuo, kad iš šios patogiau keliauti į Vakarų Europos šalis.

Praėjusią parą, penktadienio ryto pasieniečių duomenimis, Lietuvoje bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos nefiksuota, Latvijos pasienyje sieną neteisėtai bandė kirsti 53 užsieniečiai, Lenkijos pareigūnai į šalį trečiadienį neįleido 175 migrantų.

Migrantų iš Baltarusijos antplūdis kilo 2021 metais. Tarptautinė bendruomenė teigia, kad jį suorganizavo Baltarusijos režimas, keršydamas dėl įvestų sankcijų.

„Jeigu vertinsiu tokių punktų uždarymo tikslingumą, sakyčiau, kad kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas arba teisėsaugos institucijos atstovas, būčiau už tai (kad reikėtų uždaryti daugiau punktų – BNS), nes tai leistų sumažinti, sakykime, nepageidaujamų asmenų srautus“, – antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė R. Liubajevas.

„Pagal mūsų kompetenciją, taip – sakyčiau, kad tai būtų mūsų atžvilgiu tikslinga padaryti“, – sakė VSAT vadas, paprašytas patikslinti, ar pritartų, jog būtų uždaryta kuo daugiau pasienio punktų su Baltarusija.

Pasak jo, uždaryti pasienio kontrolės punktus būtų „techniškai labai nesudėtinga“. 

Reaguojant į galimas grėsmes dėl į Baltarusiją persikėlusių dalies „Wagner“ samdinių, Lietuva planuoja uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės punktų su šia kaimyne – Šumsko ir Tverečiaus. Sprendimą dėl to turės priimti Vyriausybė.

„Šiai dienai ir Rusijos Federacijos piliečių, ir Baltarusijos Respublikos piliečių atžvilgiu taikoma padidinta patikrinimo procedūra, bet srautai labai dideli ir, sakykime, tų srautų sumažinimas iš tikrųjų prisidėtų prie mūsų saugumo situacijos užtikrinimo“, – kalbėjo pasieniečių vadas.

VSAT pasienyje su Baltarusija ketinant stiprinti pajėgumus ir dislokuoti daugiau pareigūnų, pasak R. Liubajevo, tarnyba artimiausiu metu kartu kitomis institucijomis planuoja surengti taktines pratybas siekiant atremti prie sienos su šia šalimi galimas provokacijas.

Jo teigimu, VSAT mato, kad Baltarusijos pasieniečiai toliau aktyviai prisideda prie neteisėtos migracijos bei, nors ir rečiau, tačiau toliau gadina fizinį barjerą.

„Turime informacijos, kad jie ir toliau tą darys ir priklausomai nuo politinės situacijos arba nuo A. Lukašenkos režimo ir Kremliaus režimo politinės agendos (darbotvarkės – BNS), matyt, tie srautai bus nuolat nukreipiami“, – sakė R. Liubajevas.

Lenkijos vyriausybė pirmadienį apkaltino Baltarusiją ir Rusiją organizuojant dar vieną migrantų antplūdį į Europos Sąjungą per Lenkijos sieną siekiant destabilizuoti situaciją regione.

Tokių iš viso registruota 11. Pagal gegužę Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, jie pasienyje galės dirbti drauge su profesionaliais pareigūnais.

VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas penktadienį rėmėjams įteikė jų statusą liudijančius pažymėjimus bei specialias liemenes, kuriomis vilkėdami jie patruliuos pasienyje bei vykdys kitas užduotis.

Šeši savanoriai talkins sieną su Baltarusija saugančiose VSAT Varėnos pasienio rinktinės užkardose, du darbuosis irgi sieną su Baltarusija saugančioje Vilniaus pasienio rinktinėje, dar trys padės sieną su Rusija saugančios Pagėgių pasienio rinktinėms pareigūnams.

„Rėmėjų institutas mūsų tarnybai yra reikalingas, o matant jūsų pasiryžimą neabejoju, kad jis veiks sėkmingai“, – įteikdamas pažymėjimus sakė R. Liubajevas.

Jis rėmėjams papasakojo apie situaciją pasienyje, ten kylančias grėsmes, pareigūnų darbą krizių metu, išklausė jų lūkesčius.

VSAT nuotr. 

Pagal įstatymą, VSAT rėmėju gali tapti numatytus reikalavimus atitinkantis fizinis asmuo, savo noru padedantis tarnybai vykdyti jai nustatytas funkcijas. Jiems tarnyba organizuoja teorinį mokymą, o išlaikę egzaminą asmenys įrašomi į VSAT rėmėjų sąrašą.

Su kiekvienu tokiu asmeniu sudaroma VSAT rėmėjo sutartis.

Teorinio mokymo programos egzamino laikyti neprivalo Lietuvos šaulių sąjungos, kitų asociacijų, kurių įstatuose viena iš funkcijų numatytas viešojo saugumo užtikrinimas, nariai, taip pat buvę VSAT pareigūnai, kiti einantys pareigas ir buvę vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, buvę tikrosios karo tarnybos kariai.

„Jei kalbėtumėme apie dabartinę situaciją prie sienos, tai ji pakankamai rami, praėjusią savaitę buvo fiksuojami vienetiniai sienos pažeidimo atvejai, taip pat nebuvo fiksuojama tokios papildomos veiklos Baltarusijos pasienio tarnybos atstovų arba Rusijos federacijos, aktyvumas yra tikrai žemas šiuo metu“, – žurnalistams Lavoriškių pasienio užkardos ruože penktadienį sakė R. Liubajevas.

Anot jo, šiuo metu didesnis neteisėtos migracijos aktyvumas stebimas Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Latvija.

„Aišku, režimas, naudodamasis savo galimybėmis, gali sukelti tam tikrą įtampą prie vienos ar prie kitos sienos, – sakė R. Liubajevas. – Gali būti karinės jėgos demonstravimas, kažkokios karinės technikos pasirodymas prie sienos. Tačiau pasikartosiu – mes nefiksuojame tokių atvejų“.

VSAT vadas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai pasirengimą NATO viršūnių susitikimui vykdė jau pusmetį, buvo ruošiamasi galimoms provokacijoms, organizuojamos pratybos.

„Gali būti tyčinių arba netyčinių, arba imituojamų valstybės sienos pažeidimų, kad patikrintų, kaip reaguoja Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, ar veikia sienos stebėjimo sistemos. Gali būti ir nukreipti migrantai – tai vėlgi vienas iš tokių variantų, siekiant sukelti, tarkime, įtampą, gali būti, kad būtų formuojamos neteisėtų migrantų grupės ir tie migrantai stumiami į mūsų teritoriją“, – tvirtino jis.

VSAT vadovas pabrėžė, kad pastarąją savaitę fiksuoti vos keli bandymai neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos, tačiau įspėjo, jog situacija „yra labai dinamiška ir šiandien tik gali atrodyti labai stabili“.

Reaguodama į išaugusią neteisėtą migraciją, Lietuva jau kurį laiką yra sustiprinusi budėjimą prie ES išorinės sienos su Rusija ir Baltarusija, o dėl NATO viršūnių susitikimo nuo penktadienio šešioms paroms atnaujino ir ES vidaus sienų su Latvija bei Lenkija kontrolę.

Dėl to patikrinimai pasienio kontrolės punktuose Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, Klaipėdos jūrų uoste bei ties siena su Lenkija ir Latvija vyks nuo penktadienio 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos.

Vykstant per vidaus sienas privaloma turėti galiojantį kelionės dokumentą, trečiųjų šalių piliečiams – pasus ir vizas, jeigu tos šalies piliečiams taikomas vizų režimas, ar kitus į Šengeno valstybes leidžiančius atvykti dokumentus, tokius kaip leidimai laikinai ar nuolat gyventi.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbė, kad atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes patikrinimai vyks rizikos analize paremta pasirinktine tvarka bet kuriuo paros metu.

Į Lenkiją ir Latviją bus galima vykti pagrindiniais keliais, o prie sienų bus sukurti laikini kontrolės punktai. Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai.

Patikrinimams prie vidaus sienos vykdyti į pagalbą bus pasitelkiami muitinės pareigūnai, taip pat Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, o išorės sienos kontrolei papildomai bus pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, šauliai, taip pat Estijos, Moldovos pasieniečiai ir papildomos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgos.

Pasak R. Liubajevo, atnaujinus vidinės sienos kontrolę, jos atkarpos tarp kontrolės punktų bus saugomos pasitelkiant kriminalinę žvalgybą ir „kompensacinėmis priemonėmis“, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams.

„Jei bus nustatyti asmenys, kurie kelia ar gali kelti grėsmę nacionaliniams saugumui ar viešajai tvarkai, tokiu atveju tie asmenys nebus įleisti į Lietuvos teritoriją (...). Pagal rizikos profilius, pareigūnai stabdys ir tikrins tiktai tas transporto priemones, kurios kelia tam tikrą įtarimą dėl jose esančių asmenų ar jei jose vyksta trečiųjų šalių piliečiai“, – kalbėjo jis. 

VSAT vada teigė, kad į Lietuvą grįžtantys žmonės gali net nepastebėti, jog vidaus sienų kontrolė atnaujinta, ir jokių papildomų veiksmų imtis jiems nereikia.

„Man atrodo, visi mes, kadangi daug keliaujam, turim su savimi asmens tapatybės kortelę arba dokumentą, daugiau jokių papildomų dokumentų tikrai nereikia. Greičiausiai Lietuvos piliečiai, kurie grįžta iš atostogų ar vyksta per sieną, gali ir nepastebėti, matys, kad yra pareigūnai, bet gali būti, kad jie nebus sustabdyti“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Anot jo, yra patvirtinti rizikos profiliai ir pareigūnai automobilius stabdys nes „tik tas transporto priemones, kurios kelia tam tikrą įtarimą dėl jose esančių asmenų arba vyksta trečiųjų šalių piliečiai“.

R. Liubajevas tvirtino, kad sulaukus sąjungininkų pastiprinimo, VSAT pareigūnų darbas per NATO viršūnių susitikimą iš esmės nesikeis, tačiau jis mato tokio bendradarbiavimo naudą ir rengiantis būsimoms pratyboms su Lietuvos kariuomene, nes VSAT karinės krizės metu taptų karinių pajėgų dalimi.

Pasak VSAT vado, su papildomomis pajėgomis sieną saugos trigubai daugiau pareigūnų.

„Nelabai norėčiau konkrečiai kalbėti apie pajėgas, tik galiu pasakyti, kad šiuo metu su mūsų visais partneriais turėsime trigubai daugiau pareigūnų nei įprastu metu“, – klausiamas, kiek papildomai pareigūnų budės prie sienos, atsakė R. Liubajevas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tai pirmas kartas, kuomet Lietuvoje organizuojamas šis renginys.