Finansų ministerija tai vadina istoriniu pasiekimu, pranešime pažymima, kad Lietuvos reitingas buvo pakeltas peršokant tarpinę grandį – teigiamą perspektyvą.

Anot Finansų ministerijos, paprastai šalių ilgalaikio skolinimosi reitingus kasmet peržiūrinčios agentūros pagerina perspektyvą arba palieka tą patį kredito reitingą, tokie „peršokimai“ reitinguose – išskirtiniai.

„Mes ne tik pasiekėme aukščiausią poziciją kredito reitinguose šalies istorijoje, bet ir padarėme tai peršokdami tarpinę grandį. Tai – didžiulis įvertinimas, kuriuo galime didžiuotis“, – pranešime cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka.

„Standard & Poor’s“ Lietuvos kredito reitingus paskutinį kartą buvo pagerinusi 2018 metų kovą.

Kita tarptautinė kreditų reitingų agentūra „Fitch Ratings“ Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A (stabili perspektyva), „Moody‘s“ – A3 (teigiama perspektyva), „DBRS Morningstar“ – A (teigiama perspektyva).

Ruduo Italijoje prasidėjo optimistinėmis gaidomis, mat tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor`s“ pareiškė, kad po pusketvirtų recesijos metų Italijos ekonomika atsigauna. Tačiau, nors Italija ir paliko juodąjį kreditų reitingų sąrašą, analitikai perspėjo, kad augimas, palyginti su partnerėmis Europoje, bus, švelniai tariant, lėtas, nes ekonominį Italijos renesansą stabdo mažas atlyginimų augimas ir aukštas nedarbo lygis, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Italijos verslo naujienas.

Tačiau Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ džiaugsmingai pranešė, kad nedarbo lygis paskutinį trimestrą ne tik neaugo, bet net sumažėjo. Naujausi oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad jis 0,5 proc. nukrito iki 12 proc., o jaunimo nedarbo lygis sumažėjo net 4 proc. ir dabar siekia 40,5 proc.

Statistikai pabrėžė, kad optimizmo teikia ne keli procentai, bet tai, jog didžiausias užimtumo augimas užregistruotas jautriausiose šalies socialinėse kategorijose, tai yra tarp penkiasdešimtmečių asmenų ir moterų, taip pat pietiniuose šalies regionuose, iš kurių, žinomo šalyje rašytojo Roberto Saviano teigimu, jau migruoja ne tik geresnio gyvenimo ieškantis jaunimas, bet ir mafija.

Ekonomikos augimas „visai nėra italų nuopelnas“

Statistinių duomenų sužavėtas Italijos premjeras Matteo Renzi nedelsdamas pareiškė, kad „iki šiol lyg automobilis prakiurusia padanga kelkraštyje tupėjusi Italija pagaliau pajudėjo“, o statistiškai galbūt ir nežymūs skaičiai iš tiesų yra labai reikšmingas vyriausybės reformų pasiekimas.

Tačiau Italijos pramonininkų konfederacijos „Confindustria“ vadovas Giorgio Squinzi entuziazmu degančio premjero pusėn šliūkštelėjo šalto vandens kibirą. Jis pareiškė, kad džiūgauti nėra ko, nes tiesiog juokingas „mažesnis nei pusės procento augimas ne tik nieko nereiškia, bet ir visai nėra italų nuopelnas“.

G. Squinzi teigimu, bendrasis Italijos vidaus produktas vos vos ūgtelėjo dėl degalų kainų sumažėjimo, dolerio sustiprėjimo ir skubaus pinigų kiekio didinimo rinkoje. Todėl pramonininkų prezidentas paragino vyriausybę ne žongliruoti tuščiu optimizmu, bet įgyvendinti žadamas reformas

Valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus

Ne tik Italijos pramonininkų, bet ir tarptautinių ekspertų manymu, Italija iš recesijos neišbris tol, kol nesusitvarkys vidinių reikalų, ypač begalinio išlaidavimo.

Vartotojų teises saugančias asociacijas vienijanti organizacija „Codacons“ apskaičiavo, kad viešojo sektoriaus išlaidos realius poreikius viršija net 30 mlrd. eurų. O kiekvienai italų šeimai biurokratų švaistūniškumas atsieina 1 250 eurų per metus. „Codacons“ duomenimis, už benziną biurokratai kažkodėl moka 13 proc. daugiau nei eiliniai italai, už kompiuterį – 25 proc., o už spausdinimo aparatą sugeba permokėti netgi 68 proc.

Premjero atsakymo, kodėl valstybinių įstaigų klerkai švaisto milijardus, kuriuos vyriausybė galėtų panaudoti mokesčių naštai ar valstybės skolai mažinti, vartotojų asociacijos taip ir nesulaukė.

Nežlugti padeda ne valdžios pažadai, o internetas

Kol apie taupymą ir krizę garsiai kalbantys biurokratai toliau lengvabūdiškai išlaidauja, eiliniai italai, ypač prekybininkai, ieško alternatyvių būdų, kaip išgyventi. Štai itin sunkiai krizę išgyvenančiam itališkų produktų sektoriui, vadinamajam „Made in Italy“, nežlugti padeda ne valdžios pažadai, bet internetas.

Skaičiuojama, kad elektroninės prekybos apyvarta šalyje pasiekė rekordinę 15 mlrd. eurų sumą ir sudaro 4 proc. visų pardavimų. Nors tai dvigubai mažiau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, šie skaičiai rodo, kad į viską, kas virtualu, įtariai žiūrintiems italams interneto platybės yra tikroji optimizmo jūra.

Tarptautinėms finansų rinkoms spėliojant, kada Lietuva galėtų išleisti naują euroobligacijų emisiją, Lietuvos analitikai sako, kad bent jau pirmąjį šių metų ketvirtį jos galima nesitikėti.

„Labai netikėčiau, kad artimiausiu metu tas (euroobligacijų emisija - BNS) būtų. (...) Taip nutiko, kad praėjusių metų pabaigoje išleido vieną euroobligacijų emisiją, o šių metų pradžioje išpirko (1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją - BNS). Tad dabar tas tvarkaraštis labai atviras - kai bus poreikis, tai bus leidžiama, bet nemanau, kad dabar“, - BNS sakė banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas.

Anot jo, Lietuvos sprendimui platinti euroobligacijas įtakos turės ir Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbta kiekybinio skatinimo programa.

„Nuo kovo (ECB - BNS) pradės tas obligacijas supirkinėti ir sakyčiau, kad galbūt pirmąjį ketvirtį dar nieko nebus. Pažiūrės, kaip viskas sekėsi ir tada galbūt“, - svarstė T.Varenbergas.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Lietuva 2015 metais planuoja išplatinti iki 1,5 mlrd. eurų vertės euroobligacijų, tačiau tikslaus platinimo laiko dar nėra. Anot jo, taip pat neaiški ir galima obligacijų trukmė: „Trukmė bus pasirinkta atsižvelgiant į tuometinę padėtį rinkoje.“

Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė BNS sakė, kad dar nepasirinkti bankai, kurie tarpininkaus platinant obligacijas.

Lietuva tarptautinėse rinkose paskutinį kartą skolinosi 2014 metų spalį, kai išplatino 12 metų trukmės obligacijų už 1 mlrd. eurų. Šių metų sausio 15 dieną Vyriausybė išpirko 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją.

Paprastai Lietuva euroobligacijų emisijas platina sausio-vasario mėnesiais, o metų pabaigoje emisijos leidžiamos, kai reikia išpirkti ankstesnes emisijas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ Lietuvai yra suteikusi reitingą Baa1, o „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ – reitingą A-.

Agentūrai „Standard & Poor's“ iki „niekinio“ lygio sumažinus Rusijos skolinimosi reitingą, Maskvos pareigūnai aiškina, kad tai padaryta tiesiogiai įsakius Jungtinėms Valstijoms. Analitikų nuomone, agentūros sprendimas – tik lašas Rusijos sunkumų jūroje.

Po reitingų agentūros sprendimo Rusijos padėtis prilygsta Bulgarijos padėčiai, sako ekspertai. BB+ reitingas per mažas investicijoms, tad gresia mažiausiai dveji nuosmukio metai.
„Didžiausia problema ta, kad neaišku, kaip išeiti iš tokios padėties, kai Rusijos ekonomika išgyvena „tobulą audrą“ – milžiniška infliacija, aukštos palūkanų normos, Rusija atkirsta nuo tarptautinių kapitalo rinkų, naftos kaina krito“, – sako naftos ir dujų rinkos analitikas Grigorijus Birgas.

Maskvos pareigūnai įžvelgia sąmokslą, esą tai dalis Vakarų sankcijų plano. Gatvėse kalbinti žmonės valdžią palaiko, nusiteikę optimistiškai, nors būtiniausių prekių kainos auga kaip ant mielių.

Ekspertų nuomone, ką iš tikrųjų žada dabartinė padėtis, tai dar didesnį kapitalo išplaukimą.
„O tie investuotojai, kurie planavo investuoti, sprendimus atidės, stebės, kiek truks krizė“, – sako G. Birgas.

„Standard & Poor's“ Rusijos perspektyvą vertina neigiamai, reitingas gali kristi ir toliau.

Vienas iš krizės požymių – didžiausio šalyje automobilių gamintojo „Avtovaz“ sprendimas atleisti 10 proc. darbuotojų, bet gal 10 tūkst. vadybininkų net pramonės milžinui – iš tikrųjų per daug.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poors“, teigiamai vertindama Lietuvos ekonomikos perspektyvas bei pasiryžimą ir galimybes 2015 metais įsivesti eurą, šalies ilgalaikio skolinimosi vietos bei užsienio valiuta reitingą padidino dviem pakopomis – nuo BBB iki A-.

Reitingo perspektyva, prognozuojant tolesnį Lietuvos ekonomikos augimą, o Vyriausybei toliau laikantis fiskalinės drausmės politikos, yra stabili, teigiama „Standard & Poors“ pranešime.

„Mūsų šalies skolinimosi reitingas buvo perkeltas į aukštesnį lygį net peršokant tarpinę grandį – tai puiki žinia Lietuvai, rodanti mūsų finansų politikos pripažinimą. Aukštesnis reitingas sudaro realias prielaidas toliau mažėti šalies skolinimosi kainai. Be to, šis sprendimas rodo, kad šalia atsakingos Vyriausybės politikos ir ekonomikos augimo, jau dabar itin aukštai vertinamos mūsų pastangos ir galimybės įsivesti eurą“, - Finansų ministerijos pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Standard & Poors“ savo sprendimą motyvavo tuo, kad 2013 metų Lietuvos ekonomikos augimo ir viešųjų finansų rezultatai viršijo agentūros lūkesčius. „Standard & Poors“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2014-2017 metais ir toliau tvirtai bei tvariai augs, o viešųjų finansų deficitas nuosekliai mažės.

Agentūros vertinimu Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir nuo 2015 metų turėtų tapti euro zonos nare. „Standard & Poors“ nuomone, stojimas į euro zoną visiškai panaikins rizikos veiksnius, susijusius su lito ir euro kursu - tai ypač svarbu ekonomikos raidai, kadangi du trečdaliai visų paskolų Lietuvoje yra suteiktos eurais.

Narystė euro zonoje Lietuvai taip pat atvers platesnius kelius į tarptautines kapitalo rinkas, o vietiniams bankams, prireikus, suteiks prieigą prie Europos Centrinio Banko finansinių priemonių, taip stiprinant šalies finansų stabilumą.  

„Standard & Poors“ įvardijo, kad galėtų pagerinti reitingą, jeigu viešųjų finansų rodikliai gerėtų sparčiau nei numato agentūra. „Standard & Poors“ taip pat įspėjo, kad reitingą sumažintų, jeigu Vyriausybė nukryptų nuo atsakingos finansų politikos, ženkliai sumažėtų ekonomikos augimas ir Lietuva nuo 2015 metų neįsivestų euro.

Paskutinį kartą A- ilgalaikio skolinimosi reitingą „Standard & Poors“ Lietuvai buvo suteikusi 2008 metų sausį, tačiau tų pačių metų spalį jį sumažino iki BBB+, o 2009-ųjų kovą - iki BBB.