Tai antras toks privatus skrydis šiais metais, pirmajam bandymui pasibaigus nesėkme.

Hjustono kompanija „Intuitive Machines“, vadovaujanti misijai IM-1, tikisi tapti pirmuoju nevyriausybiniu veikėju, atlikusiu vadinamąjį minkštą nusileidimą Mėnulyje ir nuleidusiu ant Žemės palydovo pirmąjį JAV robotą po „Apollo“ misijų daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius.

Šešiakampį nusileidimo aparatą „Odysseus“ ketvirtadienį 1 val. 6 min. vietos (8 val. 6 min. Lietuvos) laiku iškėlė bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

Startas turėjo įvykti trečiadienį, bet buvo atidėtas „SpaceX“ užfiksavus nenormalią temperatūrą bandant aprūpinti kuru nusileidimo aparatą.

Nusileidimo aparatas turi naujo tipo metano ir deguonies variklį, sudarantį sąlygas greitai pasiekti kelionės tikslą ir išvengti ilgai trunkančio didelės radiacijos poveikio Žemę juosiančiame Van Aleno radiacijos žiede.

Trentas Martinas iš „Intuitive Machine“ reporteriams šią savaitę sakė, kad galimybė Jungtinėms Valstijoms pirmą kartą nuo 1972-ųjų sugrįžti į Mėnulį yra inžinerijos žygdarbis.

Nepaisant atidėjimo, aparatas vasario 22-ąją turi pasiekti savo nutūpimo vietą – kraterį „Malapert A“ už 300 km nuo pietų ašigalio.

NASA tikisi kažkada įkurti bazę Mėnulyje ir jo ledą naudoti geriamajam vandeniui bei raketų kurui pagal skrydžių iš Mėnulio į Marsą programą „Artemis“. Pirmieji astronautai pagal šią programą Mėnulyje išsilaipins ne anksčiau kaip 2026 metais.

NASA sumokėjo „Intuitive Machines“ 118 mln. dolerių (110 mln. eurų) už mokslinės įrangos nugabenimą aplinkai Mėnulyje geriau įvertinti.

Gabenamame krovinyje taip pat yra skaitmeninis žmonijos žinių archyvas ir 125 Mėnulio miniskulptūros, sukurtos menininko Jeffo Koonso (Džefo Kunso).

Po nusileidimo prietaisai veiks maždaug savaitę, kol pietų ašigalyje prasidės Mėnulio naktis.

IM-1 yra antra misija pagal NASA iniciatyvą „Commercial Lunar Payload Services“ (CLPS) krovinių gabenimą pavesti privačiajam sektoriui.

Pirmoji misija, kurią sausį vykdė „Astrobotic“, buvo nesėkminga – įvyko erdvėlaivio „Peregrine“ kuro nuotėkis ir erdvėlaivis galiausiai buvo grąžintas sudegti Žemės atmosferoje.

Tuo metu Rusija ketvirtadienį paleido raketą su kroviniu Tarptautinei kosminei stočiai (TKS), vienam iš nedaugelio po Maskvos invazijos į Ukrainą dar vykdomų Rusijos ir JAV projektų.

Raketa „Sojuz-2“ su krovininiu erdvėlaiviu „Progress MS-26“ pakilo iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane, per platformą „Telegram“ paskelbė Rusijos kosmoso agentūra.

Erdvėlaivis į TKS turi atskristi šeštadienį, nurodoma pranešime.

44-erių NASA astronautė Christina Koch (Kristina Kouk), kuriai priklauso ilgiausio moterų kosminio skrydžio rekordas, bus kitų metų misijos „Artemis II“ specialistė.

46 metų NASA astronautas, karinio jūrų laivyno aviatorius Victoras Gloveris (Viktoras Gloveris) pilotuos erdvėlaivį „Orion“, 2024-ųjų lapkritį skriesiantį aplink Mėnulį. Jis bus pirmasis juodaodis vyras, dalyvavęs misijoje į mūsų palydovą.

Misijai vadovaus 47-erių NASA astronautas veteranas Reidas Wisemanas (Reidas Vaismanas). Paskutinis įgulos narys yra 47 metų Jeremy Hansenas (Džeremis Hansenas), buvęs naikintuvo pilotas, dabar dirbantis Kanados kosmoso agentūroje.

Šie trys amerikiečiai ir kanadietis pirmieji nuo 1972 metų, kai baigėsi istorinės misijos „Apollo“, nuskris taip toli į kosmosą.

Atstovaujame savo šaliai, bet mums reikia, kad su mumis eitų visas pasaulis.

„Artemis II“ pasitarnaus kaip įžanga vėliau planuojamam žmonių išsilaipinimui Mėnulyje – po pusės amžiaus pertraukos – ir, galiausiai, misijai į Marsą.

Trys amerikiečiai jau yra dirbę Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), o misijos specialistas J. Hansenas į kosmosą skris pirmą kartą.

Visą ketvertą pristatė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) per renginį Johnsono (Džonsono) kosmoso centre Hjustone.

„Didžiausia, galingiausia pasaulyje raketa iškels juos... į dangų“, – sakė B. Nelsonas.

Elektros inžinierė Ch. Koch kosmose yra praleidusi rekordinius 11 mėnesių iš eilės ir būdama TKS dalyvavo pirmuosiuose vien moterų išėjimuose į atvirą kosmosą.

„Ar džiaugiuosi? Absoliučiai!“ – sakė ji.

Iki 2040-ųjų – Marsas

Pasak V. Gloverio, „Artemis II“ yra „daugiau nei misija į Mėnulį ir atgal“.

Tai dar vienas žmonijos žingsnis Marso link.

„Tai dar vienas žmonijos žingsnis Marso link“, – sakė jis.

„Atstovaujame savo šaliai, bet mums reikia, kad su mumis eitų visas pasaulis“, – sakė misijos vadas R. Wisemanas.

Kanados inovacijų, mokslo ir pramonės ministras Francois-Philippe'as Champagne'as (Fransua Filipas Šampanas) dalyvavo renginyje ir sakė, kad jo šalis „negalėtų labiau didžiuotis“ dėl kanadiečio įguloje.

Pagal programą „Artemis“ NASA planuoja, kad 2025-aisiais žmonės išsilaipins Mėnulyje – praėjus daugiau kaip penkiems dešimtmečiams po paskutinės „Apollo“ misijos.

Be to, kad į skrydį aplink Mėnulį siunčia pirmą moterį ir pirmą nebaltaodį asmenį, JAV kosmoso agentūra tikisi įkurti ilgalaikę žmonių bazę Mėnulyje, kuri pasitarnautų kaip atrama vėlesnei kelionei į Marsą.

B. Nelsonas sakė manantis, kad pilotuojama misija į Raudonąją planetą bus surengta iki 2040 metų.

Per 10 dienų truksiančią „Artemis II“ bus išbandyta milžiniška raketa „Space Launch System“ (SLS) ir gyvybės palaikymo sistemos erdvėlaivyje „Orion“.

Pirmoji „Artemis“ misija buvo užbaigta gruodį, kai „Orion“ kapsulė be įgulos sėkmingai sugrįžo į Žemę po 25 dienas trukusios kelionės aplink Mėnulį.

Per šią kelionę „Orion“ sukorė gerokai daugiau nei 1,6 mln. km, o nuo Žemės buvo nutolęs labiau už visus anksčiau skridusius žmonėms pritaikytus erdvėlaivius.

Mėnulyje buvo išsilaipinę tik 12 žmonių ir visi jie yra baltieji vyrai.

D. Rogozinas per „Twitter“ paskelbė nuotraukų iš modulius surenkančios įmonės.

„Tai mūsų naujosios supersunkiosios klasės raketos „Jenisej“ universaliųjų raketinių modulių konstrukcijos“, – sakoma jo žinutėje.

Raketos pirminis projektas buvo patvirtintas praeitų metų pabaigoje. Tikimasi, kad nešėjos, kuriamos raketos „Sojuz 5“ blokų pagrindu, pirmasis skrydis turėtų įvykti maždaug 2028 metais.

Planuojama, kad raketos keliamoji galia bus 88 tonos ir kad ji galės nuskraidinti 20 tonų pilotuojamą erdvėlaivį į orbitą aplink Mėnulį.

„Jenisej“ galėtų būti naudojama ne vien skrydžiams į Mėnulį, bet iš iškelti į orbitą aplink Žemę palydovus, krovinių kapsules ir pilotuojamus erdvėlaivius.

Verslininkas Yusaku Maezawa (Jusakus Maedzava), neseniai pranešęs, kad išsiskyrė su viena japonų aktore, norėtų sulaukti atsiliepimo iš „20 metų ar vyresnės santykių nepalaikančios moters“, norinčios visokeriopai mėgautis gyvenimu.

Viena internetinė televizija pasinaudojo proga paversti šias poros paieškas savo šou.

Ekscentriško būdo Y. Maezawa sakė sutikęs su šiuo sumanymu, nes būdamas vidutinio amžiaus jaučiasi vienišas.

„Iki šiol gyvenau būtent taip, kaip norėjau“, – aiškino Y. Maezawa, su dviem moterimis turintis tris vaikus.

„Dabar man 44-eri. Mane pradedant užvaldyti vienišumo ir tuštumo pojūčiams, yra vienas dalykas, apie kurį galvoju: toliau mylėti vieną moterį“, – sakoma skelbime.

Y. Maezawa taip pat ieško poros per „Twitter“, kur paskelbė žinutę: „Kodėl jums netapus „pirmąja moterimi“, nukeliavusia į Mėnulį?“

Pageidaujančios gali registruotis iki sausio 17 dienos. Verslininkas žada galutinai pasirinkti iki kovo pabaigos, po pasimatymų su kai kuriomis pretendentėmis.

Y. Maezawa, anksčiau vadovavęs internetinei mados bendrovei „Zozo“, kurią jis pernai pardavė amerikiečių kompanijai „Yahoo!“, garsėja kaip brangių meno kūrinių kolekcininkas.

Planuojama, kad jis nuskris iki Mėnulio 2023 metais arba vėliau kaip pirmasis privatus keleivis per kelionę, organizuojamą verslo magnato Elon Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“.

Y. Maezawa taip pat planuoja į šią kelionę pasiimti keletą menininkų. Numatoma, kad „SpaceX“ erdvėlaivis tik apskrietų Mėnulį, bet ant jo nenusileistų.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra pridūrė, kad ši misija bus surengta 2024 metais, nors programos įgyvendinimas atsilieka nuo plano.

Naujoji raketa „Space Launch System“ (SLS) bus 65 metrų aukščio – kaip 20 aukštų pastatas.

Ji taip pat bus galingiausia kada nors sukonstruota ir turi pasiekti rekordinį 23 machų greitį, kol atsiskirs viršutinė pakopa, nešanti pilotuojamą kapsulę „Orion“.

Tačiau šį projektą temdė vėlavimai ir lėšų pereikvojimai. Iš pradžių planuota, kad raketa bus išbandyta 2018 metų lapkritį, o jos kaina išaugo nuo 6,2 mlrd. iki 8 mlrd. JAV dolerių, tai yra, 29 procentais, sakoma birželį paskelbtoje audito ataskaitoje.

Stovėdamas priešais oranžinės spalvos milžinę Mišu raketų surinkimo komplekse Naujojo Orleano mieste NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) sakė, kad jo agentūra sulaukė „labai svarbios dienos, kai galima paskelbti, jog SLS raketos pagrindinė pakopa iš tikrųjų jau baigta“.

„Padarėme reikšmingą pažangą artėdami prie „Artemis 3“ ir 2024-aisiais nuskraidinsime mūsų pirmąją moterį ir dar vieną vyrą į Mėnulio pietų ašigalį“, – kalbėjo J. Bridenstine'as.

Misijos „Artemis 1“ pirmasis bandomasis skrydis turėtų įvykti 2020 metų birželį, bet jis bus nepilotuojamas.

NASA planuoja surengti ekspediciją Mėnulio pietų ašigalio regione, kad ištyrinėtų ten 2009 metais aptiktus vandens ledo telkinius. Mėnulio vandens ištekliai galėtų būti itin svarbūs tolesniam šio Žemės gamtinio palydovo įsisavinimui, o vandenį skaidant į vandenilį ir deguonį būtų galima pasigaminti kuro raketoms.

Agentūra Amerikos sugrįžimą į Mėnulį laiko parengiamuoju etapu prieš 4-ajame dešimtmetyje planuojamą pirmąjį pilotuojamą skrydį į Marsą.

Smarkiai išaugo ne vien SLS raketos kaina: prognozuojama, kad NASA iki šių metų pabaigos bus išleidusi apie 34 mlrd. dolerių SLS, „Orion“ ir kitoms susijusioms programoms. Iki 2025 metų visa programos kaina gali didesnė kaip 50 mlrd. dolerių (apie 45 mlrd. eurų).

Misijos ateitis priklauso nuo tolesnės Baltųjų rūmų ir Kongreso, atsakingo už NASA programų finansavimą, politinio palaikymo.

Jie susirinko Ovaliajame kabinete su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), per šį renginį išsakiusiu prieštaringų minčių apie savo administracijos planus iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulį ir 4-ajame dešimtmetyje surengti pilotuojamą skrydį į Marsą.

„Sugrąžiname žavesį“ kosminei programai, sakė D. Trumpas.

Renginyje taip pat dalyvavo velionio astronauto Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo), 1969 metų liepos 20-ąją tapusio pirmuoju ant Mėnulio paviršiaus žengusiu žmogumi, abu sūnūs, pirmoji JAV ponia Melania Trump (Melanija Tramp), viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) ir NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas).

Penktadienį vėl atsinaujino debatai, koks turėtų būti kitas astronautų skrydžio tikslas: Mėnulis ar Marsas?

Prezidentas paklausė, ar astronautai galėtų nuskristi į Marsą prieš tai nesugrįžę į Mėnulį.

88 metų M. Collinsas, kuris per „Apollo 11“ skrydį buvo pasilikęs orbita aplink Mėnulį skriejusiame valdymo modulyje, kol N. Armstrongas ir B. Aldrinas nusileido moduliu „Eagle“ („Erelis“) ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, sakė prezidentui palaikąs tiesioginį skrydį į Marsą be apsilankymo Mėnulyje.

„Man regis, [reikėtų skristi] tiesiai į Marsą. Kas gali žinoti geriau negu šie žmonės?“ – pažymėjo D. Trumpas.

Tuo metu J. Bridenstine'as pabrėžė, kad skrydis į Mėnulį yra svarbus ruošiantis tolimesnei misijai, ir pažymėjo, kad dėl planetų išsidėstymo skrydžiui į Marsą palankus laikotarpis būna tik kas 26 mėnesius. Be to, skristi iki Raudonosios planetos ir atgal reikėtų po septynis mėnesius..

„Kas nutiktų, jeigu praleistumėte šį laiką? Ar jiems iškiltų didelių rūpesčių? – klausė D. Trumpas. – Nenorėtumėt būti tame laive.“

B. Aldrinas savo ruožtu sakė esąs nusivylęs kosmoso tyrimų lygiu pastaruosius 10–15 metų.

„Anksti sugebėjome labai daug pasiekti“, – pažymėjo 89 metų veteranas.

B. Aldrinas, kurio specializacija buvo skaičiuoti orbitų parametrus, sakė, kad jam nepatinka dabartinis NASA sumanymas paleisti skrieti aplink Mėnulį nedidelę kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“), iš kurios būtų rengiami nusileidimai ant Mėnulio paviršiaus ir, vėliau – skrydžiai į Marsą. Jis atkreipė dėmesį, kad „Apollo 11“ valdymo modulis ir prie jo prijungtas nusileidimo modulis iškart įskriejo į orbitą aplink Mėnulį, o paskui atsiskyrė ir vėl susijungė.

„Šiuo metu Jungtinėse Valstijose turime geriausią [pasaulyje] raketą ir geriausią erdvėlaivį, bet jie negali įskrieti į orbitą aplink Mėnulį be reikšmingų manevravimo galimybių“, – pastebėjo B. Aldrinas.

D. Trumpas nurodė J. Bridenstine'ui įsiklausyti, ką kalba „kita pusė“.

B. Aldrinas ir N. Armstrongas, kuris mirė 2012 metais, Mėnulio Ramybės jūroje nusileido 1969 metų liepos 20 dieną 16 val. 17 min. JAV Rytų pakrantės laiku.

„Hjustonai, čia „Ramybės bazė“. „Erelis“ nusileido“, – per radiją pranešė N. Armstrongas.

N. Armstrongas taip pat pirmasis nulipo nusileidimo modulio kopėčiomis ir 22 val. 56 min. žengė ant Mėnulio paviršiaus.

„Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“, – jis ištarė žodžius, tapusius bene žinomiausia visų laikų kosmoso fraze.

Viceprezidentas M. Pence'as šeštadienį dalyvaus „Apollo 11“ skrydžio 50-ųjų metinių minėjime Floridoje esančiame Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre, iš kurio pakilo šios misijos nešančioji raketa.

Atminimo renginių vyks visoje šalyje, o JAV Pašto tarnyba penktadienį išleido šiai sukakčiai skirtus pašto ženklus.

NASA televizija penktadienį surengė dviejų valandų atminimo transliaciją, per kurią buvo apžvelgti JAV kosmoso agentūros ankstesni pasiekimai, bet taip pat pristatyti būsimo skrydžio į Mėnulį planai. Šios laidos pabaigoje J. Bridenstine'as pirmąkart parodė naujosios Mėnulio programos „Artemis“ logotipą. Abi programos yra pavadintos senovės graikų dievų dvynių – Apolono ir Artemidės – vardais.

Kinija siekia įgyti kosmoso galybės statusą ir žengė svarbų žingsnį šio tikslo link sausį, kai tapo pirmąja valstybe, nuleidusia zondą nematomojoje Mėnulio pusėje.

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Nacionalinės kosmoso administracijos vadovas Zhang Kejianas (Džang Kedzianas) Kosmoso dienos proga sakydamas kalbą pabrėžė, kad jo šalis per ateinančius 10 metų ketina pastatyti Žemės palydovo pietiniame poliuje mokslinių tyrimų stotį.

Jis pridūrė, kad Pekinas taip pat planuoja iki 2020 metų paleisti zondą į Marsą. Be to, pareigūnas patvirtino, jog iki šių metų pabaigos bus paleistas ketvirtasis kinų aparatas „Chang'e 5“, tyrinėsiantis Mėnulį.

Iš pradžių buvo planuota, kad zondas „Chang'e-5“ pradės rinkti mėginius Mėnulyje 2017 metų antrojoje pusėje, tačiau misija buvo atidėta, nes aparatą turėjusios iškelti galingos raketos „Long March 5 Y2“ atskiras paleidimas 2017-aisiais buvo nesėkmingas.

Kinija trečiadienį paskelbė pirmojoje 2020 metų pusėje pirmąkart paleisianti savo raketą „Long March 5B“, iškelsiančią į orbitą planuojamos kosmoso stoties pagrindines dalis.

Stotis „Tiangong“ (Dangiškieji rūmai) bus surinkta iki 2022 metų, informavo Kinijos pilotuojamos kosmoso inžinerijos biuras.

Ji turėtų pakeisti nuo 2024 metų nebeveiksiančią Tarptautinę kosmoso stotį – bendrą Jungtinių Valstijų, Rusijos, Kanados, ES ir Japonijos projektą.

Praėjusią savaitę Pekinas taip pat pareiškė, kad paleis asteroidų tyrinėjimo misiją ir pakvies bendradarbiaujančias šalis įrengti šiame zonde jų pačių eksperimentams skirtų įrankių.

Dabartiniame mėnuleigyje „Chang'e 4“ įrengta vokiškos, olandiškos ir švediškos aparatūros.

Kinija šiuo metu daugiau išleidžia savo civilinėms ir karinėms kosmoso programoms nei Rusija ar Japonija ir nusileidžia tik Jungtinėms Valstijoms.

Nors oficialių duomenų neskelbiama, šių kinų programų biudžetas yra maždaug 8,4 mlrd. JAV dolerių (7,5 mln. eurų), paskaičiavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

„Projekto startas numatytas kovo 19 dieną“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė „Sirius 19“ direktoriaus pavaduotojas Markas Belakovskis.

Eksperimentas vyks Maskvoje veikiančio Medicinos ir biologijos problemų instituto (IMBP) Antžeminių eksperimentų komplekse.

Pasak M. Belakovskio, šiuo metu institutas ruošiasi ilgalaikės astronautų izoliacijos projektui „Sirius 19“, organizuojamam kartu su JAV kosmoso agentūros NASA Žmonių tyrimo programa (HRP).

„Šis keturių mėnesių eksperimentas imituoja šešių žmonių įgulos skrydį iki Mėnulio, jo apskriejimą, nusileidimo vietos paieškas, keturių įgulos narių nusileidimą operacijoms (Mėnulio) paviršiuje atlikti, darbą Mėnulio orbitoje (ruošiantis) priimti krovininius erdvėlaivius ir per atstumą valdant mėnuleigį... taip pat vėlesnį grįžimą į Žemę“, – aiškino projekto pareigūnas.

Pasak jo, pagrindinės ir atsarginės įgulos nariai – rusai Jevgenijus Tarelkinas, Polina Kuznecova, Anastasija Stepanova, Darja Židova, Artiomas Kniazevas, Dmitrijus Glukich, Stefanija Fediai, baltarusis Danijilas Dubaris, taip pat galimai lietuvių kilmės amerikietis Reinholdas Povilaitis – jau pradėjo parengiamuosius tyrimus ir treniruotes. Artimiausiu laiku į kompleksą turėtų atvykti dar vienas amerikietis – Allenas Mirkadyrovas.

Pareigūnai nurodė, kad šiame projekte dalyvauja daugiau kaip 10 šalių, įskaitant Rusiją, JAV ir Vokietiją, kosmoso pramonės įmonių specialistai.

Po šešias valandas per dieną dirbantis verslininkas pridūrė, kad mokymuose planuoja dalyvauti laisvalaikiu.

42 metų Y. Maezawa jau sumokėjo kol kas neatskleistą sumą už būsimą kelionę JAV milijardieriaus Elono Musko (Ilono Masko) bendrovės „SpaceX“ raketa. Šis skrydis aplink Mėnulį galėtų įvykti jau 2023 metais.

Japonas, kuris yra aistringas meno kolekcininkas, taip pat planuoja pasiūlyti į šią kelionę kartu su juo leistis maždaug šešiems menininkams.

„Dar nėra nuspręsta, kokių man reikės mokymų, bet Elonas Muskas yra sakęs, kad tai neturėtų būti pernelyg sunku, – sakė Y. Maezawa.

Kalbėdamas japoniškai jis pridūrė: „Esu įsitikinęs, kad anglų kalba bus privaloma.“

Paklaustas, kaip suderins pasirengimus tapti astronautu su savo įtempta darbotvarke, verslininkas sakė, kad laikosi savo įmonės politikos dirbti po šešias valandas per dieną, o likusį laiką skirti asmeniniams projektams.

„Nebūnu darbe nuo paryčių iki nakties. Būnu ten 3–4 kartus per savaitę ir stengiuosi po šešių valandų grįžti namo“, – Y. Maezawa sakė per spaudos konferenciją sausakimšoje salėje Tokijuje.

Y. Maezawa turėtų pakilti į kosmosą erdvėlaiviu, skraidinamu E. Musko raketos „Big Falcon Rocket“ (BFR). Tačiau „SpaceX“ pripažino, kad gali tekti mažiausiai penkerius metus, kol raketa bus parengta skraidinti žmones.

Apie BFR pirmąkart buvo paskelbta 2016 metais. Ši raketa, kaip manoma, kainuojanti 5 mlrd. dolerių, laikoma visų laikų galingiausia nešėja. Jos galia didesnė netgi „Apollo“ programos raketos „Saturn V“, skraidindavusios JAV astronautus į Mėnulį prieš penkis dešimtmečius.

Y. Maezawa sakė gavęs „saugumo garantijas“, leidžiančias jam pakviesti į skrydį menininkų, bet patvirtino dar nepradėjęs derybų su galimais bendrakeleiviais.

Verslininkas teigė labiausiai norįs pamatyti iš kosmoso visą Žemės rutulį.

„Laukiu, kada atsidursiu arti Mėnulio. Norėčiau pamatyti visos Žemės vaizdą... Jeigu pamatyčiau tai savomis akimis, vien mintis apie tai priverčia susitvenkti ašaras“, – pripažino jis.

Y. Maezawa yra didžiausios Japonijoje internetinio prekybos mados prekėmis tinklo vadovas ir 13-asis turtingiausias šalies žmogus – verslo žurnalas „Forbes“ jo kapitalą vertinama 2,8 mlrd. dolerių.

Verslininkas neneigė, kad jo sprendimas įsigyti bilietą skrydžiui į Mėnulį iš dalies lėmė tam tikri komerciniai interesai, nes šis žingsnis tapo puikia reklama.

„Anksčiau buvau žinomas kaip „Maezawa, madų vaikinas“, o dabar tai buvo atnaujinta iki „Maezawa, skrisiantis į Mėnulį“, – juokavo jis.

Palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“) raketa „Long March-4C“ paryčiais iškėlė iš šalies pietvakariuose esančios Sičango starto aikštelės, pranešė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija.

Palydovas po 25 min. atsiskyrė nuo raketos ir išskleidė savo Saulės baterijas bei ryšių antenas.

„Jo paleidimas yra svarbus žingsnis Kinijai siekiant ... tapti pirmąja šalimi, nusiuntusia zondą švelniai nutūpti ir važinėti nematomoje Mėnulio pusėje“, – sakė projekto atstovas, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

Palydovas užtikrins kontrolierių Žemėje ryšį su nematoma Mėnulio puse, į kurią vėliau šiais metais bus nusiųstas zondas „Chang'e-4“, pavadintas kinų Mėnulio deivės vardu.

„Tamsioji“ Mėnulio pusė niekada nebūna matoma iš Žemės. Nors pirmosios tos srities nuotraukos pasirodė dar 1959 metais, ji niekada nebuvo betarpiškai tyrinėjama.

Mėnuleigis „Chang'e-4“ bus nusiųstas į Aitkeno (Eitkeno) baseiną Mėnulio pietų ašigalio rajone, nurodė „Xinhua“.

Tai bus antras Mėnulyje nusileidęs kinų zondas po mėnuleigio „Yutu“ („Nefrito Triušis“) misijos 2013 metais.

Iš pradžių „Yutu“ misija atrodė nesėkminga, mėnuleigis liovėsi siuntęs signalus į Žemę. Tačiau paskui jis atsigavo ir dvejus metus bei septynis mėnesius – gerokai ilgiau nei planuota – tyrinėjo Mėnulio paviršių.

Kinijos nacionalinė kosmoso administracija planuoja kitais metais nusiųsti dar vieną mėnuleigį, „Chang'e-5“, kuris paimtų ir pargabentų į Žemę mėginių.

Kinija kariškių valdomai kosmoso programai skiria milijardus ir tikisi iki 2022 metų turėti gyvenamą kosmoso stotį, be to, nori netolimoje ateityje nusiųsti žmonių į Mėnulį.