Šių sklypų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties į statybos, bet išimtis būtų taikoma į tokias zonas patenkančioms likviduotoms sodininkų bendrijoms. 

Tokius sprendimus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė pirmadienį apsvarstęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus – juos antradienį svarstys Seimas, o galutinai dėl pataisų balsuos iki Kalėdų.  

Pataisos svarstomos skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.

Be to, komitetas nutarė, kad SAZ teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.   

„Net ir SAZ-e yra gyventojai apsaugomi“, – teigė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. 

Gyvenviečių, esančių aplink Vilniaus paukštyną, bendruomenių atstovas Linas Savičius priekaištavo, kad įstatyme nieko nekalbama apie taršą SAZ teritorijose.

„Kitu atveju paliekama situacija, kad (...) leidžiama tarša, viršijanti ribines užterštumo vertes“, – teigė jis.

Komitetas, be kita ko, siūlo įpareigoti zonose besiregistruojantį verslą atlikti veiklos poveikio sveikatai vertinimą.

Komitetas vis dėlto nesutiko trumpinta datą, iki kada verslas turėtų atlikti šį vertinimą. Tai padaryti siūloma iki 2025 metų pabaigos. Gyvenviečių aplink Vilniaus paukštyną bendruomenės norėjo vieneriais metais sutrumpinti šį terminą.  

Komitetas dėl pataisų svarstymo skubos tvarka nesutiko, kad būtų atliktas jų antikorupcinis vertinimas 

„Būtų ramiau, kad būtų atliktas“, – teigė Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis 

2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės iki šių metų pabaigos turėjo įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas, bet Seimas praėjusį antradienį dvejiems metams – iki 2024 metų pabaigos – pratęsė terminą, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės apibrėžti savo SAZ.  

Iš Mišrios parlamentarų grupės į Lietuvos regionų frakciją perėjęs P. Gražulis Seimo valia dirbs Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Tokį nutarimą, kuriame reglamentuojami personaliniai komitetų sudėčių pasikeitimai, antradienį priėmė Seimas. Už šį dokumentą vienbalsiai balsavo 114 Seimo narių.

Beje, projektą pristatęs Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pastebėjo, kad beveik po pusmečio išsipildė kultūros atstovų pageidavimas.

Šių metų sausio mėnesį keli šimtai kultūros atstovų, suabejoję dėl P. Gražulio kompetencijos, kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad parlamentaras P. Gražulis būtų pašalintas iš Kultūros komiteto.

Anksčiau P. Gražulis Eltai yra sakęs, kad norėtų dirbti Seimo Žmogaus teisių komitete.

Anksčiau auditą buvo numatyta baigti iki balandžio pradžios, tačiau Valstybės kontrolė, norėdama atlikti kokybišką auditą, siūlė liepos 1-ąją.

„Bet pasiderėję mes vis tiek sakome – ne liepos 1 diena, o dviem mėnesiais anksčiau, gegužę, nes po to nespėsime pavasario sesijoje“, – BNS komentavo Seimo komiteto narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas.

Opozicinių konservatorių inicijuotas auditas bus atliekamas reaguojant į pastaruoju metu šalyje įvykusias ekologines nelaimes – gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias.

Seimas ketina pavesti Valstybės kontrolei įvertinti aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.

Valstybės kontrolė šiemet planuoja užbaigti ir du pernai pradėtus aplinkos apsaugos auditus, vienas jų susijęs su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, kitas – su daugiabučių namų atnaujinimu.

Komitetas dėl to rinksis į dar vieną posėdį ir svarstys parlamentarų pateiktas reformą įteisinusio Miškų įstatymo pataisas.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, septyniais balsais prieš tris atmetęs išankstinį sprendimą pataisas atmesti. 

„Noras skaidyti urėdijas sukels didelę sumaištį ir pasekmes pajaus visų pirma įmonės darbuotojai“, – prieš balsavimą įspėjo prezidento patarėja Agnė Jakstienė.

Komitetas turi įvertinti socialdemokratų Algimanto Salamakino, Lino Balsio, konservatoriaus Jurgio Razmos ir „valstiečio“ Kęstučio Bacvinkos siūlymus. 

Parlamentarai siūlo grįžti prie buvusios urėdijų veiklos, kad jų skaičių nustatytų Vyriausybė, o viena urėdija valdytų 25-55 tūkst. hektarų valstybinių miškų.  Ji turėtų juridinio asmens statusą.

Mažmeninėje prekyboje būtų parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos, o parduodant nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną prioritetą siūloma teikti malkinės medienos pardavimui gyventojams.

Komitetas taip pat spręs, ar įteisinti girininkijas, kurių plotas negalėtų viršyti 5 tūkst. ha miškų bei Valstybinių miškų urėdiją pervadinti į valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.

Komiteto narys Paulius Saudargas sako, kad keliems pakeitimams pritarti galima.

„Nenorime nieko draskyti struktūriškai, tik klausimas yra esminis, ar padaliniams duoti juridinio asmens statusą, ar ne. Galima duoti, nes jie ūkinę veiklą vykdo, o dabar be to statuso kaip be dantų yra. (...) Pačios jos galės viešuosius pirkimus vykdyti, prekyba mediena užsiimtų“, – BNS po posėdžio sakė parlamentaras.

Konstituciniam Teismui nurodžius iki gruodžio pradžios iš naujo priimti urėdijų reformą įteisinusį Miškų įstatymą, komitetas projektui jau kartą pritarė – spalio pradžioje urėdijų reformos nevertino, daugiau pakeitimų nesvarstė ir nė vienai pataisai nepritarė. Jis atmetė grupės Seimo narių pataisą, kuria jie siūlė suteikti visoms urėdijoms juridinį statusą, kaip buvo iki reformos.

Seimą iš naujo pradėti urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo priėmimo procedūrą įpareigojo Konstitucinis Teismas (KT), nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.

Seimui pateiktos svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtos Miškų įstatymo pataisos, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto – projekte išdėstomos jau galiojančios nuostatos. 

Vieninteliu siūlomu pakeitimu, atsižvelgiant į KT išaiškinimą ir faktinę situaciją, formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“. Jokių pokyčių urėdijų ūkio reglamentavime toks pakeitimas nelemia.

„Mums pagal kvotą tai priklauso. (...) Šiuo metu mums priklauso komiteto pirmininkas, komiteto pirmininko pavaduotojas ir komisijų pirmininkas. Ir kai Kęstutis Mažeika buvo paskirtas aplinkos ministru, ta kvota priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Jis teigė, kad frakcija turi du kandidatus į komiteto vadovus – Juozą Imbrasą, jis dirba Aplinkos apsaugos komitete, bei Vytautą Kamblevičių, jis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas.

„Kitą savaitę, panašu, kad išsispręs“, – teigė R. Žemaitaitis.

„Tvarkiečių“ frakcija Seime yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su valdančiąja koalicija.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai šiuo metu vadovauja devyniems iš 15 parlamento komitetų.