Po to, kai Azerbaidžano pajėgos antradienį surengė karinę operaciją šioje kalnuotoje teritorijoje, kurioje dominuoja etniniai armėnai ir kurią nuo 10-o dešimtmečio valdė separatistai, Prancūzija sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

Susitikimo metu Armėnijos užsienio reikalų ministras Aratas Mirzojanas paragino pasaulį nustoti kalbėti apie dvi puses.

„Konflikte nebėra pusių, tik kaltininkai ir aukos. Jau nebėra konflikto, bet yra realus žiaurumo pavojus“, – pareiškė ministras.

„Tiesiogine prasme visa Kalnų Karabacho teritorija buvo intensyviai ir beatodairiškai apšaudoma iš raketų, sunkiosios artilerijos, įskaitant ir draudžiamą kasetinę amuniciją“, – nurodė A. Mirzojanas.

„Puolimo intensyvumas ir žiaurumas aiškiai rodo, kad siekiama užbaigti etninį armėnų gyventojų valymą“, – pridūrė jis.

Anot etninių armėnų separatistų, per vieną dieną trukusį puolimą žuvo mažiausiai 200 žmonių ir dar 400 buvo sužeisti.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) apkaltino Armėniją dezinformacijos skleidimu.

„Armėnijos bandymas pasinaudoti JT Saugumo Taryba savo kampanijoje siekiant suklaidinti tarptautinę bendruomenę yra apgailėtinas“, – teigė jis.

Apkaltinęs JT Saugumo Tarybą šališkumu, jis nurodė, kad Jerevanas jau seniai kursto separatizmą Kalnų Karabache, taip pat teikia karinę paramą separatistams.

Vakarų valstybės paragino Azerbaidžaną apsaugoti Kalnų Karabacho gyventojus.

„Jei Azerbaidžanas tikrai nori taikaus sprendimo derybomis, jis turi nedelsdamas pateikti apčiuopiamas garantijas“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Ji paragino Baku dalyvauti geranoriškose diskusijose dėl gyventojų apsaugos ir susilaikyti nuo bet kokio jėgos panaudojimo.

Ji taip pat paragino visiškai atidaryti Lačino koridorių, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabachu, kuriuo karinės operacijos išvakarėse, po kelis mėnesius trukusio delsimo, buvo leista pristatyti pagalbą.

„Jie turi pagaliau pripažinti tarptautinės humanitarinės pagalbos buvimą. Tai būtina artėjant žiemai“, – nurodė C. Colonna.

„Be šių garantijų nebus įmanoma rasti sprendimo“, – pridūrė ministrė.

Prancūzija, kurioje gyvena didelė armėnų diaspora, ir JAV, kuri vadovavo diplomatinėms pastangoms, pasmerkė Azerbaidžano karinę operaciją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) taip pat sukritikavo Azerbaidžaną ir pareiškė, kad Baku nutarė karine jėga pakeisti padėtį Kalnų Karabache. 

Jis taip pat teigia, kad saugumo garantijos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai iš dalies yra kompensacija šaliai už tai, kad ji kol kas netaps NATO nare.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad eilė valstybių, ypač didžiosios valstybės, yra tikrai pasirengusios teikti tokias saugumo garantijas dvišaliu pagrindu, tačiau labai svarbu, kad tai netaptų tokiu nekontroliuojamu procesu, kuomet kažkas kažką teikia, o koordinacijos stokojama“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.

„Todėl iš principo sutinkant su pačia formule, su pačiu pasiūlymu, kuris iš dalies, žinoma, yra ir kompensacija už tai, kad Ukraina dar ne šiandien taps NATO nare. Vis dėlto mes labai atkreiptumėm dėmesį, kad koordinacija yra svarbi“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė, kad ketvirtadienį vykusioje ES šalių vadovų diskusijoje, kurioje dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nuolat buvo keliamas klausimas dėl Ukrainos narystės NATO.

Lietuva tikisi, kad Aljanso narės per viršūnių susitikimą Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Anot G. Nausėdos, diskusijose su ES kolegomis taip pat išryškėjo ilgalaikis paramos Ukrainai požiūris.

„Jį pradėjo kai kurios valstybės kaip antai Norvegija, kad mes turime nustoti fragmentuoti mūsų paramą arba teikti ją ad hoc pagrindu. Mes turime žinoti, ką mes darome keletą metų į priekį“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Aljanso lyderiai siekia Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Tačiau J. Stoltenbergas birželio viduryje sakė, kad nors Aljansas viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.

„Kalbamės su Kyjivu ir kitais partneriais dėl būsimų saugumo garantijų Ukrainai“, – sakė jis savo kalboje Vokietijos parlamentui.

„Tokios saugumo garantijos susijusios su prielaida, kad Ukraina sėkmingai apsigins šiame kare“, – sakė O. Scholzas, kuris penktadienį vyks į Jungtines Valstijas kalbėtis su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

Vasario pabaigoje JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vokietija ir kai kurios kitos sąjungininkės vis dažniau abejoja Ukrainos gebėjimu atgauti visą savo teritoriją iš Rusijos.

Keletas Vakarų partnerių manė, kad saugumo garantijų ir geresnių galimybių gauti sudėtingos karinės įrangos pasiūlymas yra būdas paskatinti Kyjivą pradėti taikos derybas su Rusija, teigė dienraštis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasirengęs deryboms dėl „teisingos taikos“ ir karo pabaigos, savo kalboje sakė O. Scholzas. Jis dar kartą paragino Maskvą išvesti savo karius.

Pasak O. Scholzo, „niekas nerodo“, kad V. Putinas šiuo metu sėstų prie derybų stalo.

Vietoje to Rusijos lyderis imasi grasinimų, tokių kaip Maskvos dalyvavimo Naujojoje START sutartyje dėl branduolinės ginkluotės kontrolės sustabdymas, sakė kancleris.

O. Scholzo kalba buvo pasakyta praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą. Šis karas paskatino kanclerį paskelbti naują Vokietijos gynybos ir užsienio politikos erą.

Vokietija padidino investicijas į savo kariuomenę, nutraukė ekonominius ryšius su Rusija ir sulaužė tabu dėl ginklų siuntimo į konfliktų zonas.

Berlynas toliau didina savo paramą Ukrainai, siųsdamas Kyjivui daugiau ginklų, įskaitant neseniai paskelbtą Vokietijoje pagamintų kovinių tankų pristatymą.

Po JAV pareiškimų, kad Pekinas svarsto galimybę ginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, O. Scholzas savo kalboje taip pat perspėjo Kiniją, kad ši to nedarytų.

„Mano žinia Pekinui aiški: pasinaudokite savo įtaka Maskvoje ir reikalaukite, kad būtų išvestos Rusijos pajėgos“, – sakė O. Scholzas.

„Ir netiekite ginklų agresorei Rusijai“, – pridūrė jis.

D. Medvedevas ėmė grasinti NATO ir skelbti, kad „niekas neduos garantijų Ukrainos naciams“.

„Kyjivas pagimdė saugumo garantijų projektą, kuris yra Trečiojo pasaulinio karo prologas. Žinoma, Ukrainos naciams niekas garantijų neduos“, – piktinosi jis.

„Jei Kyjivo režimo skatinimas pavojingiausiais ginklais ir toliau tęsis, anksčiau ar vėliau karinė operacija pereis į kitą lygį. Iš jos išnyks matomos ribos“, – rašė D. Medvedevas.

Įrašo pabaigoje jis tradiciškai pagąsdino branduoliniu karu.

„Viskas aplink juos liepsnos. Jų žmones iki galo užvaldys sielvartas. Jų žemė tiesiogine to žodžio prasme degs, o betonas išsilydys. Mes taip pat kentėsime. Tai bus labai blogai visiems“, – pridūrė D. Medvedevas.

„Esame pasirengę užtikrinti iš Ukrainos uostų išplaukiančių laivų saugumą“, – sakė S. Lavrovas per bendrą spaudos konferenciją su kolega turku Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

„Esame pasirengę tai daryti bendradarbiaudami su kolegomis iš Turkijos“, – pridūrė rusų diplomatijos vadovas.

S. Lavrovas atvyko į Ankarą antradienį, skambant grėsmingiems perspėjimams, kad pasaulyje gali pradėti trūkti maisto – iš dalies dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Per derybas daugiausia dėmesio skiriama pastangoms atverti saugų koridorių ukrainietiškiems grūdams – visų pirma grūdams ir kviečiams, įstrigusiems karo draskomos šalies uostuose dėl Rusijos vykdomos blokados.

M. Cavusoglu „teisėtais“ pavadino Maskvos reikalavimus panaikinti sankcijas, kad būtų galima tiekti grūdus pasauliniai rinkai.

„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, laikome teisėtu reikalavimu kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, šalinimą“, – pabrėžė turkų ministras.

Sankcijos, paskelbtos Rusijos finansų sistemai, trukdo rusiškų grūdų ir trąšų eksportui.

Ankara Jungtinių Tautų prašymu pasiūlė savo paslaugas lydint jūrų konvojus iš Ukrainos uostų, nors aplinkinėse akvatorijose esama minų – kai kurios iš jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.

„Kalbame apie mechanizmą, kurį galėtų sukurti JT, Rusija, Ukraina ir Turkija“, kad būtų atidarytas saugus jūrų koridorius grūdų eksportui, – nurodė M. Cavusoglu.

Jis pasveikino JT planą kaip „protingą“ ir „įgyvendinamą“, taip pat pasiūlė aptarti šios schemos detales Stambule.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė: „Šiuo metu turime apie 20–25 mln. tonų užblokuotų kviečių. Rudenį jų gali būti 70–75 mln. tonų.“

Ukraina reikalauja veiksmingų saugumo garantijų

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį pareiškė dedanti visas pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei maisto krizei.

„Šiuo metu dirbame su Jungtinėmis Tautomis ir kitais partneriais siekiant įsteigti humanitarinius koridorius Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Atsižvelgiant į Rusijos raketų smūgį grūdų sandėliui Mykolajive, negalime atmesti Rusijos planų panaudoti tokius koridorius Odesos puolimui Pietų Ukrainoje. Todėl navigacijai atkurti reikalingos veiksmingos saugumo garantijos. Šios garantijos turi būti suteiktos aprūpinant Ukrainą atitinkamais ginklais pakrantei apsaugoti nuo grėsmės iš jūros ir įtraukiant trečiųjų šalių laivynus patruliuoti atitinkamoje Juodosios jūros dalyje“.

Ukraina pareiškė esanti dėkinga Turkijai už jos pastangas atblokuoti Ukrainos uostus, tačiau pabrėžė, „kad šiuo metu Ukrainos, Turkijos ir Rusijos susitarimų šiuo klausimu nėra“. „Pabrėžiame, kad sprendimai privalo būti daromi dalyvaujant visoms įsitraukusioms šalims. Atmesime bet kokius susitarimus, kurie neatsižvelgia į Ukrainos interesus“, – sakoma pranešime.

Pasak ministerijos, Ukraina jau pradėjo tiekti grūdus pasaulio rinkai sunkvežimiais, geležinkeliu ir upių transportu. „Darome viską, kas įmanoma, tačiau ši problema gali būti visapusiškai išspręsta tik atblokavus Ukrainos uostus. Raginame visas suinteresuotas partneres kartu su Ukraina sutelkti pastangas randant subalnsuotą sprendimą, kuris panaikintų Rusijos vykdomą uostų blokadą ir drauge suteiktų aiškias saugumo garantijas Ukrainos Juodosios jūros pakrantei ir susijusiems humanitariniams koridoriams“.

Italija perspėja: Ukrainos uostų blokada gali pražudyti milijonus

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio, surengęs Viduržemio jūros šalių ministrų derybas dėl maisto krizės, trečiadienį perspėjo, kad milijonai žmonių gali mirti iš bado, jei Rusija neatblokuos Ukrainos uostų.

„Kitos savaitės bus labai svarbios ieškant sprendimo iš padėties“, – sakė L. Di Maio po virtualaus susitikimo, kuriame dalyvavo Turkija ir Libanas bei kitos šalys, taip pat Didžiajam septynetui (G7) pirmininkaujanti Vokietija ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija.

„Noriu aiškiai pasakyti, iš Rusijos tikimės aiškių ir konkrečių signalų, nes grūdų eksporto blokavimas reiškia milijonų vaikų, moterų ir vyrų laikymą įkaitais ir pasmerkimą mirčiai“.

Laivai su grūdais tebėra užblokuoti Ukrainoje. Iki Rusijos invazijos vasario mėnesį šalis, pirmaujanti kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų sėklų eksportuotoja, buvo laikoma pasaulio duonos aruodu.

Libano užsienio reikalų ministras Abdallah Bou Habibas per susitikimą sakė, kad degalų ir kitų pagrindinių prekių brangimas aštrina krizę jo šalyje. „Karas Ukrainoje turi būti sustabdytas bet kokia kaina“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei nepavyks, „dalyvaujančios šalys (...) turi būti spaudžiamos nedelsiant leisti saugiai eksportuoti grūdus ir kitas prekes.“ „Pasaulis negali ir toliau priklausyti nuo karinių krizių Europoje ar kituose pasaulio regionuose“, – sakė jis.

Prezidentas savo kalboje pabrėžė, kad Ukrainai reikalingos saugumo garantijos ir reali parama, rašo unian.net.

„Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas. Atvažiuokite pas mus ir mes su džiaugsmu pasitiksime.

Mes kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir sakome, kad Ukraina nėra šalis tragiškoms asmenukėms, pas mus vyksta tikras karas.

Tačiau atvažiuokite suteikti tą pagalbą, apie kurią mes kalbėjome ir kurią jūs turite galimybę suteikti“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad Ukraina iš partnerių, ypač JAV, laukia ne kažkokių tortukų, o konkrečių daiktų ir konkrečių ginklų.

Jo teigimu, su aukštais JAV pareigūnais Ukraina nori aptarti saugumo garantijas.

„Kad ir kaip viskas pasibaigtų, JAV bus viena iš šalių, galinčių suteikti saugumą. Saugumo garantijos mūsų valstybei reikalingos ir mes jų sieksime“, –  sakė Ukrainos vadovas.

Jis  išreiškė tikėjimą, kad šioje srityje Ukrainai pavyks pasiekti ilgai lauktų rezultatų.

Priminsime, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį lankysis Kijeve.

Tokį pareiškimą jis padarė Rusijai pradėjus evakuoti diplomatus iš savo ambasados Kijeve. Anksčiau Maskva formaliai patvirtino galimybę naudoti karinę jėgą užsienyje.

„Ukraina šiandien nepriklauso jokiam saugumo aljansui. Ginamės patys, padedami partnerių. Tačiau žūsta būtent ukrainiečiai, todėl Ukrainai reikia saugumo garantijų – aiškių, konkrečių ir jau dabar, nes norime žinoti, kad galime apsaugoti savo žmones, namus. Ir ne tik patys – labai svarbu turėti kitų partnerių paramą“, – kalbėjo V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.

Pasak ukrainiečių lyderio, atsižvelgiant į tai, kad prie jo šalies sienų sutelkta beveik 150 tūkst. Rusijos karių, o Donecko ir Luhansko sritys yra „laikinai okupuotos“, Rusija turi būti viena iš šalių, teikiančių saugumo garantijas.

„Ne paslaptis, kad ne kartą siūliau rusų prezidentui sėsti prie derybų stalo ir kalbėtis, nes tai yra dialogo, o ne sąlygų klausimas“, – pareiškė V. Zelenskis.

Anot jo, per Kijevo priešpriešą su Rusija sprendžiasi „Europos saugumo ateitis“.

„Esame vieningi tikėdami, kad Europos ateitis sprendžiama būtent dabar, čia, mūsų namuose, Ukrainoje“, – pabrėžė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) savo ruožtu per spaudos konferenciją paragino Rusiją susilaikyti nuo karinių veiksmų kaimyninėje šalyje.

„Tikimės, kad karas neprasidės. Raginame... sprendimų priėmėjus Rusijoje susilaikyti nuo ginkluotos agresijos prieš Ukrainą. Tai svarbi akimirka, kai visi einame siauru keliu tarp taikos, tolesnio stabilaus vystymosi ir karo, kuris nežinia kur nuves Rusiją, o galbūt ir pasaulį“, – perspėjo A. Duda.

„Nesant amerikiečių pusės valios tartis dėl tvirtų, teisiškai įpareigojančių garantijų mūsų saugumui užtikrinti iš JAV ir jų sąjungininkų pusės, Rusija bus priversta atsakyti, įskaitant karinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų nuo gruodžio, kai Maskva pateikė plačius saugumo reikalavimus Vašingtonui ir NATO.

Jungtinės Valstijos atmetė pagrindinius Rusijos reikalavimus, įskaitant raginimą uždrausti Ukrainai kada nors įstoti į NATO, taip pat apriboti Vakarų įtaką Rytų Europoje bei buvusiose sovietinėse respublikose.

Rusija bus priversta atsakyti, įskaitant karinio ir techninio pobūdžio priemonių įgyvendinimą.

Ketvirtadienį Rusijos URM paskelbtame pranešime sakoma: „Reikalaujame visų JAV ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių“, – pridūrė URM.

Maskva taip pat ragina Vakarus nebetiekti Ukrainai ginkluotės ir išvesti iš šios šalies „Vakarų patarėjus ir instruktorius“, taip pat nerengti NATO šalių bendrų pratybų su Ukrainos kariuomene.

JAV ir jų sąjungininkai sako, kad Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, kurie potencialiai galėtų būti pasiųsti įsiveržti į kaimyninę šalį.

Savo naujausiame pareiškime Rusija dar kartą atmetė kaltinimus, esą ji planuoja pulti Ukrainą, nors Vašingtonas tebetvirtina, kad tokia ataka gali prasidėti bet kuriuo metu.

„Jokio „Rusijos įsiveržimo“, apie kurį nuo praeitų metų rudens oficialiu lygiu skelbia JAV ir jų sąjungininkai, nėra ir neplanuojama, todėl pareiškimų apie „Rusijos atsakomybę už eskalavimą“ negalima vertinti kitaip nei mėginimo daryti spaudimą ir nuvertinti Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų“, – sakoma URM pranešime.

Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos įsiveržimo grėsmė išlieka „labai didelė“.

Vašingtonas ir jo sąjungininkai reikalavo, kad Rusija atitrauktų savo pajėgas nuo kaimyninės šalies sienų.

Tačiau savo dokumente Maskva pasmerkė Vakarų raginimus perkelti karius ir grasinimus taikyti Rusijai koordinuotas sankcijas, jeigu invazija prasidėtų.

„Ultimatumai dėl pajėgų atitraukimo iš kai kurių sričių Rusijos teritorijoje, lydimi grasinimais imtis griežtesnių sankcijų, yra nepriimtini ir žlugdo perspektyvą pasiekti realų susitarimą“, – sakoma ministerijos pareiškime.

URM pridūrė, kad Rusijos nubrėžtos „raudonos linijos“ ir saugumo interesai „toliau ignoruojami“.

Maskva pastarosiomis dienomis pranešė pradėjusi kai kurių dalinių atitraukimą iš Ukrainos ir Krymo, kurį Rusija yra aneksavusi nuo 2014 metų. Vis dėlto Vakarų lyderiai sakė kol kas nepastebėję jokių atitraukimo ženklų.

Susitikime konstatuota, kad Rusijos agresyvūs veiksmai prieš kaimynines valstybes - karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir jos teritorijų okupacija, kariniai veiksmai Donbase, Krymo ir Kaliningrado militarizacija, kibernetinės atakos ir kt. - pažeidžia saugumą Europoje. Atsižvelgiant į tai, NATO pasirengusi imtis visų reikalingų priemonių Aljanso narių saugumui ir gynybai užtikrinti.

„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją. Rusijos karinių pajėgų telkimas ir revanšistinė retorika verčia stiprinti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemones, todėl siekiame papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange", - sakė E. Meilūnas.

Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos integraciją. „Negalima ignoruoti gilėjančios Rusijos-Baltarusijos karinės integracijos ir augančio Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje. Būtina, kad NATO atsižvelgtų į šį svarbų veiksnį", - pabrėžė viceministras.

NATO šalių atstovai aptarė tolesnę politinę ir praktinę paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai. Sutarta, kad bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų susilaukti tokio atsako, kurio kaina Rusijai būtų didžiulė. Sausio 10 dieną planuojamas NATO-Ukrainos komisijos posėdis, kuriame sąjungininkės aptars saugumo situaciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

Aptardami pasirengimą NATO-Rusijos tarybai, sąjungininkai akcentavo, kad NATO lieka įsipareigojusi dviejų takelių politikai Rusijos atžvilgiu, t. y. atgrasymo bei gynybos stiprinimui ir dialogui. Tačiau šis dialogas turi vykti laikantis sąjungininkų vienybės, abipusiškumo, pagarbos tarptautinei teisei ir kitų Europos saugumo kertinių principų. Būtina tolesnio dialogo sąlyga - Rusija turi imtis aiškių įtampos mažinimo priemonių.

Politologai teigia, kad padidintos rizikos zonoje esančios Baltijos šalys kol kas yra silpniausia grandis NATO gynybos sistemoje. Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos vizitu siekta parodyti, kad Jungtinės Valstijos garantuos Baltijos šalių saugumą. Tačiau kol NATO šalys tariasi, kokios galėtų būti papildomos saugumo garantijos, B. Obama esą negalėjęs jų atskleisti.

Tiesa, jis pranešė apie planuojamą nuolatinių rotacinių NATO karinių pajėgų buvimą Baltijos šalyse ir Jungtinių Valstijų karinio oro laivyno pajėgų pratybas Estijos karinėje oro bazėje.

„Tikėtina, kad, jeigu vyktų karinis puolimas, tai Baltijos jūra būtų ta vieta, kur Rusija bandytų mus atkirsti nuo visos NATO gynybos sistemos. Todėl bazės įkūrimas būtų labai geras sprendimas, siekiant užkirsti tokius Rusijos planus. Vis tik NATO viduje dar vyksta diskusijos apie tai, kokios papildomos saugumo garantijos galėtų būti suteiktos. NATO viduje yra valstybių blokas – Prancūzija, Vokietija, Italija, kurios mano, kad šitame regione nereikėtų stiprinti NATO matomumo, nes tai tik erzins Rusiją ir ves į ginklavimosi varžybas. Amerikiečiai, britai, mes, Lenkija mato visai kitaip. Jos supranta, kad tik karinis būvimas čia gali atgrasinti Rusiją nuo veiksmų. Tai tos vizijos tarpusavyje konkuruoja, konfliktuoja ir tai daro sudėtingesnį patį susitarimą NATO viduje“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro analitikas dr. Laurynas Kasčiūnas.