– Medikų saugumas turbūt galutinai išsispręs. Šitas administracinio nusižengimų kodeksų pataisymas yra tik pirmas žingsnis dėl užgauliojimų. Tikiuosi, kad galiausiai pasieksime tas šalis, į kurias išvažiuoja dirbti mūsų medikai. Ir tikiuosi, kad tų šalių lygį pasieksime ne už 30, bet už 5 metų.

– Baudos dydis siūlomas nuo 50 iki 100 eurų. Ar jis pakankamas? Kas bus su tais, kurie neturi pinigų susimokėti baudos, bet pirmoji pagalba jiems yra garantuota valstybės?

– Dydis mane nustebino. Baudos dydis kur kas mažesnis nei tikėjomės, bet tai jau yra gerai palyginus su dabartine situacija. Jūsų klausimas, ką daryti su žmonėmis, kurie negali susimokėti baudos, tai yra klausimas, liečiantis ne tik mūsų sistemą, bet ir visą Lietuvos teisinę sistemą. Turime žmones, kurie nedalyvauja socialinėje sistemoje, nemoka mokesčių, nemoka baudų, tačiau gauna nemokamas valstybines paslaugas. Kol šita sistema bus tokia, niekas nepasikeis. Už kiekvieną veiksmą, prieštaraujantį taisyklėms, turi būti vienokios ar kitokios pasekmės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar gydytojui, norinčiam pasiskųsti, kad jį užgaulioja, reikės kažkaip tai įrodyti? Nes jeigu tave sumuša, tai tą smurtą įrodo mėlynė ar žaizdos, o kaip bus su užgauliojimu?

– Jei kalbame apie administracinius nusižengimus, tai turi būti arba įrodymai (vaizdo/garso įrašai), arba liudininkai, kurie buvo šalia. Dažniausiai, kai kalbame apie skubiąją pagalbą, priėmimo skyrius ligoninėse, tai filmavimą užtikrinti nėra problema. Kyla problemos su greitosios pagalbos darbuotojais. Labai absurdiška, kad policijos pareigūnai gali turėti kūno kameras, o greitosios pagalbos darbuotojai jų turėti negali. Bet tikiuosi, kad su laiku ir tai išsispręs, kad rasime būdų, kaip filmuoti GP automobilio vidų.

– Pagal įstatymą baudas turės išrašinėti policijos pareigūnai ir savivaldybių administracijos. Ar tikrai čia savivaldos institucijų reikalas, ar neįsivelsime į biurokratiją?

Žmonės yra pikti, nes didelės eilės, bet reikia suprasti, kad mes visi esame toje pačioje sistemoje.

– Suprantu ir policijos pareigūnus, kuriems tai atrodo kaip papildomas darbas, bet pats tikslas, kad tų baudų nebūtų daug. Tikslas yra pakeisti kultūrą. Žinoma, kultūra nepasikeis per savaitę. Tikslas – įvesti taisyklę, kad su žmonėmis, kurie save stato į rizikingiausias vietas tiek psichologiškai, tiek fiziškai, kad tie žmonės turėtų teisinę apsaugą. Lūkestis, kad po pusės metų tokių baudų mes iš vis nebeturėtume. Būtų idealu, kad ta biurokratinė našta būtų sumažinta, kad policijos pareigūnai būtų motyvuojami reaguoti į tokius pranešimus.

– Ar smurto prieš medikus tiek pat ir po išėjusių straipsnių apie baudas, o gal žmonės susitvardo?

– Nepastebime padidėjimo. Kokia buvo situacija, tokia ir yra. Kiek žmonės leido sau, tiek ir leidžia. Dabar festivalių sezonas ir yra daugiau agresyvių žmonių. Kai žmogus apgirtęs – agresyvus, tai viena. Bet mes kalbame apie žmones, kurie visiškai sąmoningai, nebūdami apsvaigę, užgaulioja medikus. Viešoje erdvėja situacija tik prastėja, medikus plūsta garbingo amžiaus žmonės. Žmonės yra pikti, nes didelės eilės, bet reikia suprasti, kad mes visi esame toje pačioje sistemoje. Tiesiog medikas yra kitoje barikadų pusėje, bet nėra tas, kuris tas taisykles nustato. Laukiu, kol ateis šis pakeitimas ir kol mes suprasime, kad turime vieni kitiems padėti.

Kitas nemalonus incidentas – Alytaus ligoninėje, kai vyras atėjo aplankyti gulinčios savo mamos. Kai buvo paprašytas išeiti iš palatos, įpykęs vyras iškeikė, apstumdė ir sudavė vienai gydytojų. Dėl konflikto buvo kreiptasi į policiją. Situaciją pakomentavo Alytaus ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas.

– Istorija trumpa. Atvykęs pacientas aplankyti savo artimo žmogaus buvo skyriaus palatoje, tuo metu atvykusios slaugytojos atlikti tam tikrų procedūrų paprašė lankytojo, kad luktelėtų laukiamajame. Tačiau atvykęs lankytojas elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinių žodžių, nevykdė prašymų. Tada jos kreipėsi į skyriaus vedėją, kad padėtų išspręsti šį klausimą. Atvykus skyriaus vedėjui ir gydytojui lankytojas elgėsi agresyviai, sudavė skyriaus gydytojai, kitą gydytoją pastūmė ir su keiksmažodžiais pasišalino iš skyriaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai pirmas toks įvykis jūsų ligoninėje?

– Tai pirmas atvejis, kai buvo kreiptasi į policiją. Tokių protrūkių pasitaiko, gal administracija ne viską sužino.

– Ką tekę seniau girdėti, kas nepapuolė į viešumą?

– Tam tikrų nekorektiškų žodžių ir kitų kreipinių pasitaiko išlydint pacientą namo iš jo artimųjų. Nukenčia ir medikai, patiria stresą, nors po šito pacientė guli jau ketvirtą parą, ji gauna aktyvaus gydymo paslaugas. Nesuprantu, kodėl reikėjo lankytojui taip elgtis. Luktelėjus nebūtų buvę problemų. Keistas žmonių nusiteikimas.

– Seniau neteko girdėti apie tiek daug smurto atvejų prieš medikus ir paramedikus. Kas pasikeitė? Ar gydytojai pradėjo daugiau apie tai kalbėti ir viešinti problemą? O gal pacientai tapo agresyvesni?

– Iš pacientą lydinčių asmenų išgirstame daugiau nepasitenkinimo, nurodymų kaip ir ką daryti.

– Kokia smurtą patyrusių medikų dabar psichologinė būklė?

– Baimės nėra. Dirbame kasdien didelės rizikos zonoje. Gydytoja patyrė moralinę traumą.

Toliau darbuojamės, pavienių atvejų bus ir toliau, nors norėtųsi, kad jų mažėtų.

– Ar rūpinotės jos psichologine konsultacija?

– Taip, esame ne kartą organizavę, mūsų psichologas dirbo su mūsų personalu. Šiuo atveju žiūrėsime, kaip toliau klostysis. Gydytoja supranta, kas įvyko. Mūsų pareiga pacientei suteikti toliau paslaugas.

– Ką daryti, kad tokių atvejų pasitaikytų mažiau? Ar medikų priskirimas pareigūnų statusui padėtų?

– Viešinimas. Kuo daugiau viešinsime, tuo daugiau rezultatų. Priskirus medikus prie pareigūnų statuso, padidėtų administracinė atsakomybė, tačiau Lietuvoje daug griežtų įstatymų ir visko pasitaiko. Manau, reikia eiti viešinimo keliu.

– Ar po šio įvykio imatės papildomų saugos priemonių?

– Pas mus apsauga daugybę metų dirba, budi visą parą. Mes naudojamės, kada reikia, policijos paslaugomis. Toliau darbuojamės, pavienių atvejų bus ir toliau, nors norėtųsi, kad jų mažėtų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai žada teisės aktų pataisas, kad visi gydytojai turėtų teisę atsisakyti teikti paslaugas pacientams, jei šie kelia grėsmę jų sveikatai ar gyvybei.

Trečiadienį per neeilinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų skyriaus vadovė Virginija Kanapeckienė teigė, kad 2019 metais medikai pranešė apie 48 smurto prieš juos atvejus, 2020 metais – apie 43, 2021 metais – apie 60 atvejų.

Pasak V. Kanapeckienės, apie šiuos atvejus Higienos institutui praneša patys sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, tam yra sukurta speciali informacinė sistema.

SAM atlikta sveikatos priežiūros įstaigų apklausa parodė mažesnius skaičius. Anketos siųstos 42 įstaigoms, atsakymus pateikė 28.

„2021–2022 metais pacientų smurto prieš medikus atvejų buvo devyniuose įstaigose iš 28 ir kiekvienoje iš jų buvo nuo vieno iki 11 atvejų per metus“, – trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė.

Tuo metu patys medikai tvirtino, kad reali situacija yra gerokai prastesnė.

„Į smurtinius atvejus jau tiesiog nebekreipiame dėmesio, užsiauginome storą odą“, – teigė Lietuvos greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Į smurtinius atvejus jau tiesiog nebekreipiame dėmesio, užsiauginome storą odą.

Pasak jos, greitosios medicinos pagalbos gydytojai ne nuolat, bet tikrai dažnai susiduria su pacientų ir psichologiniu, ir fiziniu smurtu.

J. Keburienė atkreipė dėmesį, kad šie medikai dažniausiai teikia būtinąją pagalbą ir tokiu atveju jie neturi teisės atsisakyti padėti pacientui.

Vilniuje veikiančios Žalgirio klinikos Priėmimo skyriaus vedėjas Dalius Matkevičius pasakojo, kad vien jų įstaigoje registruojami maždaug 25 išpuoliai prieš gydytojus per metus, o per COVID-19 pandemiją šis skaičius buvo išaugęs iki 30 ir daugiau. Į šią gydymo įstaigą patenka asmenys daugiausia su veido, kaklo srities traumomis.

Kita medikų atstovė pasakojo apie kolegės patirtį, kai atėjęs agresyvus pacientas sulaužė stalą, išlaužė duris, gydytoja iškvietė apsaugą, bet ji atvyko po 30 minučių. Vėliau ši medikė darbdaviui turėjo rašyti pasiaiškinimą, kodėl buvo sugadintas inventorius.

Medikų ir policijos atstovai ragino greitosios pagalbos, priimamųjų gydytojams suteikti kūno kameras, įstaigose įrengti užsienyje naudojamus vadinamuosius panikos mygtukus.

SAM savo ruožtu įstaigų vadovams siūlo įrengti stacionarius ar mobilius pavojaus mygtukus, paskirti už smurto prevenciją atsakingą asmenį, atlyginti žalą nuo agresyvaus paciento nukentėjusiam darbuotojui, suteikti jam papildomų poilsio dienų, psichologo pagalbą.

Ministerijos atlikta apklausa atskleidė, kad dar yra sveikatos priežiūros įstaigų, kur išvis nėra jokios fizinės apsaugos. Iš 28 į klausimus atsakiusių įstaigų penkios nurodė neturinčios tokios apsaugos.

„Dauguma įstaigų naudojasi apsaugos tarnybos paslaugomis arba turi tam skirtų darbuotojų, daugumoje vykdomas viešas stebėjimas“, – sakė ministro patarėja E. Butkevičienė.

Anot jos, tik vienoje įstaigoje trys gydytojai pasinaudojo teise neteikti paslaugų smurtaujantiems pacientams.

Šią naują minėjimo progą Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą.

Viena iš projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad tokios dienos norėjo medikų bendruomenė.

„Aišku, psichologinio smurto tarp darbuotojų, tarp pavaldinių ir vadovų gali pasitaikyti ir pasitaiko ne tik sveikatos priežiūros srityje, bet šią sritį išskirčiau dėl to, kad yra labai ypatingi, jautrūs santykiai tarp darbuotojų ir pacientų“, – teigė parlamentarė.

Anot jos, kartais pacientai nelinkę laukti, kol gydytojai juos priims, nesupranta, jog paslaugos suteikimas jiems gali užtrukti arba ne visada pagrįstai kreipiasi, pasitaiko, kad tai sukelia pykčio, smurto proveržį. Dėl to medikai prašo jų darbo vietose įrengti vaizdo kameras, garso įrašymo įrangą.

Pasak J. Sejonienės, reikia turėti „mechanizmą ir prievolę parlamentinei kontrolei, kad tą situaciją spręstume, kad parlamentas būtų įpareigotas gerinti santykius tarp pacientų ir tarp darbuotojų, įstaigų viduje“.

Seimo Regionų frakcijos narys Petras Gražulis šią iniciatyvą vadino keista, nes, anot jo, į Atmintinų dienų sąrašą siūloma įrašyti tai, su kuo reikia kovoti, o ne skatinti.

„Į Atmintinų dienų sąrašą praktiškai visada įdedame pozityvą, gerbtiną visuomenėje reiškinį, įvykį. O dabar negatyvą iškeliame kažkokiai pagarbai. Galime ir narkomanų, ir alkoholikų dieną minėti, tinginio dieną galime paminėti. Kodėl taip keistai pradėjome mąstyti?“ – klausė Seimo narys.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme iš viso numatyta 71 atmintina diena.