„Taip, bus galima ligos apimtyje – taip, kaip ir buvo pirmojo karantino metu“, – BNS sekmadienį sakė M. Navickienė.

Per pirmąsias dvi karantino savaites kovą, kai buvo uždarytos mokyklos ir darželiai, buvo išduota 293 tūkst. nedarbingumo pažymų, iš jų 116 tūkst. – dėl saviizoliacijos arba vaikų priežiūros. Balandį pastarųjų skaičius siekė apie 60 tūkst., tuo metu gegužės viduryje – 51 tūkst.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, šiuo metu svarstomas ir pagalbos priemonių paketas darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems asmenims.

„Peržiūrime dabar prastovų mechanizmą, savarankiškai dirbančių asmenų paramai priemones planuojame, nes viskas turi atsigulti į biudžetą (...) Trečiadienį bus priemonių paketas, kurį bus galima pakomentuoti plačiau“, – teigė M. Navickienė.

Ji pridūrė, kad subsidijų ir išmokų sumos dar nėra aiškios.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė buvo numačiusi, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė, kaip ir pavasarį, mokėtų 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“) – tokia išmoka būtų mokama, jeigu darbdavys ir pats mokėtų 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis būtų 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).

Pavasarį pusę darbo vietų darbdaviai turėjo išlaikyti bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Parlamentarams ketvirtadienį pateiktos kelių įstatymų pataisos, kuriomis Vyriausybė siūlo per pandemiją labiau pasirūpinti 60 metų ir vyresniais darbuotojais. Toliau Seimas pataisas svarstys birželio 2 dieną. 

„Atsižvelgiant į įmonių ir žmonių poreikius“, –  pristatydamas pataisas ir aiškindamas jų poreikį sakė socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis tikisi, kad pataisos įsigalios nuo birželio vidurio.

Pasak ministro, valstybės finansinė parama pagelbės sektoriams, kuriems, tikėtina, nuo krizės prireiks atsigauti ilgiau.

Ministras pranešė, kad, pavyzdžiui, per kovą iš 10 tūkst. atleistų žmonių 2,6 tūkst. buvo virš 60 metų.

Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio.

„Mastas yra iš tiesų didžiulis (...) tokiems žmonėms į darbo rinką grįžti labai sudėtina, o ekonominiu sunkmečiu bus dar sunkiau“, – teigė jis.

L. Kukuraitis pabrėžė, kad rinka į žadamas didesnes garantijas darbuotojams nuo 60 metų jau sureagavo: „Darbdaviai  pradėjo mažiau atleidinėti tokius žmones, bet skelbia jiems prastovas“.

Jei Seimas priims pataisas, subsidija, kuri galiotų ir pasibaigus karantinui, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai, siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).

Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijos: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).

Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas iš darbdavio. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.

Dabar būna atvejų, kai darbdaviai įsipareigoja mokėti išeitines išmokas, bet jos neišmokamos iškart.

„Prezidentas tikisi, kad šios priemonės bus pradėtos taikyti nedelsiant ir jau artimiausiu metu sudarys galimybes verslo, nevyriausybinio sektoriaus ir kitoms organizacijoms išlaikyti darbuotojus ekstremalios situacijos ir karantino metu“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Anot jo, prezidentas ragina Vyriausybę bei Seimą vertinti priemonių poveikį, taip pat būti pasiruošus svarstyti naujas priemones, užtikrinant valstybės, žmonių, darbuotojų ir verslo bei organizacijų gerovę.

Įstatymas taip pat nustato sąlygas ir reikalavimus savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems karantino metu bus skiriama 257 eurų išmoka per mėnesį.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį sakė, kad gauti subsidijas jau registravosi 12 tūkst. darbdavių.

Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė mokės 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).

Tokia išmoka bus skiriama, jeigu darbdavys sutiks ir pats mokėti 30 proc. algos, ir išlaikys ne mažiau kaip pusę darbo vietų bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Nenorintieji mokėti 30 proc. dalies gaus 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turės skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), pusę darbo vietų darbdaviai turės išlaikyti irgi bent tris mėnesius. 

Subsidijų negaus darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.