Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.

„Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome. Bankai dalį pelno skyrė solidarumo įnašui, kuris naudojamas visuomenės reikmėms“, – pranešime teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

LB prognozuoja, kad solidarumo įnašas už 2024 metus gali siekti apie 190 mln. eurų.

Pernai įtvirtinto laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

„Mūsų dabartinė pajamų ir indėlių struktūra, kuri yra labai subalansuota, daro mus atsparius šiam nenumatytų įplaukų mokesčiui. Mes sumokėjome ženkliai mažiau jo 2023 metais, palyginti su kitais bankais“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare ketvirtadienį sakė D. Savickas.

„Pagal mūsų vertinimus, 2024 metais mums šis mokestis nebus taikomas. Taigi, atsakymas būtų – nulis“, – pridūrė jis.

Pernai už antrąjį ir trečiąjį ketvirčius Šiaulių bankas pervedė daugiau nei 4,8 mln. eurų solidarumo įnašo.

Pernai įtvirtinto laikinojo bankų solidarumo įnašo lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Tai BNS patvirtino „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė ir SEB komunikacijos projektų vadovė Leontina Zabarauskienė.

Tokios įmokos pervestos už trečiąjį šių metų ketvirtį. Už antrąjį ketvirtį abu bankai rugpjūtį sumokėjo atitinkamai 25 mln. ir 16,5 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS penktadienį pranešė, kad 11 Lietuvos komercinių bankų ir kredito unijų į valstybės biudžetą sumokėjo 103,7 mln. eurų solidarumo įmokų.

Šiaulių bankas pervedė daugiau nei 2,6 mln. eurų, „Luminor“ – 12,5 mln. eurų solidarumo įnašo. „Revolut Bank“ penktadienį BNS pranešė sumokėjęs 1,3 mln. eurų.

Antrąją įmoką bankai turėjo sumokėti iki lapkričio 30 dienos pabaigos. 

Lietuvos bankas praėjusią savaitę skelbė, kad preliminariais skaičiavimais, bankų įnašas už trečiąjį metų ketvirtį turėtų viršyti 100 mln. eurų, visas šių metų įnašas gali siekti apie 250 mln. eurų. .

Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

„Jau sumokėta solidarumo įmokų 101,6 mln. eurų, jas pervedė 8 finansų įstaigos“, – BNS sakė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.

Šiaulių bankas anksčiau BNS pranešė pervesiantis daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo, „Luminor“ savaitės pradžioje jau pervedė 12,5 mln. eurų įnašą. Kiti didieji bankai apie jų sumokėtas sumas kol kas nepranešė.

Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30 dienos pabaigos. 

Lietuvos bankas praėjusią savaitę skelbė, kad preliminariais skaičiavimais, bankų įnašas už trečiąjį metų ketvirtį turėtų viršyti 100 mln. eurų, visas šių metų įnašas gali siekti apie 250 mln. eurų. .

Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje.

Įnašo lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant triskart daugiau pelno nei pernai – virš 1 mlrd. eurų, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Pirmojo pusmečio bankų sektoriaus pelnas siekė 515 mln. eurų – 2,5 karto daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

„Kaip ir numatėme, dalis dėl išskirtinių aplinkybių gauto komercinių bankų pelno bus skirta visuomenės poreikiams“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pirmąją solidarumo įnašo įmoką – už antrąjį ketvirtį – 56 mln. eurų – bankai pervedė rugpjūčio pabaigoje. Antrąją įmoką jie turi sumokėti iki lapkričio 30-osios. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Asadauskaitė BNS pranešė, kad iki penktadienio įnašą už trečiąjį ketvirtį jau pervedė dvi finansų įstaigos, sumokėjusios 13,1 mln. eurų.   

LB pakartojo, visa įnašo suma už 2023 metus gali siekti apie 250 mln. eurų, o šios lėšos bus naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant triskart daugiau pelno nei pernai – virš 1 mlrd. eurų, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Pirmojo pusmečio bankų sektoriaus pelnas siekė 515 mln. eurų – 2,5 karto daugiau negu tuo pačiu metu pernai.

Tai BNS penktadienį patvirtino SEB finansų direktorius ir pagalbos verslui tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis.

Anot jo, bankas antrąjį ketvirtį uždirbo 81,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, tam įtakos turėjo ir išaugusios grynųjų palūkanų pajamos.

Avansinį solidarumo įnašą Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito įstaigos turėjo sumokėti iki rugpjūčio 31-osios. Lietuvoje banko licenciją turintis „Revolut Bank“ ketvirtadienį pranešė, kad į valstybės biudžetą sumokėjo 0,57 mln. eurų, o „Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų.

Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) ketvirtadienį BNS teigė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus –  apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Įnašas sumokėtas nuo Lietuvos klientų dalies, BNS ketvirtadienį informavo „Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Akvilė Adomaitytė.

„Pirminiais skaičiavimais, už 2023 metų antrąjį ketvirtį sumokėjome beveik 0,57 mln. eurų. Šis skaičius apskaičiuotas Lietuvos klientų daliai, kurie sudaro apie 1,5 proc. visos mūsų globalios klientų bazės“, – teigia A. Adomaitytė.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Tuo metu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus prognozavo, kad „Revolut“ atsidurs tarp įnašo mokėtojų, tačiau ta suma nebus didelė.

„Swedbank“ trečiadienį pervedė 25 mln. eurų avansinį įnašą, Šiaulių bankas anksčiau pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė tam numatęs apie 7 mln. eurų.

Anksčiau spėliota, kad „Revolut“ iš viso nemokės šio įnašo, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

 

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos avansinį mokestį turi sumokėti iki rugpjūčio 31-osios pabaigos.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Rūta Asadauskaitė ketvirtadienį BNS sakė, kad informaciją apie visų bankų ir kredito įstaigų sumokėtą įnašą penktadienį praneš Finansų ministerija.

Įnašui mokėti būtina VMI deklaracija pildymui parengta nuo trečiadienio.

Mokesčių inspekcija rugpjūčio 24-ąją pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o per dvejus metus –  apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Mokesčių inspekcija likus savaitei iki mokesčio mokėjimo dienos pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Todėl bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, sumažėjus naujo kreditavimo išimčių mokestis bankams turėtų didėti.

„Swedbank“ trečiadienį pranešė, kad sumokėjo 25 mln. eurų įnašą, Šiaulių bankas teigė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, „Luminor“ anksčiau skelbė, kad šiam mokesčiui numatyti 7 mln. eurų.

Kiti bankai tikslių duomenų nepateikia – „Revolut“ ir Medicinos bankas BNS nurodė, kad sumas žinos tik pervedę įnašą, o Lietuvos centrinė kredito unija teigia, kad jai šį ketvirtį tokia prievolė negalioja.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta antradienį teigė, kad valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Įnašas sumokėtas šiandien, BNS trečiadienį patvirtino „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Verčinskas.

Šiaulių bankas trečiadienį pranešė, jog sumokės 2,2 mln. eurų įnašą, o „Luminor“ anksčiau skelbė, kad šiam mokesčiui numatyti 7 mln. eurų.

Kiti bankai tikslių duomenų nepateikia – „Revolut“ ir Medicinos bankas BNS nurodė, kad sumas žinos tik pervedę įnašą, o Lietuvos centrinė kredito unija teigia, kad jai šį ketvirtį tokia prievolė negalioja.

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos avansinį mokestį turi sumokėti iki rugpjūčio 31-osios.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) rugpjūčio 24-ąją pakeitė jo skaičiavimo metodiką, pagal kurią į naujo kreditavimo sąvoką neįtraukiamas lizingas, faktoringas ir obligacijos. Dėl to bankai galės dar mėnesį tikslinti deklaracijas ir per šį laiką bus atleisti nuo delspinigių.

Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Lietuvos banko skaičiavimais, bendra avansinio solidarumo įnašo suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų, o iš viso valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinkti apie 440 mln. eurų: už 2023 metus – apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.

Mokėti įnašą bankus įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinis įnašas skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją ir mokamas už antrąjį šių metų ketvirtį, kiti mokėjimai numatyti lapkričio 30 dieną ir 2024-ųjų vasario 28-ąją, o metinis įnašas – kitų metų birželio 15 dieną.

Jeigu metinės deklaracijos suma skirsis nuo ketvirtinių, bankai turės padengti jų skirtumą.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.

Mokesčio įnašus ketinama panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

„Pirmasis mokėjimas yra jau šį ketvirtadienį, rugpjūčio 31 d., ir turime jau penktą mokesčių inspekcijos išaiškinimą“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Mokesčių inspekcija patikslino, kaip skaičiuosis mokestis, likus savaitei iki įmokos, kaip teigia, pačių bankininkų prašymu.

„Privertė mus dar kartą įvertinti tuos klausimus, sistemiškai pažvelgti į įstatymą, jo tikslus. Dėl to patikslinome sąvokų traktavimą, tai turėjo įtakos įnašo bazei“, – sakė VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvelienė.

„Lizingas buvo įtraukiamas, dabar pasikeitė. Tai yra esminiai pokyčiai“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Bankai jau pikti, jau susiplanavo, kiek mokės, o dabar reikės skaičiuoti iš naujo solidarumo įnašą.

„Paskutinis pakeitimas padidins mokestinius įsipareigojimus“, – teigė E. Čipkutė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ką skelbia komerciniai bankai, tai yra tai, ką jie patys pasiskaičiavo. Jei klausysime jų, jie pasiskaičiuos, kad jiems iš viso nereikia mokėti mokesčio“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Bankai mokės solidarumo įnašą dalimis, kas tris mėnesius avansą, o metinį įnašą turės sumokėti birželio 15 d. Inspekcija neduos daugiau laiko pirmajam avansui.

„Bankai sumokės avansą rugpjūčio 31 d. Tačiau jei atlikus perskaičiavimus, reikės patikslinti deklaraciją, jie tą padarys per mėnesį, o mokesčio administratorius netaikys jokių papildomų sankcijų dėl to“, – kalbėjo R. Virvelienė.

Valdžia viliasi, kad šiemet bankai atiduos bent 100 mln. eurų pelno biudžetui. Banko asociacijos manymu, Vyriausybė apsiskaičiavo prognozuodama ir dabar bet kokiais būdais bando surinkti daugiau pinigų. Finansų ministerija nekomentuoja.

„Skubotas įstatymų priėmimas atveda į šitokią situaciją. Labai mažai tariamasi tiek su įtraukiamomis pusėmis, tiek su Mokesčių inspekcija. Įstatymas priimamas kažkur už uždarų durų, o po to jau žmonės turi įgyvendinti tai realiame gyvenime“, – teigė mokesčių ekspertė Asta Dagilė.

Įstatymas priimamas kažkur už uždarų durų, o po to jau žmonės turi įgyvendinti tai realiame gyvenime.

Bankai sulaukė specialaus solidarumo mokesčio dėl savo rekordinių pelnų, kuriuos lėmė smarkiai padidėjusios palūkanos. Tačiau ir keli šimtai milijonų mokesčių per kelis metus opozicijai atrodo per mažai, palyginti su milijardiniu pelnu vien per šiuos metus.

„Solidarumo mokestis turėjo būti didesnis“, – sakė A. Mazuronis.

Bankų mokestį turi Ispanija, Vengrija, Čekija. Vokietija diskutavo apie mokestį, tačiau galiausiai jo atsisakė. Italija siekė įvesti 40 proc. vienkartinį mokestį pelnu iš palūkanų. Bet po akcijų nuosmukio, Vyriausybė persigando ir mokestį sumažino penkis kartus.