S. Hariri ir prezidentas Michelis Aounas (Mišelis Aunas) trečiadienį apsikeitė kaltinimais, kam tenka atsakomybė už daugelį mėnesių trunkančius nesėkmingus bandymus suformuoti naują vyriausybę, Libanui išgyvenant didžiausią per pastaruosius dešimtmečius finansų krizę.

S. Hariri pranešė, kad siekdamas sumažinti įtampą ketvirtadienį susitiko su M. Aounu, ir paragino „kiek įmanoma greičiau“ suformuoti ministrų kabinetą.

„Bet kokios vyriausybės pagrindinis tikslas šiandien – pirmiausia sustabdyti griūtį pasitelkus Tarptautinio valiutos fondo programą ir atkurti tarptautinės bendrijos pasitikėjimą“ Libanu, sakė jis žurnalistams.

Paskirtasis premjeras informavo, kad pirmadienį vėl susitiks su prezidentu.

Beirutas derybas su TVF pradėjo pernai gegužę, dirbant ankstesnei vyriausybei, tačiau greitai šis procesas įstrigo.

Ta vyriausybė atsistatydino po pernai rugpjūtį Beiruto uoste driokstelėjusio didžiulio sprogimo, nusinešusio per 200 gyvybių ir smarkiai nuniokojusio sostinę.

Libano politinė klasė tebėra smarkiai susiskaldžiusi ir neranda kompromiso, kokia turėtų būti naujojo kabineto sudėtis.

Tarptautiniai donorai reikalauja, kad Libanas greičiau suformuotų naują vyriausybę ir imtųsi didžiulio masto reformų, jei nori gauti žadėtą milijardų dolerių pagalbą.

Vienas prancūzų diplomatinis šaltinis trečiadienį sakė, kad Prancūzija, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys bei Jungtinės Valstijos, padidino spaudimą libaniečių politikams.

Pastarosiomis savaitėmis Libano svaras toliau rekordiškai pigo JAV dolerio atžvilgiu juodojoje rinkoje ir neteko beveik 90 proc. savo vertės, palyginti su prieš pusantrų metų fiksuotu kursu.

Nedidelės grupelės protestuotojų blokavo kelius barikadomis iš degančių padangų, užsidarė kai kurios parduotuvės ir gamyklos, o internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip prekybos centruose pirkėjai grumiasi dėl pigesnių dotuojamų maisto produktų.

Ketvirtadienį visoje šalyje duris užvėrė vaistinės, protestuodamos prieš tai, kad negali papildyti atsargų, Libanui jaučiant didelį tvirtos valiutos trūkumą, dėl kurio stringa importas.

Ekonominę krizę dar pagilino dėl koronaviruso pandemijos įvestos karantino priemonės.

„Skelbiu apie savo atsistatydinimą iš premjero posto“, – kalboje, kurią iš Saudo Arabijos transliavo televizija „al Arabiya“, sakė S. Hariri.

Jis griežtai kritikavo Iraną ir Libano grupuotę „Hizbollah“ už kišimąsi į arabų reikalus ir pareiškė: „Irano rankos regione bus nukirstos.“

S. Hariri premjeru buvo paskirtas 2016 metų pabaigoje ir vadovavo 30 narių nacionalinės vienybės ministrų kabinetui, kuriame buvo šiitų kovotojų „Hizbollah“ atstovų.

Vyriausybei didele dalimi pavyko apsaugoti šalį nuo pilietinio karo kaimyninėje Sirijoje poveikio.

S. Hariri atsistatydinimas tikriausiai padidins įtampą šalyje. Kalboje jis užsiminė, kad nuogąstauja dėl savo gyvybės, ir sakė, kad dabartinė atmosfera šalyje primena tą, kuri tvyrojo prieš jo tėvo, premjero Rafiko Hariri (Rafiko Haririo) nužudymą 2005 metais.

„Šiandiene aš skelbiu savo sprendimą paremti generolo Michelio Aouno (Mišelio Auno) kandidatūrą į respublikos prezidento postą“, – sakė S.Hariri.

Savo sprendimą jis laiko būtinu, kad būtų „apgintas Libanas, apginta (politinė) sistema, apginta valstybė, apginti Libano žmonės“.

Gali būti, kad šis palaikymas padės užpildyti Libano prezidento postą, kuris yra neužimtas nuo 2014-ųjų gegužės, itin susiskaldžiusiam parlamentui nesugebėjus lig šiol išrinkti pamainos tuomet kadenciją baigusiam Micheliui Sleimaną (Mišeliui Sleimanui).

Šis palaikymas daugeliui buvo netikėtas – kalbama, kad esama susitarimo, jog S.Hariri vėl taptų premjeru.

Lig šiol sunitas S.Hariri, kurio partija vadovauja Vakarų ir Saudo Arabijos remiama politiniam blokui, griežtai nepritardavo M.Aouno kandidatūrai.

M.Aounas yra susijęs su šiitų judėjimų „Hezbollah“, kurį remia Iranas ir kuris yra išsiuntęs į kaimyninę Siriją kautis prieš prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) režimą.

Dabar savo šalininkams S.Hariri sako palaikyti varžovą nusprendęs todėl, kad visi kiti variantai jau išsemti, o reikia „išsaugoti politinę sistemą, sustiprinti valstybę, atkurti ekonomiką, atsitolinti nuo Sirijos krizės“.

„Mes norime apsaugoti mūsų šalį nuo šios krizės“, – pabrėžė jis.

Buvęs premjeras Saadas Hariri (Saadas Hariris) penktadienį grįžo į Libaną po trejų savanoriškos tremties užsienyje metų ir nieko nelaukdamas nuvyko susitikti su dabartiniu šalies vyriausybės vadovu Tammamu Salamu (Tamamu Salamu), pranešė jo biuras.

S.Hariri, iškiliausias šalies sunitų lyderis, netikėtai grįžo į tėvynę po to, kai trečiadienį paskelbė, jog Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) jam pažadėjo, kad Rijadas suteiks Libanui vieno milijardo dolerių paramą kovoti su džihadistai prie Sirijos sienos.

S.Hariri sugrįžo itin lemtingu momentu šalies sunitams, kurie sudaro maždaug trečdalį gyventojų ir kurių dauguma remia sukilimą prieš prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą al Asadą) kaimyninėje Sirijoje.

Savo ruožtu Libano šiitai, įskaitant ir galingą judėjimą „Hizbollah“, tradiciškai palaiko B.al Assado režimą.

S.Hariri palaiko nuosaikius sukilėlius Sirijoje, tačiau yra priešiškas ekstremistams, kurie įgijo tvirtesnes pozicijas Sirijoje ir taip pat pritraukė rėmėjų Libane, daugiausia šiauriniame Tripolio uoste, Sidone pietuose ir Bekos slėnyje rytuose.

44 metų S.Hariri nuolat išsakydavo besąlygišką paramą Libano armijai, vadindamas ją „raudonąja linija“, kurios nevalia liesti.

Tačiau kai kurie sunitai kritikuoja armiją, teigdami, kad ji pasitarnaujanti „Hizbollah“, kuri taip pat kovoja su sukilėliais Sirijoje, aštrindamas priešiškumą tarp šių dviejų konfesinių bendruomenių Libane.

S.Hariri išvyko iš šalies 2011 metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai jo vyriausybė žlugo pasitraukus „Hizbollah“, kuri yra jo pagrindinė politinė varžovė, deleguotiems ministrams.