Pasak jo, lėšos bus skirtos ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.

„Čia matome savo svarbią rolę, nes, kiek žinome, privatūs finansuotojai kol kas nelabai aktyviai žiūri į šį sektorių dėl istorinių ribojimų jų veikloje“, – – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Vilčinskas.  

„Bendra naujų priemonių, kurias paleisime šiais metais suma, viršys 2 mlrd. eurų. Jų didžioji dalis bus pasiūlyta pirmą pusmetį. Jau kai kas yra paleista, kažkas bus paleista balandžio mėnesį“, – pridūrė „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, šiemet dar 700 mln. eurų privačių lėšų bus pritraukta daugiabučių renovavimui, o modernizavimo projektams bus skirta iš viso apie 900 mln. eurų. 

„Idealiu atveju šią sumą sieksime pritraukti tokiu būdu, kad nedidinti valstybės skolos naštos pagal „Eurostat“ kriterijus“, – tvirtino „Invegos“ vadovas.

Apie 700 mln. eurų numatoma skirti paskoloms įrengti saulės ir vėjo bei hibridinius parkus. 

D. Vilčinskas, be kita ko, pabrėžė, kad „Invega“ ieškos sprendimų ir didelių valstybinių infrastruktūros projektų finansavimui.

„Kalbamės su Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėmis, Klaipėdos uosto direkcija, kaip „Invega“ galėtų prisidėti prie didžiųjų projektų finansavimo, kaip padėtų konsoliduoti reikalingą finansavimą iš užsienio investuotojų“, – parlamentarams sakė „Invegos“ vadovas.  

D. Vilčinsko teigimu, praėjusių metų pabaigoje „Invega“ turėjo 11 tūkst. klientų ir buvo sudariusi 16 tūkst. sutarčių. 2023-aisiais įstaiga pasirašė sutarčių už 468 mln. eurų, o bendras portfelis siekė 1,4 mlrd. eurų.

„Lietuvos įmonės, didindamos savo žinomumą ir darbo našumą bei taikydamos tvarius ir integraciją į tarptautines vertės grandines stiprinančius verslo modelius, gali lengviau įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje. Todėl šio kvietimo lėšomis investuosime į netechnologinių inovacijų kūrimą“, – išplatintame pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak ministerijos, šiuo kvietimu gali pasinaudoti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.

„Lietuvos verslas šiomis investicijomis galės diegti tokias netechnologines inovacijas, kurios leistų patobulinti gamybos ir pateikimo būdus, taikyti technologijų, įrenginių ir programinės įrangos pakeitimus, taip pat kurti naujus organizacinius metodus ir originalius dizaino ir prekės ženklo sprendimus. Taip stiprinsime intelektinę nuosavybę, verslo kūrybiškumą ir sudarysime sąlygas įmonėms tapti dar žinomesnėms“, – teigė EIM kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma proceso ar organizacinėms inovacijoms diegti – 100 tūkst. eurų, originaliems dizaino sprendimams kurti ir diegti – 35 tūkst. eurų, prekės ženklui sukurti, atnaujinti ir jam registruoti – 5 tūkst. eurų, informuoja EIM.

Paraiškas Inovacijų agentūrai galima teikti iki kitų metų vasario 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad Lietuvos ekonomikai stiprinti EIM iki šių metų pabaigos paskelbs priemonių kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Priemonė „Skatinti netechnologinių inovacijų plėtrą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

„Lietuvoje teikiamų skaitmeninių viešųjų paslaugų pažangos rodikliai beveik du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Būdami tarp pirmaujančių šalių, turime užtikrinti šių paslaugų saugumą ir kokybę bei patogumą vartotojams. Tad šio papildomo kvietimo lėšomis stiprinsime skaitmeninę valstybę ir skatinsime diegti inovatyvias, patikimas ir saugias elektroninės atpažinties technologijas“, – ministerijos pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija nurodo, kad pagal šią priemonę iki 4 mln. eurų bus skiriama projektams įgyvendinti sostinės regione ir iki 4 mln. eurų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 1,5 mln. eurų.

Skelbiama, kad kvietime dalyvauti gali valstybės informacinės sistemos ar valstybės registro valdytojai ir tvarkytojai.

Atitinkamas savivaldybės paraiškas patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), ketvirtadienį pranešė savivaldybė.

Taikos g. 99 esantis lopšelis-darželis „Justinukas“ ir du daugiabučiai, stovintys Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91 bus modernizuojami taikant modulinės (skydinės) renovacijos principus.

Pasak savivaldybės, kadangi modulinei renovacijai dažniausiai naudojami mediniai skydai, ji laikoma draugiškesne aplinkai. Be to, tokią renovaciją galima atlikti nepriklausomai nuo metų laiko.

„Žiemą renovacijos procesai stoja, todėl tokios alternatyvos, kaip pastatų atnaujinimas skydais, gali spręsti šią problemą. Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai“, – pranešime teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai.

 

Dviejų bandomųjų pavyzdinių daugiabučių atnaujinimui skirta apie 2,5 mln. eurų. Vienas iš jų statytas 1986 metais, kitas – 1965-aisiais. Pasak savivaldybės, abu pastatai „seniai reikalauja rūpesčio ir nuolatinės priežiūros“.

Planuojama, kad po modernizavimo abu jie pasieks A energinę klasę ir sutaupys daugiau nei 70 procentų šilumos energijos.

Vilniaus Justiniškių mikrorajono lopšelis-darželis „Justinukas“ duris atvėrė 1985 metais. Nuo statybos pradžios šis pastatas neatnaujintas, jo būklė prasta.

Planuojama, kad po atnaujinimo bus pasirūpinta darželio bendra išvaizda, senais vamzdynais, apšvietimu, sutvarkytos vidaus patalpos, įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Ant darželio stogo taip pat numatoma įrengti saulės elektrinę. Pastatas, planuojama, pasieks A energetinę klasę, bus sutaupytą ne mažiau nei 60 proc. šilumos energijos.

Skaičiuojama, kad bendros investicijos į tokį projektą sieks apie 3,4 mln. eurų. Jis bus įgyvendintas APVA ir Vilniaus savivaldybės lėšomis.

Pasak savivaldybės, pasaulyje modulinė (skydinė) renovacija praktikuojama jau seniai, o jos pavyzdžių gausu Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse.