„Tuomet, kai prezidentas taip pasakė, jis, matyt, įvertino esamą situaciją šiame Seime. Liūdna konstatuoti, bet akivaizdžiai matosi, kad ši valdančioji dauguma yra nepasiruošusi tam. Matyt, to palaikymo deja ir nebus“, – Eltai sakė V. Blinkevičiūtė.

Vis tiek ateis laikas, kai Lietuva ratifikuos šią konvenciją.

„Noriu pasakyti viena – vis tiek ateis laikas, kai Lietuva ratifikuos šią konvenciją. Aš esu įsitikinusi“, – tvirtino ji.

Socialdemokratų, remiančių G. Nausėda prezidento rinkimuose, vadovė pažymėjo – smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena opiausių visuomenės problemų.

„Kai mes sakome, kad pas mus viskas yra tvarkoje, kad mums nereikia jokių tarptautinių dokumentų – ne tvarkoje. Pasižiūrėkite, kas vyksta, kokie yra mastai ir skaičiai smurto artimoje aplinkoje“, – pabrėžė ji.

„Matykime pirmiausiai tai. Nematykime tų baubų – jų nėra. Žiūrėkime visą kompleksą priemonių, kad iš tikrųjų mūsų valstybėje būtų kaip galima mažiau smurto“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, jog nevienareikšmiškai vertinama Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, prezidentas G. Nausėda teigė manantis, kad šios tarptautinės sutarties Seimas neturėtų ratifikuoti.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema. Tiesiog Seimas turi atrasti savyje drąsos, nes jei Seimas priimtų neigiamą sprendimą ir Stambulo konvencijos nepatvirtintų, tai nebūtų nekonstitucinis sprendimas. Seimas gali tiek patvirtinti, tiek nepatvirtinti. Konstitucinio Teismo išvada nereiškia, kad Stambulo konvencija Seime privalo būti patvirtinta“, – LRT TELEVIZIJAI sakė G. Nausėda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusių metų rugsėjį kreipėsi Seimas.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

„Konstitucinis Teismas (KT) atsakė į Seimo užduotus klausimus, ar yra pagrindo sakyti, kad konvencijos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. KT pasakė, kad neprieštarauja, tai galėtų tapti argumentu, kuris galėtų įtikinti skeptikus, tame tarpe ir jo ekscelenciją prezidentą“, – šeštadienį žurnalistams Seime komentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, šios kovencijos ratifikavimas yra vertybinė nuostata, o pačios politikės požiūris skiriasi nuo šalies vadovo pozicijos.

„Tai yra vertybinė prezidento pozicija, mano pozicija yra kitokia. Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį LRT televizijai G. Nausėda sakė, jog Seimas neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių, ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“, – LRT televizijai penktadienį sakė šalies vadovas.

Smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, Lietuva lieka viena iš vos kelių valstybių, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos nors ją pasirašėme dar 2013 m.

ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį pristatė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Pasak politikės, „laisviečiams“ nederėtų mėtytis kaltinimais, nes ji visada palaikė ir toliau ketina palaikyti tiek Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tiek Stambulo konvencijos ratifikavimą.

„Viešpatie, tarsi čia pirmas kartas“, – klausiama apie apsižodžiavimą su teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska sakė I. Šimonytė.

„Nevertinčiau kaip kažkokio ypatingo apsižodžiavimo“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.

Politikė pažymėjo visada rėmusi Laisvės partijai svarbius žmogaus teisių klausimus. Todėl ji apgailestavo, kad ir konservatorių frakcijoje buvo balsų, rėmusių siūlymą išbraukti Civilinės sąjungos įstatymą bei Stambulo konvenciją iš parlamento pavasario sesijos darbų programos.

„Kiekvieną kartą, kai tvirtiname Seimo sesijos (darbų programą – ELTA), visada atsiranda kas nors, kas nori išbraukti partnerystės įstatymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimą. Vakar kažkam pavyko tai padaryti. Labai apgailestauju, kad mano frakcijos kolegos už tai irgi balsavo. Bet man atrodo, kad kaltinimais tarpusavyje mėtytis nereikėtų“, – teigė premjerė.

„Kolegos puikiai žino, kas yra kokios nuomonės šiais klausimais. Puikiai žino, kad aš balsavau, balsuoju ir visada balsuosiu už šitus įstatymus ir kitus raginsiu tai daryti“, – pridūrė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas patvirtino kovo 10-ąją prasidėjusios pavasario sesijos darbų programą. Visgi, Laisvės partijai itin svarbūs projektai – Civilinės sąjungos įstatymas bei Stambulo konvencija – į programą liko neįtraukti.

Tai sukėlė nepasipiktinimo bangą „laisviečių“ gretose. Viena partijos narių, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska savo „Facebook“ paskyroje apgailestavo, kad minėti sprendimai priimti ir valdančiųjų konservatorių bei liberalų balsais.

„Sutarkime dėl vieno – kalbėti apie žmogaus teises, liberalias vertybes ir gamtos apsaugą neužtenka, jei dalis frakcijos balsuoja kitaip. Tai veidmainystė. Ir tuo pačiu – tikrosios vertybės, kurias gauna rinkėjai pasirinkdami savo atstovus rinkimuose“, – rašė E. Dobrowolska.

Visgi, į tokį įrašą netruko sureaguoti premjerė Ingrida Šimonytė.

„Mieloji, čia tiek pat hipokritiška, kiek būtų, jeigu sugalvočiau draust Tau ar tavo partijos kolegoms kalbėt apie viešąsias išlaidas įvairioms sritims, turint galvoj nebūtinai nuoširdžią dalies žmonių nuostatą dėl sąskaitos apmokėjimo. Niekas neturi monopolio į kalbėjimą vienais ar kitais klausimais. Tai leisiu sau ir toliau kalbėt kuo tikiu ir ką galvoju“, – Vyriausybės kolegei atkirto I. Šimonytė.

„Čia kaip ir bet kokiam kitam įstatymui reikia 71 balso, tai matant, su kokiu įkarščiu iš Seimo sesijos darbotvarkės tas klausimas buvo išbrauktas, tikėtis, kad tą 71 balsą pavyks surinkti šitoje sesijoje, nėra lengva, bet aš lieku optimistiška, vis tiek bus toks Seimas, kuriame bus tas 71 balsas, jeigu ne šitas, tai kitas“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė premjerė.

I. Šimonytė taip pat sakė, kad teigiama Konstitucinio Teismo (KT) išvada dėl Stambulo konvencijos atitikties pagrindiniam šalies įstatymui turėtų baigti spekuliacijas, esą ji prieštarauja Konstitucijai.

„KT pasisakė tai, ko ir buvo galima tikėtis, dabar tos spekuliacijos, joms kaip ir pabaiga, pagrindo toliau pasakoti dalykus, kuriems nėra pagrindo, nėra“, - reziumavo premjerė.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį paskelbė, kas Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Laisvės frakcijos bandymas tuojau įtraukti ją į Seimo sesijos darbų programą baigėsi nesėkme.

Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją ir pan.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuo tarpu penktadienį pareiškė, kad Seimui nereikėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos, nes dėl to grėstų pokyčiai švietimo sistemoje.

„Aš manau kad šiuo metu Stambulo konvencijos tvirtinti nereikėtų, kadangi iš to kyla daug pasekmių, ir aš manau, kad tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą. Ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“, – LRT televizijai penktadienį sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, šiuo metu visi sprendimai – Seimo rankose.

„Tiesiog Seimas turi atrasti savyje drąsos, nes jei Seimas priimtų neigiamą sprendimą ir Stambulo konvencijos nepatvirtintų, tai nebūtų nekonstitucinis sprendimas. Seimas gali konvenciją tiek patvirtinti, tiek nepatvirtinti. Konstitucinio Teismo išvada nereiškia, kad Stambulo konvencija Seime privalo būti patvirtinta“, – sakė G. Nausėda.

Kaip ELTA jau skelbė, Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – KT išvadą ketvirtadienį pristatė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas.

KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.

Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Taip ji kalbėjo ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad šis Europos Tarybos dokumentas neprieštarauja Konstitucijai.

„Raginčiau atsipeikėti, matyti realybę, nebijoti menamų kažkieno baubų platinamų ir imti dirbti realius darbus“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikė.

Ji tvirtino, kad socialdemokratų frakcija palaikytų konvencijos ratifikavimą.

„Per 2023 metus apie penktadalį įregistruotų nusikaltimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Kas per skaičiai? Kas trečia moteris yra patyrusi artimoje aplinkoje ar tai seksualinį, ar fizinį smurtą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Ketvirtadienį KT paskelbus išvadą valdančioji Laisvės partijos frakcija pasiūlė Stambulo konvencijos ratifikavimą įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Už tai, kad Stambulo konvencija būtų įtraukta į darbų programą, balsavo keturi opoziciniai socialdemokratai, vienas buvo prieš ir penki susilaikė, o frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė registravosi, bet nedalyvavo balsavime.

Prieš Stambulo konvencijos įtraukimą balsavo Socialdemokratų frakcijos atstovas Liudas Jonaitis, susilaikė Tomas Bičiūnas, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas, Kęstutis Vilkauskas.

KT nutarimas dėl Stambulo konvencijos nekeičia jos oponentų nuostatos, kad dokumento ratifikuoti nereikia. Jie sako, kad toks verdiktas tik sustiprina Stambulo konvencijos rėmėjų pozicijas, bet oponentams įtakos nedaro.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, pagrindinis jos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties“ sąvoką taip pat nustatė, kad konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Jis taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

„Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seime kalbėdama žurnalistams ji tvirtino, kad KT sprendimas galėtų padėti tiems, kurie bijo konvencijos ratifikavimo, įveikti tą baimę.

Parlamento vadovės teigimu, audringas diskusijas dėl konvencijos kurstė ir  dezinformacija.

„Pirmiausia dėl vartojamų sąvokų, tapusių ne tik mitais, bet ir dezinformacija, ar dėl esminių konvencijos principų diegimo į formaliojo švietimo lygių ugdymo programas. Tuo remdamiesi kai kurie laikėsi pozicijos, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas neatitinka Lietuvos Respublikos interesų“, – teigė politikė.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nebus skubama Seimui teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot jos, dar reikia išgryninti pozicijas ta tema.

„Matyt, čia svarbu eiti į Seimo salę tada, kada turime 71 balsą“, – teigė ji.

KT ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, o pagrindinis jos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties sąvoką“ taip pat nustatė, kad Konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo neprieštarauja Konstitucijai“, – pristatydamas išvadą sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Vertindamas „socialinės lyties sąvoką“ KT pažymėjo, kad konvencija yra skirta kovoti su smurtu, kurį gali išprovokuoti ir paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

„Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“, – pažymėjo teismas.

Šiomis nuostatomis nėra paneigiama binarė, moters ir vyro, lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją ir pan.

Nereikalauja keisti santuokos sampratos

Išvadą žurnalistams komentavęs Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras pažymėjo, kad Stambulo konvencijos tikslai sutampa su išvardytais Lietuvos Konstitucijoje,.

„Mes esam viena iš keleto šalių (neratifikavusių konvencijos – BNS), dabar tikiuosi, gal ir parlamente bus lengviau apsispręsti, nes iš tiesų niekur neįžvelgėme jokių prieštaravimų ir pagal tikslus, ir pagal formą, ir pagal tekstą, ir pagal pačią esmę, kad tai galėtų būti koks nors konfliktas su Konstitucija“, – sakė S. Šedbaras.

KT išvadoje pažymėjo, kad pagrindinis konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Anot KT, konvencija taip pat siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, nes tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris panaikinimo esama tiesioginio ryšio.

KT taip pat nurodo, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje, taigi „būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą“.

Pasak teismo, konvencijos nuostatos, skirtos kovoti su smurtu prieš moteris, raginančios atsisakyti stereotipų dėl tam tikrų socialiai susiformavusių vaidmenų, ne tik kad neprieštarauja Konstitucijai, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos forma laikomo smurto dėl lyties mažinimo ir prevencijos.

Išvadoje teismas nurodė, kad konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių, todėl iš jos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.

„Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių“, – nurodė KT.

Neįpareigoja diegti „belytės kalbos“

Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

Teismo buvo prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Dėl švietimo programų KT pasisakė, kad valstybės gali pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią, jų manymu, būdą ir formą tokioms vertybėms kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys, tarpusavio pagarba, nesmurtinis konfliktų sprendimas, teisė į asmens neliečiamybę, puoselėti švietimo ir mokymo įstaigose.

„Valstybės narės nėra įpareigotos diegti vienodų visoms valstybėms konvencijos dalyvėms konkrečių mokymo programų, kurios būtų nesuderinamos su valstybės kultūra ir aplinka“, – sakoma išvadoje.

KT taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencijos nuostatomis Lietuvos valstybė nėra įpareigota į nacionalinę teisinę sistemą perkelti sąvokų, kurios būtų nesuderinamos su lietuvių kalba.

„Konvencija taip pat nesuponuoja poreikio nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“. Konvencijoje asmuo apibūdinamas kaip tik „vyras“ ir „moteris“ ir nėra vartojama jokia kita forma“, – pabrėžė teismas.

Pasirašyta prieš dešimtmetį, bet neratifikuota

Seimo kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad Lietuva jau dešimt metų kaip yra pasirašiusi Stambulo konvenciją, bet jos neratifikavo.

Parlamento vadovės teigimu, kiekvienąkart Seimui svarstant šį klausimą, sulaukiama laiškų su raginimais gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja, tad dėl to ir prašoma KT vertinimo.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

„Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, norime viešai paklausti visų kandidatų į prezidentus, ar palaikote Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje? Šį klausimą ypač adresuojame dabartiniam šalies prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris iki šiol neįvardijo savo pozicijos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir per penkerius prezidentavimo metus nepanaudojo savo moralinio autoriteto ratifikavimui“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė centro vadovė Jūratė Juškaitė.

Ji taip pat pažymi, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje vis dar yra didelė ir aštri problema. Pasak J. Juškaitės, viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje.

„Todėl minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, raginame visus kandidatus ir kandidates ne tvindyti savo socialinių tinklų paskyras tulpėmis, bet atsakyti į vieną labai svarbų klausimą – ar jie palaiko Stambulo konvencijos ratifikavimą?“ – sakė J. Juškaitė.

ELTA primena, kad Lietuva Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.

Visuomenėje ir tarp politikų nerandant sutarimo dėl poreikio ratifikuoti šį dokumentą, Seimas pernai rudenį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Konstitucijai. Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Šių metų kovo 4 d. KT paskelbė, kad pradeda nagrinėti bylą pagal Seimo paklausimą dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai. Anot T. V. Raskevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad KT sprendimas bus paskelbtas Seimo pavasario sesijos metu, Laisvės frakcija mato būtinybę įtraukti įstatymo „Dėl Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo“ projektą į Seimo pavasario sesijos darbų programą.

Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.

Į KT, prašydamas įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, praėjusį rudenį kreipėsi Seimas.

„Seimas teigia, kad Konstitucinio Teismo išvada dėl to, ar nurodytos Konvencijos nuostatos atitinka Konstituciją, turėtų esminę reikšmę Seimui apsisprendžiant dėl dar 2018 metais prezidento Seimui pateiktos šios konvencijos ratifikavimo“, – nurodo Konstitucinis Teismas.

KT prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.

Seimo kreipimąsi į KT inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pažymėdama, kad Lietuva jau dešimt metų kaip yra pasirašiusi Stambulo konvenciją, bet jos neratifikavo.

Parlamento vadovės teigimu, kiekvienąkart Seimui svarstant šį klausimą, sulaukiama laiškų su raginimais gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja, tad dėl to ir prašoma KT vertinimo.

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.