Trečiadienį aukštosioms mokykloms paskelbus priėmimo rezultatus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako matantis proveržį pedagogikos, inžinerijos srityse, daugėja stojančiųjų į informacines technologijas (IT).

„Gilesnes įžvalgas galėsime padaryti matydami visą šių metų paveikslą, kai bus pasirašytos sutartys pasibaigus visiems priėmimo į aukštąsias mokyklas etapams. Tačiau bendri bruožai ir tendencijos gana aiškios. Įvyko esminis proveržis pedagogikos, inžinerijos srityse, be to, toliau daugėja stojančių į IT – visų šių specialistų labai reikia“, – ministerijos pranešime pabrėžia G. Jakštas, vertindamas rezultatus.

Anot ministerijos, šiemet valstybės finansuojamose vietose kviečiama studijuoti beveik 500 daugiau jaunuolių nei pernai.

Daugėja norinčiųjų studijuoti pedagogiką – pasirašyti sutartis pakviesta 39 proc. pirmakursių daugiau nei prieš metus, o nuo 2020-ųjų augimas pasiekė 67 procentus.

„Pernai priėmimas į IT augo apie 13 proc., šiemet – dar 1,3 proc. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas pakviesta beveik puse tūkstančio daugiau studentų negu pernai – daugiau tiek universitetuose (5 proc.), tiek kolegijose (2 proc.). Šis etapas nuteikia optimistiškai: studijuoti kviečiama daugiau, geresnis stojančiųjų pasiskirstymas tarp krypčių, atsižvelgus į egzaminų rezultatus, tikėtina, kad priimtieji bus geriau pasirengę studijoms“, – teigia G. Jakštas.

„Reikšmingai padidėjo trauka į inžinerijos mokslus – 234 kviečiamaisiais studijuoti daugiau nei pernai, arba 9 procentais. Dar labiau džiugina tai, jog augimas nėra IT studijų sąskaita, kaip įprastai nutikdavo“, – nurodo ministras.

Kolegijose į populiariausiųjų septintuką pateko ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas bei vaikystės pedagogika.

„Dvigubai išaugo pasirinkusiųjų specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programą, nors jau ir pernai ji buvo labai populiari, pritraukė trečdaliu daugiau stojančiųjų negu ankstesniais metais“, – nurodo ministerija.

Iš viso, beveik 1,5 tūkst., stojančiųjų kviečiami tapti mokytojomis ir mokytojais. Stojančiųjų skaičius į prioritetines pedagogikos studijas šiemet išaugo 44 proc., palyginti su pernai.

Tačiau būsimų pedagogikos pirmakursių skaičius nėra galutinis. Pasak ministerijos, rudenį studentai dar galės rinktis pedagogikos gretutines studijas, o šiuo metu dar vyksta priėmimas į profesines pedagogikos studijas – pastarąsias renkasi jau turintieji dalyko bakalaurą ir norintieji įgyti mokytojo kvalifikaciją.

„Pernai į gretutines ir profesines pedagogikos studijas buvo priimta dar per 800 studentų, panašių skaičių tikimasi ir šiemet“, – nurodo ministerija.

Rugpjūčio 7–10 dienomis bus skelbiamas papildomas priėmimas į likusias laisvas vietas, šia galimybe galės pasinaudoti tie, kas trečiadienį negavo kvietimo į norėtas studijas ar dar iki šiol nebuvo apsisprendę, ką rinktis.

Pernai tokiu metu sulaukta beveik 27 tūkst. prašymų.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais.

Šiais metais 19 tūkst. stojančiųjų jau pasirinko ir ketinamas studijuoti programas, daugiau kaip pusė iš jų – 2023-iųjų abiturientai, informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Stojantieji į aukštąsias mokyklas savo prašymuose aukščiausiu prioritetu dažniausiai rinkosi universitetines socialinių mokslų (16 proc.), sveikatos mokslų (14 proc.), verslo ir viešosios vadybos (12 proc.), informatikos mokslų (9,5 proc.), menų (9 proc.) studijų programas.

Būsimieji kolegijų pirmakursiai norėtų studijuoti verslą ir viešąją vadybą (23 proc.), sveikatos (23 proc.), inžinerijos (14 proc.), ugdymo mokslus (10 proc.).

Populiariausias tarp stojančiųjų tradiciškai yra Vilniaus universitetas, toliau eina Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Anot LAMABPO pranešimo, populiarumu išsiskiria medicinos studijų programa Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete. Taip pat šiame universitete nemažai stojančiųjų renkasi psichologijos, teisės, specialiosios pedagogikos ir logopedijos, programų sistemų, kriminologijos ir kūrybos komunikacijos studijų programas.

Į populiariausių programų dešimtuką šiuo metu patenka Mykolo Romerio universiteto Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos ir Kauno technologijos universiteto Programų sistemų studijų programos.

Norintieji studijuoti kolegijose prašymuose dažniausiai nurodo Kauno kolegiją, Vilniaus kolegiją ir Klaipėdos valstybinę kolegiją.

Jie dažniausiai renkasi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programą Kauno kolegijoje ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, taip pat vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje ir Marijampolės kolegijoje.

Tarp populiariausių studijų programų kelerius metus išlieka kosmetologijos ir burnos higienos studijų programos, vykdomos Kauno kolegijoje, bendrosios praktikos slaugos studijų programa Vilniaus ir Alytaus kolegijose.

Panašus skaičius stojančiųjų renkasi tarptautinio verslo, kineziterapijos, higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos (Vilniaus kolegija), logistikos (Kauno kolegija) studijų programas.

LAMABPO duomenimis, laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas užsiregistravo per 1,9 tūkst. stojančiųjų. Egzaminuose dalyvavo daugiau kaip 1,6 tūkst., iš jų teigiamai įvertinti 1594 asmenys. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks iki liepos 25-osios.

Į ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas užsiregistravo per 2,4 tūkst. stojančiųjų. Nuo šių metų stojant į jas nebeatliekamas motyvacijos vertinimas.

Pagrindinio priėmimo metu į prašymą galima įtraukti ne daugiau kaip devynis pageidavimus.

Prašymai studijuoti priimami iki liepos 28-osios vidurdienio.

Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti rugpjūčio 2-ąją tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu.

Rugpjūčio 7–10 dienomis vyks papildomas priėmimas. Po jo kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 16 dieną. Papildomo priėmimo antrasis etapas vyks rugpjūčio 21–24 dienomis.

Šiais metais studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. 

Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Papildomame priėmime stojantieji gali registruoti atnaujintus prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų.

Galima nurodyti ne daugiau kaip šešis pageidavimus.

Papildomo priėmimo laikotarpiu vyks ir stojančiųjų į ugdymo mokslų studijų programas motyvacijos vertinimas, ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 20 dieną, sutartis su mokyklomis reikės pasirašyti iki rugpjūčio 23 dienos.

Per pagrindinį priėmimą studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesta daugiau kaip 20 tūkst. jaunuolių: į valstybės finansuojamas ir su studijų stipendijomis vietas kvietimų sulaukė 12 tūkst. 550 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas – 7602 stojantieji.

Pasak Seimo narių, šis sprendimas, keliantis rimtų abejonių dėl jo teisėtumo ir turintis esminę įtaką Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, buvo priimtas nacionalinio susitarimo dėl švietimo rengimo proceso metu, nederinant jo nei su ekspertais, nei su politinėmis partijomis.

Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Juozapaitis, Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis ir Aušrinė Armonaitė prašo ministro atsakyti, kodėl buvo pažeistas įstatymo reikalavimas, pakeičiant minimalius kriterijus likus mažiau negu 2 metams iki atitinkamų metų rugsėjo 1 d., ar buvo atliktas šio sprendimo poveikio vertinimas, ar buvo analizuojama ir vertinama, kokį poveikį studijų ir mokslo kokybei turės galimas didesnis silpniau pasiruošusių studijoms asmenų skaičius universitetuose bei kodėl nėra pristatytas toks poveikio vertinimas?

„Ar dar labiau išaugęs silpniau pasirengusių studijoms universitetų ir kolegijų studentų skaičius nenulems didesnės aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos devalvacijos? Ar nemanote, kad, užuot didinus aukštojo mokslo prieinamumą, nebūtinai pakankamai pasiruošusiems studijoms asmenims, vertingiau būtų skirti didesnę sumą vienai studijų vietai, kad būtų užtikrinta aukštesnė aukštojo mokslo kokybė ir parengiami geresni specialistai? Ar įvertinote, kiek tokių pokyčių kaštus valstybės biudžetui ir jų poveikį studijų prieinamumui ? Ar buvo vertinami alternatyvūs sprendimo būdai?“, – klausia Seimo nariai.

Seimo nariai taip pat klausia, ar šis sprendimas nėra susijęs su tuo, kad prieš tapdamas švietimo, mokslo ir sporto ministru, A.Monkevičius kelerius metus vadovavo Mykolo Romerio universitetui: „Koks šio universiteto praeinamojo balo vidurkis į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas 2019 m. stojimuose ir koks buvo į vieną studijų vietą aplikuojančių studentų vidurkis? Ar esate kalbėjęs su šio universiteto vadovybe apie stojimo minimalius rodiklius ir kitas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas? Ar esate kalbėjęs apie stojimo minimalius rodiklius ir kitas stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas su kitų universitetinių aukštųjų mokyklų vadovais arba jų atstovais?“

MRU: stojimo balai į universitetą nėra patys mažiausi

Savo ruožtu MRU Išorinės komunikacijos vadovas Vaidotas Norkus, reaguodamas į skirtingų frakcijų Seimo narių kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą A. Monkevičių dėl Mykolo Romerio universiteto stojimo balo, atkreipia dėmesį, kad informacija apie stojimo balo vidurkius į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas į visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, taip pat ir Mykolo Romerio universitetą yra viešai prieinama LAMA BPO puslapyje, o į MRU stojimo balai nėra patys mažiausi.

„Pagal LAMA BPO pateiktą informaciją, 2019 metais į visus universitetus stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas stojimo balo vidurkis buvo 7,86, o į Mykolo Romerio universitetą – 7,48. Žemesnis vidutinis stojimo balas į valstybės finansuojamas vietas buvo Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Klaipėdos universitete. Tuo metu 2019 metais į valstybės nefinansuojamas vietas visų universitetų stojimo vidutinis balas buvo 6,68, o Mykolo Romerio universiteto – 5,92. Žemesnis balas (5,89) buvo Vilniaus Gedimino technikos universitete“, – Eltai atsiųstame pranešime pažymi V. Norkus.

„Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesniais, labiau motyvuojančiais geriau pasirengti studijuoti. Aš galutinai rytoj apsispręsiu ir pasirašysiu įsakymą šiek tiek pakoreguoti – vietoje anglų kalbos leidžiant abiturientams rinktis jiems reikalingą egzaminą: chemijos, biologijos, fizikos ar panašų“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Praėjusią savaitę jis įsakymu patvirtino, kad 2020 ir 2021 metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas galios tokie patys minimalūs reikalavimai kaip ir šiemet.

„Aš pasirašiau tik todėl, kad nepavėluotume, jeigu nieko nekeisime. Aš nieko pakeist negalėjau, rytoj dar turiu laiko ir jį pakoreguosiu naudinga linkme, pirmiausia – mokiniams, kurie nori kokybiškai pasiruošti studijuoti, kitų pokyčių nebus šitame įsakyme“, – teigė A. Monkevičius.

Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turės išlaikyti lietuvių, matematikos ir anglų kalbos egzaminus, o jų vidurkis turės būti ne žemesnis nei 40 proc., taip pat penkių geriausiai įvertintų dalykų pažymių vidurkis turės būti ne mažesnis nei septyni, jeigu norima studijuoti universitete.

Jeigu pretenduojama studijuoti kolegijoje, trijų egzaminų rezultatų vidurkis turės būti ne žemesnis nei 25 proc., o dalykų pažymių vidurkis – ne mažesnis nei penki balai.

Tuo metu stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose – bet kokiu rezultatu išlaikyti bent vieną egzaminą.

Įsakymą kritikuoja Vilniaus universitetas

Seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas (VU) kritikuoja tai, kad ministras įsakymu nesuvienodino reikalavimų stojantiesiems ir teigia, kad tokiu būdu stojamojo balo sandara bus ydinga bei nemotyvuojanti mokyklų absolventų.

„Nustatant minimalius rodiklius stojantiesiems, siekiama susitarimo, ką mes laikome pasirengusiu kokybiškoms studijoms aukštojoje mokykloje studentu. Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis“, – VU pranešime cituojamas studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis.

Jis teigia, kad nesuprantama, kodėl reikalavimai į mokamas ir nemokamas vietas yra skirtingi, nes į jas įstoję studentai studijuoja kartu, taip pat skirtingi reikalavimai prieštarauja lygiateisiškumui, nes galintiems sumokėti už savo studijas asmenims praktiškai netaikomi jokie akademiniai standartai.

VU teigimu, rodikliai stojantiesiems turi būti vienodi, nesvarbu, ar jie stoja į valstybės finansuojamą, ar į nefinansuojamą vietą, į universitetą ar į kolegiją, taip pat universitetas rekomenduoja nustatyti tik tuos minimalius mokymosi rezultatų rodiklius, kuriuos siekiantis aukštojo mokslo asmuo galėtų pagerinti tam papildomai rengdamasis net ir po to, kai baigia mokyklą.

Ministras A. Monkevičius teigia, kad tai tik pastebėjimai, o VU kaip ir kiti universitetai dalyvaus naujo bakalauro modelio kūrimo procese, kuriame ir bus sprendžiama dėl minimalių reikalavimų.

„Universitetai kartu dalyvaus kuriant naują bakalauro modelį, kuriame tie dalykai bus iš esmės sprendžiami kitaip“, – sakė švietimo ministras A. Monkevičius.

Dar vykstant stojimo procesui šiemet kai kurios aukštosios mokyklos nuleido reikalavimus stojantiesiems, tai sukėlė kitų aukštųjų mokyklų pasipiktinimą.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Mykolo Romerio MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai (VDU) per šių metų priėmimą į valstybės nefinansuojamas studijų vietas minimalaus balo netaikė.

Remiantis bendru aukštųjų mokyklų susitarimu, stojantiems į universitetus reikėjo surinkti 5,4 balo, į kolegijas – 4,3 balo iš 10.

Teigiama, kad VGTU stojančiuosius priėmė su 4,3 balo, o VDU ir MRU balus skaičiavo atsižvelgdami į savo nustatytus papildomus kriterijus.

Anksčiau BNS ministras A. Monkevičius teigė, kad ateityje aukštosios mokyklos neturėtų mažinti minimalių reikalavimų stojantiesiems.

Dažniausiai stojantieji pirmenybę teikia Vilniaus universitetui, kurį pirmuoju pageidavimu pasirinko 2,6 tūkst. žmonių. Toliau rikiuojasi Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetai – juose studijuoti pageidauja po 750–850 žmonių.

Kaip teigiama pranešime, ir toliau populiari išlieka medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete. Pastarajame nemažai stojančiųjų renkasi ir teisės, psichologijos, kūrybos komunikacijos studijų programas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete taip pat populiari odontologijos studijų programa. Programų sistemas stojantieji noriai renkasi studijuoti tiek Kauno technologijos, tiek Vilniaus universitetuose.

Prioritetą koleginėms studijoms teikiantys stojantieji dažniausiai renkasi Kauno ir Vilniaus kolegijas.

Jas pirmuoju numeriu pasirinko atitinkamai beveik 1,3 tūkst. ir 1,2 tūkst. stojančiųjų. Pirmenybę studijuoti Klaipėdos valstybinėje ir Socialinių mokslų kolegijose teikia per pusketvirto šimto stojančiųjų.

Dažniausiai stojantieji renkasi bendrosios praktikos slaugos studijų programą Vilniaus kolegijoje, kosmetologiją ir logistiką Kauno kolegijoje. Panašus skaičius stojančiųjų renkasi Vilniaus kolegijoje vykdomas vaikystės pedagogikos, higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programas bei Kauno kolegijoje vykdomas bendrosios praktikos slaugos, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, burnos higienos studijų programas.

Teigiama, kad likus mažiau nei mėnesiui iki bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas prašymų teikimo pabaigos, informacinėje sistemoje užsiregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų pagrindinio priėmimo pirmojo etapo prašymus užpildė 13 tūkst. žmonių, kurie pareiškė daugiau nei 51 tūkst. pageidavimų.

Taip pat pranešama, kad ketvirtadienį prasideda pirmieji motyvacijos vertinimai, kurie yra būtini stojant į ugdymo mokslų studijų programas. Pirmąją motyvacijos vertinimo dieną turėtų dalyvauti per 460 stojančiųjų. Iš viso į juos užsiregistravo daugiau nei 900 žmonių.

Laikyti vieną ar daugiau stojamųjų egzaminų į meno krypties studijų programas jau užsiregistravo 1,7 tūkst. stojančiųjų. 32 stojamieji egzaminai jau yra įvykę.

Pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija vyks iki liepos 5 dienos. Meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programas įtraukti į savo prašymą galima ne vėliau kaip 24 valandos iki prasidedant stojamajam egzaminui arba motyvacijos vertinimui. Jų neišlaikęs stojantysis negali dalyvauti konkurse meno krypčių ir ugdymo mokslų studijų programose.

LAMA BPO primena, kad pirmuoju pageidavimu stojantysis turėtų nurodyti labiausiai norimą studijų programą su pasirinktu finansavimo šaltiniu ir atitinkamai pagal svarbą išrikiuoti kitus pageidavimus. Pagrindinio priėmimo metu jų į savo prašymą galima įtraukti ne daugiau kaip devynis.

Apie rezultatus stojantieji bus informuoti liepos 26 dieną tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu. 

Likus trims savaitėms iki pagrindinio priėmimo pirmojo etapo pabaigos, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje yra užsiregistravę per 20 tūkst. stojančiųjų. Per 9 tūkst. užsiregistravusiųjų vidurinį išsilavinimą įgijo šiemet.

Stojantieji šiemet pirmuoju prioritetu dažniausiai renkasi sveikatos mokslus, tokių asmenų yra 20 procentų. Verslo ir viešajai vadybai pirmenybę teikia 16 proc., o socialiniams ir inžinerijos mokslams – po 11 proc. stojančiųjų. Studijuoti menus renkasi 10 proc. asmenų, skelbia LAMA BPO.

Norintieji studijuoti universitete pirmenybę prašymuose teikia medicinos studijų programai Lietuvos sveikatos mokslų universitete (tokių pageidavimų yra 371) ir Vilniaus universitete (304). Odontologiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete pasirinko 255 asmenys. Panašus skaičius stojančiųjų renkasi programų sistemas tiek Kauno technologijos universitete (170), tiek Vilniaus universitete (165). Teisės studijų programai Vilniaus universitete pirmenybę teikia 155, veterinarinei medicinai Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 138, ekonomikai Vilniaus universitete – 135, psichologijai Vilniaus universitete – 134, politikos mokslams Vilniaus universitete – 124 stojantieji.

Koleginių studijų programas norintys studijuoti pirmuoju prioritetu renkasi bendrosios praktikos slaugą Vilniaus kolegijoje (130) ir logistiką Kauno kolegijoje (122). Higienine ir dekoratyvine kosmetologija Vilniaus kolegijoje susidomėjo 112, kosmetologija Kauno kolegijoje – 111 stojančiųjų. Panašus abiturientų skaičius renkasi kineziterapiją Vilniaus kolegijoje (90), ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Kauno kolegijoje (83), vaikystės pedagogiką Vilniaus kolegijoje (79), socialinį darbą Kauno kolegijoje (74), programų sistemas Vilniaus kolegijoje (72), bendrosios praktikos slaugą (72) ir kineziterapiją (66) Kauno kolegijoje.

Populiariausių aukštųjų mokyklų penketukas, kurių studijų programas stojantieji dažniausiai nurodo savo prašymuose pirmuoju prioritetu, išlieka toks pat, kaip ir pernai: Vilniaus universitetas, Kauno kolegija, Vilniaus kolegija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Bendrojo priėmimo prašymus dar galima teikti ir koreguoti iki liepos 19 dienos 17 valandos. Iki liepos 7 dienos dar truks stojamųjų egzaminų norintiems studijuoti menus ir motyvacijos vertinimo siekiantiems tapti pedagogais sesija.

Tiek šių metų abiturientams, tiek anksčiau vidurinį išsilavinimą įgijusiems svarbu nepamiršti iki liepos 19 dienos 17 valandos į savo prašymą įkelti brandos atestato duomenis. Šių metų abiturientai juos galės įkelti tada, kai mokykloje bus parengti brandos atestatai. Užsiregistravus LAMA BPO informacinėje sistemoje, tačiau neatlikus šių duomenų įkėlimo veiksmo, konkursinis balas neapskaičiuojamas ir stojantysis netenka galimybės dalyvauti konkurse.

Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 24 dieną.

Papildomo pusės balo stojant į universitetus ir kolegijas šauktiniai gali tikėtis nuo 2017 metų, pačios aukštosios mokyklos spręs, į kokias programas stojant tai galios.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad papildomas paskatinimas baigusiems bazinius karinius mokymus arba atlikusiems privalomąją karo tarnybą numatytas stosiantiems į valstybės finansuojamas vietas 2017 metais. Šioje tvarkoje taip pat numatyta, kad papildomą balą galės gauti su pagyrimu baigusieji profesinio mokymo studijų programas, stojantys į tos pačios švietimo srities universitetinių ir koleginių studijų programas.

„Dėl studijų programų, į kurias bus pridedama papildomų balų, spręs pačios aukštosios mokyklos ir nurodys tai priėmimo taisyklėse“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Didžiausias galimas konkursinis balas yra dešimt.