Pasienio fronte nieko naujo – praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti 96 migrantai. Lietuva sėkmingai vykdo vadinamąją išstūmimo ar apgręžimo politiką.

Tokia politika prieštarauja Europos Sąjungos teisei – kai kurie Vakarų europarlamentarai toms šalims, kurios išstumia migrantus, ragina nutraukti finansavimą. Tačiau ar tai, ką daro Lietuva, yra išstūmimas? Už migraciją atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson vertinti nesiima. Esą klaidų Lietuvos veiksmuose gali pasitaikyti, jas būtina ištirti, bet Lietuva su migrantų krize tvarkosi gerai.

„Apskritai turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Europos Sąjungos teisės ir jos veiksmai skaidrūs. Matau skirtumą nuo Lenkijos valdžios, kuri buvo mažiau skaidri ir dabar priėmė naują įstatymą, kuris, mano požiūriu, gali neatitikti Europos Sąjungos teisės. Be to, ten nėra užtikrinama būtinoji pagalba. Tad, jeigu lygintume, manau, kad Lietuva stengiasi padaryti geriausia, kas įmanoma šioje labai sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo Y. Johansson.

Tačiau ir Lenkijos siena šturmuojama kur kas agresyviau.

Stop kadras.

Lietuva norėtų, kad fizinį barjerą iš pjaunančios vielos finansuotų Europos Sąjunga. Vis dėlto akivaizdu: šiam Lietuvos norui nelemta išsipildyti – finansavimo Lietuva negaus, tam nepritaria absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Tačiau Europos Sąjunga nedraudžia šalims narėms statyti tokias sienas, jei joms tai atrodo geriausia išeitis.

„Mes neturime atvirų sienų, žmonės neturi teisės patekti į Šengeno erdvę kada tik panorėję. Mūsų sienos nėra atviros ir jos neturi būti atviros“, – sakė Y. Johansson.

Lietuvos valdžia dėl finansavimo vis tiek nepraranda vilties.

„Klausimas dėl sienų stebėjimo sistemų taip pat yra sutartas, finansavimas bus skiriamas sienos stebėjimo sistemoms. Klausimas dėl fizinio barjero. Manau, kalbant apie solidarumą, mes tikimės, kad kažkokie sprendimai, kaip Lietuvai kompensuoti, tikrai bus atrasti“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Siūlo stiprinti sankcijas Baltarusijai

Vis dėlto politologai teigė, kad Lietuva neseniai vykusioje Europos Vadovų Taryboje pasiekė nedaug. Nors sulaukėme pripažinimo, kad prieš mus vykdoma hibridinė ataka, kaip su tuo kovoti, įrankių nepasiūlyta.

„Prezidento pažadai buvo didesni negu pasiekti galutiniai rezultatai. Iš tiesų, turbūt tektų juos vadinti kukliais“, – tvirtino politologas Ramūnas Vilpišauskas.

„Europos Sąjunga šiuo metu neturi jokių praktiškai veikiančių instrumentų, kurie leistų efektyviai valdyti tokias krizes. Lietuva iš esmės pati dabar tas taisykles rašo. Mėginame tą daryti skaidriai“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Politologai sakė, kad politinį palaikymą Lietuva turi. Jei išliks skaidri, tai išlaikys ir toliau.

Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai.

„Faktiškai ta pozicija, kurios laikosi Lietuva, Lenkija ir kitos šalys, yra realizuojama ir kitur, bet tą sutarti politiškai ir paversti dokumentu kol kas sekasi sunkiai“, – komentavo politologas Linas Kojala.

„Lietuvai padėjo tai, jog nuo pat krizės pradžios buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos institucijomis, paprašyta ir „Frontex“, ir kitų agentūrų dalyvavimo. Toks bendradarbiavimas, manau, didina pasitikėjimą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Kaip atremti hibridinę ataką, Europos Komisija visgi pasiūlė.

„Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai. Esu labai patenkinta, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžia tai savo išvadose. Taip pat turime padaryti daugiau, kad neleistume vykti skrydžiams, kuriais į Baltarusiją gabenami žmonės“, – sakė Y. Johansson.

Kol politikai diskutuoja, šešiolika su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų keturios iš Lietuvos, kreipėsi į Europos Komisiją dėl pasienyje įstrigusių migrantų žmogaus teisių pažeidinėjimo. Europos Sąjunga raginama prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją imtis veiksmų.