„Žmogus uždaro vienas duris ir atidaro kitas duris. Apsisprendžiau palikti Prezidento komandą dėl asmeninių priežasčių“, – feisbuke ketvirtadienį rašė S. Šulcė.

S. Šulcė prezidentūrą palieka kartu su vyriausiuoju patarėju gynybos klausimais Jonu Vytautu Žuku ir Komunikacijos grupės vadovu Aisčiu Zabarausku.

Žmogus uždaro vienas duris ir atidaro kitas duris. Apsisprendžiau palikti Prezidento komandą dėl asmeninių priežasčių.

Visi trys patarėjai dirbo jo komandoje nuo kadencijos pradžios, A. Zabarauskas prieš tai vadovavo G. Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai.

S. Šulcė iš pradžių Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje dirbo patarėja, vėliau buvo paaukštinta į grupės vadoves.

Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 dienos vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė.

Pasak jos, Vyriausybės trečiadienį priimtas nutarimas leisti mokykloms pačioms apsispręsti, ar dar iki vasaros atostogų vykdyti kontaktinį mokymą, ar ne, yra ne kas kita, kaip atsakomybės ir nepopuliarių sprendimų vengimas.

„Mes matome truputi chaotišką pastarųjų mėnesių Švietimo mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės komunikaciją. Trūksta švietimo ministerijos priimtų aiškių bendrų sprendimų. Mes matome situaciją, kai ministerija ilgai negalėjo paskelbti rekomendacijų dėl egzaminų organizavimo, negalėjo apsispręsti dėl mokslo metų trukmės, turime iškylančių klausimų dėl vasarą vyksiančio neformaliojo vaikų švietimo. Iškilo problemų ir dėl nuotolinio mokymosi, kuomet nebuvo pakankamai įtraukti specialiųjų poreikių turintys vaikai į ugdymo procesą“, – LRT radijo laidoje ministerijos darbo spragas vardino prezidento patarėja.

Ministerija bijo priimti nepatogius sprendimus ir aiškiai juos iškomunikuoti. Šiuo metu turime tokią situaciją, kai mokyklų vadovams yra užkraunama pati didžiausia atsakomybė.

S. Šulcė, apibendrindama sprendimus, kuriuos pastaruoju metu priėmė A. Monkevičiaus vadovaujama ministerija, teigė matanti baimę daryti ryžtingus žingsnius. Patarėjos teigimu, ministerija negali visos atsakomybės dėl sprendimo, ar ugdymo procesą iki vasaros atostogų organizuoti, ar ne, perleisti tik mokyklų vadovams.

„Ministerija bijo priimti nepatogius sprendimus ir aiškiai juos iškomunikuoti. Šiuo metu turime tokią situaciją, kai mokyklų vadovams yra užkraunama pati didžiausia atsakomybė nuo birželio 1 dienos nuspręsti, kaip bus organizuojamas ugdymosi procesas“, – aiškino S. Šulcė, dar kartą pabrėždama, pasak jos, jaučiamą aiškumo stoką Ministrų Kabineto veikloje.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarta A. Monkevičiaus pasiūlymui atnaujinti mokyklų darbą. Priimtu sprendimu leista pačioms švietimo įstaigoms pasirinkti, kokios formos – nuotolinį ar kontaktinį – ugdymą taikyti. Kiek anksčiau trečiadienį A. Monkevičius teigė, kad griežtas įpareigojimas, kaip baigti mokslo metus, sukeltų chaosą.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra sakęs, kad pasiūlymas dar iki vasaros atostogų bent dviem savaitėms į mokyklas grąžinti moksleivius ugdymo prasme nėra reikšmingas, bet yra vertingas kaip generalinė repeticija įstaigoms. Ministro manymu, trumpam į mokyklas sugrįžę vaikai pagelbės ugdymo įstaigoms įsivertinti, kaip sekasi laikytis tam tikrų higienos reikalavimų.

„Mano manymu, buvo padaryta teigiamų darbų, tačiau mes matome ir labai svarbius nepadarytus darbus“, – LRT radijui teigė G. Nausėdos patarėja.

S. Šulcė neišspręstiems darbams priskyrė neformalų vaikų švietimą ir vis dar nesprendžiamą mokyklų vadovų trūkumo problemą. Pastaroji problema, pabrėžė ji, reikalauja itin greitų sprendimų.

„Šiuo metu mes neturime mokyklų vadovų rezervo. Priemonės, kurių ministerija ėmėsi, kad atsirastų mokyklų vadovai ir kad būtų pilnas rezervas, reikia pripažinti, nepasiteisino. Dabar reikėtų atsiprašyti, peržiūrėti priemones ir imtis naujų realių priemonių – mažinti biurokratizmą, didinti mokyklų vadovų atlyginimus“, – sakė S. Šulcė. Jos teigimu, verta apsvarstyti galimybę leisti mokykloms vadovauti pedagoginio išsilavinimo neturintiems asmenims.

Vyriausybė sukritikuota ir dėl žingsnių, reformuojant aukštojo mokslo sistemą. Pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą, teigė prezidento patarėja, Vyriausybei pritrūko ryžto.

„Galima net šiek tiek pašaržuoti, kad Vyriausybei šiuo atveju pritrūko ryžto“, – sakė S. Šulcė, akcentuodama, kad universitetų jungimas negali būti prievartinis.

Galima net šiek tiek pašaržuoti, kad Vyriausybei šiuo atveju pritrūko ryžto.

„Man atrodo, kad dialogui, kurį vedė Vyriausybė, pritrūko motyvacinių paskatų ir priemonių, kad universitetai norėtų patys jungtis“, – pabrėžė S. Šulcė.

Tikisi, kad Vyriausybė prisiims atsakomybę dėl situacijos Nacionalinėje švietimo agentūroje

Galiausiai Vyriausybei kritikos teko ir dėl ryžto stokos, sujungiant ministerijai pavaldžias įstaigas. Jos teigimu, švietimo įstaigų sujungimas, įsteigiant Nacionalinę švietimo agentūrą, buvo tik kosmetinis. Maža to, pabrėžė ji, šią savaitę LRT televizijos skelbta informacija apie esą neskaidrius viešuosius pirkimus šioje agentūroje rodo, kad situacija tik blogėja.

„Reorganizacija turi būti reali“, – teigė patarėja, primindama, kad G. Nausėda dar 2019 m. gruodį švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui išsakė nerimą dėl esamos situacijos šioje įstaigoje.

„Dabar naujai kilusiuose faktuose matome, kad situacija yra dar blogesnė“, – teigė ji.

S. Šulcės teigimu, dėl situacijos Nacionalinėje švietimo agentūroje turi atsakyti Vyriausybė.

„Tai yra Vyriausybės atsakomybė... Visi auditai, visos audito rekomendacijos, kurios turėtų būti įgyvendintos, yra ministerijos ir Vyriausybės atsakomybė. Ar jie audito rekomendacijas tik perskaito ir paslepia į stalčių, ar iš tiesų imasi realių žingsnių – tai yra du skirtingi scenarijai. Mes tikimės, kad ši Vyriausybė, ši ministerija prisiims atsakomybę ir dar turės ryžto sutvarkyti Nacionalinę švietimo agentūrą“, – apibendrino patarėja.

ELTA primena, kad Nacionalinė švietimo agentūra darbą pradėjo 2019 m. rugsėjo 1-ąją, sujungus Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžias įstaigas. Viena iš pagrindinių agentūros steigimo paskatų – kovoti su korupcija ir neskaidriais viešaisiais pirkimais, kuriuos atskleidė atlikti auditai.

Pasak jos, forumo metu būtų išgirstos įvairių mokslo įstaigų pozicijos ir su švietimo sektoriui kylančiomis problemomis būtų susipažinta iš skirtingų institucijų perspektyvų, po Prezidentūroje vykusio Kultūros forumo sakė šalies vadovo patarėja.

„Kalbėjomės apie aukštojo mokslo problematiką ir manome, kad vienas teisingiausių sprendimo būdų – kitą forumą organizuoti būtent aukštojo mokslo problematikai, aptarti aukštojo mokslo klausimą, finansavimo, tyrimų klausimą, institutų būklę iš įvairių perspektyvų. Kad nebūtų sprendžiamas tik vienos institucijos – Vilniaus universiteto (VU) klausimas, bet būtų aptariamos problemos iš pačių įvairiausių rakursų. Toks sprendimo būdas būtų teisingiausias“, – Prezidentūros planais dalinosi S. Šulcė.

ELTA primena, kad dėl per mažų universiteto dėstytojų, mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų VU gruodžio 5-6 dienomis paskelbė laikinai sustabdantis savo veiklą. VU atstovas spaudai Ervinas Spūdys Eltai patvirtino, kad, Vyriausybei ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų universitetas svarstys ilginti veiklos stabdymo laikotarpį.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas taip pat teigia, kad, Vyriausybei netenkinant mokytojų reikalavimų, profsąjunga svarsto streiko galimybę.

„Kol dar nepatvirtintas 2020-ųjų biudžetas, galėtų būti vienas iš sprendimo būdų susėsti Vyriausybei, abiems didžiausioms profesinėms sąjungoms, ir, žinoma, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir kalbėtis, ką mes galime pasiekti 2020 metų biudžetu, kokias sritis galime finansuoti, kokioms sritims kelti atlyginimus“, – Žinių radijui antradienį sakė Prezidentūros Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė.

S. Šulcė teigė, kad streikuoti profsąjungos turi teisę, tačiau tai yra „ekstremali, kraštutinė priemonė“, rodanti, kad prieš tai vykę procesai klostėsi nesėkmingai. Prezidento patarėja taip pat pabrėžė, kad šakos kolektyvinės sutarties Vyriausybė privalo laikytis ir „įrodyti darbais, kad laikomės valstybėje įsipareigojimų, ypač mokytojams“.

„Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis“, – pabrėžė ji.

Tai turėtų būti pirmasis žingsnis – dar kartą susėsti ir bandyti derėtis.

Viena didžiausių šalyje organizacijų, vienijančių švietimo darbuotojus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjunga, praėjusią savaitę pranešė, jog rengiasi streikui mokyklose lapkričio antrojoje pusėje. Pasak švietimiečių, Vyriausybė nesilaiko šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, nes biudžeto projekte papildomai numatyta tik 55,5 mln. eurų.

Profesinė sąjunga skelbia vienijanti 10 tūkst. narių, iš jų didžioji dalis yra mokyklų pedagogai.

Prieš metus maždaug mėnesį dėl etatinio pedagogų apmokėjimo streikavusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga teigia taip pat svarstanti, ar palaikyti kolegas.

Šiemet finansavimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai daugiau nei 1 mlrd. 237 mln. eurų, kitąmet pasiūlyta jį didinti iki beveik 1 mlrd. 280 mln. eurų.

Konkursas – geras pasitikrinimas

S. Šulcė nepritaria svarstymams įvesti tvarką, kad gerai dirbantiems mokyklų vadovams nereikėtų iš naujo dalyvauti konkurse užimti vadovo postą kitą kadenciją. Konkursas, pasak S. Šulcės, yra puikus savo gebėjimų pasitikrinimas.

„Aš manau, kad mes turime sutikti, kad konkursas ir pasitikrinimas yra puikus dalykas, ir mokyklos vadovas, tas, kuris pabaigęs kadenciją, dar kartą nueina į konkursą, ir jeigu jisai jį laimi, jis ir toliau gali vadovauti dar penkiems, dar penkiems ir daugybę metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Nuo 2018 m. švietimo įstaigų vadovų kadencijos prezidentės siūlymu apribotos penkeriems metams. Norintys tapti mokyklų vadovais asmenys Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje turi laimėti konkursą.

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pranešama, kad dėl šios tvarkos Lietuvoje labai trūksta mokyklų vadovų, o skelbiamuose konkursuose suklumpa net ir daugelį metų mokykloms vadovaujantys asmenys.

Esant tokiai situacijai, pasigirdo siūlymų gerai dirbančius mokyklų vadovus atleisti nuo prievolės dalyvauti konkurse, jei šį postą nori užimti dar vieną kadenciją.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje trūksta 42 švietimo įstaigų vadovų, o visoje Lietuvoje – maždaug 300.

Sprendimas neatitinka deklaruojamo prioriteto

Paaiškėjus, kad Vyriausybės sudarytame ateinančių metų šalies biudžeto projekte asignavimai kultūrai mažėja, prezidento vyriausioji patarėja S. Šulcė sako, kad toks sprendimas tikrai neatitinka deklaruojamo prioriteto.  

„Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų. Vienas tų pirminių veiksmų būtų 2020–ųjų metų biudžetas. Matydami prieš porą savaičių 2020–ųjų metų biudžetą ir matydami, kad kultūrinėms įstaigoms mažės finansavimas apie 15 procentų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti, mes, Prezidentūra, aiškiai pasakėme savo nuomonę, kad to neturėtų vykti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Turbūt jau visiems šiek tiek lengvai pabodo girdėti kalbas, kad kultūra yra prioritetinė sritis vien tiktai žodžiuose, nes norima ir veiksmų.

Jos žiniomis, Vyriausybė kartu su Kultūros ministerija persvarstė šį klausimą ir ateinančių metų biudžete nacionalinėms kultūros įstaigoms 15 proc. nemažins asignavimų turtui ir kitoms reikmėms įsigyti.

„Tai reikštų, kad mūsų įstaigos, filharmonija, tarkime, galėtų toliau pirktis muzikos instrumentus, muziejai, bibliotekos organizuoti parodas. Ir šita svarbi funkcija nebūtų sumažinama, apkarpoma, nes jeigu būtų įvykęs šitas sumažinimas, tai mes turėtume daugiau tokių atvejų kaip vasarą turėjome su Mickevičiaus biblioteka, kai dėl šitos eilutės sumažinimo pritrūko vasaros metu tualetinio popieriaus“, – pabrėžė S. Šulcė.

Jos teigimu, skiriant lėšas kultūrai, būtina atidžiai sudėlioti prioritetus, kokioms konkrečiai reikmėms jų labiausiai reikia.  

„Kol kas yra pasiektas tiktai susitarimas nemažinti 15 proc. nacionalinėms kultūros įstaigoms, dėl kitų dalykų yra deramasi ir, manau, kad dabar yra pats tas laikas kalbėtis ir derėtis, kam mes galime skirti finansavimą mūsų prioritetinei sričiai ir kur link mes norime nukreipti lėšas. Pavyzdžiui, jau žinau, kad Lietuvos kultūros tarybos finansavimas, kuris yra be galo svarbus, nes Kultūros taryba paskirsto lėšas įvairiausiems kultūriniams projektams, nuo 19 milijonų eurų išaugs iki 20 milijonų eurų. Tai mes turime žiūrėti, kokias kultūros prioritetines sritis norime užtikrinti ir kur link tas finansavimas privalo būti nukreiptas“, – sakė S. Šulcė.

Turi tirti prokurorai

Opozicijai kaltinant Vyriausybę, kad galimai neskaidriai skirstomos biudžeto lėšos sporto projektams, S. Šulcė sako, kad į kylančius sporto bendruomenei klausimus turi būti atsakyta. Pasak jos, jei yra pagrindas, finansavimo peripetijas turėtų tirti teisėsauga.

„Mes irgi esame gavę be galo daug raštų ir kreipimųsi dėl šitos situacijos ir tas pagrindinis atspirties taškas yra tai, kad jeigu piliečiams ir juo labiau sporto bendruomenei kyla klausimų, kur ir kaip yra panaudojamos Sporto rėmimo fondo lėšos, į tuos klausimus privalo būti atsakyta. Jeigu reikia, reikia pradėti tam tikrus tyrimus ir atsakyti galiausiai, kur mūsų piliečių, mūsų valstybės lėšos nueina, kokiems projektams“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė S. Šulcė.

Opozicijai klausimų sukėlė su Seimo nariu Kęstučiu Smirnovu susijusių organizacijų sėkmė 13,2 mln. eurų dalybose sporto projektams, taip pat kodėl buvo nubrauktas finansavimas tokiam daugelį metų gyvuojančiam ir daug žmonių pritraukiančiam projektui kaip „Snaigės žygis“.

„Kitas dalykas, jei tam tikros sportinės iniciatyvos, kurios daugelį metų buvo palaikomos ir anksčiau gaudavo lėšų, šiais metais negavo lėšų, tai joms turi būti paaiškinta, kodėl įvyko tai, ir tie klausimai, kylantys sporto bendruomenei, privalo būti atsakyti“, – pridūrė S. Šulcė.

Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje taip pat dirba patarėja Vilma Bačkiūtė, vyriausioji specialistė Lina Kančytė. Spalio viduryje ją papildys patarėjas Šarūnas Radvilavičius.

Spalio pabaigoje prie jos prisidėjus dar vienam neįvardijamam patarėjui, grupė bus visiškai suformuota.

„Šios grupės vadovą ir kitus jos narius rinkausi itin atsakingai vertindamas kandidatų patirtį ir kompetenciją, tačiau dar daugiau dėmesio skyriau vertindamas galimą švietimo, mokslo ir kultūros atstovų bendruomenės pasitikėjimą jais. Pirmaisiais savo darbo Prezidentūroje mėnesiais Sonata spėjo pademonstruoti gebėjimus telkti bendruomenę ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su ja“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.

S. Šulcė anksčiau dirbo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, buvo atsakinga už ilgalaikės kultūrinės veiklos planavimą ir organizavimą. Ji taip pat rengė publikacijas apie kultūros istoriją įvairiems Lietuvos žiniasklaidos leidiniams, yra išleidusi knygą „Vilniaus istorijos: gidas po XVIII a. miestą“.

Vyriausioji patarėja Vilniaus universitete yra baigusi istorijos ir antropologijos bakalauro studijas ir politikos mokslų magistro studijas.