Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos.

Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlė nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų.

„Šian­dien ne­pil­na­me­tis as­muo nuo 16 me­tų tu­ri tei­sę kreip­tis dėl bet ko­kių svei­ka­tos priežiūros pa­slau­gų su­tei­ki­mo be tė­vų su­ti­ki­mo ir be jų ži­nios. Tai reiš­kia, kad ne­pil­na­me­tis asmuo ga­li sa­va­ran­kiš­kai nu­spręs­ti ir kreip­tis ne tik dėl pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros paslaugų, bet taip pat ir in­va­zi­nių, intervencinių, chi­rur­gi­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų teiki­mo“, – pristatydama projektą kalbėjo „valstietė“ Ligita Girskienė.

Parlamentarė patvirtino, kad projektas teikiamas siekiant užkirsti kelią pilnametystės dar nesulaukusiems jaunuoliams pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei tam nepritaria tėvai.

„Po­rei­kis apie tai dis­ku­tuo­ti at­si­ra­do ta­da, kai vai­kai bu­vo pra­dė­ti skie­py­ti nuo COVID-19 ligos. Iš tik­rų­jų su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja, kai pa­aug­liai 15 me­tų, 16 me­tų, 17 me­tų nu­ė­jo pasiskie­py­ti be tė­vų ži­nios ir tė­vai apie skie­po fak­tą su­ži­no­jo tik ta­da, ka­da vai­kui pa­si­reiš­kė ša­lu­ti­nis po­vei­kis, tai yra nu­vy­kę į li­go­ni­nę, kai vai­kui su­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą ir pa­na­šiai“, – sakė parlamentarė.

Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad projektas rodo nepasitikėjimą jaunimu ir, Seime svarstant Konstitucijos pataisas dėl jaunesnio kandidatavimo į Seimą amžiaus, „siū­lo spren­di­mus vi­siš­kai ki­ta kryp­ti­mi, tai yra pa­di­din­ti amžių, kai jau­nas žmo­gus pats ga­li ap­si­spręs­ti, ar jam skie­py­tis, ar gau­ti vie­nas ar ki­tas sveika­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas“.

„Aš tik­rai vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­gir­dė­jau, kad dėl da­bar­ti­nės am­žiaus ri­bos iš­kil­tų ko­kių nors pro­ble­mų ir, man at­ro­do, čia gal dau­giau pro­jek­tas są­ly­go­tas ati­tin­ka­mų ju­dė­ji­mų, ku­rie tu­ri la­bai re­zer­vuo­tą po­žiū­rį į skie­pus, ir tie­siog tuo pa­grin­du jie no­ri dar la­biau su­ma­žin­ti besiskie­pi­jan­čių as­me­nų ra­tą“, – sakė J. Razma.

Šį projektą teikė „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.

2021 m. padidėjo tik meningokokinės infekcijos (nuo B tipo) skiepijimo apimtys 1 metų amžiaus vaikų grupėje – 2 proc., o rotavirusinės infekcijos skiepijimo apimtys iki 1 m. vaikų amžiaus grupėje – nepakito.

Vaikų skiepijimo apimčių lygis mažesnis nei 90 proc.

Siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslai Lietuvoje ir Europos regione, siekiant išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.

2021 m. Kauno apskrityje pakankamos skiepijimo apimtys buvo vaikų iki 1 m. amžiaus grupėje skiepijant nuo tuberkuliozės – 95,7 proc. ir 1 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo hepatito B – 90,7 proc. Visose kitose devyniose kategorijose iš 11 skiepijimo apimtys buvo nepakankamos. Didžiausias skiepijimo apimčių sumažėjimas stebimas 12 m. amžiaus mergaičių grupėje skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso, apsaugančio nuo gimdos kaklelio vėžio, 7 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo difterijos, stabligės ir kokliušo bei 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijant nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito.

Mažėja pasitikėjimas skiepais?

Nepakankamam ar mažėjančiam skiepijimo apimčių mastui turi įtakos keletas veiksnių. Vienas pagrindinių veiksnių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais. Kaip rašoma pranešime, dėl neteisingo supratimo apie skiepijimą visuomenė nebepasitiki skiepijimo nauda, ėmė nepasitikėti mokslu ir bijoti galimo nepageidaujamo poveikio. Šį padidėjusį baiminimąsi lemia keletas veiksnių: patikimos informacijos stoka ir, tam tikrais atvejais, nepasitikėjimas esamos informacijos teikėjais, nepakankamas supratimas apie skiepijimo naudą pavieniams asmenims, palyginti su nauda visuomenei bei klaidinančios informacijos kurstomi ginčai žiniasklaidoje apie vakcinų saugumą. Kadangi dėl ilgalaikio skiepijimo sumažėjo ligų, kurių galima išvengti skiepijant, gyventojams nepakankamai gerai žinomas esminis skiepijimo vaidmuo, apsaugant gyvybę ir kokia rizika kyla nesiskiepijant. Mažėjant skiepijimo apimtims, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir kyla grėsmė vėl grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios valdomos profilaktiniais skiepais, tačiau seniai pamirštos, kaip pvz. poliomielitas ar net galimi jų protrūkiai, pvz. tymų.

Atkreipiamas dėmesys, kad planiniai skiepijimai valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu vykdomi nepertraukiamai, nėra atidedami ir privalo būti atliekami laiku, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų srautų valdymą.

Visais atvejais dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.

Tąkart ministerija teigė, kad tai susiję su „dramatiškai kritusiu aktyvumu skiepytis ir jau paruoštomis ir atitirpintomis vakcinomis“.

„Utilizuojamu vakcinų skaičius nėra pastovus, tačiau jis neviršija 1–2 proc. Vertinant pasaulinę praktiką, tai yra žemas rodiklis“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus.

Utilizuojamu vakcinų skaičius nėra pastovus, tačiau jis neviršija 1–2 proc.

Pasak jo, užšaldytų vakcinų Lietuvoje išpilta nebuvo.

„Iš utilizuotų atitirpintų vakcinų 96 proc. utilizuota pasibaigus galiojimo laikui arba neatvykus pacientui, likę keli procentai – dėl pažeisto vakcinos flakono, nepakankamo vakcinos likučio pritraukti vakcinos dozei ir kitų priežasčių“, – dėstė SAM atstovas.

L. Galkaus teigimu, kai flakonas yra pradurtas, vakcina privalo būti sunaudota per 6–24 val., priklausomai nuo gamintojo.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,4 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota maždaug 4,3 mln. iš jų.

Kaip pranešė policija, įvykis užregistruotas trečiadienį, apie 13.35 val.

32 metų įtariamasis apklaustas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo papirkti darbuotoją.

Skiepija viena vakcina

Be išankstinės registracijos prekybos centre galima pasiskiepyti „Pfizer“ vakcina. Į Kauno „Akropolį“ kviečiami tie, kurie skiepijasi pirmąjį, antrąjį kartą, taip pat norintieji gauti sustiprinančiąją dozę.

Į NKC įrengtą mobilų skiepų punktą skiepytis gali atvykti ir vaikai nuo 12 metų. Tačiau juos turi atlydėti tėvai. Kitiems užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Gruodžio 28 dieną pasibaigė dalies gyventojų galimybių paso galiojimas, todėl mes sugrįžome su vakcinavimo akcija prekybos centruose. Oras neleidžia mums dirbti palapinėse lauke, todėl mum priėmė Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijai priklausantys prekybos centrai. Vilniuje mūsų rezultatas buvo 111 žmonių, tiek ir tikėjomės, bet Kaune, manome, kad bus daugiau. Vakcinų turėsime tiek, kiek reikės. Jei baigsis, atsivešime dar, tad kiekvienas atėjęs yra svarbus ir visiems vakcinų užteks“, – kalbėjo NKC vadovas Daumantas Gutauskas.

Jis pažymėjo, kad prekybos centruose šį kartą žmonės skiepijami „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina. Vasarą NKC mobiliuosiuose punktuose skiepijo „Jannsen“ vakcina, tačiau šį kartą nuspręsta jos atsisakyti, nes dauguma žmonių ateina gauti sustiprinančiąją dozę, o pastaroji vakcina tam nėra plačiai naudojama.

„Turime atsivežę „Comirnaty“ vakciną, nes ji dabar yra populiariausia. Be to, ji geriausiai tinka ir sustiprinančiai dozei“, – kalbėjo NKC vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nedvejodami priėmė

Mobilus skiepų punktas Kauno „Akropolyje“, ties Griunvaldo gatvės įėjimu, veiks tik antradienį iki 16 val. Gyventojai, norintys gauti skiepą, įleidžiami pro atskiras duris ir prie mobilaus skiepų punkto formuojama gyva eilė.

„Labai vertiname bendradarbiavimą su NKC. Džiaugiamės, kad mūsų lankytojai turi unikalią galimybę be išankstinės registracijos, patogiai ir operatyviai pasiskiepyti. Šiems lankytojams, kurie atvyksta skiepytis, yra suformuotas atskiras įėjimas nuo Griunvaldo gatvės. NKC savanoriai pagelbėja mums sukontroliuoti srautus bei kad laukiantieji nepasklistų po prekybos centrą“, – kalbėjo Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Tiesa, prekybos centre pasiskiepiję žmonės galės gauti ar prasitęsti galimybių pasą. 

Patogi vieta

Į mobilų skiepų punktą atvykę kauniečiai tikino, kad pasirinko pasiskiepyti būtent „Akropolyje“, nes čia patogi vieta ateiti per pertraukėlę nuo darbų ar tiems, kurie gyvena centrinėje Kauno dalyje.

„Man labai patogu, nes arti namų. Gausiu sustiprinančią vakciną. Atėjo laikas pasiskiepyti, todėl nedvejodamas tai ir darau“, – teigė gyvoje eilėje laukęs vyriškis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jam antrino ir senjorė. Moteris sakė, kad Kauno ledo rūmai jai sunkiai pasiekiami, todėl „Akropolis“ tapo gera alternatyva gauti trečiąją dozę. „Sunkiai paeinu, todėl man gerai, kad centre yra tokia vieta. Labai patogu“, – kalbėjo ji.

„Aš čia vietoj dirbu, tai ir atėjau. Nėra čia kuo abejoti, reikia ir viskas“, – antrino ir į septintą dešimtį įkopęs vyras.

Aš čia vietoj dirbu, tai ir atėjau. Nėra čia kuo abejoti, reikia ir viskas.

Skiepys ir kituose miestuose

Pasak NKC direktoriaus D.Gutausko, vakcinacijos turo startas per didžiausius šalies prekybos centrus pradėtas prieš Naujuosius metus Vilniaus „Akropolyje“. Kaip teigė pašnekovas, jis tikrai pasiteisino ir sulaukė palankių gyventojų vertinimų, todėl akcija bus tęsiama ir kituose prekybos centruose. 

Skelbiama, kad mobilus skiepų punktas trečiadienį bus įkurtas Vilniaus prekybos ir paslaugų centre „Panorama“. Čia pasiskiepyti bet kuria „Pfizer“ doze bus galima nuo 13 iki 18 val. Šiuo laiku kartu bus vykdoma ir kraujo donorystės akcija. Tad norintieji paaukoti kraujo, tai galės padaryti toje pačioje vietoje.

Tuo tarpu penktadienį NKC mobiliosios komandos skiepys net dviejuose miestuose – Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ ir Klaipėdos „Akropolyje“. Šiuose prekybos centruose mobilūs skiepų punktai veiks nuo 11 iki 17 val.

Sausio mėnesį bus ir daugiau NKC mobilios komandos išvykų į didžiausius prekybos ir pramogų centrus. Šiuo metu derinamos išvykų datos ateinančioms savaitėms, apie kurias bus paskelbta viešai artimiausiu metu.

„Šiuo metu planuojame po prekybos centrus su vakcinomis keliauti mėnesį. Jei mūsų reikės, akciją pratęsim“, – pridūrė D.Gutauskas.

Atmainų bus daugiau

Tačiau yra omikron. Ir, jau niekas neabejoja, ateityje bus dar daugiau COVID-19 viruso atmainų, kurios bus kitokios, gal labiau pavojingos, gal sparčiau plintančios, gal dar kažin kokios. Gamtos neapgausi, o visuotinai reikšmingas (pasaulio mastu) skiepijimasis – dar labai tolimas tikslas. Todėl omkiron atmainą kildiname iš Pietų Afrikos. Kita mutacija atsiras Amerikoje, trečia Azijoje – ir taip toliau.

Negalime net teoriškai svarstyti prievartinio skiepijimo modelio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Nors ilgam laikotarpiui turime siekti problemos sprendimo susidorojant su virusu, tačiau trumpam ir vidutiniam laikotarpiams (t.y. bent jau artimiausius penkerius metus) turime susitaikyti su mintimi, kad gyvensime nuolatinių viruso mutacijų ir mokslo bendruomenės lenktynių fone. Ir virusas visada bus žingsniu priekyje, o mūsų žvilgsniai bus sutelkti į pasaulio mokslo elitą, kuris kaip niekada anksčiau rodo savo vertę šimtams milijonams žmonių.

Pamatinis požiūris

Gyvendami naujoje realybėje turime žvilgsnį kreipti į vieną bendražmogišką savybę – reikšminga Lietuvos (ir viso pasaulio) žmonių dalis nesiskiepys. Tai gali kilti iš baimės, iš nežinojimo, iš nepasitikėjimo valdžia ir dėl daugybės kitų priežasčių. Bet turime su tuo susitaikyti – taip yra ir taip bus. Todėl jau dabar aišku, kad siekis paskiepyti reikšmingai didelę visuomenės dalį pagrindinio savo tikslo – sustabdyti viruso mutacijas – nepasieks. Tačiau kitas tikslas (ir šiandien pagrindinis) – apsaugoti besiskiepijančius nuo COVID-19 viruso komplikacijų pavojų – puikiai įgyvendinamas.

Bet, grįždami prie nesutinkančių skiepytis, grįžtame prie pamatinio mūsų pasaulėžiūros klausimo. Kur baigiasi mūsų asmeninė laisvė, o kur prasideda visuomeninės pareigos. Klasikai juokavo, kad asmeninė laisvė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito piliečio nosis. Tačiau tokia iliustracija negalima, kalbant apie skiepijimąsi, dėl vienos reikšmingos detalės – skiepų atsisakančios visuomenės dalies dydžio. Statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje paskiepytų gyventojų skaičius perkopė 1,9 mln. Neseniai skelbta, kad pastarojo gyventojų surašymo metu (fiksuota situacija šių metų sausio 1 d.) Lietuvoje buvo 2,8 mln. gyventojų. Taigi, kone milijonas – 900 tūkst. – Lietuvos piliečių neskiepyti. Ir nors reikšminga jų dalis yra persirgę natūraliai, tačiau didelė dalis lietuvių nesiskiepijo ir nesiskiepys. Kai kuriems jų (pavyzdžiui, nepilnamečiams, kurių šalyje apie pusę milijono) skiepijimosi galimybė pasiūlyta tik neseniai.

Rimtas iššūkis

Todėl, kalbant apie valstybės planuojamas skatinimo priemones, negalime net teoriškai svarstyti prievartinio skiepijimo modelio. Tokia priemonė galbūt ir įsivaizduotina totalitarinėje Kinijoje, kur nėra asmens laisvių. Tačiau Lietuva – demokratinė valstybė, kur riba netiesioginei prievartai – sudėtingas klausimas ir priekabiai svarstytinas kiekvienu atveju.

Kiek laisva liks visuomenė, kurioje visus aplink save kumščiais mosuojančius bandysime įvilkti į tramdomuosius psichiatrinės įstaigos marškinius?

Naujausia žinia, nustebinusi iš aukščiausių Vyriausybės kabinetų, – siūlymas atimti ligos draudimą iš asmenų, kurie nesiskiepijo ir suserga COVID-19. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė neseniai pareiškė, kad racionalu būtų svarstyti, ar mokėti ligos išmokas tokiems asmenims. Stebina ministrės nepakantumas kitaip mąstantiems ir nuoseklumo bei logikos stoka. Vienu atveju – nedarbo išmokų mokėjimo – ministrė elgiasi padoriai ir nesiūlo jų atimti, grįsdama tuo, kad visi gyventojai moka atitinkamas draudimo įmokas. Įmokų sveikatos draudimui atveju ministrė užmiršta padorumą ir jau keičia savo poziciją.

Matomai dėl tokių veiksmų COVID-19 pandemija yra rimtas iššūkis ne tik kiekvienam iš mūsų. Tai iššūkis mūsų valstybei, mūsų visuomenei – kiek ir kada mes sugebame išlikti kartu, net jeigu atskirais klausimais turime visiškai priešingą nuomonę. Grįžtant prie kumščių alegorijos – kiek laisva liks visuomenė, kurioje visus aplink save kumščiais mosuojančius bandysime įvilkti į tramdomuosius psichiatrinės įstaigos marškinius?

„Čia eina kalba jau ir apie trečią, pastiprinančią dozę, nes būtent ji yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Pasak jo, kritikuojant privalomo skiepijimo pasiūlymą dažnai pabrėžiama, kad konkrečiame sektoriuje yra labai aukštas pasiskiepijimo procentas, tačiau jis akcentavo, jog trečiąja doze pasiskiepijusiųjų nėra tiek daug.

Ministro teigimu, šią savaitę planuojama paskirti diskusijoms dėl ministerijos registruoto projekto.

Būtent ji yra lemiama būtent kovoje su šia atmaina.

„Šią savaitę tikrai paskirsime toms pastaboms, pasiūlymams, kurie plaukia ir kuriuos dar galima ir šiandien teikti“, – kalbėjo A. Dulkys.

Ministras sakė labai abejojantis, ar kada nors svarstoma privalomą skiepijimą įvesti visai visuomenei.

„Man atrodo, kad tai yra optimalus sprendimas, apie kurį dabar kalbame, tuo labiau, kad tikrai neišradinėjame dviračio ir žiūrime į tendencijas ir tuos veiksmus, kurie yra daromi kitose šalyse“, – sakė A. Dulkys.

„Europos Sąjungos šalyse bent jau aš kol kas nematau nė vienos šalies narės, kurioje būtų būtent visuotinis privalomas skiepijimas – labiau eina kalba būtent apie tam tikras grupes“, – teigė jis.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

„Penktadienį jis buvo viešai paskelbtas sistemoje pastaboms teikti. Ar bus šią savaitę svarstoma, priklausys nuo to, kokios bus pastabos, ar bus galimybė pritaikyti pastabas, į jas atsižvelgti, ar bus reikalinga diskusija. Visa tai bus aišku šiandien arba rytoj, nes turi pateikti pastabas, o tada žiūrėsime“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Viceministrės teigimu, jei projektas bus patvirtintas, tikėtina, kad ribojimas įsigaliotų vasario mėnesį. Vis dėlto, A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad projekto priėmimas priklausys nuo pateiktų pastabų.

Sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė. Gedimino Bartuškos / ELTOS nuotr.

„Tikėtina, kad vasario mėnesį. Bet, kaip ir minėjau, priklausomai nuo pastabų būtų galima pasižiūrėti, ar mes spėtumėme, kad įsigaliojus žmonės tikrai turėtų galimybę turėti imunitetą, tai viskas priklausys nuo pastabų pateikimo ir projekto svarstymo“, – kalbėjo viceministrė.

Privalomi skiepai siūlomi sveikatos, švietimo, globos, viešojo sektoriaus darbuotojams

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.

Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą persirgus.

Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.

Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projekte pateikiamas darbų ir veiklos sričių sąrašas, kuriame būtų leidžiama dirbti tik įgijus imunitetą.

Tai būtų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla, taip pat asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamos valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos, tokiomis pačiomis sąlygomis – švietimo, socialinių paslaugų įstaigos, vaikų stovyklos, viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba.

Anot projekto, pasiskiepyti nebūtų privaloma, kai darbuotojai negali skiepytis dėl medicininių kontraindikacijų arba yra persirgę užkrečiamąja liga. Kitais atvejais nepasiskiepijęs darbuotojas kontaktiniu būdu negalėtų dirbti.

Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.

Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusią savaitę sakė, kad pataisas dėl privalomo skiepijimo ministerija teiks reaguodama į omikron atmainos plitimą.

Lietuvoje iš viso iki praėjusios savaitės pabaigos nustatyti penki COVID-19 omikron atmainos atvejai.

Ekspertai įspėja, kad omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti koronaviruso delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.