Įrengiamos sienutės ties molais

Šiuo metu Klaipėdos uoste vykdomas vienas reikšmingiausių šio amžiaus projektų – molų rekonstrukcija.

Bangolaužiai sustiprinami nekeičiant jų konfigūracijos. Prie pietinio ir šiaurinio bangolaužių įrengiamos povandeninės sienutės. Tai būtina atlikti norint ateityje išgilinti ir paplatinti laivybos kanalą, pasukti laivybos kanalo ašį. Po molų rekonstrukcijos laivybos kanalas ties uosto vartais galės būti gilinamas iki 17 m.

Bus įrengtos 162 m ilgio šiaurinio molo ir 480 m ilgio pietinio molo povandeninės sienutės.

Schema: šlaito sutvirtinimo vieta nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Jų konstrukciją sudaro vamzdžiai ir įlaidai, kurie gramzdinami naudojant progresyvią technologiją. Įrengiant sienutę gramzdinami 1,2 m diametro vamzdžiai. Iš viso bus 209 tokie vamzdžiai – vieni ilgesni, kiti trumpesni. Dalies jų ilgis bus 30,3 m. Ant vamzdžių bus įrengti navigaciniai ženklai. Tarp vamzdžių bus sienutės įlaidai.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje.

"Pats mačiau, kaip naudojantis kompiuterinėmis programomis atliekami tikslūs gręžiniai ir įleidžiami vamzdžiai. Noriu akcentuoti, kad tiek vamzdžiai, tiek įlaidai į gruntą bus ne kalami, o gramzdinami vibraciniu būdu. Taip bus išvengta ne tik triukšmo, bet ir yra garantija, kad įstumiant vamzdžius ir įlaidus nebus pakenkta molų konstrukcijoms", – aiškino Uosto direkcijos vadovas Algirdas Latakas.

Išanalizuota pakrantė nuo Kopgalio

Taip pat šiuo metu jau rengiami dokumentai sustiprinti krantinę pagal Smiltynę nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos.

Įvairūs Kuršių nerijos kranto tyrimai buvo vykdomi nuo 2010 m. Tuomet buvo analizuota, ar įmanoma gilinti uostą iki 14,5 m ir platinti laivybos kanalą iki 150 m. Buvo nuspręsta, kad uostą dar įmanoma gilinti ir platinti neįrengiant papildomos sienutės. Tačiau tai buvo riba.

Eiga: tiriant Kuršių nerijos pakrantės gruntą atliktos kelios dešimtys gręžinių į gylį iki 35 m.

Vėliau, kai nuspręsta dabartinį uostą gilinti iki 17 m, reikėjo atlikti detalius atskirų Smiltynės kranto dalių tyrimus.

Analizuota, ar būtų įmanoma gilinti uostą iki 17 m netvirtinant Smiltynės krantų.

Smiltynės dalyje nuo Kopgalio iki Senosios perkėlos nuo 2017 m. buvo atlikta 18 gręžinių į gylį iki 35 m, analizuota grunto sudėtis.

Atlikus inžinerinius geologinius tyrimus padaryta išvada, kad būtina įrengti polius, sienutę, kurie sustiprintų krantą pagal Kuršių neriją. Pagal Smiltynės krantą yra labai daug minkšto grunto iš smėlio, dumblo, durpių.

Dokumentai: centrinės uosto dalies šlaito tvirtinimo vieta, kuriai bus rengiami techniniai projektai.

Siaura vieta uosto centre

Dar viena vieta, kur bus stiprinamas Smiltynės šlaitas, yra priešais Centrinį Klaipėdos terminalą.

Čia yra viena siauriausių uosto vietų. Nuo planuojamos įlaidų sienutės iki 80A ir 81A pirso kordono linijos, kuri yra 20 m nuo krantinės, bus lygiai 200 m pločio laivybos kanalas.

Šiuo metu jau rengiamasi Kuršių nerijos šlaito tvirtinimui ir centrinėje uosto dalyje. Pasirinkta organizacija, kuri parengs tvirtinimo techninį ir darbo projektus, o vėliau, vykstant darbams, vykdys jų priežiūrą.

Prieš rengiant dokumentus numatyta Kuršių nerijos šlaito centrinėje uosto dalyje atlikti geologinius tyrimus. Bus išgręžta apie 20 gręžinių.

Neišnaudojami gamta ir vaizdas

Apie nedidelę Smiltynės trauką, mažokai panaudotą unikalią erdvę tarp Kuršių marių ir jūros, tarp jūrų uosto ir Smiltynės kranto kalbama jau senokai. Iki šiol joje mažai kas daryta, nes teritorija suvaržyta kaip pasaulinio paveldo vieta.

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė rengia Smiltynės sukultūrinimo techninį projektą. Jį įgyvendinus atsirastų naujų takų, orientyrų, gal netgi netikėtų akcentų, kurie geriau išryškintų iš Smiltynės matomą jūros, uosto pietinio molo, viso Klaipėdos uosto vaizdą.

Smiltynės bėda yra tai, kad ten nėra nuosekliai išplėtotas pėsčiųjų ir dviratininkų takų tinklas. Gamtos ir vaizdo simbiozė joje nėra tinkamai išnaudojama. Didžioji dalis Smiltynės takų pasenę, yra ir išmintų savaime. Kai kur yra apleistų žaliųjų erdvių. Žmonių traukos vietose trūksta šiukšliadėžių, sanitarinių mazgų. Tamsiu paros metu jos neapšviečiamos.

Pokyčiai: naujų Smiltynės takų įrengimo ir esamo nuo Jūrų muziejaus tvarkymo vietos.

Keturi nauji takai

Smiltynėje ketinama įrengti keturis naujus takus, kurių pavadinimuose skamba aplinkos motyvai. Tai būtų 6,5 km ilgio takas "Žingsniai smėlyje", 6 km ilgio – "Mintys jūrai" iki pietinio molo, 4,5 km ilgio – "Siela medžiams" ir 4 km ilgio – "Tyla marioms".

Po rekonstrukcijos patrauklesnis bus ir uosto pietinis molas, ant kurio taip pat numatoma jūros ir uosto apžvalgos vieta.

Taip pat būtų atnaujintas dabar prastokos būklės pažintinis takas nuo Lietuvos jūrų muziejaus.

Takai eitų per Smiltynės pažintines ir istorines  vietas, Būtų siekiama, tarkime, lankytojams pristatyti ne įprastą kelionę nuo Smiltynės perkėlos į Jūrų muziejų palei krantinę, o nauju taku per neįprastas vietas ir erdves.

Prie takų būtų įrengiama ir minimali infrastruktūra – suoliukai, šiukšliadėžės, stendai su informaciniais žemėlapiais ir panašiai. Visoje Smiltynėje būtų įvesta viena ženklų ir rodyklių sistema.

Pirmiausia būtų galima plėtoti pažintinius takus, nes tam nebūtų jokių kliūčių dėl ypatingos paveldosaugos teritorijos statuso.

Vizija: galima Kopgalio apžvalgos vieta.

Naujos apžvalgos vietos

Parengta vadinamoji Smiltynės miško parko koncepcija, kur yra pateikta gana įdomių pasiūlymų beveik 800 ha Smiltynės teritorijoje. Jie ateityje padėtų gerinti Smiltynės turistinį patrauklumą, kurti Smiltynę kaip kurortinės vietos statusą turinčią Klaipėdos miesto dalį.

Šiuo metu Smiltynėje yra 43 visuomeninės traukos objektai. Didesnė dalis jų susiję su jūra, Lietuvos jūrų muziejaus veikla, jachtklubu. Įdomios gali būti ir Smiltynės vietovės: pietinis molas, Ledų ragas, Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas. Taip pat istorinės vietos, kaip Pakrantės ir Smiltynės baterijos, Kopgalio kapinaitės, kur palaidotas pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas.

Ketinimas: žadama įrengti į vandenį nueinančius laivų stebėjimo laiptus prie Senosios perkėlos.

Galėtų atsirasti naujų objektų ir pramogų, kaip Kopgalio apžvalgos vieta, trianguliacijos bokšto akcentas, laivų stebėjimas prie Smiltynės perkėlos, renginių pieva, pušų lajų stebėjimo mediniai gultai, ėjimas medžių lajų takais, Hageno kalno apžvalgos vieta, poilsiaviečių su laipynėmis, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, lauko sporto įrenginių vietos, ekokempingas, takų pradžios ženklai, jūrmylių žymėjimai takuose, prieigos prie atskirų marių objektų.

Planuojama, kad iš esmės turėtų būti pertvarkoma ir Senoji Smiltynės perkėlos erdvė. Jau minėtas vienas iš objektų – į vandenį nueinantys laiptai, nuo kurių būtų galima stebėti Klaipėdos uoste plaukiančius laivus. Erdvę prie vandens galėtų padaryti įdomesnę ir įvairūs tilteliai. Iš esmės siūloma pertvarkyti ir Senosios perkėlos prekybos erdves.

Žadama, kad po rekonstrukcijos patrauklesnis bus ir uosto pietinis molas, ant kurio taip pat numatoma jūros ir uosto apžvalgos vieta.

Uosto direkcija rengiasi sutvirtinti Smiltynės krantą, taip rengiantis ateityje uoste galimam 17 metrų gyliui.

Smiltynės kranto sutvirtinimas prasidėtų nuo šiaurinės dalies. Šiuo metu rengiamas techninis projektas, pagal kurį būtų sutvirtintas 1584 metrų ilgio Smiltynės krantas ties Smiltynės gatve.

Šioje dalyje yra ir 85 metrų ilgio mažųjų laivų prieplauka su mediniais poliais ir gelžbetoniniu antstatu. Joje priimami keleivius iš Klaipėdos į Lietuvos jūrų muziejų plukdantys mažieji laiveliai.

Sutvirtinant Smiltynės krantą numatyta rekonstruoti ir mažųjų laivų prieplauką. Ji būtų pritaikyta priimti „Smiltynės perkėlos“ keltus „Smiltynė“, „Nida“ ir „Baltija“. Būtų įrengtos vietos, skirtos saugiai įlaipinti į keltus ir išlaipinti iš jų keleivius su dviračiais ir be jų.

Keltai sustotų netoli „Albatroso“ paminklo, skirto žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

Tuo pat metu būtų sutvarkyta ir aplinka prie paminklo. Dabar paminklas nuo sausumos atrodo nepriekaištingai, tačiau nuo vandens pusės jis tarsi neužbaigtas.

Visi pertvarkymai būtų rengiami ateityje uoste galimam 17 metrų gyliui. Realiai toks gylis Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje galėtų atsirasti apie 2020 metus.