Jungtinės Valstijos tapo pirmąja šalimi, leidusia iRNR technologijos pagrindu sukurtomis vakcinomis skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių amžiaus.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) penktadienį suteikė leidimą nepaprastosios padėties sąlygomis skiepyti nuo COVID-19 mažiausius vaikus – daugumoje šalių paskutinę amžiaus grupę, dar laukiančią imunizacijos.

Visgi dar reikėjo sulaukti JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) – svarbiausios šalies visuomenės sveikatos agentūros – patvirtinimo, kuris buvo išduotas šeštadienį.

„Žinome, kad milijonai tėvų ir globėjų nori paskiepyti savo mažus vaikus, o šiandienos sprendimas suteikia galimybę jiems tai padaryti“ – sakoma šeštadienį paskelbtame CDC direktorės Rochelle Walensky (Rošel Valenski) pranešime.

FDA uždegus žalią šviesą, JAV vyriausybė pradėjo platinti milijonus vakcinos dozių visoje šalyje.

J. Bidenas pažadėjo, kad tėvai galės jau kitą savaitę pradėti planuoti apsilankymus pas specialistus ir pasirūpinti, kad jų mažyliai būtų paskiepyti ligoninėse, klinikose, vaistinėse ar gydytojų kabinetuose.

Šeštadienio pareiškime jis vakcinas apibūdino kaip „saugias (ir) labai veiksmingas“ bei pareiškė, kad „ši diena tėvams visoje šalyje yra džiugi palengvėjimo diena“.

Artimiausiomis savaitėmis, kai bus išsiųsta dar daugiau dozių, „kiekvienas tėvas ir motina, norintys, kad jų vaikai būtų paskiepyti, galės tuo pasirūpinti“, pažymėjo prezidentas.

Vaikai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų amžiaus bus skiepijami dviem sumažintomis 25 mikrogramų vakcinos „Moderna“ dozėmis (tai pusė dozės, skiriamos vaikams nuo 6 iki 11 metų, ir ketvirtadalis dozės, skiriamos 12 metų ir vyresniems vaikams). Tarp skiepijimų turės praeiti mėnuo.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina galės būti skiepijami vaikai nuo šešių mėnesių iki ketverių metų. Jie bus skiepijami 3 mikrogramų dozėmis – tai sudaro vieną dešimtąją suaugusiųjų dozės.

Šia vakcina vaikai bus skiepijami tris kartus – tarp pirmos ir antros dozių numatomas dviejų–trijų savaičių tarpas, o trečiąja doze bus skiepijama po aštuonių savaičių.

Paskiepijus vaikus „Pfizer“ vakcina, visiška apsauga susidarys tik po kelių mėnesių.

Visgi jos šalutinis poveikis tyrimų metu pasirodė ne toks rimtas nei sukeltas „Moderna“ vakcinos.

Maždaug ketvirtadalis mažų vaikų, kurie buvo paskiepyti vakcina „Moderna“, karščiavo, ypač po antrosios dozės, tačiau paprastai ši būklė tęsėsi ne ilgiau kaip vieną dieną.

Naująsias vakcinas JAV galės gauti apie 20 mln. vaikų.

Nors vaikai paprastai yra mažiau pažeidžiami COVID-19, Jungtinėse Valstijose nuo viruso mirė apie 480 šiai jauniausiai amžiaus grupei priskiriamų vaikų.

Nerimą kelia ir vadinamasis ilgas COVID-19 sukeliamas kelių sistemų uždegiminis sindromas – reta, bet rimta povirusinė būklė.

„Pfizer“ pranešė, kad liepos pradžioje tikisi pateikti paraišką Europos vaistų agentūrai (EVA) dėl leidimo skiepyti jauniausios amžiaus grupės vaikus.

Iki šiol JAV, kaip ir Europoje, dar nėra registruota COVID-19 vakcinos kūdikiams ir mažiems vaikams. Kitos savaitės trečiadienį FDA vakcinų ekspertai tarsis, ar aprobuoti „Biontech“/ „Pfizer“ vakciną vaikams nuo šešių mėnesių iki ketverių metų ir „Moderna“ preparatą vaikams nuo šešių mėnesių iki 5 metų amžiaus. Numatyta, kad „Biontech“/ „Pfizer“ vakcinos vaikams reikės trijų dozių, „Moderna“ – dviejų.

Jei vakcinų ekspertai uždegs žalią šviesą, FDA iš karto galės duoti leidimą. Tada antroji ekspertų komisija, dabar jau sušaukta JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), savo rekomendaciją tikriausiai paskelbs birželio 18-ąją. Tuomet po galutinio CDC leidimo mažyliai galės būti pradėti skiepyti.

Vis dar vykstant vakcinų patvirtinimo procesui, JAV prezidento Joe Bideno vyriausybė ruošiasi „visiems scenarijams, įskaitant vakcinacijos pradžią nuo birželio 20 dienos“, pareiškė Baltieji rūmai. Iš karto po registracijos prasidėtų 10 mln. vakcinos dozių paskirstymas. Tuomet tėvai savo kūdikius ir mažus vaikus galėtų skiepyti „tūkstančiuose vietų“ visoje šalyje, įskaitant vaikų gydytojų kabinetus, vaikų ligonines ir vaistines.

Gamintojų duomenimis, klinikiniai tyrimai parodė, kad vakcina ir mažiems vaikams yra saugi ir sukelia efektyvų imuninį atsaką prieš koronavirusą.

– Kodėl žmonės nebesiskiepija, ar dėl kalta pandemija?

– Pandemija sujaukė sveikatos apsaugos normalų darbą. Dalis tėvų, bijodami, kad galima užsikrėsti gydymo įstaigose, nevedė vaikų, kai reikėjo skiepyti. Taip pat buvo labai didelė skiepų antipropaganda, daug kas išreiškė abejonių, ar skiepai reikalingi. Skiepų puolimas tikriausiai turėjo įtakos.

– Kas gresia?

– Gali pradėti plisti tam tikros infekcinės ligos. Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) jau skambina pavojaus varpais, kad gali prasidėti tymų, difterijos, poliomielito protrūkis. Tai palies ne tik vargingas, bet ir turtingas šalis. Buvo sutrikdytas skiepų kalendorius, nutraukti skiepijimai. Gali padidėti infekcijų sergamumas, gali pasikeisti mirtingumo rodikliai. Taip pat didžiulė sveikatos sistemos apkrova. COVID-19 pasibaigė, todėl vėl yra galimybė skiepytis.

Buvo labai didelė skiepų antipropaganda, daug kas išreiškė abejonių, ar skiepai reikalingi.

– Ar tokia situacija tik Rytų Europoje? Ar Vakaruose taip nevyksta?

– Vyksta visose šalyse. Apimtis galbūt kitokia – Vakarų Europos šalys daugiau klauso gydytojų. Pas mus buvo labai didelė antipropaganda. Žmonės pradėjo abejoti, ar skiepai tokie veiksmingi. Tačiau daugumoje šalių panašios problemos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Po kiek laiko Lietuvoje gali būti beždžionių raupų atvejų? Ar gyventojai jau klausia apie tai?

– Šeimos gydytojų gyventojai klausia, kaip apsisaugoti nuo beždžionių raupų. Panikos tikrai yra, bet ji nereikalinga. Mokslininkai, PSO teigia, kad beždžionių raupai nelabai pavojingi žmonėms ir plitimas neintensyvus. Užsikrečiama kontaktiniu būdu, liečiantis prie odos, drabužių, patalinės, arba oro lašeliniu būdu. Reikia stengtis nekontaktuoti su užsikrėtusiaisiais. Po kontakto per dvi dienas galima pasiskiepyti nuo raupų. Manoma, kad vakcina nuo raupų yra 85 proc. efektyvi. Visuotinai skiepytis nereikia. Pasiskiepiję nuo raupų imuninė sistema turi atmintį, todėl po kontakto sveikatai pavojaus nebus ir liga turėtų būti lengva.

– Kalbate apie žmonių raupų skiepus?

– Taip. Žinome, kad 1979 m. pasaulyje buvo visiškai likviduoti raupai. Nuo 1980 m. skiepai nuo raupų buvo atšaukti. Pasiskiepiję iki to periodo turi tam tikrą imunitetą. Galvojama, kad jis pakankamas apsisaugoti nuo beždžionių raupų.

– Kokio amžiaus žmonės gali būti ramesni? Iki kada Lietuvoje buvo skiepijama nuo raupų?

– Buvo skiepijama iki 1980 m. Tačiau 1978–1978 m. jau ne visi skiepijosi, nes ekspertai leido to nedaryti.

Trečiąją šio preparato dozę bus galima naudoti skiepijant suaugusius žmones, prieš tai gavusius dvi „Vaxzevria“ ar bet kurios kitos mRNR vakcinos dozes.

Europos vaistų agentūra (EVA) atitinkamą leidimą išdavė gavusi Žmonėms skirtų vaistų komiteto rekomendaciją.

„AstraZeneca“ šią vakciną sukūrė kartu su Oksfordo universitetu. Ją jau leidžia naudoti daugiau kaip 125 pasaulio šalys, taip pat Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos.

Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlė nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų.

„Šian­dien ne­pil­na­me­tis as­muo nuo 16 me­tų tu­ri tei­sę kreip­tis dėl bet ko­kių svei­ka­tos priežiūros pa­slau­gų su­tei­ki­mo be tė­vų su­ti­ki­mo ir be jų ži­nios. Tai reiš­kia, kad ne­pil­na­me­tis asmuo ga­li sa­va­ran­kiš­kai nu­spręs­ti ir kreip­tis ne tik dėl pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros paslaugų, bet taip pat ir in­va­zi­nių, intervencinių, chi­rur­gi­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų teiki­mo“, – pristatydama projektą kalbėjo „valstietė“ Ligita Girskienė.

Parlamentarė patvirtino, kad projektas teikiamas siekiant užkirsti kelią pilnametystės dar nesulaukusiems jaunuoliams pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei tam nepritaria tėvai.

„Po­rei­kis apie tai dis­ku­tuo­ti at­si­ra­do ta­da, kai vai­kai bu­vo pra­dė­ti skie­py­ti nuo COVID-19 ligos. Iš tik­rų­jų su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja, kai pa­aug­liai 15 me­tų, 16 me­tų, 17 me­tų nu­ė­jo pasiskie­py­ti be tė­vų ži­nios ir tė­vai apie skie­po fak­tą su­ži­no­jo tik ta­da, ka­da vai­kui pa­si­reiš­kė ša­lu­ti­nis po­vei­kis, tai yra nu­vy­kę į li­go­ni­nę, kai vai­kui su­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą ir pa­na­šiai“, – sakė parlamentarė.

Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad projektas rodo nepasitikėjimą jaunimu ir, Seime svarstant Konstitucijos pataisas dėl jaunesnio kandidatavimo į Seimą amžiaus, „siū­lo spren­di­mus vi­siš­kai ki­ta kryp­ti­mi, tai yra pa­di­din­ti amžių, kai jau­nas žmo­gus pats ga­li ap­si­spręs­ti, ar jam skie­py­tis, ar gau­ti vie­nas ar ki­tas sveika­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas“.

„Aš tik­rai vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­gir­dė­jau, kad dėl da­bar­ti­nės am­žiaus ri­bos iš­kil­tų ko­kių nors pro­ble­mų ir, man at­ro­do, čia gal dau­giau pro­jek­tas są­ly­go­tas ati­tin­ka­mų ju­dė­ji­mų, ku­rie tu­ri la­bai re­zer­vuo­tą po­žiū­rį į skie­pus, ir tie­siog tuo pa­grin­du jie no­ri dar la­biau su­ma­žin­ti besiskie­pi­jan­čių as­me­nų ra­tą“, – sakė J. Razma.

Šį projektą teikė „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.

2021 m. padidėjo tik meningokokinės infekcijos (nuo B tipo) skiepijimo apimtys 1 metų amžiaus vaikų grupėje – 2 proc., o rotavirusinės infekcijos skiepijimo apimtys iki 1 m. vaikų amžiaus grupėje – nepakito.

Vaikų skiepijimo apimčių lygis mažesnis nei 90 proc.

Siekiant suvaldyti, pašalinti ir išnaikinti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, įgyvendinami Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslai Lietuvoje ir Europos regione, siekiant išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.

2021 m. Kauno apskrityje pakankamos skiepijimo apimtys buvo vaikų iki 1 m. amžiaus grupėje skiepijant nuo tuberkuliozės – 95,7 proc. ir 1 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo hepatito B – 90,7 proc. Visose kitose devyniose kategorijose iš 11 skiepijimo apimtys buvo nepakankamos. Didžiausias skiepijimo apimčių sumažėjimas stebimas 12 m. amžiaus mergaičių grupėje skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso, apsaugančio nuo gimdos kaklelio vėžio, 7 m. vaikų amžiaus grupėje skiepijant nuo difterijos, stabligės ir kokliušo bei 2 m. amžiaus vaikų grupėje skiepijant nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito.

Mažėja pasitikėjimas skiepais?

Nepakankamam ar mažėjančiam skiepijimo apimčių mastui turi įtakos keletas veiksnių. Vienas pagrindinių veiksnių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais. Kaip rašoma pranešime, dėl neteisingo supratimo apie skiepijimą visuomenė nebepasitiki skiepijimo nauda, ėmė nepasitikėti mokslu ir bijoti galimo nepageidaujamo poveikio. Šį padidėjusį baiminimąsi lemia keletas veiksnių: patikimos informacijos stoka ir, tam tikrais atvejais, nepasitikėjimas esamos informacijos teikėjais, nepakankamas supratimas apie skiepijimo naudą pavieniams asmenims, palyginti su nauda visuomenei bei klaidinančios informacijos kurstomi ginčai žiniasklaidoje apie vakcinų saugumą. Kadangi dėl ilgalaikio skiepijimo sumažėjo ligų, kurių galima išvengti skiepijant, gyventojams nepakankamai gerai žinomas esminis skiepijimo vaidmuo, apsaugant gyvybę ir kokia rizika kyla nesiskiepijant. Mažėjant skiepijimo apimtims, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir kyla grėsmė vėl grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios valdomos profilaktiniais skiepais, tačiau seniai pamirštos, kaip pvz. poliomielitas ar net galimi jų protrūkiai, pvz. tymų.

Atkreipiamas dėmesys, kad planiniai skiepijimai valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu vykdomi nepertraukiamai, nėra atidedami ir privalo būti atliekami laiku, užtikrinant asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų srautų valdymą.

Visais atvejais dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.

Tąkart ministerija teigė, kad tai susiję su „dramatiškai kritusiu aktyvumu skiepytis ir jau paruoštomis ir atitirpintomis vakcinomis“.

„Utilizuojamu vakcinų skaičius nėra pastovus, tačiau jis neviršija 1–2 proc. Vertinant pasaulinę praktiką, tai yra žemas rodiklis“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus.

Utilizuojamu vakcinų skaičius nėra pastovus, tačiau jis neviršija 1–2 proc.

Pasak jo, užšaldytų vakcinų Lietuvoje išpilta nebuvo.

„Iš utilizuotų atitirpintų vakcinų 96 proc. utilizuota pasibaigus galiojimo laikui arba neatvykus pacientui, likę keli procentai – dėl pažeisto vakcinos flakono, nepakankamo vakcinos likučio pritraukti vakcinos dozei ir kitų priežasčių“, – dėstė SAM atstovas.

L. Galkaus teigimu, kai flakonas yra pradurtas, vakcina privalo būti sunaudota per 6–24 val., priklausomai nuo gamintojo.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,4 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota maždaug 4,3 mln. iš jų.

Kaip pranešė policija, įvykis užregistruotas trečiadienį, apie 13.35 val.

32 metų įtariamasis apklaustas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo papirkti darbuotoją.

Skiepija viena vakcina

Be išankstinės registracijos prekybos centre galima pasiskiepyti „Pfizer“ vakcina. Į Kauno „Akropolį“ kviečiami tie, kurie skiepijasi pirmąjį, antrąjį kartą, taip pat norintieji gauti sustiprinančiąją dozę.

Į NKC įrengtą mobilų skiepų punktą skiepytis gali atvykti ir vaikai nuo 12 metų. Tačiau juos turi atlydėti tėvai. Kitiems užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Gruodžio 28 dieną pasibaigė dalies gyventojų galimybių paso galiojimas, todėl mes sugrįžome su vakcinavimo akcija prekybos centruose. Oras neleidžia mums dirbti palapinėse lauke, todėl mum priėmė Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijai priklausantys prekybos centrai. Vilniuje mūsų rezultatas buvo 111 žmonių, tiek ir tikėjomės, bet Kaune, manome, kad bus daugiau. Vakcinų turėsime tiek, kiek reikės. Jei baigsis, atsivešime dar, tad kiekvienas atėjęs yra svarbus ir visiems vakcinų užteks“, – kalbėjo NKC vadovas Daumantas Gutauskas.

Jis pažymėjo, kad prekybos centruose šį kartą žmonės skiepijami „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina. Vasarą NKC mobiliuosiuose punktuose skiepijo „Jannsen“ vakcina, tačiau šį kartą nuspręsta jos atsisakyti, nes dauguma žmonių ateina gauti sustiprinančiąją dozę, o pastaroji vakcina tam nėra plačiai naudojama.

„Turime atsivežę „Comirnaty“ vakciną, nes ji dabar yra populiariausia. Be to, ji geriausiai tinka ir sustiprinančiai dozei“, – kalbėjo NKC vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nedvejodami priėmė

Mobilus skiepų punktas Kauno „Akropolyje“, ties Griunvaldo gatvės įėjimu, veiks tik antradienį iki 16 val. Gyventojai, norintys gauti skiepą, įleidžiami pro atskiras duris ir prie mobilaus skiepų punkto formuojama gyva eilė.

„Labai vertiname bendradarbiavimą su NKC. Džiaugiamės, kad mūsų lankytojai turi unikalią galimybę be išankstinės registracijos, patogiai ir operatyviai pasiskiepyti. Šiems lankytojams, kurie atvyksta skiepytis, yra suformuotas atskiras įėjimas nuo Griunvaldo gatvės. NKC savanoriai pagelbėja mums sukontroliuoti srautus bei kad laukiantieji nepasklistų po prekybos centrą“, – kalbėjo Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Tiesa, prekybos centre pasiskiepiję žmonės galės gauti ar prasitęsti galimybių pasą. 

Patogi vieta

Į mobilų skiepų punktą atvykę kauniečiai tikino, kad pasirinko pasiskiepyti būtent „Akropolyje“, nes čia patogi vieta ateiti per pertraukėlę nuo darbų ar tiems, kurie gyvena centrinėje Kauno dalyje.

„Man labai patogu, nes arti namų. Gausiu sustiprinančią vakciną. Atėjo laikas pasiskiepyti, todėl nedvejodamas tai ir darau“, – teigė gyvoje eilėje laukęs vyriškis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jam antrino ir senjorė. Moteris sakė, kad Kauno ledo rūmai jai sunkiai pasiekiami, todėl „Akropolis“ tapo gera alternatyva gauti trečiąją dozę. „Sunkiai paeinu, todėl man gerai, kad centre yra tokia vieta. Labai patogu“, – kalbėjo ji.

„Aš čia vietoj dirbu, tai ir atėjau. Nėra čia kuo abejoti, reikia ir viskas“, – antrino ir į septintą dešimtį įkopęs vyras.

Aš čia vietoj dirbu, tai ir atėjau. Nėra čia kuo abejoti, reikia ir viskas.

Skiepys ir kituose miestuose

Pasak NKC direktoriaus D.Gutausko, vakcinacijos turo startas per didžiausius šalies prekybos centrus pradėtas prieš Naujuosius metus Vilniaus „Akropolyje“. Kaip teigė pašnekovas, jis tikrai pasiteisino ir sulaukė palankių gyventojų vertinimų, todėl akcija bus tęsiama ir kituose prekybos centruose. 

Skelbiama, kad mobilus skiepų punktas trečiadienį bus įkurtas Vilniaus prekybos ir paslaugų centre „Panorama“. Čia pasiskiepyti bet kuria „Pfizer“ doze bus galima nuo 13 iki 18 val. Šiuo laiku kartu bus vykdoma ir kraujo donorystės akcija. Tad norintieji paaukoti kraujo, tai galės padaryti toje pačioje vietoje.

Tuo tarpu penktadienį NKC mobiliosios komandos skiepys net dviejuose miestuose – Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ ir Klaipėdos „Akropolyje“. Šiuose prekybos centruose mobilūs skiepų punktai veiks nuo 11 iki 17 val.

Sausio mėnesį bus ir daugiau NKC mobilios komandos išvykų į didžiausius prekybos ir pramogų centrus. Šiuo metu derinamos išvykų datos ateinančioms savaitėms, apie kurias bus paskelbta viešai artimiausiu metu.

„Šiuo metu planuojame po prekybos centrus su vakcinomis keliauti mėnesį. Jei mūsų reikės, akciją pratęsim“, – pridūrė D.Gutauskas.