Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

„Nuosprendžio vykdomo stabdymas yra išimtis, nuosprendžio vykdymas stabdomas tuo atveju, jeigu vykdymas gali sukelti sunkius, neatkuriamus padarinius, pažeisti viešąjį interesą“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Gegužę įsiteisėjus teismo nuosprendžiui A. Paleckis buvo sulaikytas policijos ir pristatytas į bausmės atlikimo vietą. Teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. 

Buvęs Socialistinio liaudies fronto vadovas ir jo advokatai teismų prašė jį išteisinti.

„Prašome objektyvaus, nešališko ir teisingo teismo, prašome išteisinimo“, – BNS sakė nuteistojo advokatas A. Liutvinskas.

Bylos nagrinėjimo posėdis Aukščiausiajame Teisme kol kas nepaskirtas.

A. Paleckis neseniai pranešė steigiantis naują kairiosios pakraipos partiją „Teisingumo aušra“, taip pat norintis dalyvauti prezidento rinkimuose.

Gegužės pradžioje Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

18 mėnesių, kuriuos jis praleido būdamas suimtas per ikiteisminį tyrimą ir laukdamas teismo nuo 2018 metų spalio iki 2020 metų balandžio, įskaičiuojami į teismo nuosprendžiu skirtos bausmės laiką. Tai reiškia, kad A. Paleckis turėtų kalėti apie penkerius metus.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio A. Paleckis bei vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.

Rteismas D. Bertauską atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla nutraukta. Teismas paskelbė, kad jo geranoriškas parodymų davimas turėjo esminę reikšmę atskleidžiant Rusijos žvalgybos subjektų neteisėtą veiklą Lietuvoje.

Praėjusiame dešimtmetyje A. Paleckis buvo nuteistas už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“.

A. Paleckis yra dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, Vilniaus vicemeru, 2004–2007 metais ėjo Seimo nario pareigas.

Teismo posėdis vyks Rusijos valdžios institucijoms toliau siekiant nutildyti likusius vyriausybės kritikus ir tęsiant invaziją kaimyninėje Ukrainoje, per kurią jau žuvo tūkstančiai žmonių ir dar maždaug 10 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. 

A. Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas šalyje, kovo pabaigoje buvo pripažintas kaltu dėl lėšų pasisavinimo ir nepagarbos teismui. Teismas jam skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

A. Navalnas jau atlieka anksčiau jam skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę kolonijoje už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos. Jis buvo nuteistas už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas.

Antradienį opozicionierius vaizdo ryšiu iš savo kolonijos dalyvavo Maskvos teismo posėdyje, kuriame apskundė įkalinimo bausmės pratęsimą.

Juodą kalinio uniformą vilkėjęs A. Navalnas paprašė teismo savaitei atidėti posėdį, kad prieš perkėlimą į kitą koloniją jis galėtų susitikti su šeima, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Teisėja nurodė, kad šiandien posėdis bus tęsiamas, tačiau teismo verdiktas bus paskelbtas po paskirto A. Navalno pasimatymo su šeima.

Jei naujas nuosprendis įsigalios, 45 metų A. Navalnas bus perkeltas į į griežto režimo koloniją, kur bus kalinamas griežtesnėmis sąlygomis.

Naujas nuosprendis pakeis pernai vasarį jam skirtą bausmę: tai reiškia, kad opozicijos veikėjas už grotų praleis dar aštuonerius metus.

„Ekstremistai“

Naujame kaltinamajame akte prokurorai kaltino A. Navalną pasisavinus ir panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms.

A. Navalnas išgarsėjo kaip tinklaraštininkas ir kovotojas su korupcija. Iki įkalinimo jis buvo vienas pagrindinių Rusijos opozicijos veikėjų ir visoje šalyje organizavo antivyriausybinius protestus.

2018 metais A. Navalnas ketino siekti prezidento posto, tačiau galiausiai jam buvo uždrausta kandidatuoti valstybės vadovo rinkimuose, kuriuose V. Putinas užsitikrino ketvirtą kadenciją. 

A. Navalnui atsidūrus už grotų, jo komanda toliau publikuoja žurnalistinius tyrimus apie Rusijos elito turtus. Šie tyrimai platformoje „YouTube“ sulaukia milijonų peržiūrų.

2020 metais A. Navalnas per plauką liko gyvas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl savo apnuodijimo jis kaltina Kremlių.

Sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo, A. Navalnas iškart buvo suimtas. Jo areštas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo, o Vakarų šalys paskelbė Rusijai virtinę sankcijų.    

Po A. Navalno suėmimo jo politinės organizacijos Rusijoje buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“ ir uždarytos, o jo pagrindiniai  bendražygiai paliko šalį. Keliems iš jų Rusijoje yra iškeltos baudžiamosios bylos ir paskelbta jų paieška.

Rusijos valdžia pastaraisiais mėnesiais padidino spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms. Daugelis jų buvo paskelbtos „užsienio agentais“, o kitos, bijodamos baudžiamojo persekiojimo, nutraukė veiklą.

Siekdama dar griežčiau kontroliuoti šalies visuomenei prieinamą informaciją, valdžia užblokavo prieigą prie populiarių socialinių tinklų „Instagram“, „Facebook“ bei „Twitter“ ir ėmėsi teisinių veiksmų prieš technologijų milžinę „Meta“, kaltindama ją skleidžiant „raginimus žudyti“ rusus.

Iki trečiadienio popietės Vilniaus apygardos teismas buvo gavęs iki 40 apeliacinių skundų. Iš viso byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nuosprendis paskelbtas 67 asmenims.

Vienas iš apeliantų, nukentėjusysis Robertas Povilaitis. Jis per Sausio 13-osios įvykius neteko tėvo, dėl jo žūties yra pateikęs 120 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį.

„Aš prašau jį nagrinėti, tas pats teismas Medininkų byloje svarstė civilinius ieškinius, o čia atmetė, kažkoks nelogiškumas“, – BNS sakė R. Povilaitis.

Jis taip pat teigė, kad civilinį ieškinį buvo pateikusi ir jo mama Ona Povilaitienė.

„Panašu, kad apygardos teismas jį pametė ar pražiūrėjo. Nežinau, kas atsitiko, nuosprendyje jos ieškinys nepaminėtas. Mes turim duomenis, kad jis užregistruotas, gal tiesiog užmiršo. Dėl mano pasisakė, o jos net nepaminėjo“, – stebėjosi R. Povilaitis.

Jo teigimu, 2017 metais liepos 7 dieną jis buvo paduotas, liepos 13 dieną gautas pranešimas iš teismo dėl šio ieškinio gavimo.

Nukentėjusioji O. Povilaitienė taip pat parašė skundą Apeliaciniam teismui.

Kovo 27 dieną nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad Sausio 13-osios įvykių metu nebuvo teisinės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą.

Teismui nuosprendį apskundė du bylos nagrinėjime dalyvavę Rusijos piliečiai – nuo 2014 metų Lietuvoje suimtas sovietų karininkas Jurijus Melis ir Vilniuje gyvenantis Genadijus Ivanovas.

Skundą pateikė J. Melio advokatė Galina Kardanovskaja, G. Ivanovas skundą pateikė savo vardu. 

„Prašome visiško išteisinimo, jis iš tikrųjų nedalyvavo įvykiuose“, – BNS sakė G. Ivanovo advokatė Julija Žukienė. Su G. Kardanovskaja BNS susisiekti nepavyko.

J. Meliui skirta septynerių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaičiuotas jo kalinimas suėmimo metu, tad jei nuosprendis nebus pakeistas, jis į laisvę galės išeiti už dvejų metų.

G. Ivanovas nuteistas ketverių metų bausme. Jis galės būti laisvėje, kol nuosprendis įsigalios, – jam teismas neskyrė suėmimo.

Kadangi daugelio kaltinamųjų byla buvo nagrinėjama už akių, tai reiškia, kad apeliacinio skundo padavimo terminai yra kitokie: jie bet kada gali jį paduoti. Jeigu vykdant nuosprendį jie bus sulaikyti, ir po kelerių metų, ir po dešimties metų gali paduoti apeliacinį skundą ir teismas privalės jį išnagrinėti.

Generalinė prokuratūra taip pat apskundė Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Sausio 13-osios byloje ir teigia, kad nuteistiesiems skirtos bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus, buvo per švelnios.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.