Seimas antradienį priėmė tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas: už balsavo 94, prieš buvo du, o susilaikė 28 Seimo nariai.

Nauja tvarka bus taikoma ir tada, kai SAZ būtų brėžiamos dėl verslo, pradėjusio veiklą iki sklypų šiose zonose  suformavimo, pavyzdžiui, teritorijose, kur iki planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti sklypai.

Seimas įpareigojo įmones tokiais „klaidos taisymo“ atvejais – kai veikla buvo vykdoma anksčiau, nei šalia pradėti formuoti žemės sklypai, apie nustatytas zonas informuoti į jas patenkančių žemės ir pastatų savininkus.

Be to, Seimas nustatė, kaip įmonės turės įregistruoti SAZ – atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir žemėlapyje nubraižyti, kokia bus kvapų ar triukšmo sklaida, kad nejaustų aplink gyvenantys ar įstaigose besilankantys žmonės.

Seimas taip pat patrumpino veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos SAZ, sąrašą. Nustatyti zonos nebereikės tekstilės, parketo, kuro granulių, cheminių pluoštų, stiklo, porceliano, keramikos, elektros įrangos, transporto priemonių, vaistų pramonės, baldų ir čiužinių gamybos įmonėms, kur zonos ilgis iki šiol neviršijo 500 metrų.  

Šių sričių įmonės pačios turės apskaičiuoti, koks galėtų būti jų poveikis aplinkai ir SAZ negalėtų „išlipti“ iš jų sklypų ribų.

Seimas taip pat nustatė, kad fermoje planuojant laikyti daugiau negu 500 kiaulių, SAZ ilgis mažėja nuo 1,5 km iki 1 km. 

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti reaguojant į situaciją dėl formuojamos SAZ aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. 

2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės SAZ aplink savo teritorijas turėjo įregistruoti iki 2022 metų pabaigos, bet paskui  pratęsė terminą, per kurį verslas nustatytų SAZ, jeigu to nepadarė iki šiol. 

Šiuo metu nuo 2010 m. Lietuvoje galiojanti didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai, o nuo 2026 m. sausio 1 d. ši norma bus sumažinta iki 5 europinių kvapo vienetų, informuoja SAM.

Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams visuomenės sveikatos sauga iki griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimo nepablogės, nes 5–8 kvapo vienetų koncentracija aplinkoje jaučiama kaip silpnas kvapas. Visgi 5 kvapo vienetų koncentracija gali paveikti kur kas mažesnę visuomenės dalį, sukelti mažiau dirginimo, nepasitenkinimo.

Pabrėžiama, kad taip pat iki šio termino įmonės turėtų baigti nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (SAZ) pagal realią taršą, kas leis neartėti gyventojams ir įmonėms vieniems prie kitų ir užtikrinti ne tik visuomenės sveikatos saugą, bet ir ūkinės veiklos interesus.

Primenama, kad poreikis atidėti griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimą iškilo sprendžiant žemės reformos metu įmonių SAZ neįregistravimo problemą, kai šalia esamų įmonių grąžintose žemėse galėjo būti statomi gyvenamieji namai, o gyventojai labiau veikiami taršos, nepageidaujamų kvapų. SAZ numatomi žemės naudojimo apribojimai yra viena iš priemonių, apsauganti gyventojus nuo ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio, taršos, kvapų, taip pat neleidžianti gyvenamosioms vietovėms artėti prie įmonių ir sauganti ūkinės veiklos interesus.

Kaip anksčiau rašė ELTA, skundų dėl specifinę veiklą vykdančių įmonių ir jų skleidžiamos taršos ar dėl sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) taikomų ribojimų fiksuojama visoje Lietuvoje. Tuo nepatenkinti tiek kai kurie Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai (LEZ) priklausančių įmonių kaimynų, tiek vėjo jėgainių pašonėje sklypų turintys gyventojai ar dalis šalia oro uostų, ūkinę veiklą vykdančių verslų gyvenančių žmonių.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimams: balsavo 116 Seimo narių, o du susilaikė.  

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės teigimu, Seimo sprendimai dėl sanitarinių zonų, jeigu ketvirtadienį jie bus priimti, bus tik tarpiniai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad per kitą pusmetį bus rasti būdai, kaip panaikinti SAZ apribojimus.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad į SAZ patenkant gyvenamosios arba visuomeninės paskirties pastatams, tokioje zonoje turėtų būti laikomasi žmonių sveikatos saugos reikalavimų – įmonių skleidžiamų aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo sukeliama tarša neturi viršyti ribinių verčių ne tik už SAZ ribų, bet ir pačiose zonose ar jų dalyse.

Seimas, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti statybų reikalavimus gyventojams ir įstaigoms, patekus į taršių įmonių SAZ – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. 

Tai reiškia, kad gyventojai, kurie ne vienerius metus yra įsikūrę neįregistruotos SAZ teritorijoje ar joje vysto komercinę, visuomeninę bei kitas veiklas, ir toliau turės galimybę tai daryti. 

Taip pat siekiama įteisinti privalomą poveikio sveikatai vertinimą. Jį turės atlikti verslas, kuris iki šiol neįsiregistravo savo SAZ, nors tai turėjo padaryti iki šių metų pabaigos.

Seimas, be kita ko, linkęs pritarti, kad šis terminas būtų pratęstas dar dvejiems metams, iki 2024 metų pabaigos.

Savo ruožtu Seimas neseniai dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį valstybės įmonės ir biudžetinės institucijos privalo nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas.

Galimybė įtraukti esamus sklypus su gyvenamaisiais namais, švietimo ar kultūros įstaigomis, parduotuvėmis į SAZ atsirado 2019 metais. Tada buvo priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo įmonės buvo įpareigotos įregistruoti SAZ į kadastro duomenis, nereikalaujant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo.

Tokiu sprendimu buvo siekiama ištaisyti klaidas, atsiradusias dėl to, kad per 30 metų netinkamai buvo tvarkytas zonų registravimas. Terminas, iki kurio įmonės turėjo apsibrėžti savo SAZ, baigiasi 2023-ųjų sausio 1-ąją, tačiau verslas delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir SAZ įrašymo, o tai padarę, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai.

Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Šių sklypų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties į statybos, bet išimtis būtų taikoma į tokias zonas patenkančioms likviduotoms sodininkų bendrijoms. 

Tokius sprendimus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė pirmadienį apsvarstęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus – juos antradienį svarstys Seimas, o galutinai dėl pataisų balsuos iki Kalėdų.  

Pataisos svarstomos skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Be to, komitetas nutarė, kad SAZ teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.   

„Net ir SAZ-e yra gyventojai apsaugomi“, – teigė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

Gyvenviečių, esančių aplink Vilniaus paukštyną, bendruomenių atstovas Linas Savičius priekaištavo, kad įstatyme nieko nekalbama apie taršą SAZ teritorijose.

„Kitu atveju paliekama situacija, kad (...) leidžiama tarša, viršijanti ribines užterštumo vertes“, – teigė jis.

Komitetas, be kita ko, siūlo įpareigoti zonose besiregistruojantį verslą atlikti veiklos poveikio sveikatai vertinimą.

Komitetas vis dėlto nesutiko trumpinta datą, iki kada verslas turėtų atlikti šį vertinimą. Tai padaryti siūloma iki 2025 metų pabaigos. Gyvenviečių aplink Vilniaus paukštyną bendruomenės norėjo vieneriais metais sutrumpinti šį terminą.  

Komitetas dėl pataisų svarstymo skubos tvarka nesutiko, kad būtų atliktas jų antikorupcinis vertinimas 

„Būtų ramiau, kad būtų atliktas“, – teigė Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis 

2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės iki šių metų pabaigos turėjo įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas, bet Seimas praėjusį antradienį dvejiems metams – iki 2024 metų pabaigos – pratęsė terminą, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės apibrėžti savo SAZ.