Subsidija individualią veiklą pagal pažymą vykdančiam asmeniui sudarytų 100 proc. už 2019 metais nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).

Subsidija asmeniui, vykdančiam individualią veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat sudarytų 100 proc. už 2019 metais individualiai veiklai įsigyto verslo liudijimo sumokėto nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 MMA.

Jei asmuo individualią veiklą pradėjo vykdyti 2020 metais ir ją vykdė ne trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų nenutrūkstamai arba su pertraukomis, subsidija sudaro 100 eurų.

Priemonei įgyvendinti skiriama 20 mln. eurų.

Savarankiškai dirbantieji taip pat ir toliau gali gauti 260 eurų dydžio išmoką. 

„Žmonės galės pretenduoti jau nuo pirmadienio, kovo 29 dienos“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Subsidija individualią veiklą pagal pažymą vykdančiam asmeniui sudarytų 100 proc. už 2019 metais nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).

Subsidija asmeniui, vykdančiam individualią veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat sudarytų 100 proc. už 2019 metais individualiai veiklai įsigyto verslo liudijimo sumokėto nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų ir ne daugiau kaip 18 MMA.

Jei asmuo individualią veiklą pradėjo vykdyti 2020 metais ir ją vykdė ne trumpiau kaip 90 kalendorinių dienų nenutrūkstamai arba su pertraukomis, subsidija sudaro 100 eurų.

Priemonei įgyvendinti skiriama 20 mln. eurų.

Iš 131 balsavusiųjų 68 buvo už, prieš – 6, susilaikė 57.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydį siūloma didinti iki 1,5 minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, 2021 metais minimalios algos dydis, atskaičius mokesčius sudaro apie 468 eurus. Įstatymo pataisa siūloma padidinti dabar taikomą paramos dydį ir jį priartinti prie 1,5 MVPD dydžio, kuris sudarytų 390 eurų per mėnesį.

Šiuo metu išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų MVPD.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Justas Džiugelis teiravosi, kiek papildomai kainuos parama savarankiškai dirbantiems. 

„Matau, siūlote (įstatymo projekto – ELTA) įsigaliojimo datą balandžio 1 d. Tikriausiai esate pagalvoję ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui? Iš kur esate numatęs siūlyti paimti šias lėšas? O gal siūlote papildomai skolintis?“ – klausė jis.

G. Paluckas savo ruoštu teigė, kad lėšų poreikis projektui įgyvendinti priklausys nuo to, kokios karantino priemonės bus taikomos artimiausioje ateityje.

„Kalbant apie konkrečias išlaidų apimtis, tai yra lygtis su mažiausiai dviem nežinomaisiais: kam toliau taikysime karantino priemones ir kokį laikotarpį jas taikysime. Todėl apie tai galima šnekėti diskutuojant komitetuose, nes poveikis finansams bus. Tačiau nepamirškime, kad šiandien turime paramos programas ir subsidijoms, kurios yra suprojektuotos. Toks pokytis lygiagrečiai lemtų ir kitų sprendimų priėmimą, t. y. dėl karantino priemonių taikymo imties ir laikotarpio“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu TS-LKD frakcijos narys Mykolas Majauskas, pasisakydamas prieš, akcentavo, kad Vyriausybė jau ėmėsi priemonių spręsdama įvardintas problemas.

„Dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė girdi išsakytą nerimą ir jau ėmėsi konkrečių sprendimų siekdama padidinti išmokas dirbantiems savarankiškai. Tos išmokos yra skiriamos pagal jų sumokėtus mokesčius. Taigi labai aiškus skaidrumo elementas ir motyvacija mokėti mokesčius. Todėl man atrodo, kad kompensacijos ir išmokos veikia, ir jų dabar yra patvirtinta pakankamai“, – tikino jis.

Jei į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą nepatekusio asmens pajamos per pandemiją sumažėjo 30 proc., į fiksuoto dydžio išmoką pretenduoti jis galės.

„Kadangi finansinių sunkumų patiria ir tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla antro karantino metu nėra apribota, tokius atvejus vertinsime individualiai, o labiausiai nukentėję nuo pandemijos valstybės paramos būtinai sulauks“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Jeigu savarankiškai dirbantis asmuo į VMI skelbiamą sąrašą nepatenka, tačiau patiria finansinių sunkumų, dėl fiksuoto dydžio išmokos pakarotinai turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Visų pirma, Užimtumo tarnyba įvertins, ar savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:

• Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.

• Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.

• Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Valstybinė mokesčių inspekcija patikrins, ar savarankiškai dirbančio asmens pajamos 2020 metais sumažėjo lyginant su 2019 metais. Jeigu pajamos krito 30 proc. ar net daugiau, savarankiškai dirbantis asmuo bus įtraukiamas į VMI skelbiamą sąrašą. Savarankiškai dirbantis asmuo, po individualaus vertinimo patekęs į VMI skelbiamą sąrašą, galės gauti fiksuoto dydžio išmoką.

Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami patekti į VMI skelbiamą sąrašą, turi Valstybinė mokesčių inspekcijai pateikti deklaraciją apie 2020 metais gautas pajamas.

Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Jeigu karantino terminas bus trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gauti gali ne tik fiksuoto dydžio išmoką, bet ir atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę ir į nedarbo išmokas. Skirtingai nei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, savarankiškai dirbantys asmenys ligos išmoką gali gauti net ir turėdami kitų pajamų, vienu metu gali gauti ir ligos išmoką, ir fiksuoto dydžio išmoką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.

Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Dabartinis paramos dydis (išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui) yra lygus vienam minimalių vartojimo poreikių dydžiui (MVPD).

„Tokia parama niekaip negali padengti minimalių išlikimo kaštų, pavyzdžiui, būsto paskolos ar nuomos. Dėl šitos priežasties labiausiai karantinų ribojimo sektoriai ir juose veiklą vykdantys asmenys yra priversti skolintis ir tai reikšmingai didina susikaupusių vėluojančių įsiskolinimų dydį“, – sako projekto autoriai.

Aiškinamajame rašte jie nurodo, kad dabartinė paramos individualią veiklą vykdžiusiems asmenims tvarka neskatina Vyriausybės objektyviai rūpintis karantino ribojimų švelninimu ir atskirų sektorių atvėrimu ir daro nepagrįstą žalą žmonėms, kurie vykdė veiklą apribotuose sektoriuose.

Šiuo metu išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį ir yra lygi vienam einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžiui, apskaičiuotam Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka.

Pasak tarnybos, tai aktualu ir savarankiškai dirbantiems asmenims, auginantiems vaikus – išmoką galės gauti vaiko priežiūros atostogose esantys tėvai.

Institucijos teigimu, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo jau buvo kreipęsis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos, bet jos negavo, nes turėjo darbo sutartį ar dirbo pagal verslo liudijimą patalpų nuomai, pasikeitus teisės aktams jam nieko nereikia daryti – atmesti prašymai bus peržiūrimi iš naujo.

„Planuojame, kad ji bus pradėta išmokėti šią savaitę, bet dėl to, kad yra velykinis laikotarpis, žmonės išmoką gali gauti ir nuo kitos savaitės, dalis – gal jau ir šią savaitę. Čia priklausys nuo banko ir kitų aplinkybių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Balnanosienė.

Pasak jos, išmoka bus mokama, kol truks valstybės paskelbta ekstremali situacija ir karantinas.

I. Balnanosienė taip pat nurodė, kad Užimtumo tarnyba per kelias dienas sulaukė apie 30 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų prašymų skirti išmoką.

Socialinių reikalų ir darbo komitete už tai numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimą trečiadienį balsavo 11 parlamentarų, susilaikė vienas.

Šią pataisą teikė socialdarbietė Rimantė Šalaševičūtė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Algirdas Sysas ir liberalas Jonas Varkalys.

„Netolygumai („Sodros“ įmokų – BNS) tarp savarankiškai dirbančiųjų yra socialiai neteisinga“, – komiteto posėdyje sakė „valstietė“ Rima Baškienė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, siūlomi pakeitimai turės įtakos apie 7,7 tūkst. individualių įmonių savininkų, mažųjų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamoms.

„Todėl jiems išlaidos augtų“, – prognozavo ministras. Pasak jo,valstybė papildomai gautų  kelis milijonus eurų.

Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas pabrėžė, kad „Sodros“ įmokas nuo 50 proc. pajamų ir toliau mokės dirbantieji su verslo liudijimais. 

„Valstietė“ Goda Burokienė komitetui siūlė kitą variantą – visiems savarankišką veiklą vykdantiems asmenimis „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 50 proc. jų gaunamų pajamų. Parlamentarė siūlė iki šios ribos sumažinti besiverčiančių individualia veikla ir ūkininkų įmokoms apskaičiuoti naudojamą pajamų dalį, kuri dabar siekia 90 procentų.

G. Burokienės siūlymui komitetas nepritarė, nurodęs, kad dėl jo „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų pajamos sumažėtų 31 mln. eurų, o motinystės socialinio draudimo rūšies deficitas išaugtų 2,7 mln. eurų.

Dėl G. Burokienės siūlymo dar balsuos Seimas, galutinai apsispręsdamas dėl siūlomų pakeitimų.

Dabar individualiai ir savarankiškai dirbantys „Sodros“ įmokas moka skirtingai – vieni nuo 50 proc. pajamų, o kiti – nuo 90 proc.

Vyriausybė pernai siūlė visiems individualiai ir savarankiškai dirbantiems asmenims  socialinio draudimo įmokas nuo šių metų mokėti nuo visų gautų apmokestinamųjų pajamų, tačiau tam valdantieji praėjusį gruodį nepritarė.