Tramdydami nelegalus „Kauno vandenys“ užbetonavo melioracijos šulinį manydami, kad problemą išspręs, tačiau situacija tik pablogėjo. Kasdien kylantis vandens lygis skandina vis daugiau namų, o problemos spręsti nėra kam, nes nebeaišku, nei kam priklauso šulinys ir tvenkinys, nei kas turi apsiimti tvarkyti bėdą. Apie situaciją pasakojo vietos gyventojas Darius Švoba.

„Buvo tiek vanduo užkilęs, kad pasiekė kanalizacijos šulinių viršų. Dabar jie yra apdengti. Negalėjome nei maudytis, nei praustis, nei į tualetą eiti. Viskas iškilo. Pas mus senesnės statybos namai, tai ir rūsius užliejo“, – teigė D. Švoba.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O viskas įvyko dėl to, kad praėjusiais metais „Kauno vandenys“ šulinį, kuris buvo padarytas vandens nutekėjimui, įskaitė prie kanalizacijos šulinių ir jį užbetonavo. „Jis buvo pastatytas prieš maždaug 40 metų ir visą tą laiko problemų neturėjome. Kai čia atsirado naujas rajonas, kažkur semti pradėjo, prie senų komunikacijų blogai prisijungę. Jie nusprendė, kad kaltas šis šulinys“, – sakė D. Švoba.

– Kodėl esate teritoriją apdėjęs maišais?

– Kad netekėtų vanduo į kanalizacijos šulinius per viršų, nes vanduo tiek pakilo, kad lieja per viršų. Kai jie užsipildo, neveikia kanalizacinė sistema. Vežėme maišus, mokėjome pinigus, juos dėjome, kad padarytume taką ir vanduo nutekėtų nuolydžiu tolyn, bet ne į šulinius.

– Kiek dabar pavojinga situacija?

– Jei būtų liūtis, tikrai nespėsime surinkti ir namai pradės skęsti. 40 metų neturėjome problemos.

Kas nutiko Sargėnuose, paaiškino „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Jeigu paduosime dar didesnį kiekį vandens, žemiau esančių gyventojų nuotekų tinklai paskęs, jiems išsilies buitiniai nuotekų tinklai namuose, rūsiuose ir nukentės dar didesnė Kauno miesto gyventojų dalis.

– Kas nutiko, kad žmonės skęsta, semia gatves ir namus?

– Šiai dienai galime pasakyti, kad atlydys ir esamas vandens telkinys. Žmonės turėjo nelegaliai įrengtą šulinį į buitinių nuotekų tinklus. Pagal įstatymą, drenažinis ir paviršinis vanduo negali būti pajungtas į buitinių nuotekų tinklus ir tokiu atveju yra padarytas pažeidimas. Praeitų metų pavasarį, prasidėjus atlydžiui ir radus, kad mūsų buitinių nuotekų siurblinė dirba jau kelias paras ir neišsijungia, buvo pradėta ieškoti ir rastas nelegalus pajungimas iš esamo vandens telkinio į nuotekų tinklą. Vamzdis buvo užbetonuotas.

Šiais metais prasidėjus atlydžiui ir palijus atsirado ta pati problema, kai tvenkinio vanduo pakilo, persiliejo ir drenuojasi į mūsų nuotekų tinklus.

– Tai gal galima atbetonuoti bent laikinai, kol nėra kito sprendimo?

– Šiai dienai užbetonuota ar ne, jis vis tiek bėga į tuos pačius nuotekų tinklus ir pumpuojasi per nuotekų siurblius į nuotekų valyklą. Tai vyksta nuo sausio 24 d., vanduo niekur nedingsta. Jis per gyventojo šulinį vis tiek patenka į buitinių nuotekų tinklus ir yra pumpuojamas į nuotekų valyklą. Tai vyksta. Bus atidarytas šulinys ar ne, tai situacijos nepakeis. Jeigu paduosime dar didesnį kiekį vandens, žemiau esančių gyventojų nuotekų tinklai paskęs, jiems išsilies buitiniai nuotekų tinklai namuose, rūsiuose ir nukentės dar didesnė Kauno miesto gyventojų dalis. Tikrai nesiimsime tokio dalyko.

„Gyvenu čia jau penkiolika metų. Ir per tą laiką sankryžoje už tvoros gal buvo vienas ar du eismo įvykiai. O dabar, uždarius Vandžiogalos gatvę remonui ir nukreipus eismą apylanka per čia, jau keli mano tvoros taranavimai ir įvažiavimai į mano kiemą per kelias dienas. Jau pradėjau galvoti, kad gal, kol nebus baigtas Vandžiogalos gatvės remontas, tos tvoros, kuri jau apgriauta ir iš Vytėnų, ir iš Agronomijos gatvės pusės – jau visas kampas, neremontuoti“, – teigė pašnekovas.

Jis pasakojo, kad į jo kiemą, išgriovus dalį tvoros, buvo įvažiuota ne tik pirmadienio vakare, kaip jau rašyta, bet ir penktadienį. Tada išgirdo stiprų smūgį apie 23 val. Ir, pakėlęs langų žaliuzes, išvydo kieme du automobilius bei išgriautą tvoros dalį iš Agronomijos gatvės pusės. Vienas iš „nekviestų svečių“ – automobilis „Audi A6“ buvo įstrigęs tvoroje. Kaip paaiškėjo, jo vairuotojas ir buvo šio susidūrimo kaltininkas. Jis prisipažino, važiuodamas šalutine Agronomijos gatve, nepraleidęs Vytėnų gatve važiavusio automobilio „Tesla“, kurio esą nepastebėjo.

Skaitytojo nuotr.

Nors šio susidūrimo metu žmonės nenukentėjo, išverstos tvoros savininkas vis tiek kvietė policiją. Šios pareigūnai konstatavo, kad abu vairuotojai – blaivūs, o šie, sutarę dėl kaltės, užpildė eismo įvykio deklaraciją.

Po to, kai pirmadienio vakare šio namo tvora vėl buvo išgriauta jau iš Vytėnų gatvės pusės, šiandien jos savininko sutuoktinė jau kreipėsi į Kauno savivaldybę, kad ši pastatytų šioje sankryžoje kokį nors atitvarą. Namo savininkai jau baiminasi ne tik išeiti į kiemą, bet ir dėl savo nepilnamečio sūnaus, kuris, būdamas kieme, pavyzdžiui, su draugais gali nukentėti per dar vieną panašų įvykį.

Kol kas namo tvora griaunama tik vakarais, bet dienomis pro ją į mokyklą eina ar iš jos grįžta ir vaikai. Be to, šioje sankryžoje nėra šaligatvių ir, kaip jau du kartus įvyko, esant galimai slidžiai kelio dangai pašalus, tie dešimt metrų nuo gatvės iki šio namo tvoros susidūrusių automobilių įveikiami akimirksniu.

Kaip pasakojo į portalą kreipęsi vairuotojai, tapę minėto kol kas paskutinio čia įvykusio susidūrimo liudininkais, pirmadienį apie 20 val. šioje sankryžoje susidūrė pagrindine Vytėnų gatve važiavęs „Nissan“ ir jo nepraleidęs šalutine Agronomijos gatve važiavęs BMW.

Po susidūrimo abu automobiliai apsisuko apie 45 laipsnių kampu, po ko „Nissan“ liko stovėti skersai Vytėnų gatvės, o BMW atsidūrė greta esančio privataus kiemo teritorijoje, išgriaudamas jo tvorą.

Įvykio liudininkų duomenimis, šio įvykio metu nukentėjo trys žmonės: „Nissan“ keleivė bei du BMW ekipažo nariai – moteris ir paauglys. Visus tris greitosios medikai išvežė į gydymo įstaigą.

BMW ekipažas buvo kurčnebyliai, dėl ko buvo papildomų problemų teikiant jiems pagalbą bei bendraujant su pareigūnais.

Anot Kauno policijos atstovės, „Nissan“ vairavo 49-erių metų vyras. BMW – 39-erių. Abu jie buvo blaivūs.

Policijos atstovės žiniomis, į gydymo įstaigą dėl sužalojimų pristatytos abiejų automobilių keleivės: 49-erių metų iš „Nissan“ ir 31-erių – iš BMW.

Skaitytojo nuotr.

Kol kas policija teigia ikiteisminio tyrimo dėl šio įvykio nepradėjusi, nes laukia specialistų išvadų dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų. Jeigu jie bus traktuoti kaip nežymūs – bus pradėta administracinė teisena. Jeigu kaip sunkūs – ikiteisminis tyrimas.

Pasak apie šią tiksinčią Sargėnų bombą pranešusių vairuotojų, panašu, kad nelaimės persekioja šią apylanką, nes remontui uždaryta Vandžiogalos gatvė buvo pagrindinė, o Agronomijos gatvė, kuria driekiasi apylanka, yra šalutinė. Tačiau vairuotojams ne taip greitai sekasi atsikratyti senų važiavimo įpročių.

Kaip jau rašyta, užpraeito pirmadienio vidurdienį toje pačioje Vytėnų ir Agronomijos gatvių sankryžoje susidūrė krovininis automobilis „Scania“ ir visureigis „Toyota Land Cruiser“. Susidūrimo kaltininkas – sunkiasvorės vairuotojas, nepraleidęs pagrindine Vytėnų gatve važiavusio visureigio. Tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino pastarojo vairuotojas. Kodėl, paaiškėjo beveik po valandos – policijos pareigūnams radus jį ne per toliausiai esančiuose bėglio namuose Sargėnuose. Jam nustatytas sunkus – 2,53 prom. girtumas. Be to, paaiškėjo, kad iš bėglio yra atimta teisė vairuoti.

Pranešimą apie nelaimę Kauno ugniagesiai gavo rugsėjo 10 d. 21.54 val. Informuota, kad Kaune, Salantų gatvėje,  dega namo stogas.

Atvykus ugniagesiams stogas degė atvira liepsna. Namas – mūrinis, dviejų aukštų, stogas šlaitinis, skardinis. Išdegė palėpėje buvę sendaikčiai. Taip pat apdegė stogo medinė konstrukcija.

Nuotraukomis iš nelaimės vietos dalijamasi ir socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Sargėnai“. 

Čia rašoma, kad sudegė 90-mečio bendruomenės nario namo stogas. Tačiau, laimė, žmonės nežuvo. Namai tik sulieti vandeniu – labiau nuo gaisro nenukentėjo.

Paskelbtame įraše kreipiamasi į bendruomenės narius prašant padėti uždengti nudegusį stogą arba pasidalyti tai gebančių meistrų kontaktais.

Feisbuko grupės „Sargėnai“ nuotr.

Ieškojo liudininkų

JAV gyvenanti I. Weaver tikina, kad apie šį skaudų įvykį sužinojo iš brolio, dirbančio Švedijoje. „Policija paskambino brolio žmonai ir pasakė, kad tėtis buvo rastas gatvėje – tai buvo visa informacija“, – sako pašnekovė.

Ji nusprendė daugiau detalių apie šią nelaimę sužinoti iš įvykio liudininkų, tad paviešino pagalbos prašymą feisbuko grupėje „Sargėnai“. „Šiandien mano tėtis be sąmonės buvo rastas ant gatvės. Kažkas jį rado ir iškvietė policiją. Ar kas nors žinote apie šį įvykį? Jis dabar kovoja už gyvenimą“, – į internautus trečiadienį kreipėsi moteris. Kai kurie feisbuko grupės nariai informacija dalijosi komentaruose po įrašu, kiti su I. Weaver susisiekė asmeniškai. 

Niekas man konkrečiai neatsako į klausimą, po kiek laiko nuo skambučio greitoji atvyko į įvykio vietą.

„Visas detales aš sužinojau iš šios grupės. Man žmonės skambino ir rašė viską,  ką matė, – pasakoja moteris. – Tėtis apie 7.20 val. ryto ėjo į stotelę važiuoti į darbą ir nukrito netoli pašto, prie taksi stotelės. Tai matė vienas vyriškis, kuris prie jo priėjo. Jis sakė, kad tėčiui pylėsi putos, ir pamanė, kad tėčiui – epilepsijos priepuolis. Tuo metu iš pašto išėjo vyriškis ir jie pradėjo skambinti greitajai pagalbai. Kiti atnešė mano tėčiui užklotą, padėjo po galva. Visi traktavo, kad greitoji užtruko pusę valandos. Jį ištiko širdies smūgis, o deguonis per ilgai nepateko į smegenis, todėl jis buvo komoje.“

Pašnekovė negalėjo pasakyti, į kurią gatvę buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ar aplinkiniai gatvėje gulintį vyrą gaivino. „Tik žinau, kad greitoji klausinėjo, ar jie užsipildė kažkokią anketą, net nežinau, kas tai yra. Ir jeigu žmonės kviečia pagalbą, kokios dar anketos reikia?“ – stebėjosi moteris. Pašnekovei liudininkai pasakojo, kad atvykę medikai nelaimėlį gaivino, tačiau jis vis tiek neva nekvėpavo ir nereagavo į aplinką.

„Manau, kad jeigu jam būtų suteikta pagalba greičiau, viskas būtų pasibaigę kitaip. Kaip supratau, tėčio mirties priežastis – širdies smūgis, – sakė mirusio vyro dukra – Vakar skambinau į greitąją, jie sako, kad viską padarė gerai. Niekas man konkrečiai neatsako į klausimą, po kiek laiko nuo skambučio greitoji atvyko į įvykio vietą, o juk jie tai turėtų žinoti. Truputį pasiginčijome ir man pasakė, kad su manimi daugiau nešnekės, nes jie viską pasakė mano broliui. Aš tikiu tuo, ką man pasakojo žmonės.“

Pasiteiravus, ar moteris žada dėl šio įvykio kreiptis į atsakingas institucijas, ji tikino nemananti, kad pavyktų iš to gauti naudos. „Aš nemanau, kad kreipęsi į institucijas, mes laimėsime. Kraupu, kad taip nevertinama žmogaus gyvybė“, – nuoskaudos neslėpė moteris.

Atvykome per 10 minučių

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (Kauno m. GMPS) atstovas portalui kauno.diena.lt teigė, kad iškvietimas į Vandžiogalos pl. 11 ir Žiburių gatvės sankirtą buvo gautas trečiadienio rytą, 7.21 val. 

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Brigada atvyko per 10 minučių nuo ragelio pakėlimo. Pacientas atgaivintas ir nuvežtas į Kauno klinikas. Pranešimas buvo gautas 7.21 val., išvykimas – 7.22 val., atvykimas – 7.31val. 7.56 val. asmuo buvo transportuotas į Kauno klinikas, o Kauno klinikose buvo 8 val., – teigė Slaugos padalinio vadovas - Civilinės saugos specialistas Donatas Paliulionis. – 30 minučių į įvykio vietą nevažiavome, turime GPS rodmenis, ir kortelę. Viskas įvykdyta laiku ir kaip priklauso.“

Iki atvykstant pirmajam GMP ekipažui, praeiviai pacientą gaivino.

Anot Kauno m. GMPS atstovo, į nelaimės vietą vyko artimiausia Šilainių medikų brigada ir reanimobilis. Anot D. Paliulionio, iki atvykstant pirmajam GMP ekipažui, praeiviai pacientą gaivino.  „Asmuo, kuris kvietė GMP, paciento nepaliko. Po kelių minučių prisijungė ir kitas praeivis, abu teikė pagalbą, gaivino pacientą iki atvykstant pirmajam GMP ekipažui. Praeiviai pacientą buvo užkloję dviem užklotais, – pasakojo Kauno m. GMPS atstovas. – Atvykusi pirmoji brigada pacientą rado klinikinės mirties būsenoje. Nedelsiant perimtas gaivinimas. Atliekant gaivinimo veiksmus pacientas perneštas į šiltą GMP automobilį. Taikant specializuotą reanimacinės pagalbą, pacientui atstatyta spontaninė kraujotaka ir jis transportuotas į Kauno klinikas.“

Anot pašnekovo, medikams atvykus į nelaimės vietą, policijos įvykio vietoje nebuvo. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad į nelaimės vietą policijos pareigūnai nevyko, nes jie žmonių nebuvo kviesti. „8.40 val. iš gydymo įstaigos mes sulaukėme pranešimo, kad 1961 metais gimęs vyras be sąmonės buvo rastas gatvėje. Buvo prašoma pagalbos nustatyti artimuosius“, – teigė O. Vaitkevičienė.

Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė portalui teigė BPC informacinėje sistemoje radusi informaciją apie minėtą įvykį bei perklausiusi skambučio garso įrašą.

Anot jos, vasario 17 d. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 buvo gautas skambutis apie gatvėje parkritusį žmogų. „Skambutis gautas 07.18 val. Pranešėjas nurodė, kad prie Vandžiogalos pl. 11 namo parkrito priepuolio ištiktas žmogus, – teigė V. Juozevičiūtė. – Kadangi buvo pranešta apie sveikatos sutrikimą, į įvykio vietą turėjo būti siunčiama greitosios medicinos pagalbos brigada.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, tokiu atveju Bendrojo pagalbos centro operatorius privalo išsiaiškinti įvykio vietos adresą, pagalbos poreikio pobūdį ir sujungti pranešėją su atitinkamos greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriu. Tuo pat metu greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeris gauna Bendrojo pagalbos centro operatoriaus užpildytą elektroninę kortelę ir, sujungus su skambinančiuoju, jau mato adresą ir reikiamos pagalbos pobūdį.“

Pasiteiravus, ar žinoma, kada tarnybos buvo įvykio vietoje, BPC atstovė V. Juozevičiūtė teigė, kad į šį klausimą turėtų atsakyti Kauno m. GMPS, nes ji valdo greitosios medicinos pagalbos brigadas.

Ar dėl šio įvykio nebuvo kilę nesklandumų, nesusipratimų? „Negalime pasakyti, ar buvo kažkokių nesklandumų ir nesusipratimų reaguojant į minėtą pagalbos prašymą, nes ne mes valdome greitosios medicinos pagalbos pajėgas ir nežinome, kokia situacija buvo įvykio vietoje. Pradinis pagalbos teikimo etapas – atsakymas į pagalbos skambutį, įvykio vietos adreso, pagalbos poreikio išsiaiškinimas, elektroninės kortelės užpildymas ir pranešėjo sujungimas su greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriu – vyko greitai ir sklandžiai“, – teigė V. Juozevičiūtė.

Kauno m. GMPS atstovai pasidalijo atmintine, kaip elgtis radus gatvėje sukniubusį žmogų.

Kauno m. GMPS atmintinė.

Vyras priekaištauja, kad daugiabutis vasarą esą nebuvo paruoštas šildymo sezonui, nepatikrintos jo sistemos, kad būtų buvę užbėgta už akių.

Namas turi katilinę, kuri šiluma aprūpina ir dar vieną daugiabutį. Gal tik tokia temperatūra namuose palaikoma, nes dauguma gyventojų išreiškė norą taupyti? Vyras tai paneigė. Jis sakė sulaukęs dešimties skambučių iš kaimynų, su klausimais dėl šildymo.

"Pirmininkė vis sako, kad bus šiluma, bus. Žinojo, kokios problemos šildymo greitintuve, reikėjo išspręsti dar vasarą", – piktinosi kaunietis.

Bendrijos pirmininkė Sonata Aukštuolienė portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad yra bėdų dėl šildymo, nes sugedo šilumokaitis. Naujasis siunčiamas iš užsienio, o dėl pandemijos ir karantinų tai užtrunka ilgiau nei anksčiau. Tačiau jau šią savaitę viskas turėtų būti sutvarkyta

Jam viskas buvo išaiškinta ne vieną ir ne du kartus.

Pasak S.Aukštuolienės, gyventojai apie susidariusią situaciją yra informuoti ir supranta, kad gedimų nuspėti neįmanoma. Pirmininkė neslėpė įtarianti, kuris gyventojas nerimsta ir kelia bangas. "Jam viskas buvo išaiškinta ne vieną ir ne du kartus", – kaimyno elgesiu stebėjosi pirmininkė.

Namas, anot pašnekovės, yra nusidėvėjęs, jis turėjo būti renovuojamas, bet viską sustabdė pandemija. Atsakydama į gyventojo priekaištus, kad buvo galima situacijai užbėgti už akių, moteris akcentavo, jog pernai žiemą šildymas veikė gerai.

Be to, vasarą turėjo prasidėti daugiabučio renovacija, tačiau ir šiuos planus sujaukė pandemija.

Bendrijos pirmininkės teigimu, didesnė šiluma gyventojų būstus pasieks jau šią savaitę. "Dar kartą kartoju. Važiuoja šilumokaitis iš užsienio. Dabar COVID-19 ir viskas stringa", – teigė bendrijos vadovė.

Anot moters, ilgaplaukis vokiečių aviganis jau maždaug mėnesį trumpu pavadžiu pririštas prie tvoros. Šalia nėra nei būdos, nei kokio nors gulto, ant kurio keturkojis galėtų įsitaisyti. Visas kiemas klotas trinkelėmis, o keli metrai iki tvoros – žolė. Ją, anot sunerimusios kaunietės, per kelias savaites šunelis tiek ištrypė, kad ištisą parą stovi ant šaltos žemės, kuri nuo lietaus virsta didele purvo bala.

„Šalia numestos kažkokios nenaudojamos lentos. Galėtų bent jas atremti į tvorą, kad šuo turėtų šiokią tokią pastogę“, – Vita (vardas pakeistas), su portalo redakcija pasidalijusi ir nuotrauka, stebėjosi šeimininkų beširdiškumu. 

Nors namo, kurio kieme pririštas šuo, gyventojų moteris nematė, neabejojo, kad pastarieji niekur neišvykę. Kelis vakarus iš eilės važiavusi pro namą, languose ji esą pastebėjo degančią šviesą.

„Vidun nedrįsau eiti. Žmogus žmogui nelygus“, – matydama, kaip elgiasi su savo augintiniu, Vita bijojo prognozuoti, kaip šeimininkai pasitiktų ją, besibeldžiančią į duris ir klausiančią, kodėl šie neprižiūri savo šuns.

Jokio indo maistui ar vandeniui moteris prie pririšto vokiečių aviganio taip pat nepastebėjo. Tik kelis kartus matė, kaip kaulus ar mėsos gabaliukus per tvorą jam metė praeiviai. Drebantis, sustiręs ir purvu aplipęs šuo esą nepalieka abejingų.

„Pati turiu šunį namuose, todėl negaliu ramiai žiūrėti į tą vargšelį kieme. Jau kreipiausi į kelias prieglaudas, bet jos bejėgės šiuo klausimu. Liepė skambinti  į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą“, – tai, anot pašnekovės, ji ir padarė. Minėtos tarnybos pareigūnai esą pranešė, kad per dvidešimt dienų duos atsakymą.

„Įdomu, ar per nurodytą terminą jie jau kažką padarys ar tik susisieks su manimi?“, – Vita nerimavo, kad artėjant šalčiams, kiekviena diena šuneliui gali būti pražūtinga.

Sekmadienio rytą portalo skaitytojai pranešė, kad minėtoje vietoje keturkojo jau nematyti nuo šeštadienio vakaro. „Tikimės, kad nieko blogo jam nepadarė“, – vylėsi jie.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad dėl gyvūnų gerovės pažeidimų, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir panašiai,  reikia kreiptis į teritorinius VMVT padalinius, visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403,   internete – užpildžius elektroninę pranešimo formą. Savivaldybių teritorijose gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos – savivaldybių administracijos, todėl dėl pažeidimų  reikia kreiptis į atitinkamą savivaldybę.