Skaičiavo erkes

Sveikatos specialistai žmonėms primena, kad įsivyravus šiltesniems orams suaktyvėja erkės.

Pranešama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento specialistai gegužės mėnesį atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške bei Neringoje esančiame Raganų kalne.

Girulių miške buvo aptiktos 32, o Raganų kalne – 12 erkių viename maršruto kilometre.

Pasėjo ligų

Uostamiesčio apskrityje jau užfiksuota ir užsikrėtimų erkių platinamomis ligomis. Iki šių metų balandžio vidurio Klaipėdos apskrityje buvo užregistruotas 21 Laimo ligos ir vienas erkinio encefalito atvejis.

Varginančiomis ligomis žmonės erkių buvo apdovanoti ir pernai. Skelbiama, kad Klaipėdos departamentas per 2019 m. Klaipėdos apskrityje užregistravo 253 erkių platinamų ligų atvejus, iš kurių 49 – erkinio encefalito ir 204 – Laimo ligos.

Sveikatos specialistų teigimu, efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai.

Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai, todėl skiepytis rekomenduojama visiems gyventojams. Vaikus patariama skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.

Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau pirmąsias dvi vakcinos dozes rekomenduojama įskiepyti žiemos sezono metu arba ankstyvą pavasarį, tam, kad pirminis imunitetas susiformuotų dar prieš erkių aktyvumo sezono pradžią.

Skiepijasi vis daugiau

Teigiama, kad siekiančiųjų išvengti erkinio encefalito ir nusprendusiųjų pasiskiepyti – daugėja.

2018 m. paskiepyti 3 153, 2019 m. – 8 628 asmenys, o per šių metų sausio–balandžio mėnesius – jau 4 808 žmonės.

Nuo klastingos erkių platinamos Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Todėl, einant į vietas, kur gali būti daugiau galimybių sutikti erkių, reikia pasirūpinti tinkama apranga, naudoti repelentus, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, rekomenduojama nusiprausti po dušu.

Būtina pašalinti

Teigiama, kad erkės paprastai gyvena ten, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku.

Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje. Šios kraujasiurbės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui.

"Klaipėda" jau rašė apie tai, kad dėl šiltos praėjusios žiemos erkių aktyvumo sezonas iš esmės nebuvo pasibaigęs.

Anot specialistų, įsisiurbusią erkę būtina pašalinti. Pincetu reikėtų sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti.

Po erkės įsisiurbimo patariama stebėti savo sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė simptomai, panašūs į gripo, ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Būdravo ir gruodį

Uostamiesčio, kaip ir visos Lietuvos, gyventojai pastebi jau aktyvias erkes. Specialistų teigimu, erkių aktyvumas ir nebuvo sumažėjęs, mat šią žiemą jos neužmigo.

Tai patvirtino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė.

"Visi apie tai kalba. Ir gyventojai stebisi, siunčia nuotraukas, aptikę aktyvių erkių", – teigė pašnekovė.

Kraujasiurbės žmones gąsdino net ir gruodį, kai buvo perkamos kalėdinės eglutės.

"Tai visiškai įmanoma, kadangi per Kalėdas vyravo teigiama temperatūra. Praktiškai šiemet tikrosios gamtinės žiemos nebuvo, todėl erkės iki šiol gali būti aktyvios", – sakė M.Žygutienė.

Šiluma turės įtakos

Vis dėlto šiuo metu erkės nėra aktyvios masiškai, tik, kilus galimybei pasimaitinti, šanso nepraleidžia.

"Jeigu erkė yra aktyvi ir sutinka potencialų maitintoją, tikrai nesuabejos", – apibūdino pašnekovė.

Kol kas neprognozuojama, ar dėl to, kad šią žiemą erkės neužmigo, bus juntami jų populiacijos, platinamų ligų perdavimo sezono pokyčiai, tačiau tikėtina, jog kartojantis šiltoms žiemoms šie rodikliai augs.

Tiesa, ne visos erkės pavojingomis ligomis gali užkrėsti žmones. Teigiama, kad erkiniu encefalitu yra užsikrėtusios 1 proc., o Laimo liga – 15–20 proc. erkių.

"Laimo liga infekuotų erkių išsidėstymas yra labai mozaikiškas. Tame pačiame administraciniame vienete viename miške gali būti 3 proc. užkrėstų erkių, o kitame – 33 proc.", – pastebėjo medicinos entomologė.

Laikas skiepams

Šiuo metu žmones nuo erkių dar saugo tinkama apranga, mat kol per kelis drabužių sluoksnius kraujasiurbė pasieks žmogaus kūną, veikiausiai bus pastebėta.

Tiesa, vėsiuoju metų laiku žmonių budrumas šiuo atžvilgiu yra sumažėjęs, tad nepastebėta erkė gali atkeliauti ir į namus, o čia jau lengviau rasti progų pasimaitinti.

"Tai siurprizas ir klimatologams, ir mums. Rekordiniai metai, kai vasario viduryje kalbame apie erkes", – pripažino M.Žygutienė.

Sveikatos specialistai gyventojus ragina neprarasti budrumo ir laiku pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito.

Teigiama, kad geriausias laikas skiepytis – žiema arba ankstyvas pavasaris, kai įprastai erkės dar nebūdavo aktyvios. Nors šiuo metu ir aptinkama aukų ieškančių erkių, tačiau jų aktyvumas dar nepasiekė piko.

"Tarp pirmos ir antros vakcinos dozės numatomas intervalas – nuo mėnesio iki trijų. Gavęs antrą dozę, žmogus jau yra saugus. Jeigu jo imuninė sistema yra tvarkinga, imunitetas susiformuoja, bet tam, kad jis būtų ilgalaikis, reikia pagal schemą tęsti tolesnį skiepijimą", – apibendrino M.Žygutienė.

„Vakar kaip tik dar su komanda kalbėjome, tai man šiek tiek referavo, kad yra mokslinių tyrimų, kurie dabar rodo, jog vaikų nelabai prasminga vakcinuoti, nes jų imuninė sistema yra pakankamai atspari kovoti, bet gal vyresnius žmones reikėtų skiepyti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Pasak A. Verygos, kitąmet ketinama apsispręsti dėl kompensuojamos vakcinos nuo erkinio encefalito ir kokioms grupėms tą skiepą būtų galima kompensuoti.

„Mes turime imunoprofilaktikos programą, joje suplanuota apsispręsti dėl kompensavimo šitos vakcinos – kokioms grupėms reikėtų, kurioms nereikėtų“, – teigė A. Veryga.

Šiemet išaugus susirgimams erkiniu encefalitu, medikai teigia, kad tai tik pradžia, o apsisaugoti padėtų masinis skiepijimas ir vakcinos kompensavimas.

Kol kas ši efektyviausia prevencinė priemonė nuo erkinio encefalito yra mokama.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 99 asmenys – 38 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, du žmonės mirė.

Tai tos pačios šeimos nariai, kur hospitalizavus vieną asmenį, vėliau kelių dienų laikotarpiu ligos simptomai (bendras silpnumas, karščiavimas, galvos skausmai, sprando raumenų rigidiškumas) pasireiškė ir kitiems dviem šeimos nariams, kurie taip pat buvo hospitalizuoti.

Pastariesiems nustatyta pirminė erkinio encefalito diagnozė. Įtariama, kad visų susirgusiųjų užsikrėtimo būdas – vartojant termiškai neapdorotą ožkų pieną, nes pastaruoju metu erkės įsisiurbimas nebuvo nepastebėtas, tačiau nustatytas kitas EE rizikos veiksnys – maistui buvo vartojamas nepasterizuotas ožkų pienas. Visi trys šeimos nariai gyvena kartu kaimiškoje vietovėje, augina ožkas, maistui vartoja nepasterizuotą jų pieną bei savo reikmėms gamina ožkos pieno sūrius.

Pixabay nuotr.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologės, mokslų daktarės Mildos Žygutienės, kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną. Paprastai tai įvyksta didžiausio iksodinių erkių aktyvumo metu – pavasarį arba vasaros pradžioje.

ULAC duomenimis, praeitais metais buvo registruoti penki erkinio encefalito protrūkiai, kai buvo užsikrėsta nuo ožkų pieno. Šių protrūkių metu susirgo 14 asmenų, t.y. 3,6 proc. visų sirgusiųjų tais metais. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per š.m. sausio–birželio mėnesius, šia liga susirgo 99 asmenys, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai rekomenduoja  vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo EE.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Šią ligą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo kelias per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu, ožkų ar karvių pieną nors ir retai pasitaikantis. 2017–2018 m. tokie atvejai registruoti Čekijoje ir sudarė 0,6–0,3 proc. visų atvejų. Slovakijoje per pastaruosius 13 metų registruojama vidutiniškai 3 protrūkiai per metus.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad jei jau apsisaugoti nuo erkės įkandimo nepavyko, laikas ir veiksmai po įkandimo taip pat labai svarbūs ir gali padėti išsaugoti gyvybę. Tam tik svarbu laiku suprasti, kada įsiurbęs gyvis su savimi atsinešė ir užkratą, ir nesupainioti simptomų su lengvu vasariniu peršalimu.

„Užsikrėtus erkiniu encefalitu jokių vizualių požymių ant odos nematyti. Pirmieji šios ligos simptomai apskritai pasireiškia per dvi savaites po erkės įsisiurbimo ir jie gali būti gana nežymūs – šiek tiek pakyla kūno temperatūra, gali skaudėti galvą. Po kelių dienų jaučiamas pagerėjimas, žmogus tarsi pasveiksta, bet netrukus gali pasireikšti antroji fazė – pakyla aukšta temperatūra, atsiranda pykinimas, vėmimas, stiprus galvos skausmas, svaigimas, gali prasidėti traukuliai, sąmonės sutrikimas“, – išskiria vaistininkė ir, pajutus bent vieną iš šių simptomų, rekomenduoja nedelsti ir skubiai kreiptis į gydytoją.

Scanpix nuotr.

Tačiau stebėti odos pokyčius vis tiek labai svarbu, nes oda išduoda apie kitą erkių platinamą ligą. Užsikrėtus Laimo liga, šalia nežymaus silpnumo aplink įkandimo vietą pradeda ryškėti bėrimas – atsiranda viena ar kelios raudonos dėmės, kurios nuolat plečiasi. Per kelias dienas raudonis gali padidėti iki 5 cm. ar net dar didesnio dydžio. Vėlesnėse ligos stadijos pažeidžiami vidaus organai, gali atsirasti nervų, širdies, sąnarių ir smegenų pažeidimai, tad reaguoti ir šiuo atveju svarbu nedelsiant.

Svarbus laikas

Vaistininkė pažymi, kad atidžiai apžiūrėti kūną svarbu iš karto po kiekvieno pasivaikščiojimo parke, ypač ten, kur auga aukštesnė žolė. Erkinio encefalito virusą erkė gali perduoti vos per kelias minutes po įsisiurbimo, tačiau greitis gali padėti apsisaugoti bent jau nuo Laimo ligos, svarbu pašalinti gyvį per 24 val. nuo įsisiurbimo.

„Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikėtų ją suimti kuo arčiau odos ir ištraukti staigiu judesiu naudojant specialų prietaisą arba smulkų pincetą. Jokiu būdu negalima erkės sukti, antraip gali nutrūkti jos galvutė. Visgi jeigu erkės pilnai pašalinti nepavyko, geriau žaizdos neliesti, nespaudyti, o stebėti pažeistą vietą ir palaukti, kol organizmas pats pašalins erkės likučius“, – pataria vaistininkė.

Scanpix nuotr.

Ištraukus erkę pažeistą vietą naudinga dezinfekuoti, tai padės apsisaugoti nuo mikrobų ir nešvarumų ir bent mėnesį stebėti savo savijautą bei kūną.

Pasikliauti apsauga

„Eurovaistinės“ vaistininkė atkreipia dėmesį, jog geriausiai apsisaugoti nuo erkinio encefalito gali padėti skiepai, ypač svarbi skiepų apsauga dirbantiems miškuose, parkuose, atliekantiems sodo darbus, taip pat vaikams, kurie vasaros atostogas leidžia sodybose ar vyksta stovyklauti. Didesnė apsauga reikalinga ir miesto gyventojams, kurie laisvalaikį leidžia žaliose miesto vietovėse.

Jei skiepytis nesuskubote, pasak vaistininkės, reikėtų imtis bent jau kitų apsisaugojimo priemonių: laukui rinktis uždarą avalynę, vilkėti prigludusius, visą kūną dengiančius rūbus, geriausia, kuo šviesesnius, tuomet yra lengviau pastebėti ant drabužių ropojančią erkę. Apsisaugoti gali padėti ir specialūs purškalai, tačiau būtina pasikonsultuoti su specialistu ar atidžiai perskaityti informacinį lapelį.

„Apsaugą ir priemonės efektyvumą lemia sudėtyje esanti veiklioji medžiaga DEET – kuo didesnė jos koncentracija, tuo stipresnės apsaugos galima tikėtis. Visgi itin stiprios priemonės gali sudirginti jautresnės odos savininkų ar vaikų odą, todėl iš pradžių galima pamėginti priemonę ant nedidelio ploto ir visą kūną purkšti tik įsitikinus, kad ji nealergizuoja. Jei informaciniame lapelyje nenurodyta kitaip, repelentus galima purkšti ir ne ant grynos odos“, – sako J. Juodsnukytė.

Turintiems itin jautrią odą ir norintiems natūralesnės apsaugos, vaistininkė kaip papildomą apsaugą rekomenduoja naudoti arbatmedžių aliejų, tačiau vien tik juo pasikliauti nereikėtų. „Galima kūną pasitepti arbatmedžių aliejumi, tačiau veiksmingai apsaugai reikėtų vietiškai panaudoti ir repelentus – bent keliose mažiau jautriose kūno vietose“, – pataria specialistė.

Iš viso šiemet Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje.

Pernai didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu registruotas Utenos apskrityje. Pernai, pasak ULAC medikų, erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 384 asmenys, 2 iš jų mirė, Laimo liga susirgo 2293 asmenys.

Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis pernai buvo mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu.

Žmonės gali užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 laipsnių temperatūrai – per 5 minutes.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. Erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Nors efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai, nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl, anot ULAC specialistų, labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.