Kaip skelbia organizacija, šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos.

Prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.

„Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, situacija, kurią šiuo metu stebi organizacija, nėra džiuginanti, tačiau vilties teikia visuomenės solidarumas. Anot jo, šiuo metu visoje Lietuvoje jau veikia 41 „Maisto banko“ įkurta atiduotuvė, į kurią atvykę žmonės patys gali išsirinkti jiems labiausiai trūkstamus maisto produktus.

„Jei tik atvėrus atiduotuvių duris stebėjome, kad žmonės dažniausiai rinkdavosi retesnį nuo išmetimo išsaugotą maistą, kurio galbūt nėra ragavę, šiuo metu dažniausiai prašoma pačių paprasčiausių bazinių produktų, vienas tokių – aliejus, daugeliui stokojančiųjų tapęs prabangos preke“, – teigė S. Gurevičius.

Anot organizacijos vadovo, augant maisto ir paslaugų kainoms vis daugiau žmonių yra priversti kreiptis paramos, tačiau jų galimybės taip pat nėra beribės, tad vilties teikia „Maisto banko“ akcija.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, kas septintas pripažįsta, jog susiduria su sunkumais apsirūpindami maistu.

Šiuo metu labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius sunkiau gyvenančių žmonių, beveik 40 tūkstančių jų pavyko aprūpinti rudenį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu suaukotais maisto produktais. 

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį pritarė tokiems Maisto įstatymo pakeitimams.  

Pirmines pataisas Seimui teikę penki Aplinkos apsaugos komiteto nariai siūlė griežtesnį variantą: maistą labdarai turėtų perduoti visi prekybininkai, kurių prekybos plotai yra didesnis nei 400 kv. metrų. Vyriausybės siūlymu šios nuostatos atsisakoma, nes tik dideliuose centruose prisikaupia daug maisto, kuris išmetamas. 

Dabar Seimo komitetai svarsto naują variantą, kaip stabdyti maisto švaistymą.

Jame numatyta, kad didelę rinkos galią turintys penki prekybos tinklai turėtų sudaryti sutartis su bent vienu paramos gavėju. Kitu atveju įmonės būtų įspėjamos ir įpareigojamos per 7–30 dienų jas pasirašyti, o vėliau grėstų 1–3 tūkst. eurų baudos. Sutarčių turinį kontroliuotų ir vykdymą stebėtų Žemės ūkio agentūra. 

Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam.

 

 

Sutartyse būtų numatytos maisto perdavimo sąlygos ir išimtys – jo galėtų maisto neperduoti, jei jo kiekis būtų mažas ar kai neįmanoma užtikrinti maisto saugos reikalavimų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėjos Ingos Burlėgienės teigimu, šias sutartis sudarytų penkios įmonės, valdančios „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ tinklus, kurie užima 77 proc. rinkos.

„Didžiausias atliekų kiekis ir susidaro šiose įmonėse“, – komisijoje trečiadienį teigė ji.  

2021 metais „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ parduotuvėse susidarė 21 tūkst. tonų maisto atliekų, kituose prekybos tinkluose – 53 tonos, o didmeninėje prekyboje – 4,7 tūkst. tonų.

Pasak I. Burlėgienės, Lietuvoje veikia maždaug 56 labdaros ir paramos organizacijos, bet logistinius pajėgumus iš parduotuvių susirinkti maistą turi tik dvi, viena jų – „Maisto bankas“.

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius apgailestavo, kad atiduoti maistą labdarai nebus įpareigotos visos parduotuvės, mažieji tinklai, taip pat didmenininkai.

„Tikiuosi, kad čia yra tik pradžia, pradedam nuo didžiųjų, o vėliau bus ir mažesnieji, nes logistiškai paimti ir išdalinti maistą pajėgiam“, – teigė jis.

Seimas praėjusią savaitę leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, daugiausia bakalėjos prekėmis. Dabar tai daryti draudžiama.

„Ar mes, mes, t. y. Lietuvos maisto pramonė, esame pakankamai pasirengę krizinei situacijai? Ar maisto pramonė turėtų būti laikoma neatsiejama veiksmingos šalies gynybos sistemos dalimi? Ar ji pripažįstama kaip ypatingai svarbi, kai kalbame apie koordinuotas pastangas siekti aukšto pasirengimo lygio? Galiausiai – ar mokomės iš karo zonų patirties“, – tokius klausimus diskusijos pradžioje iškėlė moderatorė Rasa Bagdonienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos narė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Patirti iššūkiai skatina ieškoti sprendimų

Į klausimą apie maisto pramonės svarbą atsakė Dirk Jacobs, „FoodDrinkEurope“ generalinis direktorius, paminėdamas kelis skaičius: Europos Sąjungoje maisto ir gėrimų pramonėje dirba 4,5 mln. žmonių, jos apyvarta siekia 1,1 trln. eurų, sukuriama pridėtinė vertė – 222 mlrd. eurų, pusėje iš 27 ES valstybių narių maisto ir gėrimų pramonė yra didžiausias gamybos sektoriaus darbdavys. Skaičiai iškalbingi. Ir kad visas šis mechanizmas veiktų,  būtinos trys sąlygos: žaliavos ir energija, darbuotojai, tiekimo grandinės. Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtę įvykiai: COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pamėtėjo nemažai iššūkių, keli jų: per pandemiją neveikė kavinės restoranai, maisto produktų gamintojams užsivėrė HoReCa rinka; neįvežamas saulėgrąžų aliejus – reikia ieškoti jam alternatyvų, o tuo pačiu – keisti visas turimas etiketes. Smulkmena? Bet pabandykite paskaičiuoti, kokie tai finansiniai iššūkiai, ypač mažoms įmonėms.

COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pamėtėjo nemažai iššūkių.

 

„Maisto pramonės sektorius turi galvoti apie diversifikaciją, apie investicijas, kurios didintų jo atsparumą. Svarbūs būtų penki aspektai: investicijos į tvarią gamybą, inovacijos, maisto saugumo užtikrinimas, reguliacinė sistema ir įstatyminė bazė – tai jie labai svarbūs ruošiantis krizinėms situacijoms ir siekiant užtikrinti maisto sektoriaus atsparumą“, – kalbėjo D. Jacobs.

M. Žičiaus nuotr.

Neatsakyti klausimai – ir žaliavų bei energijos tiekimas, ir darbuotojų mobilizacija

Pasak Mindaugo Snarskio, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininko, apie Lietuvos maisto pramonės ir gėrimų sektorių galima kalbėti panašiai kaip ir apie ES: Lietuvos maisto pramonė yra didžiausias mūsų šalies darbdavys, 2023 m. pradžioje šiame sektoriuje dirbo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, kai kuriuose mažesniuose miesteliuose maisto produktų gamykla – didžiausias ir pagrindinis darbdavys.

Lietuvos maisto produktų ir gėrimų pramonės sektorius yra vienas didžiausių Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorių, 2022 metais jo pardavimo pajamos siekė beveik 5,5 mlrd. eurų, o sukuriama bendroji pridėtinė vertė – 1 944 mln. eurų. Esame integrali globalios ekonomikos dalis, Lietuvos gamintojus pasiekia žaliavos iš tolimiausių pasaulio šalių, lygiai taip pat plačiai po visą žemės rutulį keliauja lietuvių gamintojų produktai.

„Štai vieno iš mūsų asociacijos nario, Kėdainių konservų fabriko pavyzdys. Žaliavos ir pakuotės į įmonę atvažiuoja iš 25 šalių – nuo Europos iki Azijos. Nors prioritetas teikiamas Lietuvos gamintojams, įmonė negali apsieiti be ingredientų, įvežamų iš Ukrainos, Kinijos, Izraelio, Portugalijos, Ispanijos, Egipto. Sąrašą galime tęsti. Pagaminti produktai taip pat pasiekia ne tik valgytojus Lietuvoje, bet eksportuojami į 25 pasaulio šalis“, – kalbėjo M. Snarskis.

Pasak jo, dar sudėtingesnės tiekimo grandinės Lietuvoje dirbančios tarptautinės kompanijos, kurios verslo ryšiai driekiasi per kelis žemynus, daugiau kaip šimtas gamyklų veikia ne tik ES, bet ir JAV, Australijoje. Ir jos lietuviškasis fabrikas darniai įsikomponuoja į tokias sudėtingas verslo schemas.

 

Diskusija, deja, privertė atmesti variantą „Mes esame tam pasirengę!“ kaip gerokai per ankstyvą.

 

„Pavyzdžiu galime įvardinti ir duoną kasdienę. Kolegos iš „Vilniaus duonos“ pagrindinę reikalingą žaliavą – kvietinius ir ruginius miltus – perka Lietuvoje. Bet įvairūs priedai, pavyzdžiui, sėklos, druska, atkeliauja iš kitų šalių. Pasak kolegų, ištikus krizei pagrindinė grėsmė – miltų tiekimo sutrikimas, nes patys jų atsargų gali turėti tik 4–5 dienoms. Klausimų kyla ir kitiems gamintojams, teigiantiems, kad jiems didžiausi trikdžiai būtų dėl energetikos tiekimo problemų. Tai – dujos, elektra, vandens gręžiniai, kurie be elektros nedirba. Net jei yra saulės elektrinė, tačiau be įtampos (nutrūkus elektros tiekimui), ji taip pat neveiktų. Kas būtų, jei konflikto atveju kai kurie darbuotojai trauktųsi iš Lietuvos, kai kurie būtų mobilizuoti? Prasidėtų sutrikimai gamyboje, nebūtų galima suformuoti visų pamainų“, – perdavė asociacijos narių vardytas problemas M. Snarskis.

Patvirtintas Valstybės gynybos planas

Tomas Godliauskas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas, priminė tik prieš kelias dienas Valstybės gynybos tarybos patvirtintą Valstybės gynybos planą, kuriuo siekiama piliečiams, organizacijoms, verslui ir valstybės institucijoms parodyti, kokia būtų jų funkcija prireikus ginti valstybę, ir pakvietė su juo susipažinti bei teikti pasiūlymus.

Plačiau šią temą palietė Aurimas Guščius, LR Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas, savo pasisakymą pradėjęs priminimu, kad kalbant apie krizių valdymą svarbiausia pradėti nuo pasiruošimo joms. Tad savo pranešime jis pristatė parengtą sąrašą galimų pavojų, pradedant sausra, potvyniu, baigiant pavojumi valstybės saugumui. Kilus pastarajai grėsmei, skelbiama nepaprastoji padėtis, mobilizacija, reiškianti visų resursų sutelkimą šalies tęstinumui užtikrinti. Įvertinus šalies situaciją priimami sprendimai, kaip reikėtų geriausiai elgtis toje situacijoje ir jai pasiruošti.

Beje, tokie klausimai kyla ne tik mums, bet ir tolimosios Japonijos gyventojams. Apie tai diskusijoje pasakojo Kristina Mineikienė, LR Žemės ūkio atašė Japonijoje. Ir šioje šalyje ekspertai analizuoja situaciją, kaip reikėtų elgtis ekstremalios situacijos atveju, jų siūlymas: stiprinti vidaus gamybą, glaudžiau bendradarbiauti su pasaulio bendruomene.

O „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius atkreipė dėmesį į dar vieną, kitų diskusijos dalyvių nepaminėtą aspektą – krizės atveju įvertinti ne tik tai, kad maistas turi būti pagamintas, bet ir pasiekti žmones, t. y. kaip užtikrinti krizės atveju stringančią logistiką. Šiuo metu vykstančiose diskusijose tiek valstybinės institucijos, tiek ir nevyriausybinės organizacijos šią funkciją numato „Maisto bankui“. Tuo tikslu organizacija plečia savo logistinius ir savanorių pajėgumus, vysto maisto atiduotuvių tinklą, siekia bendradarbiauti su visomis maistą gaminančiomis, juo prekiaujančiomis bei jį auginančiomis Lietuvos įmonėmis bei ūkininkais.

Diskusijos turėtų būti tęsiamos

Iš tiesų pilnas diskusijos pavadinimas „Aprūpinimas maistu krizės akivaizdoje: Ar esame tam pasirengę? / Mes esame tam pasirengę!“, siūlė du atsakymo variantus nes kiek abejota dėl galimo atsakymo. Diskusija, deja, privertė atmesti variantą „Mes esame tam pasirengę!“ kaip gerokai per ankstyvą. Taip, situacija keičiasi, rengiami planai, kaip reikėtų elgtis, bet kol kas dar trūksta konkrečių sprendimų. Išvada – tokios diskusijos tarp verslo ir Vyriausybės turi būti tęsiamos. Ir reikėtų, kad jos virstų konkrečiais veiksmų planais.

„Remiamų žmonių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 60 tūkst., o prieš prasidedant šildymo sezonui jaučiame stiprų prašančiųjų pagalbos maistu suaktyvėjimą“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Anot jo, daliai prekybininkų mėsos, pieno produktus pradėjus pardavinėti iki paskutinės jų galiojimo minutės, labdarai jų gaunama gerokai mažiau.

„Tad dėl šių priežasčių darosi sunku subalansuoti pilnavertį paramos krepšelį. Šį kartą kaip niekada prašome visuomenės pagalbos – jei nenuskriausdami savo šeimos galite nupirkti bent vieną papildomą maisto produktą stokojantiems, padarykite tai jau šį penktadienį ar šeštadienį. Labiausiai šiuo metu trūksta mėsos ir žuvies konservų“, – teigė S. Gurevičius.

Daugiau nei 6 tūkst. akcijos savanorių dirbs 367 vietose, daugiausia – maisto prekių parduotuvėse.

Suaukoti produktai bus išskirstyti 323 Lietuvoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, pranešė „Maisto bankas“.

Maisto rinkimo akciją labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ organizuoja 35 kartą.

Pavasarį per tokią pat akciją surinkta maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų.

Plačiau apie tai papasakojo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

– Kokie rekordai buvo pasiekti?

– Praeitais metais mes išgelbėjome 6,2 tūkst. tonų maisto, kas yra 6,2 mln. kilogramų maisto. Tai yra beveik daugiau nei 12 mln. maisto porcijų žmonėms. Šiais metais jau esame išgelbėję apie 4,8 tūkst. tonų maisto. Iki metų pabaigos tikimės būti išgelbėję 7 tūkst. tonų maisto.

– Ar tai yra riba, ar galėtumėte išsaugoti dar daugiau maisto?

– Deja, maisto švaistymas Lietuvoje yra pakankamai didelė problema ir jo mastai yra dideli. Vis dar yra prekybininkų, kurie mums neatiduoda viso turimo maisto. Vis dar yra ūkininkų, abejojančių, ar suversti maistą į kokią nors duobę, ar atiduoti „Maisto bankui“. Tikrai yra didesnis potencialas, tai nėra riba. Tikiuosi, kad, kai šnekėsime po trejų metų, kalbėsime apie 12 tūkst. tonų išsaugoto maisto. Čia yra labai svarbi žmonių pagalba, kurie mums padeda aukodami, savanoriaudami.

Reikia nepasiduoti neplanuotiems pirkiniams.

– Kas iššvaisto daugiausiai maisto? Ar tai yra namų ūkiai?

– „Maisto bankas“ gali išgelbėti maistą, kuris nėra namuose, bet 60 proc. maisto yra iššvaistomas namų ūkiuose. „Maisto bankas“ bando ugdyti žmones, pasakoti apie tai, kaip namuose galima iššvaistyti mažiau maisto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie tie patarimai būtų?

– Labai padeda apsipirkimų planavimas, taip pat reikia nepasiduoti akcijoms. Kai mes pamatome trumpesnio galiojimo produktus su akcija – nusiperkame jų labai daug. Reikia nepasiduoti neplanuotiems pirkiniams. Kai jau gaminame maistą, reikia paskaičiuoti, kiek to maisto reikia. Jeigu  prisigaminome maisto daugiau, turime būti kūrybingi. Vieną dieną suvalgėme vieną patiekalą, kitą dieną galime perdaryti tą patį maistą ir jau pagaminti kitą patiekalą. Taip pat reikia tinkamai laikyti maistą šaldytuve, kad neužstumtume tam tikrų patiekalų ir kad neužmirštume apie jau pagamintą maistą. Yra labai daug gudrybių, kurias galėtume pritaikyti namuose, kad neišmetinėtume tiek maisto. Svarbu, nevertinti maisto pagal jo išorę. Dažnai tas obuolys, pomidoras ar bananas būna labai geras, tiesiog atrodo neypatingai gražiai, reikia jį tik išpjaustyti, o ne išmesti į šiukšlių dėžę.

Dar keletas patarimų, kurie padės tausoti maistą

Pirmiausiai turite sudaryti pirkinių sąrašą pagal paruoštą savaitės meniu. Tada atsižvelkite į galiojimo datas. Jei matote, kad kažko nespėsite suvalgyti, galite užšaldyti arba užkonservuoti.

Rudenį ypač aktualus derlius iš sodo ir daržo. Jei jo užsiauginote per daug, gaminkite iš jo uogienes, padažus, pagardus. Maisto pertekliumi galite pasidalinti su savo giminaičiais ar draugais.

Paramos renginyje ansamblis „Lietuva“ pirmą kartą viešai atliks dainą „Eikit žmonės“, parašytą pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius. Šią dainą paprastai atlieka elektroninio roko grupė „Royce“, o šį kartą atliks ansamblio „Lietuva“ choras ir šokėjai. „Dainoje skamba žodžiai apie žmogaus kelionę, viltį, prasmę. O prasmė – tai pagrindinis dalykas, ko ieškome mes visi. Kurdami, ieškodami, kviesdami prisidėti ir vienytis.“ – dalinasi ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Anot jos, menas įtikinančia forma, dažnai net stipriau paskleidžia žinią apie socialines problemas, padeda atkreipti visuomenės dėmesį. O prisidėti būtent prie „Maisto banko“ veiklos skatina bendras požiūris į tvarumą ir kaimynystė. „Pajutome artumą, kadangi „Maisto banko“ komanda nuolat kupina idėjų, tiek ieškodama sprendimų, kaip kovoti su maisto švaistymu, tiek pritraukdama kuo daugiau pagalbos sunkiau gyvenantiems žmonėms. Ji nebijo nestandartinių sprendimų, o tai labai sava, nes mes su ansambliu taip pat nuolat išbandome naujas idėjas. Sutampa net vertybės, požiūris į bendruomeniškumą, pilietiškumą, tvarumą, tik mes, kaip ansamblis, kalbame apie istorijos tvarumą, o „Maisto bankas“ – apie maisto vartojimo tvarumą. Be to, jau ne vienerius metus dirbame ir kuriame kaimynystėje. Visuomet matėme „Maisto banko“ prasmingus darbus, o šiais metais džiaugiamės galėdami prie jų prisidėti“ – sako E. Katauskienė.

Ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė. / M. Aleksos nuotr. 

Jai antrina ir „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. „Labai svarbu jausti, kad nevyriausybinės organizacijos yra ne vienos, kad mus palaiko, mūsų misijos svarbą supranta ne tik organizacijos savanoriai, verslo partneriai, bet ir kultūros atstovai. „Kultūra,  menas, muzika skatina ir augina mūsų tarpusavio supratimą, atjautą, ko šiais laikais labai pasigendame visuomenėje. Kartais tūkstančiais žodžių bandome nupasakoti savo organizacijos misiją, išaiškinti kodėl labai svarbu palaikyti ir aukoti, tačiau ateina talentingi atlikėjai ir tai padaro keliais dainos posmais. Todėl šiais metais paramos koncerte skambės ne tik klausytojams gerai pažįstami kūriniai, bet ir dar beveik negirdėtos, tačiau svarbią žinutę nešančios dainos.” – sako „Maisto banko“ vadovas.

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ kas mėnesį paramą vidutiniškai teikia 170 000 sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, maistą perduoda daugiau nei 600 kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios į Charkovą, Černigovą, Kijevą, Dnipro, Odesos regionus išsiuntė daugiau nei 800 tonų (56 vilkikus) įvairaus maisto. Lietuvoje esantiems ukrainiečiams išdalino daugiau nei 90 000 maisto paketų ir 60 000 paramos kortelių maistui įsigyti. Skaičiuojama, kad net vienas organizacijai paaukotas euras padeda nuo iššvaistymo išsaugoti ir stokojantiems perduoti 15 porcijų maisto. Skambinkite tel. 1343 (3 eurai) ir 1403 (10 eurų), didesne suma paremti galite „Maisto banko“ svetainėje.

Paramos koncertą „PasiDalink“ žiūrėkite jau šį penktadienį, 19.30 val. tiesiogiai per LNK televiziją. Renginio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus. 

Pirmajame ukrainiečių registracijos centre Alytuje šeštadienį šimtus maisto paketų formuoja organizacijos „Maisto bankas“ sutelktas savanorių būrys.

„Šiandien esame pasiryžę paruošti tūkstantį maisto paketų. Tai pirmasis lauknešėlis, kurį turėtų gauti nuo karo bėgantys žmonės. Su komanda krepšelį suformavome taip, kad maisto užtektų prasimaitinti trims dienoms,  jo nereikėtų gaminti ir maistas būtų įvairus. Krepšelį sudaro konservuotos sriubos, marinuoti agurkai, konservuoti kukurūzai, konservuoti žirneliai, pupelės pomidorų padaže, mėsos konservai, užpilami makaronai, užpilamos košės, UAT pienas, sausi pusryčiai, geriamas vanduo, sausainiai, trapučiai. Taip pat pridedame šiek tiek vienkartinių įrankių.“ – pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Anot jo, per šias dvi dienas padėti organizacijai pasisiūlė didelis būrys savanorių. S.Gurevičius džiaugiasi, kad Alytuje žmonės ypač aktyvūs. „Alytiškiai ne tik greitai susirinko į savanorių būrį, tačiau ir patys ėmėsi organizacinių, logistinių veiksmų. Išgirdę, kad „Maisto bankui“ reikėtų talpesnių patalpų, savanoriai jas suorganizavo. Mūsų maistą į savo sandėlį noriai priglaudė vietinis rajono ūkis – „Luksnėnų sodai“. Alytaus registracijos centre visuomet bus savanorių, kurie padės išdalinti paramą maistu“ – žmonių solidarumu džiaugėsi „Maisto banko“ vadovas.

„Maisto bankas“ informuoja, kad savanorių pagalba ruošiant maisto paketus ateinančią savaitę bus reikalinga ir kituose miestuose. Pasak S. Gurevičius, organizacija yra pasiruošusi suteikti pirminį maisto paketą absoliučiai visiems Lietuvą pasieksiantiems Ukrainos karo pabėgėliams, kuriems tokia parama bus reikalinga. „Nesvarbu, kiek tokių žmonių bus – tūkstantis ar kelios dešimtys tūkstančių - mes šiems žmonėms padėsime.“

Organizacijos vadovas džiaugiasi, kad prie pirmųjų maisto paketų turinio noriai prisidėjo visi penki didieji prekybos tinklai, skyrę po 1000 vienetų visų krepšelį sudarančių produktų. „Maisto bankas“ ieško ir kitų maistu, transportavimo paslaugomis ar finansais padėti galinčių įmonių. Pabrėžiama, kad dėl pagalbos ukrainiečiams, iki šiol „Maisto banko“ paramą gavę žmonės ją gaus ir toliau. Šiuo metu organizacija remia 143 000 sunkiau gyvenančių žmonių visoje Lietuvoje.

Norintys savanoriškai prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos kviečiami pildyti savanorio anketą www.maistobankas.lt/reg. Paremti organizaciją galima internetu www.maistobankas.lt/paremk ar aukojant projektui „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai!” platformoje aukok.lt, čia surinkta parama bus skiriama penkioms didžiausioms nevyriausybinėms Lietuvos organizacijoms – „Maisto bankui“, Lietuvos raudonasis kryžiui, Lietuvos Caritui, „Gelbėkit vaikus“ ir maltiečiams.

Prieš šventes nori būti išgirsti

Pasak psichoterapeutės Brigitos Kaleckaitės, tai, kokį vaidmenį emocine prasme per šventes gali suvaidinti neturtas, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai: „Pažįstu nemažai žmonių, kurie Kalėdoms neperka jokių dovanų – nori dovanoti patirtį, buvimą ar keliavimą kartu. Per pandemiją dalis žmonių suprato, kad daiktai laimės neprideda, svarbiau pabūti vienas su kitu.“

Kalbėdama apie vaišių stalą, B. Kaleckaitė siūlo jo ruošimą paversti žaidimu, įprasminti pati procesą, o ne tai, kas ant jo padėta: „Žmonės yra labai išradingi ir tikrai galima pagaminti vieną ar kitą patiekalą turint nedidelį biudžetą. Jei žmogus senyvo amžiaus, neturintis artimųjų, jam gali būti sunkiau, bet reikėtų pirmiausiai apsižvalgyti aplink, gal kažkoks kaimynas patinka, ar iš miestelio žmogus, gal yra kokia žmonių bendruomenė, prie kurios per šventes galima prisijungti, reikia nebijoti pasisiūlyti švęsti šventes kartu.“

Skursta – kas penktas

Statistika negailestinga – Lietuvoje skursta kas penktas šalies gyventojas, dažniausiai – vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, neįgalieji, vieniši tėvai ar daugiavaikės šeimos. „Maisto bankas“ kas mėnesį remia daugiau nei 143 tūkst. žmonių.

„Tai ypač sunkus laikotarpis vaikus auginančioms šeimoms. Juk vaikai visada svajoja apie šventines dovanas, negana to, jie linkę šventiniais džiaugsmais dalintis su mokyklos ar kiemo draugais. Kalėdos yra šeimos susibūrimo šventė, tad šis laikotarpis sunkus ir asmenims, kurie neturi artimųjų. Šiomis dienomis „Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai kaip niekada jaučia išaugusius nepasiturinčiųjų žmonių skambučių kiekius. Dažnai mūsų klausia, ar turėsime maisto, kurį būtų galima padėti ir ant šventinio stalo – bent sausainių ar arbatos“, – darbo užkulisiais šventiniu laikotarpiu dalijasi S. Gurevičius.

Organizacijos vadovas pastebi, kad gruodžio mėnesį gaunami skambučiai susiję ne tik su paramos prašymais, bet ir noru pasikalbėti, išsipasakoti, paklausti nebūtinai su tiesiogine „Maisto banko“ veikla susijusių dalykų: „Šventės yra bendravimo laikas, tad neturintys artimųjų ar galimybės su jais pasimatyti ieško būdų, kaip patenkinti šį norą būti išgirstiems.“

Brigita Kaleckaitė

Maži dalykai – didelis džiaugsmas

Nepaisant visų patiriamų sunkumų, nepasiturintieji labiau negu kiti moka džiaugtis paprastais, mažais dalykais, taip pat geba nuoširdžiai dalintis ir rūpintis artimus, sako „Maisto banko vadovas.

„Mūsų savanoriai ir darbuotojai matė situacijų, kada kelių vaikų šeima draugiškai geba pasidalinti vieną varškės sūrelį, kada geriausia ir labiausiai džiuginančia šventine dovana tampa nedidelė pakuotė mandarinų, kada vaikai su pieštukais nubrėžia brūkšnį ant jogurto indelio, kad žinotų, kiek kiekvienas gali suvalgyti, jog jogurto dar užtektų broliukui ar sesutei. Tai skaudūs, tačiau kartu ir nepaprastai gražūs dalinimosi pavyzdžiai“, – darbo momentus prisimena S. Gurevičius, pridurdamas, kad gebėti pasidalinti ir pasidžiaugti net mažiausiais dalykais iš šių žmonių galėtų pasimokyti kiekvienas.

Kaip padėti?

Pripažinti, kad susidūrei su skurdu yra nelengva. Todėl pamačius žmogų, kuriam galbūt reikalinga pagalba, labai svarbu gebėti ją pasiūlyti oriai, nesmerkiant ir neįžeidžiant.

„Žmonės dažnai rašo siūlydami įvairius jiems nebereikalingus namų apyvokos daiktus – lėkštes, spinteles, drabužius. Susidaro įspūdis, kad dalis visuomenės vis dar mano, jog skurstantysis turėtų priimti viską, net ir tai, kas jam nėra reikalinga. Bet juk toks požiūris nereiškia jokios pagalbos. Todėl tikrai norint padėti, labai svarbu girdėti žmogaus problemas, suprasti jo poreikius. Kartais pagalba tampa ir malonus pokalbis, pasiteiravimas, ar viskas gerai. O jeigu atpažinti nepasiturinčiojo nepavyksta ar nedrąsu jį užkalbinti, visuomet galima paremti ar savanoriška veikla prisidėti prie įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklos. Viena jų yra „Maisto bankas“, pagalba mums visuomet labai reikalinga“, – pripažįsta S. Gurevičius.

Psichoterapeutė dalijasi ir patarimu, kaip šiais atskirties laikais galime vienas kitam parodyti dėmesį: „Galima susiskambinti per vaizdo skambutį ir apsikabinti virtualiai – rankomis apkabinti save, užmerkti akis ir paprašyti žmogaus įsivaizduoti, kad mes jį apsikabinome. Mūsų smegenims tas pats, ar mus iš tikrųjų apsikabina, ar mes užsimerkiame ir įsivaizduojame, kad artimas žmogus mus apkabina – smegenyse vyksta panaši reakcija. Visą gyvenimą tai mūsų neišgelbėtų, bet krizės laikotarpiu, kai negalime susitikti su žmonėmis gyvai, kai negali parskristi artimieji iš užsienio, galima pasiųsti tokį virtualų apsikabinimą, kuris tikrai labai gerai veikia.“

Psichologai garsiai kalba apie pandemijos metu prastėjančią daugelio lietuvių emocinę sveikatą ir būtinybę ją stiprinti. Prie to prisidėti kviečia prekybos tinko „Rimi“ kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „Maisto bankas“, „Niekieno vaikai“, „Mamų unija“ bei „Sidabrinė linija“ įgyvendinama kalėdinė iniciatyva „Visada prisimenu tave“.

„Šventiniu periodu norėdami kitus įkvėpti pozityvumui „Gelbėkit vaikus“ dienos centrus lankantys vaikai iš panaudotų „Rimi“ popierinių maišelių pagamino per 100 simbolinių Kalėdų žvaigždžių, kuriomis projekto partnerių savanoriai nudžiugino savo globojamus vienišus žmones, taip kartu visiems parodydami, kad kurti pozityvias emocijas ir dalintis dėmesiu vienas su kitu – visai paprasta“, – sako „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė.

Norintys padėti stiprinti šias nevyriausybines organizacijas gruodžio mėnesį kviečiami „Rimi“ parduotuvėse įsigyti „Sinfonia“ mandarinų pakuotę – 10 ct nuo jos bus skirta „Rimi“ draugams „Gelbėkit vaikus“, „Niekieno vaikai“, „Sidabrinė linija“, „Mamų unija“, „Maisto bankas“.

Jo teigimu, buvusių žydų kapinių vietoje išrikiuotos kėdės su simboliniais eurų banknotais žeidžia ten palaidotų žmonių atminimą. 

Penktadienio rytą prie apleistų rūmų turizmo verslo atstovai nebylia akcija paragino Vyriausybę įgyvendinti planus vietoje Sporto rūmų įkurti Kongresų centrą.

„Manau, Lietuvos turizmo asociacijos suklydo rengdamos tokią akciją“, – BNS šeštadienį sakė S. Gurevičius.

„Valstybei minint Lietuvos žydų istorijos metus ar bet kokiais kitais metais, mažų mažiausiai nemoralu statyti kėdes su eurų banknotais virš Šiaurės Jeruzalę kūrusių žmonių galvų, jų palaikų“, – pridūrė jis.

Žydų organizacijos skirtingai vertina iniciatyvą įkurti Kongresų centrą vietoje Sporto rūmų.

Lietuvos Vyriausybė projektą suderino su Lietuvos žydų bendruomene ir Londone įsikūrusiu Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu.

Rekonstrukcijos šalininkai teigia, kad sovietinės okupacijos metu statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus buvo sunaikinti iki tol toje vietoje buvę palaidojimai, o pats pastatas, kaip ir jį supusios kapinės, yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir negali būti nugriautas.

Tačiau S. Gurevičiaus vadovaujama bendruomenė ir kai kurios užsienio žydų organizacijos projektui prieštarauja, kritiką yra reiškę ir dešimtys JAV kongresmenų. Kritikai sako, kad kongresų centro įrengimas išniekintų žydams šventą vietą.

S. Gurevičius teigia, kad Kongresų rūmai turėtų būti statomi kitoje vietoje, o kapinių teritorija galėtų virsti edukaciniu memorialu apie Lietuvos žydų indėlį į pasaulio mokslą, meną ir kultūrą, tai taptų net didesniu turistų traukos centru.

„Net ekonomiškai neapsimoka renovuoti Sporto Rūmų, pigiau yra pastatyti naują pastatą kitoje vietoje, tad pakeitę jų lokaciją, ne žydams ar kam nors kitam, o savo mylimam miestui ir Valstybei padarytume paslaugą“, – sakė S. Gurevičius.

Valstybės turtą valdantis Turto bankas metų pradžioje pranešė, kad būsimo Konferencijų ir kongresų centro rangovo bei operatoriaus konkursus planuojama paskelbti šiemet. 

Tylią akciją penktadienį prie Sporto rūmų surengė Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Lietuvos turizmo asociacija.

Jų teigimu, laiku pastatytas Kongresų centras būtų viena efektyviausių ilgalaikių turizmo verslo gelbėjimo priemonių, padėtų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas, o kartu skatintų ir bendrą šalies ekonomikos atsigavimą.

„Šioje vietoje jau daug metų laukiame įsikuriant Kongresų centro, bet krizės akivaizdoje mūsų sektoriui jis tampa kritiškai svarbus. Skaudžiai nukraujavusiems viešbučiams, restoranams ir kitiems paslaugų tiekėjams Kongresų centras padės atsitiesti ir sukurs naujų darbo vietų, todėl investicijų nukreipimas į šį projektą yra viena efektyviausių ilgalaikių kovos su krize priemonių“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Akcijos organizatoriai teigia, kad tuščios kėdės tarptautinę darbo dieną atspindi dabartinę visų turizmo sektoriuje dirbančių įmonių situaciją – išnykusius klientų srautus, o simboliniai pinigų banknotai primena, kad situacijos sprendimas bei pinigai, kuriuos valstybė galėtų uždirbti, guli panosėje.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius ir jo bendražygiai iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės teigia, kad F. Kukliansky pareiškimai gali nuteikti prieš žydus kitą Lietuvos visuomenės dalį.

„Apgailestaujame, kad dėl savo autoritarizmo nepasitarusi su Lietuvos žydų bendruomenėmis LŽB pirmininkė daro nekorektiškus pareiškimus visų Lietuvos žydų vardu ir taip galimai nuteikia prieš mus (Lietuvos žydus) kitą Lietuvos visuomenės dalį“, – rašoma pareiškime.

Anot S. Gurevičiaus, prie šio pareiškimo taip pat prisidėjo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, Panevėžio žydų paramos bendrijos pirmininkas Leonidas Mejerovas ir Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.

S. Gurevičius ir F. Kukliansky konfliktuoja jau ne vienus metus, tarp jų vyko ne vienas teisinis ginčas.

F. Kukliansky antradienį paskelbė, kad dėl saugumo uždaro Lietuvos žydų bendruomenės pastatą ir Vilniaus sinagogą, nors į policiją kreiptis neketina.

F. Kukliansky antisemitizmu apkaltino buvusį valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Jis sako, kad savo pastabomis kaip tik norėjo perspėti nepasiduoti provokacijoms ir susilaikyti nuo pasisakymų prieš žydus.

Trečiadienį paskelbto pareiškimo autoriai pabrėžė, kad vienareikšmiškai pritaria „su naciais kolaboravusių asmenų atminimo ženklų pašalinimui iš viešųjų erdvių Vilniuje ir visoje Lietuvoje“.

Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų.

„Apgailestaujame, kad kraštutinės jėgos nori tuo pasinaudoti skaldant ir supriešinant visuomenę, o taip pat, kad Lietuvos politikos elitas ir lyderiai to vienareikšmiškai nepasmerkia“, – rašoma pareiškime.

Organizacijos teigia, jog „tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje jaučiasi saugūs, tačiau antisemitizmo augimas mus neramina“.

„Pasisakome už konstruktyvų dialogą tarp įvairių Lietuvos piliečių grupių. Dialogas ir ekspertų pokalbiai - tai, ko reikia šiuolaikinei visuomenei. Taip pat manome, kad teisėsaugos institucijos turi labai dėmesingai tirti visus tautinės nesantaikos ar kitokius ksenofobijos atvejus bei užkirsti kelią jiems įvykti“, – rašoma pareiškime.

„Manome, jog vieną kartą ir visiems laikams, pasitelkus Lietuvos ir tarptautinius ekspertus reiktų nuodugniai ištirti ir įvertinti mūsų valstybės istorijos puslapius, nekuriant istorijos politikos, o tiesiog įvardinant ir įvertinant faktus bei platesnį kontekstą. Tai prisidėtų prie santarvės, tiesos ir teisingumo Lietuvoje“, – teigia pareiškimo autoriai.

„Kviečiame visus susilaikyti nuo nesantaiką kurstančių veiksmų ir pareiškimų, o apie skaudžias XX a. istorijos patirtis kalbėti istorinių argumentų kalba, remiantis Vakarietiškais vertinimo standartais“, – rašo žydų atstovai.

Pastarosiomis savaitėmis daug diskusijų sukėlė Vilniaus valdžios sprendimai nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją.