– Ar pavasarį žmonės dažniau nei įprastai kreipiasi dėl slogios nuotaikos, nuovargio?

– Taip. Pavasarį daug klientų skundžiasi irzuliu ir nerimu. Antras požymis būtų nemiga, nes žmonės anksčiau nei įprastai ima prabusti. Tad nenuostabu, kad dieną jaučiasi be jėgų, prislėgti, pavargę. Norėčiau pastebėti, kad savižudybių daugiausiai fiksuojama irgi pavasarį.

– Kaip paaiškintumėte, kodėl taip yra?

– Na, žiemą mažiau gauname saulės, mažiau tų natūralių stimuliantų. Todėl šiek tiek išsibalansuoja ir hormoninė sistema, ji būna tarsi primigusi žiemos miegu. Todėl ir ta vidinė kančia nėra tokia stipri. Jeigu žmogus buvo depresinės būsenos, gavus pavasarinės saulės, viskas organizme suaktyvėja, atsiranda daugiau jėgų, bet sustiprėja ir vidiniai išgyvenimai, ta kančia. Atsiranda žmogui jėgų suregzti savižudybės planą. Šis pavyzdys baisus, bet geriausiai nusako pačią tos pavasarinės būsenos esmę. Galbūt žmogus seniai jau jaučiasi pavargęs nuo darbo, galbūt jis žiemą mažiau judėjo, mažiau bendravo. Socialinis gyvenimas labai svarbus mūsų emocinei ir psichinei sveikatai, kaip ir fizinis aktyvumas. Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais. Ir kai gauname pliūpsnį tos energijos, saulės, mums užtenka jos tik nerimui, irzlumui išreikšti, bet nepakanka jėgų palypėti keliais laipteliais aukščiau ir tapti laimingu žmogumi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais. 

 

– Kaip atskirti, kur tik ta laikina pavasarinė depresija, o kur tikroji. Ar reikia su ja kažkaip kovoti?

– Ji ilgai netrunka, savaime praeina. Ir nelabai tikslu būtų vadinti pavasarine depresija, nes tos slogios nuotaikos žmones apninka ir psichologams būna sunkesnis metas, nes padaugėja klientų, būtent vasario mėnesį. Na, dar kovo pradžioje. Ta tikroji sezoninė depresija dažniausiai aplanko rudenį ir ankstyvą pavasarį. Labai mažas procentas žmonių ja serga. Tai – biologinė liga, labai sunki, kai ima varginti rimti priepuoliai, reikia rimto gydymo.

– Kokių patarimų duotumėte, kad išvengtume to pavasarinio slogučio?

– Svarbu paminėti, kad tą pavasarinę depresiją, nerimą ypač išprovokuoja atsiradęs ryškus kontrastas tarp gražios gamtos, gatvėse vaikščiojančių laimingų ir besišypsančių žmonių ir tavęs – tokio apkiautusio, nelaimingo. Ypač tai pajunta vieniši žmonės, nes tas vienišumo, nereikalingumo jausmas sustiprėja matant už rankučių susikibusias, besibučiuojančias poreles. Todėl pavasarį visi suskumba ieškoti poros. Na, o kalbant apie receptus, tai reikėtų pamėginti žingsniukas po žingsniuko žengti į priekį: truputėlį daugiau bendrauti, daugiau judėti. Ypač svarbu sukoncentruoti dėmesį. Kaip sakau, reikia tas apsukas pamažu didinti. Daugiau duodi, daugiau ir gauni iš aplinkos. Jeigu sėdėsi pasislėpęs tarp keturių sienų, tas kontrastas tik stiprės. Kodėl gi nepradėjus, tarkim, nuo atostogų planavimo – irgi puiki terapija.

Žiemai besiritant į antrąją pusę, tamsios ir itin trumpos dienos slegia kur kas labiau nei šaltojo sezono pradžioje. Praūžus švenčių maratonui ir nurimus šventiniam šurmuliui, padaugėja sezoninį nerimą ir apatiją išgyvenančių žmonių: padidėja dirglumas, įtampa, stresas, įprasta veikla kelia vis didesnį nuobodulį.

„Stresas ir įtampa kyla ne dėl mus supančios aplinkos ar jos charakteristikų. Stresą sukelia mūsų požiūris į aplinką, jos vertinimas. Stresas ir įtampa, sukelta kasdienių išgyvenimų, nemalonumų, turi savybę kauptis. Nors jo visai išvengti nėra įmanoma, tačiau yra daug būdų sušvelninti jo padarinius. Vienas jų – griežtesnės dienotvarkės laikymasis. Dienos režimas ne tik padeda laiku atlikti darbus, bet ir užtikrina stabilumo ir saugumo jausmą. Aiškūs darbo ir pramogų prioritetai taip pat leidžia lengviau priimti naujus iššūkius“, – sakė ISM Executive school organizacinės psichologijos konsultantė Birutė Ruplytė.

Vidinė ramybė. Stresą, įtampą ir prislėgtas nuotaikas mažina tikslus išgyvenamų jausmų įvardijimas ir tinkamas jų reiškimas. Stresinėje situacijoje gali kilti įvairių jausmų: baimės, nerimo, pykčio, kaltės, gėdos, nevilties, bejėgiškumo. Svarbu atpažinti savo emocijas ir suprasti, kokią informaciją jos mums perduoda apie mūsų poreikius, aplinką, santykius su kitais žmonėmis. Mūsų jausmai yra tam tikrais ryšiais susijusi su informacija saugoma mūsų smegenyse ir neretai ją paprasčiausiai perteikia. Net menkiausia mūsų nuotaikų išraiška susijusi su atsiminimais, įgytomis žiniomis, patirtimi, išgyventais santykiais. Visko pradžia yra mūsų mintys, ką galvojame, taip ir jaučiamės. Tad jei blogai jaučiamės, reiktų paprasčiausiai pasistengti pozityviau vertinti situaciją.

Poilsis ir sveika mityba. Labai svarbu nepervargti, rasti laiko pailsėti – tiesiog gerai išsimiegoti. Taip pat patartina išlaikyti asmeninio gyvenimo ir darbo balansą, turėti savo mėgstamą veiklą, hobį, nepamiršti pasivaikščiojimų, kelionių, pramogų. Stresui labiau pasiduoda žmonės, kurie yra nepailsėję, neturi pomėgių, nesidžiaugia savo laisvalaikiu.

Klausymas. Pastebėję draugą ar kolegą, kuris atrodo nelaimingas ar apimtas streso, paprašykite jo papasakoti, kas nutiko. Kuo atidžiau ir ramiau klausysitės, tuo noriau kitas asmuo atsivers. Nepamirškite, kad draugui prakalbus nereikėtų pulti ieškoti jo problemų sprendimo ar juo labiau kaltinti dėl neteisingų veiksmų – labiausiai padėsite tiesiog išklausę. Mokėdami išklausyti kitą, lengviau atsiversite ir patys.

Rašymas. Jei patiriate emocinę įtampą, bet nenorite išsipasakoti, neraminančias mintis užrašykite ant popieriaus. Rašymas padeda problemą pamatyti iš šalies ir lengviau priimti adekvačius sprendimus. Rašydami geriau suprasite save ir aplinkinius, išsiaiškinsite savo tikslus ir poreikius bei kaip juos įgyvendinti. Tai labai patogus būdas sumažinti įtampą, nes rašyti galima bet kur ir bet kada.

Juokas pakelia nuotaiką ir mažina psichologinę įtampą tiek suaugusiems, tiek vaikams. Juokiantis gaminami net du laimės hormonai – serotoninas ir oksitocinas. Nusijuokti padės geras anekdotas, humoro laidos ar komedijos. Moksliškai įrodyta, jog gebant pasijuokti net ir iš didžiausių problemų – jos nebeatrodo tokios rimtos.

Gerasis stresas. Pripažinta, kad nedidelis stresas yra naudingas, nes prablaško ir pažadina nuotykių skonį. Stresas gali būti teigiamas, kai jis aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Todėl labai rekomenduotina retkarčiais išbandyti ką nors naujo: pradėti mokytis naujos sporto šakos, leistis į kelionę ar išsiruošti į pasimatymą. Nepamirškite puoštis, tai taip pat gerina nuotaiką ir mažina įtampą.