Jis BNS sakė, jog nėra susipažinęs su teisėsaugos vykdomu tyrimu dėl jau buvusio centro psichologo, įtariamo prievartavusiu neteisėtus migrantus.

Jo pavaduotojas Rimantas Petrauskas LRT ketvirtadienį tvirtino, kad aptariami santykiai vyko tarp vyrų, o matytas įrašas jam „kelia daug abejonių“ – socialiniuose tinkluose komentaras sukėlė LGBT bendruomenės ir kitų žmonių pasipiktinimą.

„Nenorėčiau komentuoti, nes man neteko asmeniškai girdėti pavaduotojo pasisakymo, manyčiau, kad tai, ko gero, yra interpretacijos klausimas“, – BNS sakė R. Liubajevas.

„Mano pozicija yra pakankamai aiški: neteisėta prievarta kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų lyties, yra netoleruotina, be to, seksualinė prievarta yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – teigė jis.

Pasak VSAT vado, nors šis atvejis yra netoleruotinas, tai nėra sisteminė problema.

„Nevadinčiau to sistemine problema, bet tai yra tam tikras signalas mums, kaip reikėtų sustiprinti kontrolę tų asmenų, kurie turi priėjimą prie neteisėtų migrantų, atlieka socialinių darbuotojų, psichologų funkcijas“, – kalbėjo jis.

Pasieniečių vadas pabrėžė, kad tarnyba „žaibiškai reagavo“ į situaciją, psichologas buvo izoliuotas nuo migrantų, nedelsiant atleistas, informacija operatyviai perduota policijai. R. Liubajevo teigimu, psichologas nebuvo statutinis pareigūnas, jis dirbo pagal darbo sutartį.

Mano pozicija yra pakankamai aiški: neteisėta prievarta kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų lyties, yra netoleruotina.

R. Liubajevas priminė, kad tarnyba anksčiau buvo kritikuojama, kad neteisėtiems migrantams laiku nesuteikiama psichologinė pagalba.

„Tikrai, tas procesas galėtų būti paspartintas, tačiau kontrolė ir patikrinimai turi būti, galbūt, griežčiau atliekami“, – sakė jis.

„O teisingumą vykdo ne VSAT vadas, ne generalinis policijos komisaras, ne politikai ir savanoriai, bet teismai. Matyt, teismas ir priims sprendimą, nustatys, ar asmuo buvo kaltas, ar nekaltas, ir pritaikys, jei jis buvo kaltas, atsakomybę“, – kalbėjo jis.

Tuo metu VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas, vertindamas situaciją, LRT ketvirtadienį teigė, kad „galbūt mes kalbame apie kažkokius LGBT atstovus, tarp kurių vėlgi santykiai kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters“.

„Kokį man vaizdo įrašą teko matyti, man tikrai kelia daug abejonių. Aš esu įsitikinęs, kad ir teisininkams, advokatams ta situacija turėtų kelti tam tikrą susidomėjimą“, – sakė R. Petrauskas.

Vilniaus apskrities policija antradienį patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo, tačiau informacijos nedetalizavo. Prokuratūra teigė pareiškusi įtarimus vienam asmeniui, nukentėjusiuoju pripažintas kol kas vienas asmuo.

Kovos su prekyba žmonėmis centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad tyrimas atliekamas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad vyras į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, jis buvo atleistas balandį.

Pasak pasieniečių vado Rustamo Liubajevo, 20 mln. eurų nėra labai daug, atsižvelgiant į  finansavimą, kuris skiriamas NATO valstybėse šalies gynybai.

„Tačiau norėčiau patikslinti – mes kalbame ne tik apie šiuolaikinių ginklų įsigijimą, mūsų pareigūnų aprūpinimą, bet ir apsaugos priemones – šalmus, liemenes. Mes, matyt, ilgai vertinsime šio karo patirtį, mokydamiesi iš klaidų ir iš tų veiksmų, kurie šiuo metu atliekami Ukrainoje, bet jau dabar matome, kad būtent apsaugos priemonių labiausiai trūksta – ir Ukrainos kariuomenei, ir Sienos apsaugos tarnybos pareigūnams, kurie ne tik užtikrina savo sienų apsaugą, bet ir aktyviai dalyvauja kare“, – sakė jis.

R. Liubajevas paaiškino, kodėl Lietuvos pasieniečiams ginklų reikia būtent dabar.

„Apie poreikį persiginkluoti, apie poreikį skirti papildomą finansavimą mūsų gynybinei funkcijai mes kalbame jau seniai. Jau galima teigti, kad per pastaruosius dvejus trejus metus buvo nemažai padaryta, skiriamas papildomas finansavimas, tačiau mes matome, kad yra poreikis tuos veiksmus paspartinti, toliau stiprinti mūsų gebėjimus dalyvauti šalies gynyboje, taip pat skirti papildomą dėmesį mūsų pareigūnų rengimui dalyvauti šalies gynyboje, derinti veiksmus su Lietuvos kariuomene, su kitomis institucijomis“, – kalbėjo pasieniečių vadas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Biudžete jau buvo skirta 3,5 mln. eurų pasieniečiams. R. Liubajevas atskleidė, ką už juos pavyko įsigyti.

Nemažai ginklų šiuo metu keliauja į Ukrainą, ir VSAT dalį savo ginklų perdavė savo kolegoms ir broliams ukrainiečiams.

„Tie pinigai, kurie jau buvo skirti iš mūsų nacionalinio biudžeto, buvo nukreipti būtent ginklų įsigijimui, tačiau dėl situacijos rinkoje šiuo metu labi sudėtinga per labai trumpą laikotarpį gauti ginklų. Mes aktyviai dirbame kartu su Lietuvos kariuomene, nes ginklų įsigijimas vykdomas per ją. Priminsiu, kad mes planuojame, jog už tuos 3,5 mln. eurų bus įsigyta apie 1700 vnt. automatinių ginklų. Pernai Lietuvos kariuomenė perdavė dar 200 vnt., bet dar išlieka papildomas poreikis aprūpinti visus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ginklais“, – šnekėjo pasieniečių vadas.

„Automatiniai ginklai yra naudojami vykdant šalies gynybą. Kiekvieną dieną atliekant valstybės sienos apsaugą mes naudojame policinius ginklus, t. y. pistoletus, kitas priemones. Būtent šiomis priemonėmis mes esame visiškai aprūpinti NATO standartą atitinkančiais ginklais“, – tikino R. Liubajevas.

Esą net jei ir pasieniečiai gautų 20 mln. eurų, ginklų greitai gauti būtų sunku.

„Labai būtų sudėtinga įgyvendinti tokį ambicingą projektą per šiuos metus. Mes apie tai ir kalbame. Mes išreiškiame bendrą poreikį, kad galėtume užtikrinti ne tik sienos apsaugą, bet ir savo gynybinę funkciją. Suprantama, kad tie pinigai turi būti skiriami per tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo situacijos rinkoje. Nemažai ginklų šiuo metu keliauja į Ukrainą, ir VSAT dalį savo ginklų perdavė savo kolegoms ir broliams ukrainiečiams. Tikėtina, kad tai bus ilgalaikis projektas, tačiau mes norėjome atkreipti dėmesį, kad tas poreikis yra. Neturime pamiršti ir apie VSAT pareigūnų aprūpinimą“, – tikino pasieniečių vadas.

„Man atrodo, kad Lietuvoje yra suprantamas poreikis toliau stiprinti Lietuvos gebėjimus – kalbu ne tik apie VSAT gebėjimus, bet ir apskritai apie Lietuvą, Lietuvos institucijas. Yra pritarimas. Taip pat mes matome tokį teigiamą dalyką, kad tas finansavimas bus skirtas ir mes galėsime pilnai integruotis į mūsų gynybinę sistemą“, – kalbėjo  R. Liubajevas.

Pasieniečių vadas sako, jog visi pasieniečiai turėtų gauti karinį rengimą: „Pradedant nuo tarnybos vadovo, baigiant – eiliniu pasieniečiu.“

Didinant finansavimą kariuomenei, siūloma daugiau pinigų skirti ir pasieniečiams, ypač nuo tos sumos, kuri viršija 2 proc. BVP.

„Mūsų šalis jau dabar visoje NATO yra trečia pagal dydį finansuotoja nuo BVP. Tikrai yra galimybė planuoti ir dėl mūsų sienos apsaugos tarnybos“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pirmiausia pasieniečiai laukia karinius standartus atitinkančių neperšaunamų liemenių, šalmų ir šiuolaikinių ginklų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kol kas yra tik sovietinio AK tipo automatiniai ginklai, todėl mes jais ir naudojamės“, – prasitarė R. Liubajevas.

Pasieniečiai laukia vokiškų G-36 – tai pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas. Prieš pusmetį buvo skelbta, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) užsakė naują G-36 partiją, bet kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ginklų ieško visos šalys, jų nespėjama gaminti. Pirmųjų liemenių, šalmų ir ginklų pasieniečiai tikisi metų eigoje.

„Nors tai patenkins apie 40 proc. mūsų automatinių ginklų poreikių, 60 proc. poreikių vis dar nebus patenkinti“, – teigė R. Liubajevas.

Seime kalbėta ir apie pasirengimą Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų. Rūdninkuose kuriamas naujas poligonas.

„Tai yra apgyvendinimo stovyklos, per kelias savaites bus įkurtos laikinos. Jau dabar kuriasi. Metų gale mes jau galėsime priimti apie 7000 sąjungininkų“, – prasitarė L. Kasčiūnas.

Rukloje yra sustiprintas NATO batalionas, kuriame įsikūrę beveik 1500 karių su sunkiąja technika bei oro gynyba. Siekiama, kad batalioną keistų tris kartus didesnė brigada. Ateities planus NATO tvirtins birželį Madride.

„Kai kurios šalys mano, kad brigada NATO – didelis krūvis. Tačiau iš Vokietijos pusės matome labai pozityvius ženklus“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

NATO pajėgoms Lietuvoje vadovauja vokiečiai. Vilniuje lankėsi Vokietijos parlamentarai, atsakingi už gynybą ir biudžetą.

„Kai mes kalbam su mūsų partneriais ir sąjungininkais bei vokiečiais, tai yra pakankamai reali galimybė. Jie irgi supranta, kad tai gali būti būtinybė“, – sakė L. Kasčiūnas.

Dabartinė situacija yra išimtinė. Yra intensyvu. Intensyviau negu bet kada anksčiau.

Karas pakeitė ir Lietuvos žvalgybos darbą.

„Natūralu, kad tarnybos ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba visiškai kitu režimu“, – teigė VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika.

Anot VSD, rusų ir baltarusių veikla prieš Lietuvą nepasikeitė, tik suintensyvėjo. Rusų žvalgyba stebi visus į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius lietuvius. Siekiant užverbuoti, pasienyje gali būti dirbtinai kuriami konfliktai su pareigūnais ar išnaudojamos asmeninės problemos.

„Dabartinė situacija yra išimtinė. Yra intensyvu. Intensyviau negu bet kada anksčiau“, – pritarė V. Mažeika.

Saugumas stebi Ukrainos karo pabėgėlius. Lietuvoje jų jau virš 43 tūkstančių. Žvalgyba pabrėžia – savaime ukrainiečiai grėsmės nekelia. Bet tai naujovė Lietuvos visuomenei. Ukrainiečiai jau apgyvendinti visoje šalyje: miesteliuose bei kaimuose.

„Tai nėra tiesiogiai susiję su valstybės saugumu. Mūsų šalis tiesiog mobilizuojasi ir tai yra naujovė pačiam visuomenės gyvenimui“, – tęsė V. Mažeika.

Aprimus pandemijai, neseniai su kaukėmis ir galimybių pasais kovoję judėjimai bando priešinti ukrainiečius su lietuviais. Piktinamasi, kad ukrainiečiai Lietuvoje gauna paramą, yra įdarbinami įmonėse.

„Mūsų bendras poreikis kalbant apie gynybą – apie 20 mln. eurų. (…) Poreikis pateiktas Vidaus reikalų ministerijai, yra diskusijos su Finansų ministerija“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.

Stiprinti sienos apsaugą VSAT mato poreikį stebėdama Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje. Pagal įstatymus, tarnyba atlieka ir karinę funkciją.

„Turime užtikrinti ir pasirengimą gynybai, užtikrinti aprūpinimą pareigūnų šiuolaikine ginkluote, apsaugos priemonėmis. Mes keletą metų kalbame apie perginklavimą mūsų tarnybos pareigūnų, praėjusiais metais ir šiais metais tas darbas pradėtas, buvo skirtas finansavimas, kad galima būtų pereiti prie NATO standartus atitinkančių ginklų“, – sakė R. Liubajevas.

Naudoja sovietinius ginklus

Šiuo metu dalį priemonių VSAT perka kartu su kariuomene, ginkluotė bus pristatyta metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.

Anot vado, pirmiausia atnaujinami ginklai, kurie būtų naudojami šalies gynybai, nes šiuo metu pasieniečių naudojami AK tipo automatiniai ginklai neatitinka NATO standartų.

„Jei pilnai įgyvendinsime aprūpinimą ir panaudosime finansavimą, kuris skirtas – 3,5 mln. eurų, patenkinsime 40 proc. automatinių ginklų, 60 proc. poreikių dar nebus patenkinta”, – sakė R. Liubajevas.

Dalį apsaugos priemonių turime, bet pasenusios, neatitinka reikalavimų.

Jo teigimu, VSAT trūksta ir apsauginių liemenių, šalmų. Tokį poreikį jaučia ir ukrainiečių pasieniečiai, prašantys kolegų pagalbos, tačiau, anot vado, padėti nėra kaip, nes šių priemonių trūksta ir patiems.

„Pinigų nėra liemenėms, dėl to signalizavom Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje poreikius. Dalį apsaugos priemonių turime, bet pasenusios, neatitinka reikalavimų. Tos liemenės gali būti naudojamos vykdant policines funkcijas, sienos apsaugos funkcijas, bet neatitinka karinių standartų“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Jo teigimu, įsigijimus sunkina sudėtinga situacija rinkoje.

„Pavyzdžiui, kalbant apie liemenes, galima prognozuoti, kad šiemet nepavyktų fiziškai jų gauti, nes Europos ar pasaulio gamintojai nesugebėtų pagaminti tiek šarvinių liemenių, esant kariniam konfliktui Ukrainoje“, – teigė VSAT vadas.

Gali būti naudojamas gynybos biudžetas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams teigė, jog dėl geopolitinės situacijos Baltarusijos siena galimos provokacijos, tad svarbu kuo greičiau užbaigti fizinio barjero įrengimą, taip pat sienos stebėjimų sistemos diegimą.

„Pareigūnai turi būti pasiruošę ir individualiai, ir technologiškai pasirengę atremti galimas provokacijas. Žinote, kad pasieniečiai karo padėties atveju tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manome, kad visas biudžetas, krašto biudžeto gynybos suvokimas, kas yra virš dviejų procentų, turėtų būti traktuojamas kaip saugumas platesne prasme, ne tik kariuomenės kovinės galios, bet ir VSAT pajėgų stiprinimo galimybė“, – teigė jis.

Pirmininkas teigė, jog komitetas ketina Vyriausybei rekomenduoti atsižvelgti į VSAT išreikštą lėšų poreikį.

Dėl analogiško veiksmo Vakarai pernai apkaltino Baltarusiją, kai per šios šalies sieną į ES pradėjo plūsti tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir pavadino tai Minsko režimo hibridine ataka.

„Tikėtina, kad Rusijos Federacija tokių neregėtų sankcijų kontekste arba fone galėtų irgi pradėti taikyti hibridines priemones prieš ES. Ne tik prieš Lietuvą – kalbu dabar apie mūsų visą rytinę išorinę ES sieną nuo Norvegijos iki Slovakijos arba Lenkijos“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas.

„Tai vienas iš variantų, kai norėdama paveikti principingą ES šalių ir ES poziciją Rusija gali imtis tokių veiksmų kaip Baltarusijos režimas praėjusiais metais“, – pridūrė jis.

Tai vienas iš variantų, kai norėdama paveikti principingą ES šalių ir ES poziciją Rusija gali imtis tokių veiksmų kaip Baltarusijos režimas praėjusiais metais.

Smarkiai išaugus Lietuvos sieną iš Baltarusijos bandančių kirsti migrantų skaičiui, pernai į Lietuvą atvyko daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Nuo pernai rugpjūčio, kai migrantus ties siena buvo leista apgręžti, jų į Lietuvą neįleista beveik 10 tūkstančių.

Su migrantų antplūdžiu taip pat susidūrė kaimyninės Lenkija ir Latvija.

Lietuvos pasieniečiai jau anksčiau skelbė pastaruoju metu stebintys tendenciją, jog į šalį bandantys atvykti migrantai Baltarusiją pasiekia nebe iš gimtųjų šalių ar Turkijos, o Rusijos.

„Tokių bandymų dar turime nedaug, bet fiksuojame vis daugiau“, – sakė R. Liubajevas.

„Čia gali būti tokios tendencijos pradžia“, – pridūrė jis.

Pasieniečių vadas sakė nenorintis prognozuoti neteisėtų migrantų srautų ateityje, tačiau tvirtino, jog „bendra situacija yra nelabai optimistinė“.

„Tai, kad vis daugiau bus taikoma priemonių prieš Rusijos Federaciją ir prieš Baltarusiją, bet kuriuo momentu ir vienas, ir kitas režimas gali pasinaudoti ir pabandyti dar kartą atakuoti (...), panaudodami neteisėtą migraciją kaip ginklą“, – kalbėjo R. Liubajevas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai apgręžė penkis migrantus. Bandančių kirsti sieną migrantų skaičius pastarosiomis dienomis mažėja, tačiau pavasarį, lyginant su žiema, buvo išaugęs.

Planuojama uždaryti migrantų stovyklą Medininkuose

Šiemet turėtų būti priimti sprendimai dėl neteisėtų migrantų stovyklos uždarymo Medininkuose, Vilniaus rajone, ir dėl infrastruktūros plėtimo Pabradėje bei Kybartuose, sako VSAT vadas.

„Kalbant apie perspektyvą, vis dėlto manome, kad tokių užsieniečių registracijos centrų bus mažiau. Kai kurie iš šiuo metu esamų laikinų centrų bus uždaryti, o visi neteisėti migrantai, kurių atžvilgiu bus priimami sprendimai apgyvendinti mūsų centruose, bus apgyvendinti jau sąlygose, kur galima užtikrinti gana aukštą lygį“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė R.  Liubajevas.

Anot jo, pirmasis turėtų būti uždaryti centras Medininkuose. Ten neteisėtai į Lietuvą atvykę užsieniečiai apgyvendinti laikinuose, moduliniuose nameliuose.

„Ta infrastruktūra, kuri ten buvo sukurta, yra laikina“, – teigė VSAT vadas.

Planuojama, kad neteisėti migrantai iš Medininkų galėtų būti perkelti į Pabradėje ar Kybartuose esančius centrus.

Viskas priklausys nuo to, kokia bus situacija su neteisėtais migrantais iki metų pabaigos sprendžiant klausimą dėl jų buvimo Lietuvoje.

„Dėl to planuojame papildomą įgyvendinti projektą mūsų registracijos centre Pabradėje, bus statomas papildomas korpusas, taip pat gerinama infrastruktūra Kybartuose“, – teigė R. Liubajevas.

Anot jo, sprendimai dėl to turėtų būti priimti iki metų pabaigos.

„Viskas priklausys nuo to, kokia bus situacija su neteisėtais migrantais iki metų pabaigos sprendžiant klausimą dėl jų buvimo Lietuvoje“, – tvirtino pasieniečių vadovas.

VSAT duomenimis, Medininkuose gyvena per 500 neteisėtai į Lietuvą patekusių užsieniečių.

Dalis neteisėtų migrantų bus integruojami Lietuvoje

Dalis per Baltarusiją Lietuvą užplūdusių neteisėtų migrantų baigiantis jų sulaikymo terminui bus integruoti Lietuvoje, teigia R. Liubajevas.

Anot jo, šiuo metu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą beveik metus čia jau esantys neteisėti migrantai galės būti apgyvendinami dar pusei metų pabėgėlių centruose, apribojant jų laisvę judėti.

„Jeigu nebus įstatymų pakeitimų, tai tuomet bus priimami sprendimai arba dėl jų tolesnio sulaikymo teismo sprendimu, arba tiesiog būtų priimami kiti sprendimai dėl jų natūralizavimo, integravimo į Lietuvos visuomenę“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė VSAT vadas.

R. Liubajevas patikino, kad tarnybos ir toliau planuoja tęsti ir migrantų grąžinimo į kilmės šalis operacijas – per tris šių metų mėnesius, jo teigimu, taip Lietuvą paliko jau apie 600 migrantų.

„Tas darbas ir toliau tęsiamas. Šiek tiek mažėja norinčių savanoriškai grįžti skaičiai, bet planuojami ir priverstiniai grąžinimai ir tikrai kažkoks skaičius tų neteisėtų migrantų, kurių atžvilgiu buvo priimti neigiami sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo, bus grąžinti arba patys grįš į savo kilmės šalį“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje yra iki 3 tūkst. neteisėtų migrantų: VSAT centruose yra 1620 neteisėtų migrantų, dar apie 1300 asmenų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamuose pabėgėlių centruose.

Nuo migrantų krizės, dėl kurios Vakarai kaltina Minską, pradžios į Lietuvą neįleista apie 9,4 tūkst. migrantų, daugiau nei 1,3 tūkst. – vien šiemet.

„Mes matome kol kas augimo tendencijas, kurias pastebėjome praėjusią savaitę. Skaičiai šios savaitės pirmomis dienomis didėja, tačiau kažkokio ryšio su šiuo metu Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą mes nematome“, – BNS trečiadienį sakė pasieniečių vadas.

Jo teigimu, dauguma bandančiųjų neteisėtai kirsti sieną tą bando daryti ne pirmą kartą.

„Vis dėlto neteisėti migrantai, kurie fiksuojami prie mūsų sienos su Baltarusija, dauguma yra tie patys neteisėti migrantai, kurie kelis kartus bando neteisėtai atvykti į Lietuvą“, – teigė R. Liubajevas.

Skaičiai šios savaitės pirmomis dienomis didėja, tačiau kažkokio ryšio su šiuo metu Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą mes nematome.

Anot jo, pastebėta ir viena nauja migrantų grupė, tačiau ji taip pat buvo apgręžta.

„Pastebėjome ir naujų grupių. Pagal turimą informaciją, tie neteisėti migrantai atvyko iš Rusijos, tačiau tokių grupių tikrai nėra daug. Mes fiksavome tik vieną dešimties asmenų grupę, kuri buvo neįleista į Lietuvą“, – kalbėjo VSAT vadovas.

Išaugęs baltarusių pareigūnų dėmesys

Šiuo metu Lietuvoje dėl Rusijos karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, specialių priemonių imtasi ir pasienyje – tiek su Baltarusija, tiek su Rusija.

Dėl to iš atostogų atšaukti pasieniečiai.

„Mes pakėlėme prevencinių priemonių plano lygį į patį aukščiausią, tai siena yra saugoma sustiprintu režimu. Iš atostogų buvo atšaukti VSAT pareigūnai, šiuo metu taip pat mūsų pareigūnai negali išeiti atostogų“, – sakė R. Liubajevas.

Mes pakėlėme prevencinių priemonių plano lygį į patį aukščiausią, tai siena yra saugoma sustiprintu režimu.

„Taip pat koordinuojame savo veiksmus su kitomis institucijomis, kurios padeda saugoti sieną – Lietuvos kariuomene, policija, šauliais ir kitomis institucijomis“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, provokacijų pasienyje nepastebėta, tačiau stebimas išaugęs baltarusių pasienio pareigūnų dėmesys Lietuvos pasieniečių veiksmams.

„Mes kol kas nefiksavome kažkokių provokacijų prie mūsų sienų, taip pat nematome labai aktyvių veiksmų prie sienų. Pastebėjome tik šiokį tokį padidėjusį dėmesį mūsų organizuojamai tarnybai prie sienos su Baltarusija. Pastebėjome, kad Baltarusijos pusėje vyksta mūsų veiksmų stebėjimas, bet kažkokių provokacijų ar agresyvių veiksmų nefiksuojame“, – teigė Lietuvos pasieniečių vadas.

Pastarąsias dvi paras į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti pora dešimčių migrantų, po keliolika jų kirsti sieną bandė ir praėjusios savaitės dienomis.

Dėl neteisėtos migracijos iki šiol Lietuvoje galioja pernai įvesta ekstremalioji situacija.

Tuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą įvesta nuo praėjusio ketvirtadienio 13 valandos iki kovo 10-osios 24 valandos.

Kol kas daug norinčių atvykti į Lietuvą ukrainiečių nėra

Kol kas daug norinčių atvykti į Lietuvą nuo karo bėgančių ukrainiečių nėra, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas R. Liubajevas.

Jis šiuo metu yra Lenkijos pasienyje su Ukraina, kur perdavė ukrainiečių kolegoms reikalingos įrangos, drabužių.

„Kol kas bent jau Lenkijos pasieniečiai deklaruoja, kad tų norinčių nėra labai daug. Mes ir patys matome, kad kol kas labai daug norinčių atvykti pas mus Ukrainos piliečių nėra“, – BNS trečiadienį telefonu iš Zamostės miesto sakė pasieniečių vadas.

„Planuojame turėti koordinatorių, kuris galbūt galėtų suteikti daugiau informacijos Ukrainos piliečiams, vykstantiems prie sienos, ir nurodyti, kad tokia galimybė yra. Tikimės, kad dalis pabėgėlių iš Ukrainos galėtų nuvykti ir į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Mes ir patys matome, kad kol kas labai daug norinčių atvykti pas mus Ukrainos piliečių nėra.

Jo teigimu, koordinatoriaus, kuris greičiausiai bus VSAT pareigūnas, pareiga bus informuoti nuo karo bėgančius ukrainiečius apie galimybę atvykti į Lietuvą.

„Mūsų pagrindinis tikslas – suderinti su Lenkijos kolegomis savo veiksmus, siekiant padėti Ukrainai. Pirmiausia, padėti šios šalies atsakingoms institucijoms, taip pat – kaip būtų galima dalį karo pabėgėlių nukreipti į Lietuvą“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Ukrainos pasieniečiams, šiuo metu dirbantiems su išaugusiais karo pabėgėlių, norinčių pasiekti Lenkiją, srautais, Lietuvos pasieniečiai perdavė kelias dešimtis nešiojamųjų kompiuterių, kietųjų diskų, ryšio priemonių ir drabužių.

Anot VSAT vadovo, parama padės Ukrainos kolegoms sklandžiau vykdyti asmenų patikrą.

„Parama skirta mūsų kolegoms ukrainiečiams greičiau atlikti patikrinimą prie sienos su Lenkija, kad galėtų kuo daugiau asmenų išvykti netrukdomai iš Ukrainos“, – teigė Lietuvos pasieniečių vadas.

Pasak jo, šiuo metu organizuojami viešieji pirkimai ir papildomai paramai.

„Mes organizuojame šiuo metu pirkimus ir artimiausiu metu perduosime daugiau paramos ir pagalbos, kuri būtų skirta konkrečiai Ukrainos sienos apsaugos tarnybai“, – sakė R. Liubajevas.

„Ten yra poreikis ir dėl radijo stočių, kitų priemonių“, – pridūrė jis.

Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, vis garsiau imta kalbėti ir apie galimą šios šalies narystę Bendrijoje.

Į Lenkiją, Rumuniją ir Moldovą, prasidėjus karui, patraukė šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. Lietuvą kol kas pasiekė keli šimtai Ukrainos piliečių.

„VSAT vadas Rustamas Liubajevas po penktadienį atlikto PGR testo dėl COVID-19, kuris buvo teigiamas, šią savaitę dirba nuotoliniu būdu“, – pirmadienį informavo tarnyba.

Testas pasieniečių vadui atliktas pajutus nedidelius peršalimo simptomus.

„Jaučiuosi gerai, esu darbingos nuotaikos, todėl net ir laikinai izoliavęsis atlieku visus būtinus darbus. Juolab, kad turiu puikią kolegų komandą, kuria galiu visiškai pasikliauti“, – sakė R. Liubajevas.

Jis yra paskiepytas nuo COVID-19 pagal pilną schemą ir gavęs sustiprinančiąją vakcinos dozę.

„Šiuo metu mes padėtį kontroliuojame, tačiau, kaip ir anksčiau, kol kas siena stebima ir sienos apsauga vykdoma sustiprintu režimu“, – penktadienį žurnalistams sakė VSAT vadas.

Jo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip situacija dėl neteisėtų migrantų keisis artėjant pavasariui. R. Liubajevo teigimu, akivaizdu tik viena – migrantų Baltarusijos pusėje yra.

„Neteisėtų migrantų Baltarusijos Respublikoje yra, mes matome, kad iki šiol Baltarusijos Respublikos pasienio tarnybos atstovai bando išstumti neteisėtus migrantus. Daugiausiai jų yra prie Latvijos arba Lenkijos sienos. Prie mūsų sienos su Baltarusija mes tokio aktyvumo iš Baltarusijos pasieniečių nematome“, – teigė jis, pridurdamas, kad situacija dėl migrantų srautų veikiausiai priklausys ir nuo to, kaip toliau klostysis Ukrainos ir Rusijos konfliktas.

Šiuo metu mes padėtį kontroliuojame, tačiau, kaip ir anksčiau, kol kas siena stebima ir sienos apsauga vykdoma sustiprintu režimu.

„Viskas priklausys nuo politinės situacijos mūsų regione, nuo to, kokia kryptimi vyks procesai, kurie šiuo metu yra prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – teigė VSAT vadas.

Į koncertiną įsipainioja žvėrys

R. Liubajevas teigia, kad pasitaiko atvejų, kai tenka utilizuoti į pasienyje su Baltarusija nutiestą koncertiną įsipainiojusius ir susižeidusius laukinius gyvūnus.

„Per visą laikotarpį turėjome tik keletą atvejų, kai reikėjo arba prašyti medžiotojų, arba tiesiog spręsti patiems klausimą dėl žvėrių utilizavimo“, – sakė R. Liubajevas.

VSAT vado teigimu, dažniausiai į koncertiną įsipainioja briedžiai bei stirnos.

ELTA primena, kad pasienyje su Baltarusija pradėjus tiesti koncertiną imta nuogąstauti, kad, bandydami šį barjerą įveikti, gali žūti laukiniai žvėrys, nes laukinių gyvūnų populiacijų ribos neturi valstybinių sienų.

Ketvirtadienį pasieniečiai draudžiamose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido patekti 17 neteisėtų migrantų. Apie pusę šimto tokių užsieniečių praėjusią parą vėl apgręžė Latvija. Trečiadienį VSAT pareigūnai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 4 migrantų. Antradienį, pirmadienį, sekmadienį bei penktadienį pasieniečiai nefiksavo atvejų, kai tokie asmenys būtų neleistinose vietose kirtę sieną iš Baltarusijos. Šeštadienį pasieniečiai apgręžė 8 neteisėtus migrantus. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių ketvirtadienį nebuvo.