Teismas kaltinamajam skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos  vykdymas atidėtas vieneriems metams, trečiadienį pranešė teismo atstovė. 

Kaltinamasis teisme prisipažino, kad, norėdamas namine degtine atsiskaityti už samdomų žmonių darbą jo ūkyje, pasigamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir jį neteisėtai laikė, pagamino ir laikė daugiau nei 94 litrus naminės degtinės.

A. G. pripažino ir tai, kad užraugė ir laikė 360 litrų raugalo, tinkamo naminei degtinei gaminti.

Kaltinamasis A. G. per teismo posėdį kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pensininko gyvenimas nelengvas, gyvena ūkiškai, o sveikata nekokia.

Vyras tvirtino, kad jo pensija yra nedidelė, todėl už darbą sumokėdavo „samagonu“, nes pinigų neturi, gauna 232 eurus pensijos.

Aparatą naminei degtinei gaminti nusipirko prieš penkerius, šešerius metus, patobulino ir laikė malkinėje.

A. G. sakė, kad naminė degtinė buvo skirta kūnui įtrinti ir atsiskaityti už darbus. Toks atsiskaitymas gėrimais už darbus truko apie metus ar pusantrų metų. Savo elgesį vyras vertina labai blogai, išvadą sako jau yra padaręs. Jis pats alkoholio daugiau nei 20 metų nevartoja.

„Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes A. G. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir per ikiteisminį tyrimą surinktais įrodymais“, – paskelbė teismas.

Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Vyriausybei siūlant nuo kitų metų pertvarkyti mokesčių sistemą ir keičiant tik su darbo santykiais susijusios veiklos apmokestinimą, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad šios ir individualios veiklos apmokestinimas turi būti suvienodintas.

„Palankiai vertiname pastangas dėl darbuotojų ir darbdavio „Sodros“ mokesčio apjungimo. Bet tas (apmokestinimo – BNS) skirtumas, kuris šiandien yra, jis, mūsų vertinimu, yra per didelis ir jo negali būti. Todėl vien siūlymai pakoreguoti verslo liudijimo veiklų sąrašą, mūsų galva, nespręs esminės problemos – mokestinės naštos, tenkančios darbo santykiams ir savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, skirtumo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko duomenimis, pagal darbo sutartis dirbantieji per mėnesį sumoka 323 eurus pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, o savarankiškai dirbantieji – tik 64 eurus.

Dalis sumoka ne 15, o 5 proc. GPM

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, paklausta, ar, vykdant mokesčių reformą, planuojama peržiūrėti ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčių tarifus, sako, kad planuojami pokyčiai savarankiškai dirbančiųjų nepalies, o individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai.

„Pasiūlyti GPM apmokestinimo pakeitimai susiję tik su pajamomis iš darbo santykių, individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai, pakeitimai įsigaliojo nuo 2018-ųjų sausio 1 d. Remiantis šiais pakeitimais, nuo šių metų mokesčio dydis priklauso ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip buvo anksčiau, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.

Standartinis individualios veiklos pajamų GPM tarifas – 15 proc. Tokį tarifą faktiškai mokėtų uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.“, – aiškina D. Brasiūnaitė.

Taigi, tiek iki 2018-ųjų dėl skirtingų veiklos rūšių, tiek nuo 2018-ųjų dėl skirtingo pelno dydžio, dalis savarankiškai dirbančių asmenų mokėjo ne 15, o 5 proc. dydžio GPM.

Pajamų dydis, o ne veiklos forma turėtų lemti mokesčių skirtumus?

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako manantis, kad daug ką nuvylė, jog po mokesčių reformos liks skirtumas tarp savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų sumokamų mokesčių.

Būtų logiška taikyti vienodą apmokestinimą, tuomet būtų išvengta manipuliavimo, kada žmonės renkasi kitas darbo formas, kad susimažintų mokesčius.

„Ne vienerius metus tokia tvarka buvo kritikuojama ir buvo einama mokesčių suvienodinimo keliu. Būtų logiška taikyti vienodą apmokestinimą, tuomet būtų išvengta manipuliavimo, kada žmonės renkasi kitas darbo formas, kad susimažintų mokesčius.

Juk visi piliečiai, nesvarbu, kokią darbo formą yra pasirinkę, vienodai naudojasi viešosiomis paslaugomis – kariuomenė visus vienodai saugo, vaikai mokosi tose pačiose mokyklose, važinėjame tais pačiais keliais. Taigi, valstybės finansuojamas sritis reikia finansuoti vienodai visų piliečių sąskaita. Diferenciacija turi būti grįsta pajamų dydžiu, bet ne veiklos forma.

Dabar, kai iki 21 proc. ir 25 proc. didinamas GPM tarifas, daug kas nusivilia, kad gaunantys pajamas iš kapitalo ar individualios veiklos moka mažesnį GPM“, – kalba R. Lazutka.

Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas taip pat palaiko mokesčių tarifų suvienodinimo idėją: „Gera mokesčių sistema nediskriminuoja gyventojų pagal gaunamų pajamų rūšį. [...] Taigi, tai, kad GPM dirbantiesiems pagal darbo sutartį didėja iki 21 proc., o visoms kitoms pajamoms išlieka 15 proc., sukelia tam tikras įtampas visuomenėje. Mano siūlymas būtų visiems palikti 15 proc. GPM bei taikyti 25 proc. dydžio „Sodros“ tarifą. Tai būtų ir paprastesnė, ir teisingesnė mokesčių sistema.“

Turi kontrargumentų mokesčių suvienodinimui

Ekonomistė R. Vainienė tikina, kad mokesčių suvienodinimas būtų didžiausia įmanoma klaida ir individualios veiklos sunaikinimas.

„Tie, kurie tai siūlo, nesupranta, kas yra individuali veikla. Žmonės, dirbantys pagal individualią veiklą, patiria išlaidų kurdami savo darbo vietą, jie turi patys susikurti tai, ką samdomam darbuotojui suteikia darbdavys. Individualiai dirbantys žmonės gali nurašyti išlaidas pagal faktą (vedant detalią patirtų išlaidų ataskaitą – LRT.lt) arba sąnaudoms priskirti 30 proc. pajamų, tačiau norint visas išlaidas nurašyti pagal faktą, reikėtų samdyti buhalterį. Žmonėms, kurie siūlo suvienodinti individualia veikla užsiimančių asmenų mokesčius, siūlyčiau padirbėti kirpėju ar santechniku, paprekiauti „Gariūnuose“, kad suvoktų, kas tai per veikla“, – sako pašnekovė.

Ekonomistė teigia, kad jei 21 proc. GPM būtų taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nemažinant kitų mokesčių, tai būtų labai radikalus padidinimas, nes darbo santykiuose, nors didėja GPM, mažėja „Sodros“ mokesčiai, o po reformos žmonės į rankas gaus daugiau pinigų.

„Pats sau darbo vietą susikūręs žmogus neturi jokių valstybės garantijų. Jų veikla yra artimesnė įmonės veikai, todėl apmokestinimas turėtų būti artimesnis įmonės, mokančios 15 proc. pelno mokesčio, apmokestinimui“, – įsitikinusi R. Vainienė.

Tiesa, pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys yra draudžiami pensijų, sveikatos draudimu. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nuo pernai privalomai draudžiami pensijų, ligos, sveikatos bei motinystės socialiniu draudimu.

Kaime samdiniu norėjęs padirbėti kaunietis teigia užsidirbęs ne pinigų, bet karčios patirties. Jį samdęs Dzūkijos ūkininkas tikina: iš gailesčio priglaustas kaunietis ne tik nuvylė, bet už gerumą atsilygina grasinančiomis žinutėmis.

Žinučių ataka

55 metų kaunietis Linas Adomaitis į redakciją kreipėsi teigdamas, kad nori paviešinti neva kaime pas ūkininkus klestinčią vergovę. "Dirbau be jokios sutarties, todėl teisybės niekur nerasiu, tad nors paviešinsiu savo karčią patirtį", – aiškino L.Adomaitis.

Varėnos rajono ūkininkas Algis Norkūnas sako, kad dabar gailisi, jog priglaudė neturintį namų ir darbo buvusį kaunietį. Jis parodė, kokias žinutes gauna iš L.Adomaičio: "Ar neserga arkliai? Sako, artėja epidemija", "Laikas eina ne tavo naudai, aš neturiu, ką prarasti, judinkis, kietuoli", "Paskubėsi, kai rulonus į daržinę suveši", "Gaila, kad nelaikai vištų, paleisčiau raudoną gaidį. Mąstyk", "Tai vežti gaidį, ar palaukti?", "Dievas mato, aš to tikrai nenorėjau, tavo laikas baigėsi".

"Dėl šių grasinimų žadu kreiptis į teisėsaugą", – kalbėjo vyras.

Priglaudė du kartus

A.Norkūnas sakė prieš porą metų ieškojęs darbininko savo 30 arklių ūkiui. Pamatęs skelbimą laikraštyje, į jį kreipėsi kaunietis, kuris tuo metu neturėjo darbo ir nuolatinės gyvenamosios vietos.

"Jis padirbėjo tik tris savaites. Prašiau jo paso, kad galėčiau įdarbinti. Pažadėjęs gauti dokumentus, išvažiavo ir negrįžo. Pernai rudenį jis man vėl paskambino ir paprašė priglausti. Žadėjo dirbti vien už pastogę ir maistą, bet aš jam niekada nešykštėjau ir pinigų", – tvirtino A.Norkūnas.

Pasak jo, priglaustas vyras nepersidirbdavęs: pagrindinis jo darbas buvo kas dvi valandas pašerti ir pagirdyti arklius. "Kitų darbų jis nemokėjo, todėl tarp šėrimo galėjo ilsėtis, be to, suteikdavau jam išeiginių", – tikino ūkininkas.

Siūlė tvarkyti dokumentus

Pasak A.Norkūno, pagrindinė priglausto žmogaus bėda – sunkus charakteris. "Su šiuo žmogumi sudėtinga bendrauti, jis greitai užmiršta, kad nėra šeimininkas ūkyje, pamiršta pareigas. Svarbiausia priežastis buvo jo nenoras oficialiai susitarti dėl atlyginimo, jis tik žadėjo atsivežti pasą iš Kauno, bet to taip ir nepadarė. Tada pasiūliau jam atsisveikinti", – kalbėjo vyras.

L.Adomaitis tvirtino, esą šeimininkas jam prižadėjęs aukso kalnus, o pasibaigus šaltajam sezonui, kai tvarte sumažėjo darbų, nes gyvuliai išgenami į ganyklas, jis buvęs išspirtas. "Man šeimininkas tiesiog pasiūlė sėsti į automobilį, po to paleido autobusų stotelėje davęs 100 litų ir nuvažiavo", – numojo ranka L.Adomaitis. Jis sakė dažnai paskambinantis ūkininkui, kad jam sumokėtų žadėtus tūkstančius, bet šis neatsako į jo skambučius.

Ūkininkas tikino sumokėjęs daugiau, nei priklausė, ir dabar jaučiasi šantažuojamas. "Turiu visas jo žinutes. Jose aiškiai grasinama sunaikinti mano turtą, reikalaujama sumokėti 10 tūkst. litų, – guodėsi A.Norkūnas. – Po tokios patirties supratau, kad kai kurių žmonių negalima gailėti, nors ir kokie vargšai jie būtų."

Svajoja apie Norvegiją

L.Adomaitis, nors ir liko nepatenkintas darbu ūkyje, sako pamilęs kaimo ramybę. "Mieste daugoka triukšmo, automobilių", – atsiduso vyras.

L.Adomaitis papasakojo anksčiau daug metų dirbęs baldų fabrike. "Sovietmečiu neprašiau skirti man bendrabučio, nes gyvenau pas motiną Garliavoje. Ji testamente užrašė turtą seseriai ir liepė jai pasidalyti su manimi ir broliu. Bet brolis mirė, o sesuo po mamos laidotuvių man davė tik 4 tūkst. litų ir išnuomojo namą kitiems. Taip ir likau be gyvenamosios vietos", – pasakojo šiuo metu butą Kaune nuomojantis vyras.

Jam teko dirbti ir prieš kelerius metus sugriuvusioje, o dabar jau bankrutavusioje baldų įmonėje "Karigė". "Prie mano akių sugriuvo visas cechas, žuvo keli žmonės, krintančios konstrukcijos trenkėsi į grindis vos per pusantro metro nuo manęs", – prisiminė L.Adomaitis.

Vėliau jis dirbo statybose, bet, atslūgus nekilnojamojo turto bumui, vėl liko be darbo. "Grįžti į fabriką jau nenoriu, nes ir taip neprigirdžiu nuo ilgamečio buvimo triukšme, be to, ir technologijos jau kitos. Aš save atradau dirbdamas su gyvuliais. Tikiuosi, kad įsitvirtinsiu kuriame nors Norvegijos ūkyje", – vylėsi L.Adomaitis.