„Sunkios klimato kaitos pasekmės šiandien aiškiai matomos ir mums reikia ambicingų veiksmų dėl klimato [konferencijoje] COP27, kad užtikrintume taršos sumažėjimą ir temperatūros stabilizavimąsi ties Paryžiaus susitarime numatytu tikslu [pasaulio šiltėjimą apriboti] 1,5 laipsnio“, – sakė C3S direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess (Saata Berdžes), paminėdama šiuo metu Šarm aš Šeiche Egipte vykstančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją.

Klimatą stebinti C3S nurodo, kad šilti orai nulėmė „rekordines dienos temperatūras Vakarų Europoje ir rekordiškai šiltą spalį Austrijoje, Šveicarijoje bei Prancūzijoje“.

Didelėse Italijos ir Ispanijos dalyse praėjusį mėnesį taip pat pasiekta temperatūros rekordų.

„Rekordinė šiluma užfiksuota Kanadoje, daug šiltesnės už vidutines sąlygos taip pat buvo Grenlandijoje ir Sibire“, – sakoma C3S pranešime.

Jame pažymima, kad šaltesni už vidutinius orai buvo Australijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir kai kuriose vakarinėse Antarkties dalyse.

Pranešimas pasirodė pasaulio lyderiams susirinkus Egipte į svarbias klimato derybas. Lyderiai yra raginami skubiai mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kad būtų išvengta tolesnės pražūtingos klimato kaitos.

JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) įspėjo, kad valstybės privalo bendradarbiauti dėl klimato, nes antraip gresia „kolektyvinė savižudybė“.

„Žmonija gali rinktis: bendradarbiauk arba žūk“, – COP27 sakė jis.

Viršyti orų vidurkiai

C3S antradienio pranešime taip pat nurodo, kad 2022-ųjų spalis buvo sausesnis nei įprasta beveik visur Pietų Europoje ir Kaukaze.

„Jis taip pat buvo sausesnis už vidurkį daugumoje centrinių Šiaurės Amerikos [dalių], Somalio pusiasalyje, didelėse Rusijos dalyse, centrinėje Azijoje ir Kinijoje, Pietų Amerikos regionuose“, – skelbia C3S.

Tuo metu kai kuriose Pirėnų pusiasalio dalyse, Prancūzijos ir Vokietijos regionuose, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, Skandinavijos šiaurės vakaruose, didelėje Rytų Europos dalyje ir centrinėje Turkijoje kritulių buvo daugiau nei vidutiniškai.

Daugiau kritulių taip pat iškrito kai kuriose Šiaurės Amerikos dalyse, centrinės Azijos pietuose ir Australijoje. Kai kur liūtys sukėlė didelių potvynių.

JT Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) sekmadienį paskelbdama apie didelį pasaulinio atšilimo spartėjimą nurodė, kad jei pasitvirtins prognozės 2022-iesiems, bus galima sakyti, kad kiekvieni iš aštuonerių pastarųjų metų yra šiltesni už bet kokius metus iki 2015-ųjų.

PMO pabrėžė, kad dėl pasaulinio atšilimo sparčiau kyla jūros lygis, tirpsta ledynai, intensyvėja liūtys ir karščio bangos.

Žemė nuo XIX amžiaus pabaigos sušilo daugiau nei 1,1 Celsijaus laipsnio, o maždaug pusė šio pokyčio įvyko per pastaruosius 30 metų, rodo PMO ataskaita.

Šie metai gali būti penktoje arba šeštoje vietoje tarp šilčiausių kada nors užfiksuotų – nepaisant nuo 2020 metų juntamos „La Nina“ įtakos – periodiškai susidarančio fenomeno Ramiajame vandenyne, natūraliai vėsinančio atmosferą.

Šių metų spalį net 955 Lietuvos įmonėms įregistruota 1080 turto areštų. Tai didžiausias per mėnesį turto areštus patyrusių įmonių skaičius nuo 2011 metų gegužės. Įmonių, kurių turtas areštuotas, spalį ypač pagausėjo žemės ūkyje, miškininkystėje, medžio apdirbimo pramonėje, didmeninės prekybos, programavimo, reklamos sektoriuose. Tokios išvados aiškėja iš įmonių riziką vertinančios kompanijos Creditreform Lietuva tyrimo, paremto Centrinės hipotekos įstaigos valdomo Turto areštų aktų registro įrašais.

Turto areštus patyrusių įmonių skaičius buvo 16% didesnis nei vidutiniškai per ankstesnius 9 mėnesius. Įmonių, kurių turtas areštuotas buvo rekordiškai daug, bet pačių areštų mažiau. Lyginant su ankstesniais metais, vienai įmonei turto areštų tenka mažiau, rečiau areštuojamas turtas įmonių su 10 ir daugiau darbuotojų.

„Nuo šių metų pavasario pastebima tendencija, kad daugiau smulkių įmonių patiria turto areštus, tačiau turto areštų skaičius mažesnis nei pernai. Vieno mėnesio šuolis kol kas nerodo labai blogų tendencijų,“ - sako UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa. – „Per 10 mėnesių prastesnės nei pernai turto areštų tendencijos yra miškininkystės, medžio apdirbimo pramonės, didmeninės prekybos ir transporto įmonėse, o geresnės – žemės ūkio, statybų bei maitinimo įmonėse.“

Iš šiemet turto areštus patyrusių įmonių 18 proc. patyrė po du turto areštus, 10,5 proc. - nuo 3 iki 5 turto areštų. Tačiau ir čia yra rekordininkų. Per 10 turto areštų teko 33 įmonėms, o 3 įmonės „džiaugiasi“ daugiau kaip 20 apribojimų disponuoti turtu.

Beveik kas antra įmonė, kurios turtui pritaikytas areštas, įsteigta iki  2003 m. Tarp turto areštus patyrusių įmonių naujesnės vyrauja maitinimo veikloje (45 proc. jų įsteigta 2009 m. ir vėliau), o ekspedijavimo veikloje – net 40 proc.

Iš viso per šių metų sausį-spalį areštuoto turto suma siekė 1,65 mlrd. Lt (pernai per tą patį laikotarpį – 2,1 mlrd. Lt). 48 proc. šios sumos sudarė areštai didesnei nei 10 mln.  Lt sumai. 31 proc. areštų suma siekė nuo 1 iki 10 mln. Lt.