Modernizmo koliažai
S.Zilbermanas atvyko iš modernistiniais pastatais taip pat garsėjančio Tel Avivo. Jis – vienas iš septyniolikos vietos ir užsienio menininkų, dalyvaujančių "Kaunas 2022" vykdomame tarptautinių mainų projekte "Modernizmas ateičiai 360/365". Bendradarbiaujant su įvairių šalių kūrėjais, ieškoma naujų kampų, iš kurių būtų galima pažvelgti į Kauno modernizmą ir rasti jo sąsajų su pasauliu.
Tyrinėdamas archyvus S.Zilbermanas išsirinko 40 ikoniškų ir mažiau garsių Kauno modernizmo pastatų projektų. Remdamasis šiais išlikusiais dokumentais, jis ant popieriaus lapo atkūrė pastatų fasadų kontūrus – taip, kaip darė architektai, projektuodami šiuos statinius.
Vėliau piešiniai buvo apdoroti skaitmeniniu būdu ir išpjauti organinio stiklo plokštėje, sukuriant spalvotus trafaretus. Jais naudodamiesi menininkas ir jo organizuotose dirbtuvėse lankęsi kauniečiai sukūrė pastele pieštų paveikslų seriją. Šių piešinių fragmentai galiausiai atsidurs S.Zilbermano kuriamuose koliažuose, kurie, planuojama, bus eksponuojami Centrinio pašto pastate ir traukinių stotyje.
Norėdamas geriau pažinti pirmą kartą lankomą Kauną, menininkas miestą išvaikščiojo su gidais ir tiesiog pats klajodamas be jokio tikslo. "Internete mes galime pasižiūrėti miesto vaizdų, tačiau kol patys jame neapsilankysime ir jo nepatirsime čia ir dabar, nesusidarysime aiškaus vaizdo, – pastebi svečias. – Tiesiog privalau savo kūnu išmatuoti pastatų ir erdvių proporcijas, pavaikščioti miesto gatvėmis. Visa tai turės įtakos ir galutiniam projekto rezultatui."
Kūrėjas atkreipė dėmesį, kad kurdamas pastatų trafaretus ir kompiuteriu piešdamas naują liniją ant originalios, jis tarsi sukūrė paralelę tarp praeities, dabarties ir ateities. Remiantis tiksliai atkartotais pastatų trafaretais bus sukurti novatoriški pastatų koliažai. O jie galbūt įkvėps kurį nors architektą suprojektuoti naują modernizmo elementų turintį pastatą?
Tel Avivas primena vieną didelį koliažą, susmaigstytą iš įvairių lopinėlių. Lyginant su šiuo vaizdu, Kaunas man atrodo labai lygus ir vizualiai švarus miestas.
Neiškilęs tarpukario šedevras
Projektui, be kitų pastatų, S.Zilbermanas pasirinko apvaliu langu žavintį J. ir A.Iljinų namą, Prisikėlimo bažnyčią, Karo muziejų, Centrinio pašto pastatą, "Romuvos" kino teatrą. Vienus pastatus menininkas pasirinko dėl jų istorijos, kitus – nes patiko jų forma ir proporcijos.
Įdomu tai, kad kai kurie kūrėjo išsirinkti pastatai gyvi tik archyvuose, nes taip ir nebuvo pastatyti. Vienas tokių – Motinos ir vaiko muziejus, turėjęs iškilti Laisvės alėjoje. Jono Kovalskio projektuoto pastato statybas sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Dėl tokio negailestingo istorijos posūkio išties gaila – tai galėjo būti moderniausias laikinosios sostinės pastatas. "Šis projektas man be galo patiko savo dekoratyvumu. Fasado plokščių jungtis turėjo puošti vaikiškos gyvūnų figūrėlės, o pagrindinę įeigą – motinos ir vaiko skulptūra. Viskas buvo apgalvota iki menkiausių detalių",– žavisi S.Zilbermanas.
Nors pastatų fasadų linijų atkartojimas gali pasirodyti paviršutinišku veiksmu, menininkas mano, kad būtent šios linijos ir sudaro pastatų DNR. Savyje jos kaupia laikotarpio, kuriame pastatas buvo suprojektuotas, politiką, istoriją, ekonominę ir socialinę situaciją.
"Regėdami pastato linijas, mes matome, kas tuo metu buvo laikoma gražia, teisinga, priimtina forma, – pastebi pašnekovas. – Labai džiaugiuosi ir gavęs progą dirbti su vietos bendruomene, kuri šiuos pastatus mato kasdien. Jausdami ryšį su pastatais, kauniečiai į piešinius įdeda daug energijos. Šių piešinių dalis vėliau inkorporuosiu į savo koliažus – įdomu tai, kad juos karpydamas, taip pat judėsiu tam tikromis linijomis."
Koks tiksliai bus galutinis variantas, kūrėjas sako dar nežinąs. "Tiesą pasakius, man mene kur kas svarbesnis pats procesas – generuoti idėja, rinkti medžiagą, užmegzti ryšį su bendruomene. Žinoma, projekto rezultatas taip pat reikšmingas. Jei pavyks, parodą surengsiu geležinkelio stotyje. Tai būtų labai simboliška – atvykstantys į Kauną pirmiausia išvystų miestą mano akimis, per jį kūrusių architektų ir vietos bendruomenės brėžtas linijas", – šypsosi S.Zilbermanas.
Menas interpretuoti
Šis projektas – ne pirmas, kai S.Zilbermanas dirba su architektūra ir modernizmo pastatais. Devynerius metus gyvenęs Europoje, 2006-aisiais kūrėjas sugrįžo į Tel Avivą ir nusprendė tapti gatvės menininku.
"Studijavau Paryžiuje, o vėliau – Belgijoje. Grįžęs namo sumaniau imtis naujos kūrybos krypties ir piešti grafičius, tad esu sukūręs nemažai trafaretų. Todėl darbas su geometrinėmis formomis ir tiesiomis linijomis man nenaujas, – pasakoja menininkas. – Šiam projektui įkvėpimo sėmiausi iš tiesių linijų, atsirandančių architektui naudojant liniuotę. Linijas nubrėžti nuo vieno taško iki kito taip pat gali padėti ir trafaretai, kurie neretai siejami su vaikyste ir vaikų mokymusi piešti įvairias figūras. Visa tai man atrodo labai žaisminga."
Išbandęs savo galimybes kurdamas gatvės meną, S.Zilbermanas paniro į koliažų kūrimą, kuriuose taip pat neretai atsiranda architektūros elementų. 2019-aisiais su kitais Tel Avivo menininkais kūrėjas buvo pakviestas surengti parodą šiame mieste įsikūrusioje Providence koledžo galerijoje. Tel Avive kuriantys ir gyvenantys menininkai kviesti į savo miesto modernizmą pažvelgti kitomis akimis.
Skirtingų 1930-aisiais iškilusių pastatų detales klijuodamas į vieną bendrą koliažą, S.Zilbermanas sukūrė biblinį Babelio bokštą primenantį statinį. Jis pastebėjo, kad Baltuoju miestu praminti modernistiniai pastatai Izraelyje iškilo bendradarbiaujant iš įvairių pasaulio kampelių į miestą atvykusiems žydų architektams. Šiandien Baltojo miesto naratyvą sėkmingai išnaudoja verslininkai, stengdamiesi pasipelnyti.
Sintezė: S. Zilbermano darbuose puikiai pažįstamų Kauno pastatų elementai susilies su kūrėjo vizijomis. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
2003-iaisiais UNESCO Tel Avivo modernizmą pripažinus paveldu, šiame mieste iškart pakilo nekilnojamojo turto kainos. Tačiau ar tai išties prisidėjo prie vietinių gyventojų meilės modernizmui? Pašnekovas tuo abejoja.
S.Zilbermanui patinka, kad kurdamas koliažus jis nieko neišranda, tik interpretuoju tai, kas jau sukurta. Taip menininkas perkuria jau egzistuojančią realybę į visiškai naują. "Dažnai savo darbuose naudoju knygų iškarpas – juk, prieš atsirandant "Google", būtent iš jų semdavomės žinių, čia surasdavome visą reikiamą informaciją. Knygas dažnai perku sendaikčių krautuvėlėse, jų man atneša ir pažįstami žmonės, žinantys apie mano kuriamus koliažus. Iš knygų paprastai iškerpu prieštitulinį puslapį, kuris dažniausiai būna išmargintas įvairiais ornamentais. Galbūt kam nors pasirodys, kad tai knygų naikinimas, tačiau aš manau atvirkščiai – joms kaip tik suteikiu naują gyvenimą. Mane domina ir prieš keletą dešimtmečių išleisti reprezentaciniai miestų albumai, kuriuose stengiamasi pasirodyti iš geriausios pusės. Tokių knygų šiandien pilna antrų rankų parduotuvėse, – pasakoja jis. – Man patinka iš jų iškirpti architektūrinius elementus. Galiausiai pastebėjau, kad dauguma mano pasirinktų pastatų yra modernistiniai. Iš tikrųjų būtent ši architektūra man atrodo labai sava ir pažįstama. Nesvarbu, kur būčiau – Meksikoje, Argentinoje, JAV ar kur nors Europoje."
Panašumų neįžvelgia
Šiuo metu kūrėjas gyvena Jafos mieste, kuri priklauso tai pačiai savivaldybei kaip ir Tel Avivas. Įdomu tai, kad Tel Avivas, kurį S.Zilbermanas puikiai pažįsta, savo modernizmu yra pažengęs kur kas toliau nei Kaunas. 1930–1950 m. jame buvo pastatyta daugiau kaip 4 000 modernistinių pastatų, pramintų Baltuoju miestu. Bauhauzo stiliaus elementų turinčius pastatus statė iš nacių Vokietijos ir kitų centrinės Europos šalių, kuriose buvo juntama vokiečių kultūrinė įtaka, pasitraukę žydų architektai.
Internete mes galime pasižiūrėti miesto vaizdų, tačiau kol patys jame neapsilankysime ir jo nepatirsime čia ir dabar, nesusidarysime aiškaus vaizdo.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, Tel Avivo baltu tikrai nepavadinsi – tai itin spalvingas miestas. "Esu girdėjęs, kad Tel Avivą baltuoju miestu praminė vienas architektas, tarp smėlio ir kalvų išvydęs galingus ir kartu subtilius pastatus. Jie jam pasirodė tikra oaze, – juokiasi kūrėjas. – Turiu pasakyti, kad nors Tel Avivo modernizmas buvo pripažintas UNESCO, nepastebiu, jog vietiniai taip juo didžiuotųsi, kaip kauniečiai. Kita vertus, jūs šiuo metu rengiatės tapti Europos kultūros sostine, tad skiriate ypač daug dėmesio savo paveldui."
Paklaustas, ar mato panašumų tarp šių dviejų modernistinių miestų, S.Zilbermanas purto galvą – Kaunas ir Tel Avivas jam atrodo kaip du tolimi pusbroliai. "Žinoma, žvelgiant tik į pastatus, galima pastebėti apvalius langus ir suapvalintus balkonus, panašias statinių proporcijas ir dekoratyvinius elementus. Tačiau Kaune dauguma pastatų primena didžiules, galią demonstruojančias tvirtoves. O Tel Avivas yra kur kas kompaktiškesnis, – atkreipia dėmesį menininkas. – Kalbant apie Kauną, mane iš tiesų stebina tai, kad, lygindamas originalius pastatų projektus ir tarpukario fotografijas, nematau jokių skirtumų. Galbūt dabar kai kurie pastatai yra pasikeitę, tačiau tarpukariu jie buvo pastatyti tokie, kokie suprojektuoti. O štai Tel Avivo modernizmo pastatų fasadai tikrai nebeoriginalūs – gyventojai įrengė naujų balkonuų, iškirto langus, išorėje pakabino didžiules kondicionierių dėžes. Tad Tel Avivas primena vieną didelį koliažą, susmaigstytą iš įvairių lopinėlių. Lyginant su šiuo vaizdu, Kaunas man atrodo labai lygus ir vizualiai švarus miestas."
Įsivaizduojamas kraštovaizdis
Nors S.Zilbermanas dar nežino, kaip tiksliai atrodys galutinis projekto variantas, sulauksime progos į Kauno modernizmą pažvelgti kitomis akimis. Menininko kuriamuose darbuose mums puikiai pažįstamų pastatų elementai susilies su kūrėjo vizijomis ir jo žvilgsniu į miestą.
Šis įsivaizduojamas kraštovaizdis pasitiks miesto svečius, o vietiniams gyventojams galbūt suteiks idėjų, kaip Kaunas gali atrodyti ateityje. "Būtų įdomu, jei kas nors, remdamasis mano koliažu, sukurtų pastato maketą. Kas žino – galbūt interpretacijos vieną dieną virs realybe?" – šypsosi jis.
