Taip pat per posėdį pradėta viešųjų pirkimų specialistės apklausa. Ši specialistė teikė vertinimus byloje. Apklausą ketinam tęsti kitame posėdyje, kuris vyks gegužės 16 dieną.

Prašymą teismui dėl garso ir vaizdo įrašų anksčiau pateikė R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas. Anot jo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, būtina peržvelgti teisėsaugos slapta darytus įrašus.

V. Baltrūnas tikino, kad peržiūrėjus dalį teisėsaugos darytų įrašų, susidarytų aiškesnis vaizdas apie sprendimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, priėmimą Panevėžio miesto savivaldybėje.

„Mūsų prašymai jau šešti metai deklaruoti labai aiškiai – žmogus nekaltas“, – Eltai sakė advokatas.

Advokatas minėjo, jog viename įrašų fiksuotas Panevėžio miesto mero R. M. Račkausko kabinete vykęs mero ir tuometinio savivaldybės tarybos nario Povilo Urbšio pokalbis apie gyventojų apklausą. Kituose įrašuose, pasak V. Baltrūno, esą fiksuota, kaip mero komanda ir kiti asmenys diskutuoja apie tai, ar reikalinga gyventojų apklausa.

Mūsų prašymai jau šešti metai deklaruoti labai aiškiai – žmogus nekaltas.

„Šie įrašai yra svarbūs, siekiant įvertinti bylos medžiagą“, – sakė V. Baltrūnas.

ELTA primena, kad 2023 m. sausį Apeliacinis teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą ir išteisino Panevėžio miesto merą R. M. Račkauską ir jo patarėją G. Maskoliūnienę dėl piktnaudžiavimo. Tačiau tų pačių metų gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausį R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę buvo pripažinęs kaltais dėl to, kad, jie būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Anot teisėsaugos, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, esą buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Prokuratūra teigia, kad be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Vis dėlto teismas tenkino kitą gynėjų prašymą – pateikti pilnus pareigūnų atliktus garso įrašus R. M. Račkausko kabinete.

Mero ir jo patarėjos gynėjai teismo posėdžio metu tvirtino, kad kaltinamasis aktas yra netinkamai surašytas ir netikslus.

Teismui R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas prašė bylą grąžinti prokurorui, kad būtų atliktas papildomas įrodymų tyrimas.

Anot V. Baltrūno, prokuroras turi įvardinti, kokia tiksliai žala padaryta valstybei, kokia atliktos panevėžiečių apklausos dalis buvo naudinga R. M. Račkauskui. Ši apklausa buvo vienas iš į bylą įtrauktų įrodymų.

Pasak advokato, prokurorui tiksliai neįvardinus tikrosios žalos, teismas negali objektyviai vertinti tikrųjų aplinkybių.

V. Baltrūnas taip pat prašė, kad prokuroras pateiktų tyrėjų pilnus 2017 metų lapkritį darytus garso įrašus iš Panevėžio mero kabineto. Pasak V. Baltrūno, išnagrinėjęs abiejų instancijų nuosprendžiuose nurodytas frazes, jis įsitikinęs, kad įrašai yra sumontuoti.

„Nenoriu būti piktas, bet turiu kažką pasakyti. (...) Tai yra sumontuotas tekstas, kuris duoda visiškai kitą prasmę“, – tvirtino V. Baltrūnas.

G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė taip pat pateikė panašų prašymą grąžinti bylą prokurorui, atnaujinti įrodymų tyrimą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

„Kaltinamasis aktas surašytas su trūkumais, faktinės aplinkybės neatitinka byloje nurodytų aplinkybių“, – sakė advokatė.

Prokuroras Darius Valys glaustai posėdžio metu dar kartą perskaitė kaltinamąjį aktą ir teigė, kad prašymai grąžinti tyrimą yra pertekliniai, o prieš tai klaidingai akte nurodytą padarytą žalą galima pataisyti ir negrąžinant bylos prokurorui, o tiesiog nagrinėjant ją teisme.

„Kaltinimas suprantamas ir aiškus, perduoti bylą prokurorui argumentų nėra“, – sakė D. Valys.

Prokuroras taip pat nematė reikalo tenkinti prašymo išklausyti pilnus garso įrašus iš mero kabineto.

„Aš neišgirdau šiandien argumentų, kad būtų būtinybė visus tuos įrašus išklausyti“, – teigė D. Valys.

Teisėjų kolegija atmetė advokatų prašymą grąžinti bylą prokurorui. Kaip po pasitarimo sakė kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė, toks procesinis sprendimas yra vienas iš sprendimo būdų baigiamajame akte, tačiau ne vykstant apeliaciniam procesui.

„Vykstant apeliaciniam procesui teismas turi teisę rinkti, tirti įrodymus, pasisakyti dėl kaltinimų apimties ir jų siaurinimo“, – kalbėjo A. Bielskė.

Tuo metu tenkinęs advokatų prašymą dėl garso įrašų, teismas nurodė prokurorui juos pateikti visa apimtimi.

„Aš šešerius metus girdžiu tą prokuratūros melą ir interpretacijas, kurios absoliučiai iškreipia situaciją“, – po posėdžio BNS sakė R. M. Račkauskas.

Panevėžio meras teigė, kad nesiima komentuoti teismo sprendimo atmesti dalį jo ir G. Maskoliūnienės gynėjų prašymų.

„Vyksta procesas, čia procedūriniai dalykai“, – sakė jis.

Teismas prie bylos nagrinėjimo turėtų grįžti balandžio 8 dieną.

Buvo pripažinti kaltais dėl piktnaudžiavimo

Panevėžio merą ir jo tuometinę patarėją, o dabar vicemerę G. Maskoliūnienę pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Pirmosios instancijos teismas prieš dvejus metus nusprendė, kad Panevėžio vadovas per savo patarėją G. Maskoliūnienę davė neteisėtus nurodymus savivaldybės tarnautojams, taip siekė, kad savivaldybės organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų laimėtoja taptų su verslininku Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“.

Aš šešerius metus girdžiu tą prokuratūros melą ir interpretacijas, kurios absoliučiai iškreipia situaciją.

Bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Šiaulių apygardos teismas merą tuomet pripažino kaltu ir skyrė jam 30 tūkst. eurų baudą, Merui penkerius metus buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

G. Maskoliūnienei buvo skirta 25 tūkst. eurų bauda, jai taip pat atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. M. Vaupšas yra miręs, todėl jo atžvilgiu byla buvo nutraukta.

Grąžino nagrinėti

Apeliacinis teismas pernai sausį abu kaltinamuosius išteisino konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teismas išteisinant R. M. Račkauską tvirtino rėmęsis galimai padarytos žalos mastu, o ji nebuvo tokia, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Pernai gruodį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gražino Apeliaciniam teismui nagrinėti šią bylą.

LAT tuomet pažymėjo, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.

Teismas nurodė, kad apeliacinis teismas išteisindamas R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę savo sprendimo nepagrindė išsamiai ir nešališkai byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tinkamai kvalifikuoti surinktus duomenis, o kitus pernelyg sureikšmino.

Išteisintas ne kartą

Tai ne vienintelė byla, kurioje Panevėžio meras buvo išteisintas.

LAT pernai spalį R. M. Račkauskui paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.

Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Generalinė prokuratūra siekė, kad bylą grįžtų nagrinėjimui į Apeliacinį teismą, tačiau prokuratūros skundas atmestas – ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Teisėjų kolegija nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2023 metų sausio 18 dienos nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka“, – paskelbė LAT teisėjas Albinas Antanaitis.

Teisėjas pažymėjo, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mero ir jo patarėjos veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei.

LAT teisėjas nurodė, kad apeliacinis teismas išteisindamas R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę savo sprendimo nepagrindė išsamiai ir nešališkai byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tinkamai kvalifikuoti surinktus duomenis, o kitus pernelyg sureikšmino.

„Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikros aplinkybės reikalauja faktinių aplinkybių nustatinėjimo, teismas negalėjo priimti sprendimo, kurio prašė prokuroras, t. y. palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais“, – paskelbė A. Antanaitis.

Albinas Antanaitis. P. Peleckio / BNS nuotr.

Nei R. M. Račkauskas, nei G. Maskoliūnienė trečiadienį LAT posėdyje skelbiant sprendimą nedalyvavo.

Juos pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Kasaciniu skundu skundu prokuratūra prašė LAT panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam tikros aplinkybės reikalauja faktinių aplinkybių nustatinėjimo, teismas negalėjo priimti sprendimo, kurio prašė prokuroras, t. y. palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Pasak teismo, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su Mariumi Vaupšu susijusi įmonė „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos. M. Vaupšas yra miręs.

Bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Lietuvos apeliacinis teismas išteisindamas R. M. Račkauską ir jo patarėją nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jų veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Teisėjas Linas Šiukšta nurodė, kad išteisinant buvo remiamasi galimai padarytos žalos mastu, o ji nebuvo tokia, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Beveik prieš metus Šiaulių apygardos teismas merą buvo pripažinęs kaltu ir skyręs jam 30 tūkst. eurų baudą, Merui penkerius metus buvo atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, taip pat konfiskuota daugiau nei 5 tūkst. eurų.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmus neteisingai įvertino kaip nusikalstamus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio merui kitoje byloje, joje jis galutinai išteisintas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo „Lietkabelio“ byloje.

Prokuratūros teigimu, 2019 metais lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų. Už tai meras esą pažadėjęs krepšinio klubui papildomą finansinę paramą.

Meras savo kaltės nepripažino nė vienoje iš bylų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį pradėjo nagrinėti dėl piktnaudžiavimo išteisinto R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės bylą.

Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Anot prokuroro, apeliacinis teismas painiai pasisakė nustatęs, kad nepadaryta didelė žala. Anot jo, pirmosios instancijos ir apeliacinis teismai labai aiškiai atskyrė, kiek naudos gavo savivaldybė, o kiek – R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė.

Nauda, pasak D. Valio, siekia 20 tūkst. eurų, daugiau kaip 4 tūkst. iš jų – paslaugos, įgytos išimtinai R. M. Račkauskui ir G. Maskoliūnienei iš savanaudiškų paskatų, siekiant išlikti tose pareigose, kuriose jie buvo.

Teisėjas Albinas Antanaitis, pagarsindamas prokuroro skundą, teigė, kad R. M. Račkauskas nesilaikė teisės aktų, sulaužė mero priesaiką.

Kaip nurodoma prokuratūros kasaciniame skunde, apeliacinis teismas, priėmęs sprendimą išteisinti R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę, padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta didelė žala savivaldybei, taip pat savo nuosprendžio nepagrindė išsamiais argumentais, nenurodė motyvų, nesusiejo kaltinamųjų veiksmų.

„Račkausko suinkriminuoti neteisėti korupcinio pobūdžio veiksmai yra pakankamai pavojingi, kad būtų pripažinti nusikalstamais“, – antradienį teismo posėdyje sakė prokuroras.

R. M. Račkausko advokatas Valentinas Baltrūnas posėdyje teigė, kad apeliacinis teismas papildomai apklausė kaltinamuosius, įpareigojo Specialiųjų tyrimų tarnybą pateikti kitus dokumentus, todėl argumentai dėl nepakankamo faktinių aplinkybių išnagrinėjimo yra nepagrįsti.

„Pats kaltinimas buvo ydingas, jame teigiama, kad Račkauskas gavo neatlygintas paslaugas siekiant asmeninės naudos, tačiau kuo ta nauda pasireiškė, kaltinime nebuvo detalizuota“, – antradienį kalbėjo V. Baltrūnas.

Račkausko suinkriminuoti neteisėti korupcinio pobūdžio veiksmai yra pakankamai pavojingi, kad būtų pripažinti nusikalstamais.

Tuo metu G. Maskoliūnienės advokatė Snieguolė Jurskytė-Ignatavičienė kalbėjo, kad atliekant pirkimus nebuvo siekiama asmeninės naudos, o viešasis pirkimas įvyko dėl to, kad tokios paslaugos 2016-2017 metais buvo numatytos Panevėžio savivaldybės planuose.

Anot jos, tai buvo tęstiniai projektai, jie nepaveikė visuomenės neigiamai, o pasitikėjimas savivalda nesumažėjo.

LAT nutartį šioje byloje skelbs gruodžio 13 dieną.

Šiaulių apygardos teismas pernai metų sausio 24 dienos nuosprendžiu šiuos teisiamuosius pripažino kaltais dėl to, kad, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė  „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Praėjusią savaitę LAT antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio merui, joje jis buvo išteisintas dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Meras savo kaltės nepripažino nė vienoje iš bylų. 

Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Šiaulių apygardos teismas 2022 metų sausio 24 dienos nuosprendžiu šiuos teisiamuosius pripažino kaltais dėl to, kad, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Bylos duomenimis, buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė  „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Praeitą savaitę LAT paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio merui byloje dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.

Generalinė prokuratūra siekė, kad byla grįžtų nagrinėjimui į Apeliacinį teismą.

Prokuratūros skundas atmestas – ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Teisėjų kolegija nenustatė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, pabrėždama, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo, tarpusavyje palygino tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, skundžiama nutartis yra motyvuota ir grįsta įrodymų visetu“, – per posėdį sakė teisėjas Alvydas Pikelis.

Pasak jo, byloje nenustatytas ir didelės žalos požymis, kai meras inicijavo konkretaus asmens tapimą Verslo tarybos nariu.

„Teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinime yra suformuluotas abstraktaus, formalizuoto ir realiais duomenimis nepagrįsto didelės žalos požymio aprašymas, todėl, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisės aktus pažeidžiančiais savivaldybės mero veiksmais buvo sukurta tokia situacija, kuri būtų padariusi didelę žalą ne tik kaltinime nurodytoms institucijoms (Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir Panevėžio miesto verslo tarybai), kurios paneigė patyrusios žalą, bet ir Panevėžio miesto savivaldybei“, – rašoma teismo pranešime.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nenustačius turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo, mero veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas.

Pasak LAT, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. M. Račkausko veiksmus tiesiogiai lėmė neteisėta įtaka, kad nusikalstamus veiksmus būtų atlikę savivaldybėje ar kitose institucijose dirbantys asmenys, veikiami R. M. Račkausko, kad jis būtų padaręs kitų nusikalstamų veikų, kad būtų išreikštas nepasitikėjimas juo ar Panevėžio miesto savivaldybe.

Prokuroras per posėdį rugsėjį paprašė panaikinti apeliacinės instancijos nutartį, kuria atmestas Panevėžio prokuratūros skundas, ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui pateiktas „dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimant išteisinamąjį nuosprendį“.

Išteisinamąjį nuosprendį pernai balandį priėmė Vilniaus apygardos teismas, o lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, jį atmetė.

Iš naujo nagrinėti bylą apeliacine tvarka prokuratūra prašė nurodydama, kad Lietuvos apeliaciniame teisme padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.

Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Kartu su R. M. Račkausku teistas „Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas.

Vilniaus apygardos teismas abu kaltinamuosius išteisino, nes nenustatytas prekybai poveikiu būtinas korupcinis susitarimas bei padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. Račkausko prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo ketinimu gauti kyšį.

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra apskundusi ir kitą išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio miesto merui R. M. Račkauskui, joje jis buvo išteisintas su savo patarėja Gintare Maskoliūniene.

Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Minimame Generalinės prokuratūros prokuroro kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas nagrinės kitą savaitę.

Meras savo kaltės nepripažino nė vienoje iš bylų.

Trečiadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo prokuratūros kasacinį skundą, sprendimas bus skelbiamas spalio 24 dieną, BNS informavo teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Generalinė prokuratūra prašo panaikinti apeliacinės instancijos nutartį, kuria atmestas Panevėžio prokuratūros skundas ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasacinis skundas Aukščiausiajam Teismui pateiktas „dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimant išteisinamąjį nuosprendį“.

Išteisinamąjį nuosprendį pernai balandį priėmė Vilniaus apygardos teismas, o lapkritį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, jį atmetė.

Skundu prašoma šią bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes, pasak prokuratūros, Lietuvos apeliaciniame teisme padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Prokuratūros duomenimis, 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovo biure Vilniuje, R. M. Račkauskas esą paprašė verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto 3 tūkst. eurų skolą, likusią po savivaldos rinkimų.

Byloje buvo teigiama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.

Kartu su R. M. Račkausku teistas „Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas.

Vilniaus apygardos teismas abu kaltinamuosius išteisino, nes nenustatytas prekybai poveikiu būtinas korupcinis susitarimas bei padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog R. M. Račkausko prašymas duoti paramos buvo susijęs su jo ketinimu gauti kyšį.

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra apskundusi ir kitą išteisinamąjį nuosprendį Panevėžio miesto merui R. M. Račkauskui, joje jis buvo išteisintas su savo patarėja Gintare Maskoliūniene.

Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Generalinės prokuratūros prokuroro kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Šią bylą Aukščiausiasis Teismas nagrinės spalio pabaigoje.

Meras savo kaltės nepripažino nė vienoje iš bylų. 

Minėtus asmenis pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs kaltais dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikiant bendrininkų grupėje, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinęs.

Kaip pranešė prokuratūra, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Valio pateiktame kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad R. M. Račkauskas ir G. Maskoliūnienė nepagrįstai yra pripažinti kaltais, šios išvados nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių dėl kaltinamųjų veiksmais padarytos didelės žalos išnagrinėjimu ir netinkamai vertino didelės žalos požymį, todėl šis teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

„Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo atlikti išsamią įrodymų analizę ir pateikti atitinkamai motyvuotas išvadas, tačiau jis iš esmės išsamiai ir nešališkai neištyrė byloje surinktų įrodymų ir, nustatydamas faktines veikos padarymo aplinkybes, ignoravo svarbius bylos duomenis“, – rašyta skunde.

Šiaulių apygardos teismas 2022 metų sausio 24 dienos nuosprendžiu šiuos teisiamuosius pripažino kaltais dėl to, kad, būdami valstybės tarnautojais, veikdami bendrininkų grupėje, jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami asmeninės naudos R. M. Račkauskui. Trečiojo kaltinamojo – reklamos agentūros vadovo Mariaus Vaupšo – atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta jam mirus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad Panevėžio miesto meras, talkinant savo patarėjai G. Maskoliūnienei, davė neteisėtus nurodymus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos tarnautojams.

Buvo siekiama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos organizuojamus viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursus laimėtų su M. Vaupšu susijusi įmonė  „Lukrecijos reklama“. Su M. Vaupšu iš anksto buvo suderintos perkamų paslaugų apimtys, techninės specifikacijos, paslaugų kainos.

Be to, bylos duomenimis, buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, tai yra kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. Vaupšo atstovaujamos bendrovės pirks konsultacines paslaugas. Be oficialiai savivaldybės nupirktų paslaugų, R. M. Račkauskui buvo suteikta ir asmeniškai, kaip politikui, naudingų konsultacijų ruošiantis 2019-ųjų metų savivaldybių merų rinkimams.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės apeliacinius skundus, šiemet sausio 18 dienos nuosprendžiu juos išteisino. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kaltinamiesiems inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų neteisėto vykdymo pasitvirtino, jie, būdami valstybės tarnautojais, organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus, padarė teisės aktų pažeidimus, tačiau jų veiksmais nebuvo padaryta didelė žala.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Generalinė prokuratūra LAT yra apskundusi ir Panevėžio miesto savivaldybės mero išteisinimą kitoje baudžiamojoje byloje – joje Panevėžio vadovas kaltintas dėl prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo, o „Lietkabelio“ prezidento Alvydas Bieliausko – dėl prekybos poveikiu.

Šis kasacinis skundas pateiktas „dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, priimant išteisinamąjį nuosprendį“.

Mero politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ taryboje turės absoliučią daugumą – 15 mandatų iš 27.

Platesniam palaikymui užsitikrinti meras burs koaliciją su tris mandatus gavusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, po du mandatus gavusiais Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratais bei vieną mandatą iškovojusiu Liberalų sąjūdžiu.

„Su keturiomis iš jų būsime, reiškia, penkiese pozicijoje“, – interviu BNS sakė R. M. Račkauskas.

Opozicijoje liks tris mandatus tarybų rinkimuose gavę konservatoriai ir vieną mandatą surinkęs komitetas „Panevėžio labui“.

Pats R. M. Račkauskas meru perrinktas per pirmąjį rinkimų turą, kur surinko daugiau nei 62 proc. rinkėjų balsų.

Į pirmąjį posėdį naujoji Panevėžio valdžia planuoja rinktis balandžio 27 dieną.

– Nuo ko pradėsite naują kadenciją ir ar bursite koaliciją, nepaisant to, kad turite visišką daugumą?

– Bursime, bursime koaliciją. Aš jau rinkimų naktį pasakiau, kad mes, kaip ir dvi kadencijos iki tol, subursime plačią koaliciją. Iš esmės visus, kurie yra pasiryžę dirbti konstruktyviai, dirbti Panevėžiui, tai preliminariai jau ir esame apsitarę. Iš viso septynios pas mus politinės jėgos pateko į tarybą. Tai su keturiomis iš jų būsime, reiškia, penkiese pozicijoje.

Opozicijoje liko Tėvynės sąjunga, gavusi tris narius, ir politinis komitetas „Panevėžio labui“ su vienu nariu. Tai opozicija preliminariai turėtų būti keturi žmonės, nes jie kaip ir visi yra pareiškę, kad bus opozicijoje.

– Atsižvelgiant į tai, kaip atrodys jūsų koalicija, ar keisis politinė komanda?

– Be abejo, pokyčiai bus. Dabar kažką būtų konkretizuoti ankstoka, nes tiesiog yra rinkimų įstatymas, savivaldos įstatymas yra pasikeitęs. Tai neišvengiamai ten bus kitaip dėliojama, nes reikia sustiprinti. Tiesiog ir vicemerai, turbūt mes vicemerus labiau žiūrėsime ne kaip į politines, derybines pozicijas koalicijai kurti, o kaip būtent dirbančius žmones.

Be abejo, pokyčiai bus.

– Ar ta komanda, kuri bus buriama, ar visa ji bus iš jūsų komiteto aplinkos?

– Aš nepavadinčiau, kad bus iš „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, bet tai tikrai nebus ir iš kitų partijų. Bus tokia labai darbinė komanda, orientuota būtent į administracijos darbą. Nes, kaip žinote, dabar administracijos direktorius pagal naują įstatymą tiesiogiai neturi pavaduotojų. Ir mero yra visiškai funkcijos pasikeitusios, ir ten daugybė darbo, ir atsakomybės prisidėjo. Tiesiog padės būtent tas funkcijas vykdyti mero pavaduotojai.

– Kaip tas darbas atrodys kai koalicija – tokia plati, o opozicija bus nedidelė? Kaip sprendimų priėmimas atrodys, ar bus lengvesnis?

– Pas mus visada buvo pakankamai plati koalicija, tai mes pagal tą patirtį jau dvi kadencijas dirbom. Tai nėra čia mums jokia staigmena, gan įprasta bus situacija.

– Kurių pažadų įgyvendinimo panevėžiečiai gali tikėtis pirmiausia?

– Na, mes šiaip visų pažadų laikomės, iki šiol laikėmės. Tai, matyti, ir rezultatai dėl to galbūt tokie yra, atspindi žmonių pasitikėjimą. O šiaip tai yra daugybė pradėtų darbų, kuriuos reikia pabaigti. Tai čia stambūs objektai, ir autobusų stotį šiais metais planuojame pabaigti. Nebent pats pridavimas į kitų metų pradžią gali nusikelti, bet iš esmės bus šiais metais ji pastatyta, darbai tikrai juda sklandžiai.

Olimpinių standartų baseino statybos pilnu tempu vyksta. Na, ten yra projektas trims metams numatytas, šįmet irgi numatyta ženkliai pasistūmėti. Na, ir daugybė infrastruktūros, gatvių, šaligatvių ir taip toliau, inžinerinės infrastruktūros tvarkymo. Tiesiog tęsim tai, ką pradėję. Nuosekliai dirbame ir dirbsime toliau.

– Prieš rinkimus dalis kandidatų žadėjo didesnį atvirumą panevėžiečiams bei vadino jus uždaru. Taip pat buvo ir kitų pasiūlymų, ar galvojate kažkokius pasiūlymus iš buvusių konkurentų perimti?

– Aš tiktai galiu pakartoti. Tos visos insinuacijos apie kažkokį ne atvirumą, tai paneigė tiesiog patys rinkimai, žmonės parodė, kaip jie reaguoja į tokius dalykus, ir tikrai nėra buvę istorijoje turbūt taip dažnai priiminėjančio kas savaitę gyventojus mero. Tai tą dariau dvi kadencijas ir toliau darysiu. (...) O ten kažko ypatingai perimti tai nelabai matėme ko. Oponentai kartojo tai, ką mes darome ir ruošiamės daryti. Tai tiesiog mes tiktai galime pakartoti, kad rinkėjai, matyt, ir pasirinko, kad kam kažkokią neaiškią kopiją rinktis, kada galima rinktis originalą.

Suprantat, labai lengvai niekas nėra įgyvendinama.

– Kokią trečią kadenciją matote? Kokius didžiausius iššūkius pastebite?

– Suprantat, labai lengvai niekas nėra įgyvendinama. Viskas reikalauja pastangų, darbo ir tiesiog kažko tokio labai ypatingo išskirti, aišku, galbūt su „Rail Baltica“ susiję dalykai, čia bus, kels pakankamai didelius iššūkius, nes patys sprendimai ne nuo savivaldybės priklauso. Tai yra tarptautinis projektas, netgi nuo tarptautinių partnerių priklausantis, bet dirbsim. Tų iššūkių daugiau, negu reikia, būna visada, bet dirbant viskas pasidaro.

– Jūs užsiminėte apie naujus įgaliojimus merų ir pasikeitimus savivaldos valdyme. Kaip juos vertinate?

– Labai trumpai ir tiesiai, ir kategoriškai galiu pasakyti: tai visiškas jovalas yra padarytas su savivalda, ir aš nežinau, kas prisiims atsakomybę. Čia, matyt, vis tiktai konservatorių iniciatyva tas buvo daroma.

Pokyčiai yra būtini. Praktiškai visi be išimties merai tą pripažįsta. Savivaldybių asociacijos pozicija, ji, matyt, bus ir dar konkrečiau išreikšta. (...) Savivalda dirbti normaliai negali pagal dabartinį įstatymą.

– Pereikime prie dar kitos temos. Ar įvertinus rinkimų rezultatus galima teigti, jog tam tikri teismų sprendimai bei teisėsaugos dėmesys jūsų atžvilgiu neturėjo įtakos rezultatams?

– Nežinau, kiek jis turėjo, kiek neturėjo. Aš manau, vis tiek žmonės tiesiog skiria, galiu didžiuotis panevėžiečiais, tikrai atskiria pelus nuo grūdų ir pasirinko pagal darbus. Ar ten kažkokie kiti pašaliniai dalykai, kurie buvo oponentų bandomi visaip išnaudoti, nežinau, kiek tas turėjo įtakos, bet, matyt, žmonės blaiviai rinkosi. (...) Tie tokie politiniai įvykiai, politinės konkurencijos perkėlimas į teisėsaugą, matyt, kad nedavė rezultatų oponentams, kurių gal kai kurie iš jų tikėjosi.

Labai trumpai ir tiesiai, ir kategoriškai galiu pasakyti: tai visiškas jovalas yra padarytas su savivalda, ir aš nežinau, kas prisiims atsakomybę.

– Palaikymas jums iš tikrųjų buvo labai didelis. Tai gal matote save nacionalinėje politikoje? Gal galvojate apie Seimo rinkimus?

– Ne, tikrai galiu pasakyti ir manau, kad nepasikeis mano pozicija. Mane asmeniškai domina municipalinio lygmens politika, ir matau iššūkius, ir mane veža darbas Panevėžiui. Tikrai neplanuoju ir nemanau, kad keisis mano pozicija.

– Ačiū už pokalbį.

Suskaičiavus balsus visose 29 apylinkėse dabartinis miesto vadovas sulaukė 62 proc. rinkėjų palaikymo, artimiausias jo konkurentas „valstietis“ Deividas Labanavičius užsitikrino daugiau nei 9 proc. rinkėjų paramą.

Tarybos rinkimuose taip pat pirmauja mero politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – jis surinko 49 proc. rinkėjų balsų ir pretenduoja į absoliučią daugumą taryboje – 15 mandatų iš 27.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratų sąrašas sulaukė 12 proc. rinkėjų palaikymo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 9 procentų, abi šios partijos turėtų gauti po tris mandatus.

Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, atitinkamai surinkę beveik 7 ir daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų, gautų po du mandatus.

Po vieną mandatą dar priklauso Liberalų sąjūdžiui ir politiniam komitetui „Panevėžio labui“.

Merai ir tarybos sekmadienį rinkti 60-yje Lietuvos savivaldybių.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.