R. Pocius savo ruožtu irgi ketina imtis tolesnių teisinių veiksmų, tik jų nekonkretizuoja.

VRM vertinimu, teismas R. Pociui skirtą tarnybinę nuobaudą panaikino dėl procedūrinių pažeidimų ir patvirtino, jog skųs pirmosios instancijos teismo sprendimą.

„VRM vertinimu, Vyriausybės nutarimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Pociui yra pagrįstas, nes nustatyti akivaizdūs Vidaus tarnybos statuto pažeidimai“, – sakoma VRM pirmadienį pateiktame atsakyme BNS.

Ministerija taip pat vertina, kad R. Pocius pareigas atliko nekompetentingai, o jo nusižengimai – nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos viršijimas  – negali būti vertinami kaip mažareikšmiai.

Buvęs VST vadovas R. Pocius BNS sakė dar nesusipažinęs su teismo sprendimu, tik patvirtino, kad imsis teisinių veiksmų.

„Reikia paskaityti, ką parašę, dar nespėjau susipažinti, ar vertėjo ar nevertėjo (trauktis iš pareigų – BNS), tikrai vertėjo, nes neįmanoma dirbti su tokia ministerija“, – sakė R. Pocius.

Reikalausiu iš jaunojo Landsbergio ir Bilotaitės , kad esu grėsmė valstybei, dabar neprisimenu, bet kiek esu apšmeižtas, tiek ir skųsiu.

„Esu apskųstas kaip valstybės priešas, kaip grėsmė valstybės saugumui, paskui dar kažkas apskųsta, tų veiksmų ir imsiuosi. Reikalausiu iš jaunojo Landsbergio (konservatorių vadovo  Gabrieliaus Landsbergio – BNS) ir Bilotaitės (vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės – BNS), kad esu grėsmė valstybei, dabar neprisimenu, bet kiek esu apšmeižtas, tiek ir skųsiu“, – kalbėjo R. Pocius.

Klausiamas, ar tai reiškia, kad kreipsis į teismą dėl šmeižto, R. Pocius atsakė: „Palaukit, sulauksit ir sužinosit“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį panaikino Vyriausybės skirtą papeikimą buvusiam VST vadovui R. Pociui.

Pasak teismo atstovės Sigitos Gamulėnienės, teismas panaikino Vyriausybės nutarimą ir patenkino R. Pociaus skundą, padaręs išvadą, kad procedūrinio pobūdžio pažeidimai užkirto kelią objektyviai ir nuodugniai ištirti situaciją ir priimti pagrįstą spendimą.

Pasak jos, teismas pasigedo motyvavimo, kodėl R. Pociui buvo skirta būtent tokia tarnybinė nuobauda, taip pat konstatuota, jog buvo padaryti pažeidimai svarstant šį klausimą ypatingos skubos tvarka Vyriausybės posėdyje bei pasitarime.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Buvęs VST vadovas teismo prašė panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

VRM teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino ministrę Agnę Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

LNTAA prezidentas Audrius Gudanavičius sakė, kad jokio susitarimo ir veikimo prieš įstatymus nebuvo.

„Aišku, kad mes nesutinkame su tomis išvadomis, nes niekada nebuvo jokio noro veikti prieš įstatymus ar kažkokių susitarimų. Tai buvo Etikos kodeksas, viešai skelbiamas ilgus metus ir mes patys kreipėmės į Konkurencijos tarybą norėdami gauti konsultacijas, tačiau vietoje to gaudami tyrimą ir baudas. Ne klientai, ne kažkas kreipėsi – mes patys“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Gudanavičius.

Anot jo, tarybos nutarimas bus skundžiamas: „Aišku, kad mes jį skųsime“.

„Akivaizdu, kad dar sunku vesti pokalbį tarp verslo ir institucijų“, – pridūrė jis.

Beveik 125 tūkst. eurų baudą gavusios bendrovės „Inreal“ vadovas Andrius Anusauskas sako, kad taryba į agentūros anksčiau pateiktus argumentus neatsižvelgė. Jis neatmetė galimybės, kad susipažinus su nutarimu jis gali būti ginčijamas teisme. 

„Tarybai konkrečius savo argumentus buvome išsakę, pagal baudos skyrimo faktą ir jos dydį matome, kad į juos nebuvo atsižvelgta. Su pačiu dokumentu dar nespėjome susipažinti – jis gana didelės apimties. Manome, kad susipažinę tą klausimą bandysime pasitikrinti teisme. Manome, kad esame nubausti be pagrindo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anusauskas.

Su tarybos nutarimu nesutinka bei jį teismui skųsti žada ir bendrovės „Ober Haus“, kuriai skirta didžiausia 450,6 tūkst. eurų bauda, generalinis direktorius Audrius Šapoka.

„Nesutinkame nei su KT nutarimu, nei su skiriama bauda mūsų bendrovei. Be jokios abejonės šį tarybos sprendimą ginčysime ir kreipsimės į teismą, kuriame tikiuosi sąžiningo ir palankaus mums sprendimo“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Šapoka.

Anot jo, tarybos nutarime minimo etikos kodekso tikslas – užtikrinti sąžiningo, etiško ir profesionalaus tarpininkavimo paslaugų tiekimą vartotojams, todėl bausmė už jo taikymą prilygsta valstybės smūgiui sąžiningam verslui ir jo reputacijai.

„KT išvados rodo, kad bet koks geranoriškas etikos ir apskritai sveikos moralės normų laikymasis ir siekis užtikrinti paslaugų kokybę vartotojui, yra skaudžiai baudžiamas valstybės. Be to, toks sprendimas suduoda smūgį sąžiningų, skaidrių ir tikrai profesionalių brokerių reputacijai ir veikia priešingai – skatina grįžti 20 metų atgal“, – sakė A. Šapoka.

Anot KT nutarimo, teisės aktus pažeidžia 2015 metais LNTAA narių priimto Etikos kodekso nuostatos.

Taryba ketvirtadienį pranešė, kad LNTAA ir 39 jos narėms už susitarimą nevilioti vienos kitų klientų bei brokerių skyrė 969 tūkst. eurų baudų. Taip, anot KT, buvo apribota tarpusavio konkurencija, pažeistas Konkurencijos įstatymas ir sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Asociacijai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda, o didžiausios baudos – agentūroms „Ober-Haus nekilnojamas turtas“ – 450,6 tūkst., „Inreal“ – 124,7 tūkst., „Capital Realty“ – 69,9 tūkst. eurų.

„Mano galva, mes be abejo skųsime Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau, iki Strasbūro ir pasižiūrėsime, kaip kitos instancijos nagrinės“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė jis.

Jis teigė matantis perspektyvų šios bylos nagrinėjimui ir aiškino, kad nuosprendį priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas padarė loginių klaidų.

„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui“, – kalbėjo advokatas.

Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas, atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet ta logika remiasi klaidingu požiuriu, kad apskritai galėjo būti veika kvalifikuota pagal 2011 metų nusikaltimus žmoniškumui.

„Loginę klaidą apskritai daro mūsų teismai, aiškindami, kad 1946 metų Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 metų įvykiams, arba netgi tie patys principai automatiškai gali būti perkeliami, nors sudėtys arba elementai yra visiškai nauji“, – teigė R. Burda.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuteistieji buvo vertinami ne pagal 1991 metais galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, bet pagal 2011 metais priimtas jo pataisas, o tai prieštarauja įvairiems tarptautiniams statutams, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai.

„Bendrauju su Golovatovu, jis neigiamai vertina šitą situaciją. Lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Jis, matydamas ir prognozuodamas, kad visgi ne jo naudai bus priimtas sprendimas, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė gynėjas.

R. Burda paminėjo ir kitą nuteistąjį šioje byloje – Genadijų Ivanovą.

„Būtų galima iškart pasakyti, kad teismas neatsakė į klausimą, kokiu būdu sėdint ant tanko kaip ant arklio galima vadovauti keturiems tankams. Ir tokiu būdu priskyrė jį prie vadovų, kai sąrašuose jo apskritai nebuvo“, – sakė jis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė iš dalies patenkinęs prokurorų ir nukentėjusiųjų skundus bei pakeitęs bausmes 16 iš 67 nuteistųjų Sausio 13-osios byloje.

Dviem nuteistiesiems bausmės sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos, tarp jų ir J. Melis su G. Ivanovu.

Bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas Ernestas Rimšelis pažymėjo, kad šiems – tankų grupei ir tankui vadovavusiems – nuteistiesiems buvo skirtos švelnesnės bausmės, nei eiliniams tuose pačiuose tankuose buvusiems taikytojams ar vairuotojams.

J. Meliui anksčiau skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Apeliacinis teismas sugriežtino trejais metais ir skyrė dešimties metų laisvės atėmimą.

Į J. Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

G. Ivanovui anksčiau skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė buvo sugriežtinta vieneriais metais. Lietuvoje taip pat esantis nuteistasis sprendimo iki šiol laukė laisvėje.

Apeliacinio teismo sprendimu pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys iš nuteistųjų dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.