-
Svarbus priminimas studijuosiantiems kitame mieste: ar prisirašyti naujoje gydymo įstaigoje ir kaip
Lietuvos profesinių mokyklų moksleiviai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Kaip visi apdraustieji, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamas šeimos gydytojo paslaugas jie gali gauti tik gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.
Pasirinkti miestą
„Į kitą Lietuvos miestą vykstantys studijuoti jaunuoliai gali likti prisirašę ir šeimos gydytojo paslaugomis nemokamai naudotis ankstesnėje savo gydymo įstaigoje, kuri yra jų gimtajame mieste arba mieste, kuriame jie anksčiau gyveno. Vis dėlto situacija, kai netikėtai susirgus ar, pavyzdžiui, dėl medicininės pažymos prireikia šeimos gydytojo, o jis paslaugas teikia kitame mieste, nėra pati patogiausia. Todėl pravartu apsvarstyti galimybę persirašyti į gydymo įstaigą studijų mieste“, – paaiškino Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Viktorija Klinavičienė.
Taigi jaunuoliams patartina įvertinti medicinos pagalbos prieinamumą, taip pat atstumą, kelionės išlaidas ir laiko sąnaudas, kurių prireiktų dėl jos kaskart vykstant į kitą miestą. Jei atstumas mažas, gali būti patogu likti prisirašius ir gydytis gimtajame mieste, o jei didesnis, racionalu prisirašyti studijų miesto gydymo įstaigoje.
Pasirinkti gydymo įstaigą
Apsisprendus dėl miesto arba norint pakeisti gydymo įstaigą tame pačiame mieste, reikia pasirinkti polikliniką, šeimos medicinos centrą ar kliniką, geriausia – patogiai pasiekiamą, netoli faktinės gyvenamosios vietos.
V. Klinavičienė atkreipia dėmesį, kad nemokamas šeimos gydytojo paslaugas apdraustieji gali gauti savo nuožiūra laisvai pasirinktoje gydymo įstaigoje, tačiau tik vienoje. Ji gali būti tiek viešoji, tiek privati – svarbiausia, kad ši gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl šeimos gydytojo paslaugų. Sutartis su ligonių kasomis turinčių šalies gydymo įstaigų ir jų teikiamų paslaugų sąrašas skelbiamas ligonių kasų interneto svetainėje (reikia pasirinkti paslaugą „šeimos gydytojas“).
Prisirašyti gydymo įstaigoje
Nusprendus pakeisti gydymo įstaigą, kitas žingsnis – joje prisirašyti. Tam atvykus į pasirinktos šeimos medicinos įstaigos registratūrą užpildomas nustatytos formos prašymas, pasirenkamas šeimos gydytojas, kartu – psichikos sveikatos centras ir gydytojas psichiatras toje pačioje ar kitoje gydymo įstaigoje. Nepasirinkus psichikos sveikatos centro ir gydytojo psichiatro, žmogus automatiškai priskiriamas tam psichikos sveikatos centrui, kuris turi sutartį su pasirinkta gydymo įstaiga. Prisirašant gydymo įstaigoje su savimi būtina turėti asmens tapatybės dokumentą.
Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu, užtikrinančiu asmens tapatybės patvirtinimą, taip pat paštu arba per kurjerį, pridedant asmens tapatybės dokumento kopiją.
Prisirašymo dokumentų tvarkymas gydymo įstaigose kainuoja 0,29 euro. Jeigu nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisirašymo persirašoma į kitą įstaigą, mokama 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą (šio mokesčio mokėti nereikia jaunuoliams, atvykusiems mokytis į kitą miestą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą).
Gydytis ten, kur prisirašę
Kai tik žmogus prisirašo naujoje gydymo įstaigoje, iš ankstesnės jis automatiškai išbraukiamas. Vadinasi, prisirašęs studijų miesto gydymo įstaigoje studentas nemokamas šeimos gydytojo paslaugas gaus tik joje, o ankstesnėje gydymo įstaigoje – nebe.
Daugiau informacijos rasite čia.
-
Ligonių kasos: kokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas? 4
Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus. Šeimos gydytojo paslaugas teikianti gydymo įstaiga prie jos prirašytiems pacientams privalo užtikrinti visapusišką nemokamą pirminę sveikatos prižiūrą, taip pat ir tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimą.
Šeimos gydytojai skiria tyrimus, norėdami pagrįsti diagnozę, nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.
„Skirdamas tyrimus šeimos gydytojas privalo vadovautis Šeimos gydytojo medicinos norma ir užtikrinti, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams būtų suteiktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos bei už jas nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio“, – pabrėžė Šiaulių TLK Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.
Tyrimai, kuriuos gali skirti šeimos gydytojas:
• bendras kraujo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per 2 metus;
• gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai suaugusiesiems atliekami vieną kartą per 2 metus, o nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
• cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems žmonėms profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekama vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
• albumino / kreatinino santykis šlapime;
• C reaktyvinis baltymas ir eritrocitų nusėdimo greitis (uždegimo rodikliai);
• biocheminiai kraujo tyrimai: lipidograma, kreatinino, kalio, natrio, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, šlapimo rūgšties;
• skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH);
• gliukozės tolerancijos testas;
• prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
• pulsoksimetrija, spirometrija;
• koprograma, enterobiozės tyrimas;
• ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
• tyrimai dėl COVID-19 ligos, kai atliekamas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ir įvertinami testo rezultatai;
• natriuretinio peptido tyrimas.
Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas gali skirti sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, tuberkulino mėginį ir kt.
„Pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum), siekiant išvengti komplikacijų, 12 kartų per metus ligonių kasos apmoka kraujo krešumo tyrimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu 4 kartus per metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris, siekiant išvengti komplikacijų, turėtų būti atliekamas kas tris mėnesius“, – atkreipė dėmesį D. Ozolienė.
„Prieš operaciją atliekamas kraujo krešumo tyrimas ir nustatoma kraujo grupė. Už visus šiuos tyrimus PSDF lėšomis apmoka ligonių kasos“, – priminė D. Ozolienė.
Kraujo tyrimai, atliekami prieš planinę operaciją – protrombino laiko (PL) ir tarptautinio normalizacijos santykio (TNS) nustatymas, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko (ADTL) nustatymas, kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus priklausomybės faktoriaus nustatymas.
Šeimos gydytojas vykdo ir nemokamą patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos, atlikdamas anti-HCV testą asmenims, gimusiems 1945–1994 m. ir nepriskiriamiems rizikos grupei, taip pat šis testas atliekamas asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.
Kartą metuose pacientas gali sveikatą pasitikrinti profilaktiškai. Šiuo atveju gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, paskirti elektrokardiogramą, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą. Tuo tarpu anksčiau minėtus profilaktinius tyrimus šeimos gydytojas gali paskirti sveikatos apsaugos ministro tvarkoje nustatytu dažnumu, atsižvelgdamas į paciento amžių.
„Šeimos gydytojas apžiūros metu pacientams turėtų pamatuoti akispūdį, nes padidėjęs akispūdis gali signalizuoti apie glaukomos pradžią. Vaistai nuo glaukomos kompensuojami, o laiku pradėjus gydymą, ligą galima kontroliuoti. Tačiau, jeigu pacientas nesigydo, ilgainiui gali netekti regėjimo, – įspėjo D. Ozolienė. – Taip pat patikrinamas regėjimo aštrumas“.
Tyrimai skiriami ir tais atvejais, kai pacientai dalyvauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamose prevencinėse programose – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.