„Tikimės, kad greitų metu turėtume veikti, nes priežasties neliko, dėl ko sanatorija turi būti uždaryta, dėl ko jos sąskaitos uždarytos – tos priežasties nėra ir tikimės teisingumo“, – BNS šią savaitę sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis.

Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“ birželio viduryje pranešė, kad A. Lukašenka pasirašė dekretą atleisti V. Šeimaną iš pareigų, priežastis – išėjimas į pensiją.

„Sanatorija neveikia, tvarkome dokumentus, kurių reikalavo Lietuvos valdžia. Laukiame, tačiau lėtai vyksta procesas. Keista, kad to žmogaus jau nėra, tai yra žinoma, bet kol kas niekas nevyksta“, – teigė sanatorijos atstovas.

„Kreipėmės į banką, tačiau jis vis dar prašo naujų dokumentų“, – pridūrė jis.

Anot jo, per keletą mėnesių sanatoriją paliko 15 darbuotojų iš 393.

Sanatorijos sąskaitas bankas „Swedbank“ įšaldė pernai gruodį, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.

Registrų centro duomenimis, sanatorija „Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovavo V. Šeimanas. Prezidento reikalų valdyba tiesiogiai pavaldi A. Lukašenkai.

ES 2020 metų pabaigoje įvedė sankcijas Vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), kuri yra tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. V. Šeimanas į ES sankcijų sąrašus įtrauktas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Užsienio reikalų ministerija gegužės pradžioje žadėjo pradėti derybas su Baltarusija dėl „Belorus“ perėmimo. Ministras Gabrielius Landsbergis tuomet sakė, kad dviem Seimo komitetams pasiūlius  įgalioti Vyriausybę derėtis su Baltarusija dėl „Belorus“ perdavimo Lietuvai, ministerija įgyvendins šį siūlymą.

Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad deryboms gali sukliudyti Baltarusijos nenoras bendradarbiauti.

Ministrų kabinetui pasiūlyta inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

ES sankcijas Baltarusijos režimui įvedė dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.

Toks sprendimas priimtas antradienį, apsvarsčius kelių parlamentarų pateiktas Užimtumo bei Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymų pataisas: keturi parlamentarai pritarė subsidijų mokėjimui, o aštuoni susilaikė.   

Pataisas, kuriomis siūlyta tęsti subsidijas už prastovas, pateikė „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Zenonas Streikus, Linas Kukuraitis ir „darbietis“ Mindaugas Puidokas. 

Tai ne pirmas kartas, kai komitetas svarsto pataisas dėl subsidijų Belorus“ darbuotojams mokėjimo. Joms jis nepritarė ir praėjusią savaitę. Tačiau tuomet jis pritarė, kad jiems būtų mokamos specialios sankcijų taikymo išmokos.  

Subsidijų už prastovas mokėjimas „Belorus“ nutrauktas, ES įvedus sankcijas Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai, kuriai priklauso sanatorija. Todėl Seimui buvo pateiktos pataisos dėl kitokios finansinės paramos – sankcijų taikymo išmokos – jos darbuotojams, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai.

„Kuo mažiausiai norisi, kad šiuo pirmu kartu nebūtume pirmūnai bausdami ne Baltarusijos piliečius, o savo žmones, kurie dirba toje įstaigoje“, – kalbėjo buvęs socialinės apsaugos ministras „valstietis“ L. Kukuraitis.  

Jis apgailestavo, kad į diskusijas iš esmės neįtraukiama Druskininkų savivaldybė, nes „ant jos kris socialinė našta“. „Belorus“ dirba beveik 400 žmonių, iš jų apie 350 – lietuviai.

„Ji turės mokėti socialines pašalpas, kai žmonės neįsidarbins, iš savo lėšų“, – įspėjo L. Kukuraitis.

Parlamentaras klausė, kas bus daroma, jeigu dalis sanatorijos darbuotojų nenorės išeiti iš darbo: „Vyriausybė ateis su nauju įstatymu?“

„Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų sankcijų ir sanatorijos ateities.

Įstatymų pataisomis, dėl kurių Seimas apsispręs ketvirtadienį, siūloma įteisinti sankcijų taikymo išmoką, kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, jei darbdaviams pritaikytos ES sankcijos, taip pat uždrausti remti  įmones, kurioms pritaikytos sankcijos, – jos negautų įdarbinimo paramos, paramos darbo vietoms steigti ar įdarbinimo pagal pameistrystės sutartį, joms būtų nutrauktos subsidijos už prastovas. 

Sankcijų taikymo išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2890 eurai, arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio.

Darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks jų pajamų vidurkį, bet ne daugiau kaip 2890 eurų.  

Tokia išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1443 eurus.

Tokia parama „Belorus“ darbuotojams būtų mokama ne ilgiau kaip vienerius metus. Ją gautų tiek darbdavio iniciatyva atleisti, tiek patys darbą sanatorijoje palikę žmonės, tiek nutraukę darbo sutartį šalių susitarimu. 

Sanatorijos darbuotojai buvo likę be pajamų, kai įstaigos banko sąskaitos buvo įšaldytos

Lietuva pritaikė išimtį, kad sanatorijos darbuotojams būrų išmokėtos algos.

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.