Parlamentarai balsuos dėl tai numatančių Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų.

Dabar skysčiuose, kuriais pildomos e. cigaretės, draudžiami vitaminai arba kiti priedai, sudarantys įspūdį, kad šie rūkalai yra naudingi ar mažiau kenksmingi sveikatai, taip pat kofeinas, taurinas ar kiti priedai bei stimuliuojamieji junginiai, siejami su energija ir gyvybingumu.

Taip pat draudžiami priedai, nudažantys išsiskiriančias medžiagas, arba nesudeginto pavidalo, turintys reprodukcijai pavojingų medžiagų, vadinamųjų KMR savybių, taip pat kvapiosios medžiagos, išskyrus tabako kvapą ir skonį.  

Šaldikliai ir specialios patalpos

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), mūsų šalį pasiekusios naujosios vakcinos bus iškart pristatytos į ESSC priklausančius sandėlius, kuriuose ir yra šaldikliai bei kaupiamos vakcinacijai būtinos medicininės priemonės.

Rengiantis pirmųjų vakcinų atvykimui, ESSC atliko būtinus testavimo darbus su įsigytais šaldikliais vakcinoms saugoti ir juos abu jau pajungė. Šie du ultra žemos (-75 laipsnių) temperatūros šaldikliai bus naudojami tik „BioNTech & Pfizer“ vakcinoms, kurioms būtina labai žema temperatūra.

Kitoms vakcinoms laikyti bus naudojamos ESSC jau įrengtos ir pritaikytos specialios patalpos – šaldikliai, kuriose bus užtikrinama joms reikalinga žemesnė (2-8 laipsnių) temperatūra. Šios patalpos taip pat jau yra parengtos laikyti vakcinas nuo koronaviruso, kol jos bus išvežiotos gydymo įstaigoms. Tokiose patalpose paprastai laikomi vaistai, kurių saugojimui reikalinga žemesnė temperatūra. 

Iš ESSC sandėlių vakcinos bus transportuojamos į gydymo įstaigas naudojant šaldymo įrangą, galinčią užtikrinti „šalčio grandinės“ palaikymą pristatomiems vakcinų kiekiams. Tiekėjas įsipareigoja užtikrinti temperatūrinio režimo atsekamumą viso transportavimo metu.

Kitos reikalingos priemonės

Rengiantis vakcinų pristatymui į Lietuvą, pirmajam etapui būtinos priemonės jau yra įsigytos, o papildomi pirkimai jau eina į pabaigą.

ESSC jau įsigijo 1,2 mln. vienkartinių dezinfekcinių servetėlių ir 125 tūkst. vnt. medicininių kaukių, ir daugiau kaip 246 tūkst. vnt. natrio chlorido injekcinio tirpalo ampulių. Artimiausiomis dienomis bus sudarytos sutartys ir įsigyta 2,4 mln. vienetų vienkartinių pirštinių bei 200 specialių šaltkrepšių, skirtų vakcinų gabenimui. 

Taip pat netrukus bus aiškūs konkretūs tiekėjų pasiūlymai ir papildomai įsigyta 1 ml ir 2 ml talpos švirkštų su adatomis (atitinkamai 1,2 mln. vnt. ir 15 tūkst. vnt), 1,2 mln. vnt. pleistrų ir 25 tūkst. vnt. medicininių atliekų konteinerių.

Tikėdamiesi greitai padailinti kūno formas ar pagerinti sveikatą, vartojant dirbtinius saldiklius, žmonės neretai sulaukia priešingo efekto ar netgi pradeda jausti jiems priklausomybę. Vaistininkai įvardijo, kokie mitai dažniausi sklando apie saldiklius ir kaip saikingai vartoti saldiklių turinčius produktus bei kokį pavojų jie gali sukelti.

Saldikliai virsta riebalais

Vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, apie saldiklius sklando nemažai moksliškai nepagrįstų mitų. Vienas jų – saldikliai padeda mesti svorį.

„Maisto produktai su sumažintu cukraus kiekiu arba cukraus pakaitalais kartais rekomenduojami tiems, kurie turi nutukimo problemų, bando numesti svorio. Atliekama daug tyrimų, bet iki šiol vis dar kyla klausimų, ar mes tikrai žinome, kaip saldikliai veikia mūsų organizmą ir smegenis. Kol kas vienareikšmiškai pasakyti, kad  jie gali padėti sumažinti svorį, gliukozės kiekį kraujyje bei dažniausiai pasitaikančio II tipo cukrinio diabeto riziką, deja negalima. Maža to, realybėje tokių produktų naudojimas pasireiškia tik trumpalaike nauda, o ilgą laiką naudojant įvairius saldiklius svoris gali net padidėti“, – pasakoja vaistininkė.

L.Vanagaitė įspėja, kad saldiklių turinčius gėrimus vartojant ilgą laiką gaunamas energijos perteklius pradeda virsti riebalais, o visi tonizuojantys gėrimai gali sukelti priklausomybę.

Žinoma atvejų, kad kai kurie saldikliai išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje, taip pat reprodukcines, širdies ir kraujagyslių bei inkstų sistemas.

„Šiuo metu vienas iš naujausių saldiklių yra išgaunamas iš augalo stevija. Dažniausiai ant pakuotės teigiama, kad tai – natūralus saldiklis. Tačiau žinoma atvejų, kad kai kurie saldikliai, taip pat ir šis, išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje, taip pat reprodukcines, širdies ir kraujagyslių bei inkstų sistemas. Kadangi žmogaus organizme cukraus pakaitalai nevykdo metabolizmo, todėl vartojant juos dideliais kiekiais gali sutrikti virškinimas, hormonų pusiausvyra ir pakisti gerųjų bakterijų kiekis“, – dalijasi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Tuščios kalorijos

Saldikliai savo struktūra labai panašūs į cukrų, tačiau kai kurie iš jų yra net kelis šimtus kartų saldesni. Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) rekomenduoja apriboti cukraus vartojimą iki 50 g per dieną, tačiau, kaip sako L. Vanagaitė, tikrai ne kiekvienas iš mūsų šios taisyklės laikosi.

„Dažniausiai saldiklių turintys gėrimai yra saldūs, todėl pajuntamas staigus energijos padidėjimas, tačiau energijos lygis kyla tik tam momentui, o energijos kompensavimo laipsnis kinta, todėl kasdien tokių gėrimų vartoti nerekomenduojama. Cukraus pakaitalai ir saldikliai yra angliavandeniai, dar vadinami „tuščiomis kalorijomis“, nes neturi jokių žmogui reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų, baltymų. Jie įeina į sportuojantiems žmonėms skirtus gėrimus, taip pat į specialius elektrolitų atstatymui skirtus gėrimus“, – dalijasi pašnekovė.

Saldiklių turintys gėrimai, kaip teigia L. Vanagaitė, yra rekomenduojami vartoti nebent fiziškai aktyviems žmonėms arba skiriami pacientams po tam tikrų ligų apsaugoti organizmą nuo išsekimo.

Pasak vaistininkės L. Vanagaitės, dėmesį į produktų su saldikliais vartojimą ypač reikėtų atkreipti pacientams, vartojantiems antibiotikus.

„Antibiotikai ir taip sumažina gerųjų bakterijų kiekį organizme, o produktai su saldikliais gali dar labiau pakenkti žarnyno mikroflorai. Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu, kartais rekomenduojama keisti įprastą cukrų į saldiklius, tačiau būtina sąlyga – saikingai vartoti tik natūralius saldiklius“, – pasakoja ji ir priduria, kad vartojant daugiau nei vienos rūšies vaistus ar maisto papildus bei saldiklius, reiktų pasitikrinti jų sąveiką. 

Klaidina etiketės

Vaistininkė L. Vanagaitė pataria atkreipti dėmesį į maisto produktų etiketes.

„Neretai galime susidurti su problema, kad ne visi tiekėjai aiškiai pažymi etiketes. Labai dažnai vartotojas gali net nesuprasti, kad išvis vartoja cukraus pakaitalu vadinamus saldiklius. Dažniausiai etiketėse vartotojai mato tik užrašus: natūralus, mažo kaloringumo, gaunamas iš augalų saldiklis. Tačiau net ir tokios sudėties produktai gali būti pavojingi sveikatai, jei nėra tiksliai nustatyta ir patvirtinta, kad jie yra tikrai saugūs“, – pastebi L. Vanagaitė.

Kaip pavyzdžius pašnekovė pateikia pomidorų padažų etiketes, ant kurių dažniausiai matomas užrašas „sumažintas cukraus kiekis“, tačiau dažniausiai reiškia, kad produkte bus galima rasti cukraus pakaitalų –  dirbtinių saldiklių.

„Užrašai „dietinis“ arba „sumažintas cukraus kiekis“ lyg ir sudaro įspūdį, kad tai sveikesnis produktas su mažiau cukraus, todėl skonis ne toks saldus kaip įprastinio. Tačiau įvairios rūgštys, druska, cukrus gerina produktų skonį, o jei rašoma „mažiau cukraus“, tai reikėtų nepamiršti, kad jis visada gali būti pakeistas, pavyzdžiui, sintetiniu saldikliu sukraloze“, – ragina būti dėmesingiems vaistininkė.

Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus ir Aplinkos ministerijos patvirtintas užduotis, šiais metais Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 5 proc. daugiau buitinių šaldytuvų ir šaldiklių atliekų, palyginti su 2016 metais. Užduotis 2017 metams padidėjo nuo 50 proc. iki 55 proc. visų vidaus rinkai parduotos buitinės šaldymo įrangos pagal svorį.

„Tam, kad Lietuva vykdytų įsipareigojimus ES, atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema turi veikti nepriekaištingai bei toliau investuojama į atliekų surinkimo infrastruktūrą“, – sako viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.

Skaičiuojama, kad gamintojai ir importuotojai 2016-aisiais į Lietuvą pardavimui įvežė apie 30 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos, iš jos 6,7 tūkst. tonų sudarė buityje naudojami šaldytuvai ir šaldikliai.

Ekspertų vertinimu, nemažai elektronikos gaminių vis dar yra šešėlyje, todėl į vidaus rinką kasmet gali būti įvežama mažiausiai 40 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos.

Vien EGIO nariai (gamintojai ir importuotojai) 2016 metais vidaus rinkai patiekė 1,6 tūkst. tonų buitinių šaldytuvų ir šaldiklių, o sutvarkė (perdirbo) 780 tonų. Iš viso atliekų tvarkytojai Lietuvoje pernai sutvarkė (perdirbo) 2,3 tūkst. tonų buitinės šaldymo įrangos.

„Augant elektros ir elektroninės įrangos pardavimo kiekiams, atliekų kiekis taip pat didėja. Beveik pusę šių atliekų surinkėjams ir perdirbėjams nepatenka – atliekos teršia aplinką ir kelia pavojų sveikatai“, – sako atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.

A. Puškorius primena, kad gyventojai nenaudojamą sugedusią buitinę techniką ir elektronikos prietaisus gali perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir už tai gauti atlygį, palikti juos šia technika prekiaujančiame prekybos centre net ir nepirkdamas naujos įrangos. Atliekas taip pat galima nuvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytoją nebenaudojamai buitinei technikai išvežti.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu). Gyventojams taip pat draudžiama tokias atliekas patiems ardyti ar atiduoti neturintiems leidimų surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms.

Perdirbta mėsa sukelia vėžį

Praėjusiais metais PSO sukėlė audrą paskelbdami, jog perdirbta mėsa sukelia vėžį. Pasirodo, kad tyrimo rezultatai nebuvo tokie baisūs kaip pranešimo antraštė. PSO ataskaitoje rašoma, kad kiekvieną dieną suvartojant apie 50 g perdirbtos mėsos (maždaug tiek yra viename dešrainyje) vėžio rizika padidėja 18 proc. Tačiau tai nėra tas pats, kas sukelti vėžį.

Vidutiniškai žmogus turi 5 proc. riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu, o valgantiems daug perdirbtos mėsos ši rizika išauga tik iki 6 proc. Neperdirbta mėsa – veršiena ar šviežia kiauliena – mažiau siejami su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu. Taigi, ką daryti renkantis pietus?

Patarimas

JAV vėžio tyrimų institutas siūlo vengti perdirbtos mėsos ir riboti raudoną mėsą – jos suvartoti ne daugiau kaip 500 g per savaitę. Kepsniai ir kiaulienos šonkauliai yra geresnis pasirinkimas nei dešrelės ar šoninė.

Natūralūs saldikliai sveikiau nei paprastas cukrus

Pripažinkime – jei kepdami sausainius į tešlą supilame stiklinę cukraus, tikrai nėra svarbu, kokio tipo jį naudosime, jeigu vis tiek suvalgysime visus sausainius. Jokio skirtumo, ar tai datulių cukrus, agavų sirupas ar džiovintos cukranendrių sultys. Svarbiausia tai, kiek, o ne kokio cukraus suvartojame.

Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti iki šešių arbatinių šaukštelių cukraus, o vyrams – iki devynių. Didesnis cukraus vartojimas siejamas su padidėjusia širdies ligų rizika, nutukimu ir diabetu. Galite rinktis kokosų cukrų, nes jis mažiau rafinuotas ir nesukelia tokio staigaus insulino šuolio kaip baltasis, bet vis tiek būtina stebėti porcijų dydį. Nepaisant spalvos, tekstūros ir skonio skirtumų, visame cukruje kalorijų yra panašiai – apie 10–20 arbatiniame šaukštelyje. Cukruje praktiškai nėra vitaminų, mineralų ir skaidulų.

Patarimas

Galite mėgautis šaukšteliu cukraus kavoje ar gabalėlyje deserto, bet prisiminkite, kad nė vienas saldiklis nėra sveikas maistas.

Jūros druska naudingesnė nei stalo

Taip pat kaip ir natūralus cukrus, jūros druska nenusipelno sveikumo aureolės. Nors ji dažnai reklamuojama dėl turimų vario ir mangano mikroelementų, pastarųjų yra tiek mažai, kad naudos mūsų organizmui šios medžiagos nesuteikia. Be to, iš kasdien vartojamo maisto mes ir taip pakankamai gauname visų reikalingų medžiagų.

Jūros ir stalo druska turi tokį patį kiekį natrio, kurio mums reikia labiausiai. Jeigu natrio suvartojame per daug, t.y. daugiau nei 2,3 mg per dieną, jo perteklius gali sukelti didesnę insulto, inkstų ligų ir aukšto kraujospūdžio riziką. Iš kulinarinės perspektyvos, druskos rūšis visgi yra svarbi, kadangi tai gali pakeisti patiekalo skonį ir tekstūrą.

Patarimas

Rinkitės tam tikros rūšies druską dėl jos kulinarinių savybių, o ne manydami, jog ant maisto barstote sveikatą.

Organizmo valymas padeda pašalinti toksinus

Organizmo valymui įprastai naudojami laisvinamieji, sultys ar vaistažolės, kad visi toksinai būtų pašalinti iš kūno, pagreitėtų svorio kritimas bei padaugėtų energijos. Kol kas yra vos keletas mokslinių tyrimų apie valymo efektyvumą, nes detoksikuojamosios dietos konkrečiai neįvardija specifinių toksinų, kuriuos taip siekiama pašalinti.

Kai kurie žmonės tvirtina, jog jaučiasi kur kas energingesni po organizmo valymo, bet taip nutinka vien todėl, jog daugelis detoksikuojamųjų dietų atsisako perdirbto maisto. Kur neigiama valymo pusė? Brangūs papildai, galimas maistinių medžiagų trūkumas ir klaidingos viltys. Galite atsisakyti ekstravagantiškų sulčių ir brangių papildų, nes jūsų kūnas ir taip kiekvieną dieną valosi. Mes visi turime toksinų šalinimo sistemą: oda, žarnynas, kepenys ir inkstai efektyviai pašalina atliekas iš kūno su prakaitu, šlapimu ir išmatomis.

Patarimas

Verčiau rinkitės gerą treniruotę, gerkite vandenį ir valgykite skaidulingą maistą – tai natūraliai išvalys organizmą. Žinoma, organizmą valyti jums reikės rečiau, jeigu nepadauginsite alkoholio, nerūkysite ar nepasikliausite mityba, pagrįsta perdirbtu maistu.

"Snaigės" strategija gaminti šaldytuvus mažomis partijomis su naujais dizaino elementais ir ieškoti naujų rinkų pasiteisino. Šių metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 71 tūkst. eurų pelno, nors Rytų rinkose pardavimai smarkiai krito, rašo "Verslo žinios".

Vokietijoje vykusioje elektrotechnikos parodoje IFA "Snaigės" atstovai susitiko su Vokietijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irako verslininkais. Antrą parodos dieną į "Snaigės" stendą užklydo ir didelio Indijos prekybos tinklo atstovas. Anot "Snaigės" rinkodaros vadovės Rūtos Petrauskaitės, jis susidomėjo spalvota lietuvių produkcija, tad "Snaigei" gali atsiverti nauja rinka.

95 proc. savo gaminių "Snaigė" eksportuoja į Europos ir Azijos šalis.

Sodos ir kiti saldinti gėrimai per metus pasaulyje nusineša bent 184 tūkst. gyvybių. Tai rodo naujausias tyrimas, kurį spausdino žurnalas „Circulation“.

Tyrime analizuojamos sąsajos tarp diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžinių susirgimų ir saldintų gėrimų vartojimo.

Mokslininkai nustatė, kad 133 tūkst. žmonių mirė dėl diabeto, kurį sukėlė saldinti gėrimai. 45 tūkst. mirė nuo įvairių širdies ir kraujagyslių sutrikimų ir dar 6,450 – nuo vėžinių susirgimų.

„Beveik kiekvienoje pasaulio šalyje kasmet yra žmonių, kurių mirtis vienaip ar kitaip sukėlė saldintų gėrimų vartojimas. Manau, metas šių gėrimų vartojimą imti griežtai reguliuoti“, – tikina Bostono universiteto tyrėjas Dariushas Mozaffarianas.

Nustatyta, kad daugiausiai mirčių pasitaiko Meksikoje, antroje vietoje – JAV.

Tyrime analizuoti duomenys, surinkti 1980–2010 metais 51 pasaulio valstybėje.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad  reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą. Kaip aš sakau – duoną valgykite su sviestu, bet ne sviestą su duona“, – pastebi mitybos specialistė.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų aklai pasitikėti reklamomis. Anot J. Dobrovolskienės, sūrelis – sveikas pieno produktas, tačiau jei į jį pridėta cukraus, nauda sveikatai tampa abejotina. Taip pat ir košės – įpylę į jas riebaus pieno, įmaišę cukraus ir sviesto,  poveikį gausime atvirkštinį.

Neriebūs produktai nesuteikia sotumo jausmo

Visuomenės sveikatos instituto vadovas, profesorius Rimantas Stukas sako, kad mityba gali sveikatą stiprinti ar žaloti apie 50 proc. „Tai reiškia, kad žmogus turi galvoti apie sveikatą ir maistą rinktis sąmoningai. Bet mūsų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje tik apie 20 proc. gyventojų rinkdamiesi maistą galvoja apie sveikatą“, – pastebi jis.

O amerikiečiai, klausydami mitybos specialistų patarimų ir bandydami maitintis sveikai, pasuko neteisingu keliu. Dar 8-ajame dešimtmetyje JAV senatas išplatino gaires, kaip amerikiečiai turėtų maitintis, kad išvengtų širdies ligų, nutukimo bei diabeto. Mokslininkai tada nustatė, kad šias ligas labiausiai sukelia sočiosios riebalų rūgštys, todėl imta raginti atsisakyti riebių produktų, tokių kaip raudona mėsa, kiaušiniai ar riebūs pieno gaminiai.

Parduotuvių lentynas gamintojai užpildė liesais bei mažiau kaloringais produktais. Ir nors amerikiečiai į savo pirkinių krepšius dažniausiai dėdavo tik tuos gaminius, ant kurių pakuočių švietė užrašai „neriebus“ ar „mažai kalorijų“, per keturis dešimtmečius jų suvartojamų kalorijų skaičius išaugo ketvirtadaliu, širdies ligų bei diabeto atvejų nė kiek nesumažėjo, o kas trečias amerikietis nešioja keliasdešimt kilogramų antsvorio.

Kaip rašo žurnalas „Time“, amerikiečių mitybos specialistai suprato, kad paskatino žmones rinktis neriebius, bet ir mažai maistinės vertės turinčius produktus. Tokie nesuteikia sotumo jausmo, todėl valgoma dažniau ir daugiau. Taigi dabar kai kurie specialistai skelbia, kad didesni amerikiečius kankinančių ligų kaltininkai yra angliavandeniai nei riebalai. Taip paneigiamos keletą dešimtmečių skelbtos tiesos.

Vietoje riebalų – daug saldiklių ir cukraus

Mitybos specialistė Jūratė Dobrovolskienė sako, kad tiek dabartinės, tiek ankstesnės amerikiečių išvados yra teisingos. „Širdies ir kraujagyslių ligoms daug įtakos turi gyvūninės kilmės riebus maistas, pvz., lašinukai, sviestas, grietinė, riebesni pieno produktai. Įrodyta, kad sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja aterosklerozės vystymosi mechanizme. Todėl, remiantis ta mintimi, ir buvo jų  atsisakoma“, – kalba gydytoja.

Atsiradus šiems ribojimams, amerikiečiai per keletą dešimtmečių įsisavino racioną, kuris ypatingas tuo, kad vartojamuose produktuose vyrauja angliavandeniai. Mitybos specialistai manė, kad žmonės riebius produktus pakeis vaisiais ir daržovėmis, o reikalingus riebalus gaus, pavyzdžiui, iš alyvuogių ar žuvies. Tačiau dabar patys pripažino, kad to tikėtis buvo naivu.

Iš amerikiečių raciono dingusias kalorijas iš riebalų pakeitė kalorijos iš įvairių angliavandenių. Gausiai vartojamas maistas, kuriame itin daug saldiklių, cukrų bei paprastųjų angliavandenių. O net ir nekalta riekė juodos duonos galų gale virškinant virsta cukrumi ir jos suvartojama daugiau negu bet kada anksčiau.

Daug riebalų, bet mažai fizinio krūvio

Gydytoja J. Dobrovolskienė sako, kad lietuviai kai kuriais aspektais labai greitai tapo panašūs į amerikiečius, tačiau nuo tradicijų nenutolo. „Kuo mes supanašėjome su amerikiečiais? Tuo, kad atsirado maisto produktų perteklius. Kita vertus, mes išsaugojome kaimiško maitinimosi tipą, bet atliekame mažiau fizinio darbo“, – pabrėžia mitybos specialistė. Šios tradicijos labiausiai ir skiria lietuvius nuo amerikiečių.

R. Stukas sako, kad, nors Lietuvos parduotuvėse gausu liesų produktų, lietuviai pirmenybę vis tiek teikia riebesnei mėsai, pieno produktams, pavyzdžiui, manoma, kad labai liesa grietinė išvis ne grietinė. Taigi Lietuvoje tikrai aktuali riebalų pertekliaus problema: kalorijų iš riebalų turime gauti ne daugiau kaip 30 proc., bet gauname maždaug 44 proc.

„Tiek daug žmonių serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ateroskleroze, nes paros maisto racione riebalų tiekiamos kalorijos viršija angliavandenių tiekiamas kalorijas. O turi būti atvirkščiai. Angliavandeniai turi tiekti ne mažiau kaip 55 proc. kaloringumo, o lietuviai gauna per mažai – maždaug 32 proc. Tačiau per mažai mes gauname polisacharidų, stambiamolekulinių sudėtinių angliavandenių“, – teigia profesorius.

Jo žodžiais, lietuviai suvartoja per daug monosacharidų, kurių gausu įvairiuose saldumynuose bei saldintuose gėrimuose. O racione trūkstamų polisacharidų daug grūduose bei daržovėse.

Reikia ne atsisakyti, o riboti   

Pasak J. Dobrovolskienės, riebalų vartojimą riboti svarbu visiems, bet visiškai atsisakyti niekada nebuvo patariama: „Žmonėms, kurie  savo šeimoje turi genetinių ligų spektrą, arba vyresnio amžiaus ar į nutukimą linkusiems pacientams mes sakome, kad  reikia mažinti gyvūninės kilmės (kiaulienos, karvės, pieno) riebalų suvartojimą. Tai vadinama ribojimu. Kaip aš sakau – duoną valgykite su sviestu, bet ne sviestą su duona.“

R. Stukas sako, kad mitybos planas apskritai yra be galo individualus dalykas, nes kas vienam sveika, kitam gali būti didžiausias nuodas. „Kalbant apie konkretaus žmogaus mitybą reikia turėti mintyje ne vieną produktą, o visą racioną. Vienam pats riebiausias pienas gali būti net labai į sveikatą, jei visi kiti produktai labai liesi. O tam, kuris valgo riebiau,  pieno reikia liesesnio“, – pataria profesorius.

Mitybos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad nevertėtų sukti amerikiečių keliu ir pasitikėti reklamomis. Jei produktas pristatomas kaip sveikas užkandis, ant jo pakuotės rašoma, kad jis yra neriebus, o produktai, iš kurių jis pagamintas, yra sveiki, jis nebūtinai yra iš tikrųjų sveikas.

J. Dobrovolskienė pataria visada atkreipti dėmesį į sudėtį. „Tarkim, sūreliai – sveiki pieno produktai, bet kiek į juos pridėta cukraus. Labai sveika yra ir košė, bet įpilkite į ją riebaus pieno, įmaišykite sviesto ir cukraus ir gausite visiškai  atvirkštinį rezultatą. Visos košės yra sveika, bet tik pasaldintos, paskanintos aliejumi ar sviestu saikingai“, – pabrėžia dietologė.

Nors lietuviai labiau mėgsta riebų maistą, o amerikiečiai vartoja per daug angliavandenių, abi tautos serga panašiomis ligomis, o jas, kaip nuolat kartoja mitybos specialistai, sukelia ne viena ar kita maistinė medžiaga, bet jų perteklius.

Taigi nereikia bijoti nei sviesto, nei cukraus, nei lašinių, bet, kaip sakė J. Dobrovolskienė, duoną reikia valgyti su sviestu, o ne sviestą su duona.

Nuomonės apie saldiklius ir jų poveikį sveikatai, nepaisant gausybės kasmet atliekamų tyrimų rezultatų, išlieka kontraversiškos. Tačiau sergantiems tam tikromis ligomis, kai reikia riboti angliavandenių kiekį žmonėms saldikliai – galimybė gyventi pilnavertiškesnį, kokybiškesnį, neatsisakant mėgstamų skonių ir patiekalų, gyvenimą. Natūraliais saldikliais cukrų kai kuriuose patiekaluose gali keisti  ir sveiki, norintys suvartoti mažiau kalorijų žmonės.

Šios cukraus alternatyvos naudojimas plinta visame pasaulyje: kramtomoji guma, gaivieji gėrimai, dantų pastos, net kai kurie vaistai, kartais tai naudojame patys to nežinodami. Nors populiariausi saldikliai yra maisto pramonėje, tačiau vaistų ir kosmetikos gamyboje stiprieji saldikliai taip pat dažnai naudojami. Tabletėse tai naudinga aktyviųjų medžiagų kartų skoniui maskuoti, jie plačiai naudojami gaminant dantų pastas ir burnos skalavimo skysčius, nes gerina jų skonį ir stabdo dantų ėduonį. Natūralus saldiklis steviozidas naudojamas maisto papilduose  bei ekologiškoje kosmetikoje dėl savo gydomųjų bei raminamųjų savybių.

Išaugusi saldiklių įvairovė leidžia pasirinkti variantą iš natūralių ir sintetinių, skirtingų kainų, skirtingo saldumo cukraus pakaitalų, tačiau jais, kaip ir visais priedais, papildais ir produktais piktnaudžiauti nederėtų. Kiekvienas saldiklis turi savo paros normą. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė sako, kad viskas turi būti su saiku, tai galėtų būti alternatyva žmonėms, kuriems reikia riboti angliavandenių kiekį, tačiau verta žinoti ir tai, jog iki 18metų vartoti saldiklius išvis nepatartina“.

Saldiklių rūšys. Kuo jie skiriasi?

Saldikliai pradėti naudoti XIXa. , jų atsiradimą lėmė veiksmai kaip sacharozės išskyrimas iš raudonųjų burokėlių, gliukozės sirupo gamybos iš krakmolo, bulvių ir grūdų bei jos susintetinimas. Nueitas ilgas kelias ieškant cukraus pakaitalų bei tiriant jų vartojimą, tačiau mokslas ir technologijos nuolat žengia į priekį. Natūralus saldikliai: steviozidas, citrozė, medus, fruktozė , laktitas, cukrinių runkelių ir kukurūzų sirupai, agavos, klevų sirupas, sorbitas, manitas. Jie gaminami natūraliu būdu, dauguma (medus, fruktozė, sirupai) turi angliavandenių ir yra gan kaloringi. Dirbtiniai saldikliai: Acesulfamas K, Aspartamas,  Ciklamatas, Sacharinas,  Sukralozė. Šie sintetiniai saldikliai yra dešimtimis, šimtais, o kai kurie – ir tūkstančiais kartų saldesni už cukrų, beveik nekaloringi ir neturi įtakos insulino gamybai, cukraus kiekiui kraujyje. Daugelio sintetinių cukraus pakaitalų organizmas negali pasisavinti, todėl jie pašalinami su suvirškintu maistu. Juos sunku tinkamai dozuoti, todėl reikia būti atsargiems, kad nepadauginti.

Dirbtiniai saldikliai

Pats pirmasis išrastas dirbtinis saldiklis - sacharinas, kuris yra 300-500 kartų saldesnis už cukrų, būtent dėl šios priežasties antrojo pasaulinio karo metais jis buvo dedamas į kareivių maisto davinius, lengvesnis už cukrų, reikalingas mažesnis kiekis. Šiuo metu šis saldiklis uždraustas JAV ir Kanadoje dėl galimų vėžinių susirgimų.

Aspartamas – tai iš dviejų amino rūgščių (ne angliavandenis) sudarytas, plačiausiai tyrinėjamas dirbtinis saldiklis. Jo poveikį sveikatai tyrė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai ir patvirtino, kad jį naudoti saugu, dienos norma - 40 miligramų vienam kilogramui kūno svorio – neturi jokios neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Aspartamas neturi jokio kartaus prieskonio kaip kiti saldikliai, o už cukrų yra 200 kartų saldesnis. Suskaičiuojama apie 6000 produktų, į kurių sudėtį įeina saldiklis. Jo dedama į kai kuriuos vaistus, net į vaikams skirtus vitaminus ir mažo kaloringumo gėrimus. Šio cukraus pakaitalo negali vartoti žmonėms, turintiems polinkį į fenilketonuriją – tai paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti silpnaprotystę.

Vis dažniau – natūrali alternatyva

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie natūralų saldiklį steviozidą. Jis išgaunamas iš pietų Amerikoje augančios stevijos, vadinamos medaus žole, kuri saldžiąsias medžiagas kaupia lapuose. Tik pražydus stevijai lapai nuskinami, džiovinami, mirkomi, slegiami, taip išgaunant steviozido koncentratą. Natūraliu būdu išgaunamas saldiklis šiuo metu ypač populiarus, nes yra tinkamas žmonėms sergantiems diabetu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių sutrikimais, ateroskleroze ir kitomis medžiagų apykaitos ligomis, turi raminamųjų, antibakterinių savybių, gerina miegą, virškinimą, kepenų ir kasos bei smegenų veiklą. Vienas šaukštelis ryte nuskintų ar sudžiovintų lapų atstoja stiklinę cukraus. Šis augalas taip pat gerina miegą, virškinimą, kepenų ir kasos veiklą bei yra puikus antioksidantas. Įdomu, kad stevijos augalą galima auginti ir namuose. „Jei pacientas teirautųsi, kurį saldiklį jam pasirinkti, siūlyčiau steviozidą, jis natūralus ir yra duomenų patvirtinančių jo kitas naudingąsias organizmui savybes, lyginant su kitais atstovais. Tik svarbu įvertinti ar tikrai to saldiklio reikia“, - sako dietologė Lina Viniarskaitė.

Įdomu tai, kad cukraus ir saldiklio skonis yra panašūs, tik saldiklio reikia žymiai mažesnio kiekio tokiam pat saldumui pajusti - 1 g cukraus yra 4 kilokalorijos (kcal), o 1 g saldiklio apie 0 kcal. Tuo tarpu saldikliai yra daug šimtų kartų saldesni ir neturi įtakos insulino gamybai ir cukraus kiekiui kraujyje. Nustatyta, kad dirbtiniai saldikliai gali sukelti nepasisotinimo saldumu jausmą, o neribotas jų vartojimas gali sukelti rūgštingumo ir viduriavimo problemų, taigi, kiekvienas renkasi gliukozės vartojimo būdą ir turi daugybę pasirinkimo galimybių nuo kristalinio ar balto cukraus iki dirbtinių saldiklių ir stevijos lapuose sukauptojo saldaus ekstrakto.

Energijos tvermės dėsnis teigia: energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Šis, vienas pagrindinių fizikos dėsnių, galioja ir kalbant apie mitybą bei kalorijas. Energiją gauname su maistu, o ką su ja darome – kiekvieno asmeninis reikalas. Kai kurie žmonės ją „paleidžia“ į aplinką sportuodami ar užsiimdami kitokia aktyvia veikla, kiti – kaupia energiją savo riebalinėse ląstelėse.

Energija gaunama iš kalorijų, kurių turi kiekvienas maisto produktas. Tiesa, vieni produktai jų turi daugiau nei kiti, todėl savo sveikata ir svoriu besirūpinantys žmonės atidžiai žiūri, ką valgo. Norint, kad organizmas ne tik gautų visų medžiagų, reikalingų geram jo funkcionavimui, bet ir nepakistų kūno formos, reikia palaikyti energijos balansą – išdeginti tiek pat kalorijų, kiek suvartojama. Jei kalorijų išdeginama daugiau – svoris krenta, o jei mažiau – auga.

Gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės teigimu, energijos balansą geriausia kontroliuoti prižiūrint mitybą ir fizinį krūvį: „Žmogui vertėtų žinoti, kiek per dieną jam reikia energijos. Tada lengviau reguliuoti suvalgomo maisto kiekį ir energijos balansą. Su maistu gaunamos energijos kiekis turėtų atitikti sunaudojamą kiekį, tuomet nereikės sukti galvos dėl papildomų kilogramų. Renkantis maisto produktus patartina vadovautis mitybos piramide“,- sako L. Viniarskaitė.

Noriu saldžiai, bet... laikausi dietos

Dauguma ypač griežtai savo figūrą prižiūrinčių žmonių stipriai riboja angliavandenių kiekį savo racione, nes yra įsitikinę, kad būtent nuo jų auga svoris. Tačiau angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis ir juos būtina vartoti kasdien. Viena geriausiai žinomų ir daugiausiai vartojamų angliavandenių rūšių yra cukrus, todėl laikantis dietos dažnai patariama jo naudoti kaip įmanoma mažiau. Tačiau ką daryti smaližiams, kuriems be kasdieninės saldumynų dozės gyvenimas atrodo nemielas, o kava be cukraus nedžiugina?

Atsakymas – saldikliai. Jie plačiai naudojami tarp sergančiųjų diabetu, nes nedidina gliukozės kiekio kraujyje. Pavyzdžiui, aspartamo saugumas vartoti žmonėms patvirtintas per 200 tyrimų daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Paskutinį kartą – 2013 m. gruodžio mėnesį: Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ekspertai Europos Komisijos nurodymu pakartotinai ištyrė aspartamo poveikį žmogaus organizmui ir patvirtino, kad jį vartoti kaip cukraus pakaitalą yra visiškai saugu. Aspartamas yra iki 200 kartų saldesnis už cukrų. Tuo tarpu naujas saldiklis traumatinas – net iki 3000 kartų saldesnis už cukrų.

„Sergantiesiems cukriniu diabetu puiki alternatyva – iš Pietų Amerikoje augančio stevijos augalo išskiriamas natūralus saldiklis steviozidas. Jis puikiai tinka ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, žmonėms, kuriems tiesiog svarbu sureguliuoti su maistu gaunamos energijos kiekį. Steviozidas yra bene 200 kartų saldesnis už cukrų ir neturi kalorijų“,- teigia gydytoja dietologė.

Cukraus nuvertinti negalima

Svarbu žinoti, kad angliavandenių visiškai atsisakyti negalima, nes esant jų trūkumui – žalojama sveikata.

„Beveik pusę su maistu gaunamų kalorijų turėtume gauti iš angliavandenių, kuriems priskiriamas ir cukrus. Angliavandeniai – būtinas organizmui energijos šaltinis, aktyviai dalyvaujantis medžiagų apykaitoje. Organizme cukrus skyla į fruktozę ir gliukozę. Pastaroji – būtina smegenims bei kitiems žmogaus organams funkcionuoti, palaiko reikiamą cukraus lygį kraujyje. Žinoma, vartojant per daug cukraus rizikuojama susirgti nutukimu, tada gresia ir cukrinio diabeto pavojus, dažnas per didelių kiekių vartojimas gali kenkti dantims, didinti rūgštingumą“,- perspėja L. Viniarskaitė.

Cukraus rūšių įvairovė

Cukraus pasaulyje yra daugybė rūšių ir formų. Populiariausias – kristalinis baltasis cukrus. Jo gamyba pradėta 1840 metais, jis yra specialiai rafinuojamas. Rudasis cukrus yra mažiau išvalytas, jo sudėtyje likę daugiau cukranendrių, iš kurių cukrus gaminamas, dalelių bei organizmui naudingų medžiagų. Tačiau nuo baltojo savo „pusbrolio“ rudasis cukrus skiriasi nedaug, vartojant saikingai nėra svarbu, kokios spalvos cukrų rinksitės.

Tarp mažiau vartojamų cukraus rūšių yra cukraus pudra, stambieji cukraus kristalai. Uogienėse dažnai naudojama fruktozė – natūralus cukrus, kurio gausu meduje, vaisiuose ir uogose.

„Natūralūs cukraus pakaitalai, tokie kaip medus ar fruktozė, yra dažnai naudojami pakeičiant cukrų, tačiau turi beveik tiek pat kalorijų“,- pastebi L. Viniarskaitė.

Nepadauginti ir neapsigauti

Kalbant apie vaisius, įdomu tai, kad kai kuriuose yra gana nemažai natūralaus cukraus. Pavyzdžiui, nedidelėje vynuogių kekėje gali būti apie 20 gramų cukraus, viename apelsine – 23 gramai, o  apelsinų sulčių stiklinėje gali būti net 51 gramas cukraus. Tai, net 12 gramų daugiau cukraus negu skardinėje gaiviojo gėrimo „Coca-Cola“ (39 g). Tad neapsigaukite – jeigu visą dieną valgote vien vaisius, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad gaunate mažiau kalorijų ir energijos.

Taigi, cukrus yra naudingas mūsų organizmui, be jo mūsų organizmo darni veikla, o dėl energijos trūkumo nuolat norėtųsi miego ir mažėtų darbų produktyvumas. Nors saldų maistą patartina valgyti iš ryto ir dieną, nebauskite savęs ir jei kine išgėrėte skardinę gaiviojo gėrimo ar savaitgalį suvalgėte gabalėlį saldaus pyrago. Svarbiausia, prisiminkite, kad cukrų, kaip ir bet kurį kitą produktą, reikia vartoti atsakingai ir su saiku, nepamiršti, kad organizmas turi gauti pakankamai įvairių maisto produktų, nes tik taip galite užtikrinti, kad jums netruks reikiamų vitaminų, mineralų ir kitų būtinųjų medžiagų.