-
ULAC: nuo erkinio encefalito būtų galima kompensuoti vakcinas bent daliai gyventojų 4
Diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Aistė Gedvilienė sako, kad nuspręsta kreiptis į ministeriją raginant skiepą nuo erkinio encefalito įtraukti į vaikų privalomų skiepų sąrašą.
„Nusprendėme kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą prašydami įtraukti skiepus nuo erkinio encefalito į vaikų skiepijimo kalendorių. Taip pat svarstyti galimybę biudžete numatyti lėšas skiepams visiems norintiems pasiskiepyti. Kadangi, kaip žinoma, skiepai labai brangiai kainuoja ir didelė dalis žmonių tiesiog sau negali to leisti, todėl valstybė turėtų įsijungti ir pagelbėti tiems, kurie nori pasiskiepyti, kompensuoti skiepus“, – sakė A. Gedvilienė.
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė sako, kad skiepai nuo erkinio encefalito jau įtraukti į prioritetų sąrašą.
Šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą.
„Šiais metais yra patvirtinta nauja Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kurios viena iš priemonių yra numatyta, kad vertinti erkinio encefalito rizikos grupes ir svarstyti jų skiepijimo galimybes. Šios priemonės įgyvendinimo terminas yra kiti metai – 2020-ieji, ir atitinkamai tuo metu mes turėtume turėti kažkokį sprendimą. Sprendimas paprastai priimamas ne vien tik Sveikatos apsaugos ministerijos, prie programos yra sudaryta nepriklausoma ekspertų grupė“, – sakė L. Ašoklienė.
Pasak jos, nepriklausomi ekspertai – universitetų mokslininkai, infektologai pateiks rekomendacijas, kokius asmenis įtraukti į rizikos grupes. Finansavimo galimybės esą paaiškės, kai bus apsispręsta, kokią žmonių grupę skiepyti ir nuo ko pradėti.
„Prioritetų sąraše paprastai būdavo kitos infekcijos, kitos ligos, šiuo metu programoje kaip prioritetinį mes turime erkinį encefalitą. Sergamumas iš tiesų aukštas, turime mirčių atvejų. Akivaizdu, kad masiniai skiepijimai Lietuvai turbūt yra per brangūs ir tai neįmanoma. Todėl atitinkamai reikia pasirinkti tas grupes, nuo kurių galėtume pradėti“, – sakė L. Ašoklienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas sako, kad kito būdo apsisaugoti nuo erkinio encefalito nėra, tik skiepai. Valstybė esą turėtų ieškoti būdų juos kompensuoti.
„Pacientų, susirgusių erkiniu encefalitu, kasmet daugėja. Jei vertintume ilgalaikius duomenis, tai per pastaruosius 30 metų sergamumas šia liga yra didėjantis. Erkinis encefalitas yra klastinga liga. Apsisaugojimo priemonė vienintelė – tik vakcinacija. Problemų yra kelios: antivakcininis judėjimas, skleidžiantis neteisingas žinias apie vakcinų saugumą, antra problema – menkas visuomenės išmanymas ir per menkas dėmesys šiai problemai ir trečias dalykas ekonominis, sakykime, keturių asmenų šeimai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito per vienerius metus išeina pakankamai didelės išlaidos. Rinkoje yra dvi vakcinos, mažiausias kiekis – trys vakcinos dozės per metus. Būtų gerai jeigu valstybė prisidėtų“, – sakė L. Svetikas.
Pasak jo, puikus pavyzdys yra Austrija, kuri daug metų kompensuoja skiepus nuo erkinio encefalito ir yra pasiekusi puikių rezultatų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Medicinos entomologė Milda Žygutienė sako, kad erkinį encefalitą erkės įgyja nuo graužikų, o vėliau įvairiais būdais platina.
„Gamtinis erkinio encefalito viruso rezervuaras yra smulkieji graužikai. Jie patys neserga, bet jie savo kraujyje turi šitą virusą. Kadangi jie yra erkių maitintojai, tai tokiu būdu užsikrečiama. Šiaip erkė yra labai imli šitam sukėlėjui ir yra keli perdavimo būdai. Tai ir patelė kiaušiniui gali perduoti, ir jei tam tikroje vystymosi fazėje virusą įgyja, tai jinai jo nepaleidžia visą likusį gyvenimą. Dar vienas dalykas – erkės maitinasi namine fauna, daug erkių yra sukibusios ant vieno gyvūno, ir jeigu iš tos „kompanijos“, kai dešimt ar dvidešimt erkių yra sukibusios, yra bent viena užsikrėtusi erkinio encefalito virusu, tai po mitybos ciklo nukritusios jos visos turės virusą“, – aiškino M. Žygutienė.
ULAC duomenimis, šių metų liepą trys asmenys paguldyti į ligoninę dėl erkinio encefalito, kuriuo, kaip įtariama, jie užsikrėtė per termiškai neapdorotą ožkos pieną. M. Žygutienės teigimu, prieš vartojant pieną būtina pakaitinti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso per metus erkių platinamomis ligomis Lietuvoje užsikrečia apie 2,5–3 tūkstančius įvairaus amžiaus asmenų. ULAC ekspertai įspėja, kad sergamumas erkiniu encefalitu didėja – per pirmąjį šių metų pusmetį šia liga susirgo 99 asmenys, kai per tą patį laikotarpį pernai registruotas 61 ligos atvejis. Du ligos atvejai šiemet baigėsi mirtimis – Šiaulių apylinkėse ir Vilniaus mieste.
-
Skambina pavojaus varpais: auga sergamumas erkių platinamomis ligomis
Sergamumas erkiniu encefalitu Kauno apskrityje padidėjo dvigubai (nuo 0,25 iki 0,52 atv. 10 000 gyventojų), Laimo ligos sergamumo rodiklis išaugo nuo 2,06 iki 2,44 atv. 10 000 gyventojų (18 proc.).
Skiepai – efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė
Gyventojams, poilsiaujantiems gamtoje, patariama pasirūpinti skiepais nuo erkinio encefalito ir kitomis apsaugos nuo erkių priemonėmis.
Atkreipiame dėmesį, kad skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Rekomenduojamą skiepijimo nuo erkinio encefalito schemą galima rasti NVSC interneto svetainėje.
Tinkama apranga apsaugo nuo erkių įsisiurbimo
Tinkama apranga ir repelentai gali padėti išvengti erkių įsisiurbimo ir užsikrėtimo ne tik erkiniu encefalitu, bet ir kitomis erkių pernešamomis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga, babeziozė ir kt.
Rekomenduojama rengtis šviesios spalvos drabužiais, kad matytųsi prikibusios erkės. Būtinos ilgos rankovės su prigludusiais rankogaliais ir ilgos kelnės, kurių galai sukišti į kojines.
Svarbu kas kelias valandas apsižiūrėti aprangą ir nurinkti erkes. Grįžus iš gamtos – persirengti ir dar kartą apsižiūrėti visą kūną. Dėvėtus rūbus rekomenduojama išskalbti arba kuriam laikui pakabinti lauke, saulėtoje vietoje, kad prikibusios erkės neieškotų savo aukų kambaryje.
Svarbu nepamiršti ir repelentų (erkes atbaidančių priemonių), kurie turi būti naudojami ant odos ir drabužių.
Saugi aplinka
Atkreipiamas dėmesys, kad cheminių priemonių, mažinančių erkių gausą naudojimas yra trumpalaikis, mažai efektyvus ir kenkia kitoms gyvūnų rūšims. Paukščiai, graužikai ir kiti gyvūnai gali pernešti erkes į išpurkštas teritorijas. Cheminiai preparatai neveikia po miško paklote, kur erkės praleidžia didesnę savo gyvenimo dalį. Prie ekologiškų erkių gausos mažinimo priemonių reikėtų paminėti tinkamą parkų, poilsio vietų, dažnai lankomų miškų priežiūrą: žolės aukštis ne didesnis nei 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama, takai praplatinami. Tikslinga reguliuoti graužikų populiaciją. Teritorijas, kuriose vis tiek yra daug erkių, patariama žymėti specialiais įspėjimo ženklais.
-
Žiema – tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito
Imunitetui nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos trys vakcinos dozės, kurios turi būti įskiepijamos su 1–3 ir 5–12 mėnesių pertraukomis.
Preliminariais ULAC duomenimis, pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito (EE) ir 2293 Laimo ligos (LL) atvejai. Nors sergamumas erkių platinamomis ligomis mažesnis nei užpernai (2017 m.), manoma, dėl erkėms nepalankių klimatinių sąlygų – itin sausos vasaros, vis dar išlieka didelis – 13,7 atv./ 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai EE ir 2826 – LL, sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 16,8 atv. (EE) ir 99,9 atv. (LL).
Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu.
Galimas žmonių užsikrėtimas ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu (EEV) ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną EEV žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. EE ir LL liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Kaip rašoma ULAC pranešime, nors efektyviausia apsaugos nuo EE priemonė – skiepai, nuo LL vakcinos nėra, todėl labai svarbu tinkamai elgtis, t.y. laikytis visų individualių apsaugos priemonių, naudoti repelentus.
Daugiau apie erkes ir jų platinamų ligų profilaktiką skaitykite čia.