Šią baltarusiškų cigarečių kontrabandą sekmadienio popietę sulaikė Kenos geležinkelio posto muitinės pareigūnai, panaudoję rentgeno kontrolės sistemą, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).

Dėžės su trijų rūšių („NZ Gold“, „Fest“ ir „Minsk Capital QS“) rūkalais rastos tikrinant iš Baltarusijos atvažiavusio krovininio traukinio vagoną, juo tranzitu per Lietuvą į Rusijos Karaliaučiaus sritį tariamai gabenta skalda.

Pasak MKT, cigaretės buvo tiesiog užkastos po skalda, bendra jų vertė (su privalomais sumokėti mokesčiais) – 103 tūkst. 500 eurų.

MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl cigarečių kontrabandos. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Šiemet Kenos geležinkelio poste dėl cigarečių kontrabandos MKT pareigūnai pradėjo 16 ikiteisminių tyrimų.

Pernai Lietuvos muitinės pareigūnai iš viso pradėjo 19 ikiteisminių tyrimų (15 iš jų – irgi Kenoje) dėl geležinkelio transportu Lietuvoje gabentos kontrabandos.

Per šiuos tyrimus buvo sulaikyta 854 tūkst. pakelių cigarečių kontrabandos, kurios vertė – 3,128 mln. eurų.

Apie 50 vagonų krovinys su skalda iš Baltarusijos šiuo metu stovi Kenos geležinkelio stotyje.

„Šiuose konteineriuose yra skalda, kuri šiuo metu yra nuodugniai tikrinama. Gali būti, kad irgi turėsime atvejį. Galima teigti, kad vienas iš bandymų apeiti sankcijų režimą, pavyzdžiui, skaldos ar naftos, kuri yra kituose konteineriuose ir šiuo metu taip pat yra detaliai tikrinama, atvejų“, – žurnalistams Kenos geležinkelio stotyje trečiadienį sakė E. Kerza.

„Čia yra sulaikyta, mano žiniomis, apie 50 vagonų. Nepasakysiu tiksliai, kiek čia yra tonų, tačiau apimtis tikrai nemenka“, – teigė LTG atstovas.

Motyvuodamas atliekamu tyrimu E. Kerza nepateikė išsamesnių duomenų apie skaldos gamintoją bei krovinio judėjimo kryptį.

„Gali būti bandoma naudotis panašiomis schemomis, kaip ir su trąšomis, ir nurodyti ne tuos gamintojus, siuntėjus – nesankcionuotus juridinius asmenis“, – teigė E. Kerza. 

„Kaip minėjau, konkrečių pavadinimų tikrai negaliu atskleisti, kadangi tai yra ir privatūs, ir komercinės paslapties duomenys. Tačiau bandymas yra lygiai toks pat“, – teigė LTG atstovas.

LTG atstovė Kotryna Dzikaraitė BNS trečiadienį informavo, kad patikrinimo procedūroms sustabdyto naftos krovinio kilmės šalis – Rusija.

Nelegalūs rūkalai buvo paslėpti viename iš traukinio vagonų, kuriuo tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį vežta skalda, pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).

Sekmadienį, apie 18 val., Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto pareigūnai, bendradarbiaudami su pasieniečiai, vizualiai tikrino iš Baltarusijos atvažiavusį traukinį, tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį gabenusį skaldos krovinį.

Pasak MKT, pareigūnams kilo įtarimų, jog viename iš vagonų gali būti paslėpta kontrabanda, tad šis buvo nukreiptas į detalaus patikrinimo angarą.

MKT nuotr.

Netrukus po skalda rastos 55 į juodą polietileną suvyniotos rūkalų dėžės – iš viso 27 500 pakelių baltarusiškų cigarečių „Fest“. Rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 102 tūkst. eurų.

Nelegalios cigaretės sulaikytos, MKT Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos, tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Nors Lietuva pati galėtų užsitikrinti kone visą jai reikalingos skaldos poreikį arba jos įsigyti iš Skandinavijos šalių, nemaži jos kiekiai į Lietuvą vis dar yra importuojami iš kaimyninės Baltarusijos.

Granito skaldą Baltarusijoje ruošianti valstybinė monopolininkė „Granit“ viešai džiaugiasi, kad Lietuva yra antroji jos produkcijos eksporto rinka po Rusijos. Tiesa, šiai įmonei JAV sankcijos netaikomos, tačiau jas Europos Sąjunga yra paskelbusi milžiniškų sunkvežimių gamintojai „BelAZ“.

Baltarusijos pramonės ministerija skelbia, kad „Granit“ yra pagrindinė automobilių gamintojos „BelAZ“ partnerė šioje šalyje. Su „BelAZ“ aktyviai bendradarbiauja ir dolomito skaldą Baltarusijoje gaminanti bendrovė „Dolomit“.

Importo srautai auga, nors dolomito Lietuvoje – pilna

Lietuvoje, Pakruojo rajone, dolomito karjerą naudojančios bendrovės „Dolomitas“ vadovas Mindaugas Gudas „Lietuvos rytui“ sakė, kad įmonė visiškai negali konkuruoti su baltarusiška produkcija Vilniaus krašte dėl logistikos sąnaudų.

„Kalbant apie iš Baltarusijos įvežamą dolomitą, reikia pasakyti, kad taip mes šeriame režimą. Dolomito juk turime Lietuvoje, tačiau visi mokesčiai ar darbo jėga lieka Baltarusijoje. Dolomitas įvežamas dėl labai paprastos priežasties – mes, vietiniai, su juo negalime konkuruoti kaina. O Baltarusijoje ji mažesnė dėl kitokių mokesčių, darbo jėgos, energijos išteklių kainos. Dėl to Lietuvoje nekuriame darbo vietų“, – „Lietuvos rytui“ sakė M. Gudas.

Atvirai sakau: dolomitą perkame iš Baltarusijos valstybinių įmonių, o jo yra Lietuvoje ir tikrai užteks dar 30–40 metų.

Pasak jo, baltarusiško dolomito srautas į Lietuvą kasmet didėja.

„Viskas priklauso nuo mūsų Vyriausybės – galime užsimerkti ir sakyti, kad naudojame tai, kas pigiausia. Kol nebuvo įtemptos situacijos su Baltarusija, santykis buvo vienoks, tačiau šiandien pasirodė kitoks kaimynų veidas, tad gal jau laikas pakeisti požiūrį. Atvirai sakau: dolomitą perkame iš Baltarusijos valstybinių įmonių, o jo yra Lietuvoje ir tikrai užteks dar 30–40 metų“, – aiškino M. Gudas.

Su importuojama skalda patenka ir kontrabandos

Tačiau kitokios nuomonės buvo granito ir dolomito skaldą gaminančios bendrovės „Milsa“, kuri nemažai žaliavų importuoja iš Baltarusijos, komercijos direktorius Ruslanas Pilžis.

„Pagal reikalavimus dolomito skalda ne visada tinka tam tikriems objektams ir netgi asfaltbetonio sluoksniams. Tenka pasitelkti kitą uolieną, kuri daugeliu atvejų turi būti magminės kilmės. Lietuvoje ji glūdi 200–300 metrų gylyje, todėl ją išgauti visiškai neracionalu. Skaldą tenka importuoti. Aišku, mes stebime, kas vyksta su Baltarusija. Tačiau sankcijos turėtų paveikti režimą, ne žmones“, – teigė R. Pilžis.

Anot jo, jei būtų uždrausta skaldą pirkti iš kaimynų, yra alternatyva ją gabenti iš Ukrainos, tačiau žaliava vis tiek keliautų per Baltarusiją.

Šiuo metu keliams ir statyboms naudojamas granitas į Lietuvą važiuoja iš dviejų pusių – iš Baltarusijos (jis naudojamas rytinėje šalies dalyje) ir iš Skandinavijos (naudojamas nuo Klaipėdos iki Kauno).

Beje, kartu su įvairios skaldos vagonais į mūsų šalį atvyksta ir kitokios prekės – kontrabandiniai rūkalai.

Net 70 dėžių baltarusiškų cigarečių tokiuose vagonuose gegužę aptiko Muitinės kriminalinė tarnyba. Liepos pradžioje po skalda rasta dar 40 dėžių, o lapkritį – dar 44 dėžės.

Tiesa, kontrabandos randama ir biokuro siuntose, o „Belaruskalij“ krovinyje liepą pareigūnai aptiko net 159 dėžes rūkalų, kurių vertė su visais mokesčiais – beveik 260 tūkst. eurų.

Kaip pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba, cigaretės rastos antradienį, patikrinus aštuonis iš Baltarusijos atvykusius krovininius vagonus, kiekviename kurių buvo po 65 tonas skaldos.

Dviejuose iš vagonų pareigūnai aptiko 70 dėžių baltarusiškų cigarečių „Minsk“, „Premier“, „Fest“ ir „NZ“, jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais viršija 121 tūkst. eurų.

„Cigaretės nebuvo labai užmaskuotos – pakako patikrinti krovinio paviršių ir po skalda rastos į juodą polietileną supakuotos rūkalų dėžės“, – pasakojo muitinės kriminalistai.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Atgimimo aikštėje nuolat kyla problemų dėl lietaus nuotekų kanalizacijos. Ant griovelių uždėtos grotelės visiškai susidėvėjusios, jos nuolat sukrinta į ertmes.

Metalinės grotelės vilioja ir vagis. Prižiūrėtojams ne kartą teko jas keisti naujomis.

Klaipėdiečiai piktindavosi, kad atviri grioveliai, skirti lietaus vandeniui nutekėti, yra pavojingi. Neatsargus pėsčiasis gali užkliūti ar įkišti koją į ertmę ir susižaloti.

Prižiūrėtojai rado būdą, kaip Atgimimo aikštėje be didelių investicijų laikinai išspręsti problemą. Į lietaus nutekėjimo griovelius pripilta skaldos.

Nors miestiečiams toks gelbėjimo būdas pasirodė keistas, pabrėžiama, kad investuoti didelių sumų į lietaus kanalizacijos keitimą nenorėta. Po kelerių metų yra numatyta Atgimimo aikštės rekonstrukcija. Tada šios erdvės vaizdas pasikeis kardinaliai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda teigė, kad lietaus nuotekų tinklų priežiūra yra pavesta įmonei "Klaipėdos vanduo".

"Kalbėjome, kad reikia sutvarkyti lietaus vandens surinkimo griovelius Atgimimo aikštėje. Ten grotelės vis dingsta arba įkrinta. Įmonės "Klaipėdos vanduo" darbuotojai yra specialistai. Pasirinko tokį būdą ir aš jais pasitikiu", – tvirtino direktorius.

Pasak L.Dūdos, skalda netrukdys lietaus vandeniui subėgti ten, kur reikia, o žmonės neužkliūs ar neįkiš kojų.

"Atsibodo žaisti su tomis grotelėmis. Jos labai nepatikimos. Matyt, tokios suprojektuotos, nes tais laikais nebuvo geresnių", – teigė vadovas.

Jei dings ar įkris ir kitos grotelės, į jų griovelius taip pat žadama pripilti skaldos.

Atgimimo aikštės vaizdas ir toliau prastėja. Vėl nukrito ir dalis granitinių plokščių. L.Dūda tvirtino, kad pastarosios bus priklijuotos.

"Kai tokie šalčiai, negali nei tinkuoti, nei klijuoti. Atšils ir sutvarkysime", – teigė vadovas.

Magistraliniame kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai trumpam sutriko eismas - dėl avarijos padarinių šalinimo 4-ajame kelio kilometre draudžiamas eismas pirmąja eismo juosta.

Kaip pranešė Automobilių kelių direkcija, eismo įvykio vietoje susidarė automobilių spūstys - juos policija nukreipia į antrąją eismo juostą.

Direkcijos duomenimis, per įvykį žmonės nenukentėjo, tačiau ant kelio pabiro skalda, kuri šiuo metu yra šalinama. Tai turėtų užtrukti apie valandą.