Vis dėlto ji teigė, kad septynerius metus nesikeitusios įmonės paslaugų kainos yra peržiūrimos ir gali keistis.

„Pagrindinė žinutė, kad „Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos. Tai yra pagrindinė žinutė“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė S. Ščajevienė.

„Kainos vartotojams artimiausiu metu neplanuojamos didinti, bet iš esmės kainos yra peržiūrimos. (...) Kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Reikia įvertinti, kad „Regitros“ kainos septynerius metus nebuvo analizuotos, peržiūrėtos ir patys suprantame, kad infliacija ir visi kiti dalykai išaugina kaštus“, – pridūrė ji.

„Regitros“ planuojama pertvarka yra planuojama esamų resursų imtyje. Mokesčių mokėtojams, klientams papildomai tai nekainuos.

Viceministrė teigė, kad kai kurių, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų kainos galėtų mažėti.

„Ieškome būdų ne tik kad paslaugos būtų padengtos kaštais, bet ir kur galima sumažinti vartotojams patiriamus paslaugų įkainius. Jeigu paslauga, pavyzdžiui, būtų teikiama ne fiziškai, o nuotoliu (...) natūralu, kad ta paslauga turėtų pigti ir atitinkamai turėtų keistis kaštai“, – teigė S. Ščajevienė.

Pasak jos, planuojamais „Regitros“ struktūriniais pokyčiais siekiama gerinti klientų aptarnavimo kokybę ir darbuotojų darbo sąlygas.

„Siūlomi pokyčiai orientuoti į klientų kokybės pagerinimą – tai yra į naujų inovatyvių sprendimų atnešimą į „Regitros“ veiklą ir tuo pačiu į darbuotojų sąlygų gerinimą“, – teigė viceministrė.

„Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas teigė, kad paslaugų gerinimu rūpinsis vienas naujų įmonės padalinių

„Naujoje organizacinėje struktūroje mes turime išskirtą atskirą padalinį – Klientų patirčių padalinį, kur tiesiogiai žiūrėsime kiekvieną paslaugos teikimo grupę ir seksime kiekvieną klientų kelionės etapą ir sieksime suprasti, ar šias paslaugas teikiame tinkamai, ar procesas yra tinkamas, ar galime jį ne tik tobulinti, bet ir skaitmeninti“, – spaudos konferencijoje teigė V. Dominauskas.  

Pasak jo, „Regitros“ paslaugomis per metus pasinaudoja daugiau nei 1 mln. gyventojų.

Jis teigė, kad pertvarkant įmonę gali būti įdarbinta kiek daugiau nei dešimt naujų darbuotojų, o maksimalus „Regitros“ darbuotojų skaičius bus ne didesnis nei 580. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 556 darbuotojai.

V. Dominauskas teigė, kad pokyčiai per kelerius metus leis sutaupyti: „Numatoma didesnė grąža valstybei žiūrint į 2024–2025 metus“.

Nuo rugsėjo „Regitra“ planuoja pertvarkyti įmonės organizacinę struktūrą šešis klientų aptarnavimo padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje sutelkiant į regioninius Rytų, Vakarų, Šiaurės ir Pietų klientų aptarnavimo centrus.

Taip pat nuo birželio įmonėje planuojama įsteigti naujus Klientų aptarnavimo ir Strateginio vystymo ir veiklos planavimo departamentus.

„Nulinė tolerancija korupcijai“

Pasak vidaus reikalų ministrės S. Ščajevienės, ministerija „Regitrai“ kelia su klientų aptarnavimo bei darbuotojų sąlygų gerinimu, skaidrumu, nuline tolerancija korupcijai susijusius lūkesčius.

„Labai svarbu, kad „Regitroje dirbantys darbuotojai jaustų įsitraukimą, poreikį tenkinti klientų poreikius ir būtų tie, kurie jaustų, kad „Regitra“ yra įmonė, kurioje norisi ir yra gera dirbti“, – teigė S. Ščajevienė.

Po visų buvusių įvykių sieksime, kad įmonėje būtų skaidrios procedūros, kad būtų antikorupcinis švietimas ir kad darbuotojai būtų įsitraukę į antikorupcines programas.

„Be abejo, labai svarbi sritis yra nulinė korupcijos tolerancijos riba, kurią „Regitra“ turi pasiekti. Po visų buvusių įvykių sieksime, kad įmonėje būtų skaidrios procedūros, kad būtų antikorupcinis švietimas ir kad darbuotojai būtų įsitraukę į antikorupcines programas ir tokių įvykių, kaip pastaruoju metu, nebūtų“, – pridūrė viceministrė. 

Pernai gruodžio mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl galimos korupcijos įmonėje pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tarnybai įtariant du darbuotojus korupcija, „Regitra“ ėmėsi vidinio tyrimo. Tuomet įmonė teigė, jog darbuotojai nuo pareigų buvo nušalinti.

Anot jos, 2022-aisiais inicijuoti ir atlikti vidiniai tyrimai iš viso dėl 15 egzaminuotojų. Vienas iš jų atleistas, 11 skirti įspėjimai.

„Regitra“ teikia transporto priemonių registravimo ir vairuotojų egzaminavimo paslaugas.

„Iš tikrųjų galime paantrinti prezidentui, kad vienodai matome tas problemas“, – BNS sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Pasak jos, siekiama, kad „žmonės, kurie dirba, jaustų tą teisingumo jausmą“.

„Iš tikrųjų visos kitos socialinės garantijos – tai mes matome jas kaipo tokias, per socialinį dialogą, per profesinių sąjungų įsitraukimą, ir, na, kaip sakant, derybos būtų, kad valstybės tarnautojai irgi turėtų tas socialines garantijas“, – kalbėjo viceministrė.

„Tai tikrai nesutiktumėm, kad bandome išbraukti socialines garantijas iš įstatymo projekto“, – pažymėjo ji.

Tai tikrai nesutiktumėm, kad bandome išbraukti socialines garantijas iš įstatymo projekto.

Seimas praėjusią sesiją pradėjo svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, kuri dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dar iki pateikimo nepasiekė Seimo salės ir buvo grąžinta iniciatorei Vyriausybei svarstyti. Be kitų pakeitimų, reforma būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Pasak viceministrės, teikiant projektą į galimą prieštaravimą Konstitucijai buvo atsižvelgta.

„Iš esmės projekte buvo atsižvelgta į galimą prieštaravimą Konstitucijai. Didžiausias ginčas kilo dėl darbo užmokesčio sureglamentavimo, įstatyme yra įtvirtinti minimalūs pareigybių algų dydžiai, taip pat lieka ir maksimali darbo užmokesčio dydžio riba – tai yra prilyginama vadovo atlyginimui, bet įstatyme yra sudėti saugikliai“, – kalbėjo ji.

„Konstitucinio Teismo doktriną stengiamės atliepti ir iš tikrųjų ieškojome tų kompromisinių dalykų. Įstatyme irgi yra įtvirtinti kriterijai kaip bus tas, darbo užmokestis, sureglamentuotas ir nustatytas“, – sakė viceministrė.

Prezidentas taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jei reforma strigtų Seime, Prezidentūra teiktų pataisas dėl teisėjų ir prokurorų atlyginimų koeficientų kėlimo – tai irgi numatyta reformos pakete.

S. Ščajevienės teigimu, šiuo metu reforma nuosekliai apima visas grandis, todėl turėtų būti įgyvendinama nuosekliai.

„Reforma yra suprojektuota praktiškai, ją matome kaip nuoseklią, visas grandis apimančią – tiek politikus, tiek teisėjus, tiek valstybės tarnautojus, tiek statutinius, ir iš tikrųjų kažkokio tai atsarginio varianto neturime“, – sakė ji.

Iš tikrųjų galime paantrinti prezidentui, kad vienodai matome tas problemas.

Ji įspėjo, kad bet kokie „segmentiniai projektai“ toliau gilins „prarają viešajame sektoriuje ir dar labiau gilins problemą“.

Valstybės tarnybos pertvarką parengusi Vidaus reikalų ministerija ją argumentuoja siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais. Pasak konservatorių lyderių, tai viena svarbiausių jų kadencijos pertvarkų.

Įstatymų pataisų paketu būtų keičiama valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka: pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą. Taip pat siūloma stiprinti vadovų įgaliojimus, centralizuoti jų atrankas, Valstybės tarnybos departamentą perorganizuoti į Viešojo valdymo agentūrą.

Trečiadienį pristatydama Vidaus reikalų ministerijos parengtus siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.

Tikslas – „teisingas atlyginimas“

„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.

Anot jos, taip pat bus patikslinta valstybės tarnautojo sąvoka, atsisakant dalies šiuo metu valstybės tarnyboje esančių asmenų funkcijų.

„Tikslas – labai aiškiai apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojas turėtų būti tas asmuo, kuris yra susijęs su teisėkūra, tam tikru administracinių sprendimų priėmimu, su priežiūra, kontrole, bet ne su vidaus administravimo funkcijomis“, –  tvirtino S. Ščajevienė.

VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Žada saugiklius

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

S. Ščajevienė tikino, kad tokie saugikliai bus numatyti.

„Kalbant apie atlygio politikas, esame numatę saugiklius – bus Vyriausybės nutarimu tvirtinamos rekomendacijos įstaigoms, aiškios gairės, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir būtų visiems aiškiai suprantama“, – pabrėžė ji.

VRM nuotr.

Anot viceministrės, be rekomendacijų, į Viešojo valdymo agentūrą pertvarkytas Valstybės tarnybos departamentas vykdytų stebėseną, vertintų rizikas, taip pat „viešai skelbs apie duomenys, kodėl vienoje ar kitoje įstaigoje yra tokie atlygiai“.

„Kuriamas visas kontrolės mechanizmas“, – kalbėjo ji.

Pakeitimai numato naują pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarką ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjams, politikams. Pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1-osios, valstybės politikams jie būtų aktualūs po rinkimų 2024-aisiais.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o 2024 metais ji kiltų iki 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Kils algos politikams

Prezidentas siūlymą kelti atlyginimus politikams pavadino „visiškai nemoralia situacija“.

S. Ščajevienė pabrėžė, kad siūlymo nėra atsisakoma, tačiau jis būtų skirtas naujai rinktiems politikams.

„Siūlymas yra nukreiptas į ateities darbo užmokesčio didinimą naujos kadencijos politikams“, – sakė ji.

Viceministrė pabrėžė, kad pertvarka reikalinga reaguojant į valstybės tarnybos stagnaciją, nepatrauklumą ir nekonkurencingumą, nes neįvyksta apie 40 proc. konkursų, apie 30 proc. – į vadovaujamas pareigas.

Siūlymas yra nukreiptas į ateities darbo užmokesčio didinimą naujos kadencijos politikams.

Pasak viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas.

Valstybės tarnybos reformos teisės aktų paketą Vyriausybėje planuojama tvirtinti rugsėjo 28 dieną, spalio 1-ąją reformą ketinama pateikti Seimui.

Pasak viceministrės, iš viso šiuo metu dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų, kiek jų galėtų sumažėti, spręs pačios įstaigos.

V. Vasiliauskas: tinkamo laiko nėra

Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas apie prezidento kritiką dėl siūlymo didinti politikų algas šaliai patiriant energetinių kainų krizę, pabrėžė, kad „pokyčiams niekada nėra tinkamo laiko“.

„Pažiūrėkime pastaruosius trejus metus, mes nuolat esame krizinėje situacijoje: turėjome kovidą, turėjome migrantus, dabar turime karą. Ir vis gesiname gaisrus. Tad klausimas – kada yra tinkamas laikas struktūrinėms reformoms. Deja, bet struktūrinių reformų viešojo sektoriaus darbo rinkoje be darbo užmokesčio sprendimo mes nepadarysime“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Anot jo, reformos tikslas yra „turėti vieną darbo rinką“, mažinant skirtumus tarp privataus ir valstybinio sektoriaus, nes tai užtikrintų valstybės konkurencingumą, užtikrinti valstybės ekonomikos stabilumą, gebėjimą spręsti krizes. O viena iš priemonių – didesnis atlygis vadovams ir darbo užmokesčio fondo lankstumas, nepamirštant ir saugiklių.

Deja, bet struktūrinių reformų viešojo sektoriaus darbo rinkoje be darbo užmokesčio sprendimo mes nepadarysime.

„Vadovas lanksčiai disponuotų jo turimu krepšeliu. Kontrolės formos, kaip tuo nepiktnaudžiauti (...), finansų valdymas yra per biudžetines derybas, per asignavimų kontrolę, ką vykdo Finansų ministerija, per ex post (laikotarpio metu ir jam pasibaigus – BNS) kontrolę, ką daro audito institucijos, ir, jokios abejonės – per metinius pokalbius su vadovais, kaip jums pasisekė pasiekti tikslus, kaip jums sekėsi su finansais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas patikino, kad siūlymai dar bus koreguojami politinėse diskusijose.

Ekspertai: valstybės tarnyba „gangrenuoja“

Verslininkas, buvęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, vienas iš kelių, pakviestų į diskusiją dėl valstybės tarnybos reformos, pabrėžė, kad visus politikų sumanymus, švietimo ir kitas reformas, įgyvendina valstybės tarnautojai, ir sėkmė priklauso būtent nuo jų motyvacijos bei profesionalumo.

Jo nuomone, reforma yra būtina, nes pastaraisiais dešimtmečiais valstybės tarnyba ir viešojo sektoriaus organizacijos „negali atlikti tų pokyčių, nes neturi žinių ir žmonių, kurie gali juos atlikti“.

Anot M. Katino, viena iš priežasčių, kodėl jis pats atsisakė tęsti jį dominusią karjerą „Investuok Lietuvoje“, yra tai, jog privatus sektorius vadovams „moka ne procentais, o kartais didesnius atlyginimus“, o šios valstybės ir privatus sektoriai „tarpusavyje nebendradarbiauja“.

Žinau, kad jei Lietuva nori judėti didesniu greičiu, ji turi gyventi taip, kaip Vakarai: mokėti žmonėms tiek, kiek jie verti už savo darbą.

„Viena iš priežasčių valstybės tarnybos gangrenos yra tai, kad ji vadovaujasi supratimu, kuris buvo sukurtas prieš kelis šimtus metų. Sukūrėme paralelinę realybę, sakydami, kad tai yra specialūs valstybės tarnautojai su atskira atlygio sistema“, – tvirtino verslininkas.

„Žinau, kad jei Lietuva nori judėti didesniu greičiu, ji turi gyventi taip, kaip Vakarai: mokėti žmonėms tiek, kiek jie verti už savo darbą“, – pridūrė jis.

Tikisi didesnės motyvacijos

Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala sako, jog „skaičiais nepagrįsta aksioma, kad iš visų valdininkų dirba kas trečias, maždaug galioja“. Jo nuomone, pertvarka motyvuotų ir pačius vadovus, nes jiems bus keliami konkretūs tikslai.

„Jo noras bus susitvarkyti su organizacija, atsirinkti iš tikrųjų žmones, kurie stipriai padės savo tikslus pasiekti, o ne priimti pusbrolį ar pusseserę. Lygiai taip pat, jei savivaldybės nesikvies vadovo, kuris padės jiems pasiekti savo tikslus, rinkėjai į tai atsižvelgs“, – kalbėjo A. Abišala.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas priminė posakį, kad „valstybės tarnautojas yra kaip vinys be galvučių: lengva įkalti, sunku ištraukti“. Jo nuomone, keičiantis situacijai pasaulyje, valstybės sektorius turi prisitaikyti prie krizinių situacijų ir mokėti jomis veikti.

„Vaikai turi eiti į mokyklas, turi funkcionuoti sveikatos sektorius (...). Dabar pasirinkta strategija suteikia daugiau galios vadovams, tai yra vienas iš tinkamų metodų suvaldant pokyčių situaciją. Tik atsiranda pagrindiniai rizikos veiksniai dėl pačių vadovų atrankos, jų skyrimo, susitarimo su jais, jų skaidrumo, viešumo“, – pabrėžė A. Stasiukynas.