Kovo pabaigoje Klaipėdoje patvirtinta Senjorų taryba – visuomeninė patariamoji institucija, veikianti prie miesto tarybos jos kadencijos laikotarpiu, kuri savivaldybės institucijoms ir įstaigoms teiks pasiūlymus dėl senjorų reikmes atitinkančios bei socialinį teisingumą įgyvendinančios politikos formavimo.

Šiuo metu uostamiestyje yra apie dešimt senjorų visuomeninių organizacijų, tačiau iki šiol nebuvo bendros institucijos, kuri atstovautų jų interesams, senjorams sudarant galimybes aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Tokias funkcijas nuo šiol ir atlieka Senjorų taryba, kurią sudaro 15 asmenų, tarp jų – du politikai, savivaldybės administracijos darbuotojas, Žvejų rūmų bendruomenės narys, likę – Klaipėdos pagyvenusių žmonių organizacijų delegatai.

Oficialiai Senjorų taryba veikia tik pusmetį, tačiau jau surengti trys nuotoliniai susitikimai ir parengtas ne vienas kreipimasis Klaipėdos savivaldybės administracijai.

"Manytume, kad senjorai yra užsidirbę dėmesio ir lengvatų, tad mes prašėme, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis jie galėtų viešuoju transportu naudotis nemokamai, kaip tai yra Šiauliuose. Atsakymą iš savivaldybės gavome per penkias dienas, tačiau jis nebuvo toks, kokio tikėjomės. Mums atsakė, kad biudžete tam lėšų nėra ir tokių nuolaidų neplanuojama. Šiek tiek nuliūdome, bet galvojame dėl to dar kreiptis į miesto tarybą", – kalbėjo Klaipėdos senjorų tarybos vadovė Nastazija Kaupienė.

Dar Senjorų taryba kreipėsi dėl privažiavimo prie bendruomenės namų Debreceno g. 48, kur renkasi ir repetuoja nemažai senjorų meno ansamblių.

Esą privažiuoti prie šio pastato sudėtinga, žadėta kelią nutiesti dar prieš kelerius metus, bet tai nebuvo padaryta.

Savivaldybė Senjorų tarybą patikino, kad šis klausimas bus sprendžiamas per artimiausius trejus metus, o bendruomenės namų stogą pataisyti pažadėjo greičiau.

Šiuo metu uostamiestyje yra apie dešimt senjorų visuomeninių organizacijų, tačiau iki šiol nebuvo bendros institucijos, kuri atstovautų jų interesams, senjorams sudarant galimybes aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Tokias funkcijas nuo šiol turėtų atlikti Senjorų taryba, kurios įstatus dar pernai rugsėjį patvirtino Klaipėdos politikai. Vakar miesto tarybos posėdyje patvirtinta ir jos sudėtis.

Senjorų tarybą sudaro penkiolika asmenų, tarp jų – du politikai, savivaldybės administracijos darbuotojas, Žvejų rūmų bendruomenės narys, likę – Klaipėdos pagyvenusių žmonių organizacijų patikėti delegatai.

Klaipėdos senjorų tarybos nariais tapo: Klaipėdos pagyvenusių žmonių asociacijos atstovės Kristina Buslajeva, Valerija Miliauskienė ir Nastazija Kaupienė, Klaipėdos socialiai remtinų gyventojų klubo „Rūta“ atstovė Zita Čekanauskienė, Klaipėdos sporto klubo „KK ranga“ atstovas Vygantas Elekšis, Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto atstovas Romaldas Idzelevičius, viešosios įstaigos „Trečiasis amžius“ atstovės Janina Jokubauskienė, Birutė Petraitienė ir Regina Kazlauskienė, Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto atstovas Antanas Kontautas, Žvejų rūmų atstovė Lina Papievytė-Krivickienė, asociacijos „Lietuvos pensininkų susivienijimas“ atstovas Algimantas Mečislovas Olšauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovas Deividas Petrolevičius, senjorų šokių kolektyvo „Klaipėdos zunda“ atstovė Irena Julija Toliušienė, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovė Janina Žemaičiūnienė.

Uostamiesčio senjorų taryba bus visuomeninė patariančioji institucija, kuri bus sudaroma prie Klaipėdos miesto tarybos jos kadencijos laikotarpiui.

Senjorų tarybos uždavinys bus nagrinėti senjorų gyvenimo kokybės klausimus, teikti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl senjorų reikmes atitinkančios ir socialinį teisingumą įgyvendinančios politikos formavimo Klaipėdoje.

Šiuo metu uostamiestyje yra apie dešimt senjorų visuomeninių organizacijų, tačiau nėra bendros institucijos, kuri atstovautų šių organizacijų interesams, senjorams sudarant galimybes aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Tokias funkcijas galėtų atlikti būtent Senjorų taryba, kurios įstatus dar pernai rugsėjį patvirtino Klaipėdos politikai.

Senjorų tarybą turėtų sudaryti penkiolika asmenų, tarp jų – du politikai, savivaldybės administracijos darbuotojas, Žvejų rūmų bendruomenės narys, likę – Klaipėdos pagyvenusių žmonių organizacijų patikėti delegatai.

Senjorų organizacijos, turinčios juridinį statusą, registruotas ir veikiančias savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei 2 metus, turėtų raštu savivaldybei teikti kandidatūras iki vasario 15 d.

Organizacija, kuri turi iki 50 narių, gali siūlyti vieną atstovą, iki 100 narių, – du atstovus, daugiau kaip 100 narių – tris atstovus.

Jei organizacijų pasiūlytų atstovų bus daugiau nei joms skirtų vietų Senjorų taryboje, jie bus išrenkami ir deleguojami senjorų organizacijų bendrame susirinkime.

Šiuo metu Klaipėdoje yra apie dešimt senjorų visuomeninių organizacijų, tačiau nėra bendros institucijos, kuri atstovautų šių organizacijų interesams, senjorams sudarant galimybes aktyviau dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

Tokias funkcijas galėtų atlikti būtent Senjorų taryba, kurios įstatus vakar ir patvirtino Klaipėdos politikai.

Senjorų tarybos uždavinys bus nagrinėti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės klausimus, teikti miesto valdžiai pasiūlymus dėl senjorų reikmes atitinkančios ir socialinį teisingumą įgyvendinančios politikos formavimo Klaipėdoje.

Senjorų tarybą turėtų sudaryti penkiolika asmenų, tarp jų – du politikai, savivaldybės administracijos darbuotojas, Žvejų rūmų bendruomenės narys, likusieji – Klaipėdos pagyvenusių asmenų organizacijų patikėti delegatai.