Taip jis vadovas kalbėjo po trečiadienį Tbilisyje vykusių susitikimų su šios šalies vadovais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Balandžio 19-osios susitarimas leis užtikrinti stabilumą, reikalingą siekiant ambicingų tikslų, todėl raginu visą Sakartvelo politikos spektrą prisijungti prie kompromiso ir efektyviai įgyvendinti tai, kas sutarta“, – teigė G. Landsbergis.

Sakartvelo valdančioji partija ir opozicija praėjusią savaitę pasirašė Europos Sąjungos bei JAV remiamą susitarimą, kuriuo užbaigta mėnesius trukusi ir susirūpinimą Vakaruose dėl šalies demokratijos silpnėjimo kėlusi politinė krizė.

Visų politinių partijų pasirašytą susitarimą pasiūlė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Juo užbaigiamas opozicijos boikotas parlamente ir sudaromos sąlygos didelėms rinkimų ir teismų reformoms.

URM nuotr.

Su šalies prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu bei kitais pareigūnais G. Landsbergis išreiškė Lietuvos palaikymą Sakartvelo siekiams įstoti į Europos Sąjungą (ES) bei NATO ir pabrėžė būtinybę tęsti integracijos procesui reikalingas reformas.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva ir toliau teiks įvairiapusę paramą Sakartvelui, įgyvendinant Asociacijos susitarime su ES numatytas reformas, ypač srityse, susijusiose su ES Žaliuoju kursu ir šalies atsparumo didinimu.

Be kita ko, abiejų šalių pareigūnai sutarė glaudžiai bendradarbiauti, rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui. Šiame kontekste Ministras G. Landsbergis pabrėžė Sakartvelo koordinavimosi su kitomis asocijuotomis partnerėmis – Ukraina ir Moldova – svarbą.

Kalbėdami apie iššūkius Pietų Kaukazo regiono saugumui, Lietuvos diplomatijos vadovas ir Sakartvelo pareigūnai pabrėžė, kad didžiausią grėsmę jam kelia agresyvi Rusijos laikysena ir tebesitęsianti penktadalio Sakartvelo teritorijos okupacija.

G. Landsbergis pažadėjo tęsti paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui, aktyviai kelti šį klausimą tarptautinėje arenoje.

Vizito Tbilisyje metu ministras taip pat susitiks su nevyriausybinių organizacijų bei politinių partijų atstovais, su kuriais aptars balandžio 19 dienos susitarimo turinį bei galimą Lietuvos ir  ES paramą Sakartvelui, įgyvendinant šiuo susitarimu numatytas teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.

„Prezidentas Gitanas Nausėda su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili aptars Sakartvelo valdančiosios partijos ir opozicijos pasirašytą susitarimą bei Lietuvos pagalbą jį įgyvendinant“, – BNS sakė Lietuvos vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.

Sakartvelo valdančioji partija ir opozicija pirmadienį pasirašė Europos Sąjungos bei JAV remiamą susitarimą, kuriuo užbaigiama mėnesius trukusi ir susirūpinimą Vakaruose dėl šalies demokratijos silpnėjimo kėlusi politinė krizė.

Visų politinių partijų pasirašytą susitarimą pasiūlė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis). Juo užbaigiamas opozicijos boikotas parlamente ir sudaromos sąlygos didelėms rinkimų ir teismų reformoms.

Politinė krizė šioje buvusioje šalyje kilo po spalį įvykusių parlamento rinkimų, juos opozicinės partijos vadino suklastotais. Po rinkimų opozicijos parlamentarai atsisakė užimti savo vietas naujajame parlamente ir ėmė rengti masinius protestus, reikalaudami pirmalaikių rinkimų.

Krizė komplikavosi vasarį, policijai areštavus pagrindinės opozicinės jėgos – Vieningojo nacionalinio judėjimo – lyderį Nikanorą Meliją. Tai lėmė premjero atsistatydinimą ir Vakarų pasmerkimą.

Pagal susitarimą opozicinės partijos turi pradėti dirbti parlamente, o valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ pažadėjo per savaitę amnestijomis ar panašiomis priemonės išspręsti „politizuoto teisingumo“ atvejus. Taip pat sutarta pirmalaikius parlamento rikimus surengti 2022 metais, jei „Sakartvelo svajonė“ per būsimus vietos administracijų rinkimus gaus mažiau nei 43 proc. balsų.

Juo taip pat numatomos valdžios pasidalijimo parlamente taisyklės, užtikrinančios, kad opozicijos parlamentarai vadovaus penkiems komitetams, taip pat garantuotos didelės teismų sistemos bei rinkimų reformos.

Tai yra jau ne pirmas toks bandymas, sužlugdytas šioje Kaukazo valstybėje.

Vyrai buvo sulaikyti Sakartvelo antrajame pagal dydį mieste Kutaisyje, kai jie mėgino parduoti americio izotopo Am-241 konteinerį už 300 tūkst. eurų, pažymima Valstybės saugumo tarnybos pranešime.

Įtariamiesiems gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.

Am-241 yra labiausiai paplitęs americio izotopas, randamas branduolinėse atliekose ir paprastai naudojamas gaminant dūmų detektorius.

Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros, šis izotopas formuojasi, kai plutonis absorbuoja neutronus branduoliniuose reaktoriuose, arba atliekant atominių ginklų bandymus.

Šis itin toksiškas ir radioaktyvus izotopas kelia pavojų sveikatai jo prarijus ar įkvėpus.

Pastarąjį dešimtmetį auga susirūpinimas, kad ekstremistai gali nelegaliai įsigyti buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose radioaktyviųjų medžiagų.

Sakartvele ir kaimyninėje Armėnijoje pranešta apie ne vieną atvejį, kai jų piliečiai mėgino parduoti tokių medžiagų.

Nuo 2003 metų Sakartvelo teisėsauga užkirto kelią keliems bandymams kontrabanda išvežti ginklų gamybai naudojamo urano.

2019 metų kovą Sakartvelo saugumo tarnybos sutrukdė dviem vyrams Juodosios jūros kurorte Kobuletyje parduoti radioaktyviojo urano už 2,8 mln. JAV dolerių (2,3 mln. eurų).

Ketvirtadienį Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su svečiu aptars regioninio saugumo ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus, BNS informavo ministro patarėja Liepa Rimkevičienė.

Planuojama, kad po oficialaus susitikimo ministrai ir jų delegacijos vyks į Antakalnio kapines, kuri prie Sausio 13-osios aukų memorialo kartu pagerbs ir sovietinės agresijos 1989 metų balandžio 9 dieną Tbilisyje aukas.

Balandžio 9-ąją Sakartvelas taip pat minės Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo ir išstojimo iš Sovietų Sąjungos 30-metį.

Sakartvelo gynybos ministro vadovaujama delegacija ketvirtadienį dar planuoja apsilankyti Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre Kaune, susitikti su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Penktadienį numatytas dvišalis Lietuvos ir Sakartvelo gynybos viceministrų Margirio Abukevičiaus bei Lelos Chikovani susitikimas. Per jį bus pasirašytas dvišalis 2021 metų bendradarbiavimo gynybos srityje planas.

„100 tūkst. vakcinos „Sinopharm“ dozių mes įsigijome, o dar 100 tūkst. vakcinos „Sinovak“ dozių Sakartvelui neatlygintinai perdavė Kinijos vyriausybė“, – pareiškė A. Gamkrelidzė.

Pasak jo, Sakartvelo sveikatos apsaugos ministerija įsigijo kiniškos vakcinos „Sinopharm“ po 18–20 JAV dolerių (15,3–17 eurų) už buteliuką, vakcinos „AstraZeneca“ – po 4–5 JAV dolerius (3,4–4,3 euro) ir „Pfizer/BioNTech“ – po 11–12 JAV dolerių (9,4–10,2 euro) už buteliuką.

„Sakartvele pastarosiomis dienomis registruojama koronaviruso atvejų skaičiaus augimo tendencija. Jau patvirtintas 71 britiškosios koronaviruso atmainos atvejis, todėl vienintelis būdas nugalėti pandemiją yra skiepai“, – sakė A. Gamkrelidzė.

Remiantis ministerijos duomenimis, per praėjusią parą Sakartvele patvirtinti 499 užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iš viso nuo praėjusio vasario šalyje registruota 282 260 užsikrėtimų, mirė 3 785 žmonės.

G. Landsbergis, paklaustas apie vizitą į Sakartvelą, penktadienį neatmetė tokios galimybės, tik pabrėžė, kad jis vyktų platesniu formatu, atstovaujant daugiau Europos Sąjungos valstybių.

„Yra tokių planų (vykti į Sakartvelą), šiuo metu žiūrime, ar toks vizitas atneštų naudos. Yra buriama mediatorių grupė iš užsienio reikalų ministrų, tai tikrai būtų ne viena valstybė, būtų platesnė“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė ministras.

„Manau, labai svarbu, kad signalas Sakartvelui būtų ne tik Lietuvos, tai pirmiausia turi būti europinis signalas todėl, kad mes kalbame apie tolesnę Sakartvelo europinę ir transatlantinę integraciją, ir to signalo reikia platesnio“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Svarbu, kad signalas Sakartvelui būtų ne tik Lietuvos, tai pirmiausia turi būti europinis signalas.

Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.

Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.    

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, juos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

„Šiandien po pono Žygimanto Pavilionio vizito aš, deja, priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, įsitraukti į situaciją siekiama Europos Sąjungos lygiu, Sakartvele apsilankė Europos Vadovų tarybos pirmininkas Chalsesas Michelis (Šarlis Mišelis), diskutavęs tiek su opozicija, tiek su valdančiosios daugumos vadovais.

„Negalime pasakyti, kad šie rezultatai yra jau labai apčiuopiami ir suteikiantys daug vilčių, bet taip yra padaryta pradžia“, – sakė jis.

Prezidentas tikina, kad pokalbyje su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili pabrėžė, jog Lietuva pasirengusi tiek viena, tiek su Lenkija ir Baltijos valstybėmis „atvykti į Sakartvelą ir padėti įveikti nelengvą situaciją“.

„Bet turime šiandien vieni kitiems ne trukdyti, o padėti“, – sakė jis.

Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.

Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.    

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Ž. Pavilioniui išvykus į Sakartvelą, vietos valdančiųjų pasipiktinimą sukėlė jo pasisakymai su opozicinėmis politinėmis jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje.

Sakartvelo paskirtasis premjeras Iraklis Garibašvilis po šios spaudos konferencijos Ž. Pavilionio teiginius pavadino „nepriimtinais ir įžeidžiančiais“.

„Vizito metu konsultavausi nuolat su užsienio reikalų ministru. Tvirtai tikiu, kad gyniau ne tik Seimo pozicijas ir vertybes, bet ir europines ir transatlantines vertybes, gyniau ne tik vieną partiją, kaip sako mūsų politiniai oponentai, bet dvylikos partijų interesus“, – apie vizitą valdybos nariams sakė politikas.

Jis išdėstė pagrindinius principus, kuriuos deklaravo. Pasak Ž. Pavilionio, politiniai kaliniai privalo būti išlaisvinti ir turi liautis smurtas prieš kitaip mąstančius, Sakartvele turi įvykti teisinė reforma, tai yra teisės nepriklausomumas nuo politikos, taip pat būtina rinkimų reforma.  

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nesutiko su jam adresuota socialdemokratų kritika. „Dėl socialdemokratų: siūlyčiau jūsų visą energiją naudoti ne vidinėms diskusijoms, ne šiems peiliams į  nugarą transatlantinės bendruomenės vykdomoms misijoms, bet darbui“, – sakė jis.

Politikas apkaltino socialdemokratus kovojant už praeities šešėlius.

„Kodėl jūs kovojate už praeities šešėlius, faktiškai už stalinistinę Gruzijos praeitį, kai mums reikia viską daryti, kad ši šalis stotų į Europą, nes mūsų vertybės yra tos pačios“, – sakė politikas.

Jis pakvietė neišduoti transatlantinių vertybių, o padėti su savo partiniais instrumentais padaryti viską, kad  valdančioji Sakartvelo partija atvertų duris dialogui, kad atsirastų taika.

Ž. Pavilionis Seimo kanceliarijai taip pat yra pateikęs raštišką vizito ataskaitą, tačiau tai riboto naudojimo medžiaga.

Opozicinė Socialdemokratų partija oficialaus vizito metu Sakartvele sankcijomis šaliai grasinusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį paragino trauktis iš einamų pareigų, primena ELTA.

Socialdemokratų nuomone, į diplomatinę misiją Sakartvele tarpininkauti siųstas konservatorius Ž. Pavilionis, užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgėsi neprofesionaliai, pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams, padarė reputacinę žalą Lietuvai.

Po vizito Sakartvele dėl retorikos kritiškų reakcijų sulaukęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės aplinkybių.

„Nematau priežasčių, kodėl Ž. Pavilionis turėtų būti šalinamas iš komiteto pirmininkų, net jei jo pasisakymai kažkam užkliuvo, nepatiko ir atrodė nepakankamai diplomatiški, tai yra Seimo nario darbo dalis“, – LRT radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Anot jos, valdyba trečiadienį išklausys ir pateiks klausimų Ž. Pavilioniui, tačiau jokių veiksmų po to imtis nežadama.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę paragino Ž. Pavilionį trauktis iš Seimo URK vadovo pareigų po jo vizito Sakartvele.

Socialdemokratų nuomone, į diplomatinę misiją politinių įtampų krečiamame Sakartvele tarpininkauti siųstas konservatorius Ž. Pavilionis, „užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgėsi neprofesionaliai, pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams, padarė reputacinę žalą Lietuvai“.

Ž. Pavilionis sako suprantantis socialdemokratų norą ginti jiems giminingą Sakartvelo valdančiųjų partiją, tačiau pažymi, kad pastabų Tbilisiui dėl situacijos šalyje išsakė ir kitų Vakarų valstybių atstovai.

V. Čmilytė-Nielsen trečiadienį sakė neįžvelgianti konservatoriaus veiksmuose nieko bloga.

„Mes esame labai aktyvūs ir artimi Sakartvelo draugai, šalys yra artimos, ir natūralu, kad mūsų politikai, kurie turi įdirbį užsienio reikaluose, jie aktyviai dalyvauja ir dabartinėj situacijoj ir tame aš nematau nieko bloga“, – svarstė Seimo pirmininkė.

Šią Kaukazo valstybę krizė krečia nuo spalį įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.

Praeitą savaitę didžiausios opozicijos partijos – Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) – lyderio Nikanoro Melijos areštas įtampą dar labiau padidino.

Viešėdamas sostinėje Tbilisyje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) sakė esąs „giliai susirūpinęs“ dėl šios krizės.

„Pakviečiau visas partijas deeskaluoti padėtį ir susitelkti, kad būtų galima atnaujinti politinį dialogą. Taip pat pakviečiau jas į susitikimą šį vakarą“, – jis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Sakartvelo premjeru Irakliu Garibašviliu.

Pasak Ch. Michelio, atėjo laikas ES tapti derybų tarpininke.

Tiek I. Garibašvilis, tiek opozicijos lyderiai patvirtino dalyvausiantys pirmadienį vakare organizuojamame susitikime.

„Bet koks teisingumo politizavimas nepriimtinas, ir visi žinome, kad reikia spręsti kai kuriuos konkrečius atvejus“, – sakė Ch. Michel, akivaizdžiai turėdamas galvoje N. Melijos suėmimą.

N. Melija, suvienijęs Sakartvelo opoziciją, kaltinamas paskatinęs masinius smurto proveržius per 2019 metais vykusius protestus prieš vyriausybę. Tačiau VNJ lyderis sako, kad ši byla yra politiškai motyvuota.

Jis buvo suimtas, kai atsisakė sumokėti padidintą užstato sumą.

N. Melijos areštas išprovokavo masinius antivyriausybinius protestus, taip pat buvo griežtai pasmerktas JAV ir Europos Sąjungos.

Opozicijos partijos boikotavo naujos sudėties parlamento posėdžius, sukeldamos abejonių dėl valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybės legitimumo.

Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas nusmuko, partijai nesugebant įveikti ekonomikos sąstingio ir, anot oponentų, nevykdant įsipareigojimų užtikrinti demokratiją.

Tačiau tiek valdančioji partija, tiek opozicija yra proeuropietiškos, o vyriausybė yra paskelbusi planus 2024 metais pateikti prašymą, kad Sakartvelas būtų priimtas į Bendriją.