Ši įtakinga tarptautinė finansų institucija prognozuoja, jog itin skurstančiųjų planetoje šiais metais padaugės 88-115 mln., o per šiuos ir ateinančius metus – 150 mln. žmonių.

Pasaulio bankas itin skurstantiems priskiria tuos, kurių pajamos per dieną neviršija 1,9 JAV dolerio. Manoma, kad šiemet jie sudarys 9,1-9,4 proc. planetos gyventojų, ir šis rodiklis grįš į 2017 metų lygį, kai jis siekė 9,2 procento. Koronaviruso pandemijai nenutikus, „giliojo skurdo“ lygis šiais metais būtų sudaręs 7,9 procento.

„Dėl pandemijos ir pasaulinės recesijos daugiau kaip 1,4 proc. planetos gyventojų patirs išskirtinį skurdą. Norint grąžinti skurdo mažėjimo tendenciją, valstybės privalo ruoštis ekonominėms permainoms po COVID-19 pandemijos, orientuodamos kapitalą, darbo jėgą ir inovacijas į naujas verslo kryptis“, – tvirtina Pasaulio banko grupės prezidentas Davidas Malpassas (Deividas Malpasas).

Pasaulio bankas pažymi, jog naujojo koronaviruso pandemija sunaikino viltis „gilųjį skurdą“ pasaulyje panaikinti iki 2030 metų – po dešimtmečio jo lygis sudarys maždaug 7 proc., nebent bus imtasi skubių bei plataus masto adekvačių priemonių.

„Oxfam“ savo ataskaitoje remiasi Londono karališkojo koledžo ir Australijos nacionalinio universiteto tyrėjų analize. Ja remiantis, koronaviruso pandemijos ekonominis poveikis gali būti toks, kad dar 580 mln. žmonių pasaulyje, arba 8 proc. žmonijos, atsidurs skurde ir pirmą kartą nuo 1990 metų pasaulyje išaugs skurdas.

Dėl beveik visą pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos pasaulinė ekonomika stoja, ir kaip teigė Christopheris Hoy’us iš Australijos nacionalinio universiteto, „ekonominė krizė galimai bus net sunkesnė nei sveikatos krizė“.

Ataskaitoje patikslinama, kad dėl pandemijos visame pasaulyje skurde gyvenančių žmonių skaičius gali išaugti maždaug 400-600 mln., ir tai gali sukelti tikrą iššūkį Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslui iki 2030 metų panaikinti pasaulyje skurdą.

Be kita ko, nurodoma, kad, pasibaigus pandemijai, skurde galimai gyvens daugiau kaip pusė visos pasaulio populiacijos, kurią sudaro 7,8 mlrd.

Tyrimą „Reagavimas į mokymosi krizę“ UNICEF pristatė „World Education Forum“ (Pasauliniame švietimo forume). Jo rezultatai atskleidžia, kad svarbiausias pasaulinę mokymosi krizę sukeliantis veiksnys yra tai, kad nuo mokslo atskiriami skurdžiausiai gyvenantys vaikai.

„Šalims visame pasaulyje nepavyksta įtraukti skurdžiausiai gyvenančių vaikų, tokiu būdu nuskriaudžiami ne tik vaikai, bet ir pačios valstybės, – teigė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore. – Kol viešajam švietimui skirtos lėšos bus neproporcingai paskirstomos ir atiduodamos vaikams iš turtingiausių šeimų, neturtingiausieji neturės jokių vilčių išbristi iš skurdo, išmokti įgūdžių, reikalingų varžytis ir sėkmei šiandieniniame pasaulyje užsitikrinti, ir prisidėti prie savo šalių ekonomikos.“

Išanalizavusi 42 šalyse surinktus duomenis, organizacija UNICEF atrado, kad „vaikų iš 20 proc. turtingiausių šeimų skiriama dvigubai daugiau švietimo lėšų nei vaikams iš 20 proc. skurdžiausių šeimų“.

Nelygiai paskirstomų lėšų problema ypač būdinga dešimtyje Afrikos šalių. Turtingiausiems vaikams ten skiriama keturis kartus lėšų daugiau nei skurdiems.

Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo.

Gvinėja ir Centro Afrikos Respublika yra šalys, kuriose mokyklos nelankančių vaikų skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, o turtingiausi vaikai iš viešojo švietimo fondų gauna daugiau naudos nei skurdžiausi vaikai.

Remiantis tyrimo rezultatais, Barbadosas, Danija, Airija, Norvegija ir Švedija yra vienintelės šalys, švietimo lėšas paskirstančios po lygiai – ir pasiturintiems, ir sunkiau gyvenantiems vaikams.

Pasak Pasaulio Banko, daugiau nei pusė vaikų iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, pabaigę pradinę mokyklą, nemoka skaityti ar suprasti paprastą istoriją.

UNICEF ragina vyriausybes lėšas skirstyti taip, kad 20 proc. vaikų iš skurdžiausių šeimų būtų skirta 20 proc. visų švietimui skirtų lėšų.

„Esame svarbioje kryžkelėje. Jei išmintingai investuosime į vaikų švietimą ir lygiai paskirstysime lėšas, turėsime daugiausiai šansų ištraukti vaikus iš skurdo, juos įdarbinant ir suteikiant jiems reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis ir patys kurti naujas“, – teigė H. Fore.

Organizacija taip pat rekomendavo pirmenybę teikti žemesnės pakopos išsilavinimui ir lėšas paskirti palaipsniui, nuo žemiausios pakopos mokslų prie vis aukštesnės.

Tyrime nurodoma, kad reikia kelti pradinio ugdymo kokybę ir prieinamumą, nes tai „pagrindas, į kurį remiasi visos kitos mokymo pakopos.“

Priešmokyklinio ugdymo programas geriau baigę vaikai labiau linkę mokytis ir toliau, taip prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės tapus suaugusiu žmogumi. Tam skyrus mažiausiai 10 proc. valstybinių švietimui skirtų lėšų padėtų padaryti (tokį mokslą) visiems prieinamą.

Pasak tyrimo autorių, prasčiausiai gyvena neturtingos moterys ir mergaitės, nes jos „kasdien po 12,5 mlrd. valandų dirba neapmokamą darbą“, kuris yra vertinamas mažiausiai 10,8 trln. dolerių per metus.

„Mūsų sugedusios ekonomikos pildo milijardierių ir didžiųjų verslo įmonių kišenes paprastų vyrų ir moterų sąskaita. Nenuostabu, kad žmonės pradeda abejoti, ar milijardieriai išvis turėtų egzistuoti“, – sakė „Oxfam“ vadovas Indijoje Amitabhas Beharas.

„Praraja tarp turtuolių ir skurdžių nebus panaikinta be sąmoningų kovos su nelygybe priemonių“, – artėjant kasmetiniam Pasaulio ekonomikos forumui Davose, kur jis atstovaus „Oxfam“, teigė A. Beharas.

Kasmetinė „Oxfam“ ataskaita apie pasaulinę pajamų nelygybę tradiciškai yra skelbiama prieš pat forumo Šveicarijos Alpių kurorte pradžią.

Ataskaitoje pateikiama stulbinančios statistikos.

„22 turtingiausi vyrai ir moterys turi daugiau turto nei visos moterys Afrikoje“, – sakoma ataskaitoje.

„Oxfam“ teigimu, jei pasaulio turtingiausias 1 proc. gyventojų 10 metų mokėtų 0,5 proc. dydžio turto mokestį, tai būtų lygu investicijoms, reikalingoms sukurti 117 mln. naujų darbo vietų pagyvenusių žmonių ir vaikų priežiūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

„Oxfam“ tyrimas paremtas žurnalo „Forbes“ ir Šveicarijos banko „Credit Suisse“. Tiesa, šiuos duomenis ginčija kai kurie ekonomistai.

„Oxfam“ surinkti duomenys rodo, kad 2 153 pasaulio milijardieriai turi daugiau turto nei 4,6 mlrd. skurdžiausių žmonių Žemėje.

Ypač dėl pajamų nelygi kenčia moterys ir mergaitės, nes jos dažniausiai yra globėjos, kurios „priverčia mūsų ekonomikų, verslų ir visuomenių ratus suktis“, sakė A. Beharas.

„Jos dažnai neturi pakankamai laiko siekti išsilavinimo, užsidirbti pragyvenimui ir pasisakyti, kaip turėtų veikti mūsų visuomenės, todėl jos yra įkalintos pačiame ekonomikos dugne“, – pridūrė „Oxfam“ atstovas.

Pasak „Oxfam“, visame pasaulyje 42 proc. moterų negali susirasti darbo, nes jos yra atsakingos už kitų žmonių priežiūrą, palyginti, tokių vyrų yra vos 6 proc.