Dideles pasekmes saugumo srityje numatančiuose reikalavimuose, kurie, anot Maskvos, yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant jos saugumą, teigiama, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių, ir raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą paskelbus pasiūlymų tekstus, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Maskva pasirengusi jau šeštadienį su Vašingtonu surengti skubias derybas saugumo klausimais.
„Esame pasirengę nedelsiant, netgi rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – surengti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pridūrė, kad amerikiečiams buvo pasiūlyta susitikti Ženevoje.
Esame pasirengę nedelsiant, netgi rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – surengti derybas su JAV trečiojoje šalyje.
Pasiūlymai paskelbti tarp Maskvos ir Vakarų sostinių tvyrant didelei įtampai, ypač dėl konflikto Ukrainoje.
Vakarai kaltina Maskvą planuojant invaziją į Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi, įvairiais vertinimais, nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst. savo karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą. Jis pareikalavo „teisinių garantijų“, kad NATO nesiplės rytų kryptimi.
NATO adresuotame dokumente rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Atsakomosios sankcijos
Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės [bloko] plėtros“.
Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.
Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis.
Vakarų šalys aptarinėja galimas bendrai koordinuotas sankcijas Maskvai, jei V. Putinas pradėtų ataką prieš Ukrainą.
Nuo 2014 metų tebevykstantis konfliktas Ukrainos rytinėje dalyje, prasidėjęs po Kremliui palankaus Ukrainos prezidento nuvertimo, nusinešė jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) perspėjo V. Putiną, kad Rusijos išpuolio prieš Ukrainą atveju Jungtinės Valstijos imtųsi atsakomųjų sankcijų, „kokių jis dar nėra matęs“.
Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę paragino Maskvą nutraukti kariuomenės telkimą prie Ukrainos sienos ir sugrįžti prie Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkaujamų derybų.
JAV ir Europos valstybės ne kartą leido suprasti, kad Kijevo narystė NATO kol kas nėra svarstoma, o tai labai nepatinka Ukrainai.
Tačiau Vašingtonas padeda apmokyti ukrainiečių kariuomenę ir įsipareigojo skirti 2,5 mlrd. JAV dolerių jos pajėgumų stiprinimui, Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.
