Situacija įtempta

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, nuoseklaus aviacijos sektoriaus atsigavimo ir geresnių rezultatų tikimasi pasiekti per antrąjį šių metų ketvirtį, siejamą su vasaros sezono pradžia ir įsibėgėjančia, nors ir lėtai, visuotine vakcinacija.

Trys šalies oro uostai per 2021 m. pirmuosius tris mėnesius aptarnavo 148 tūkst. keleivių – 14 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių – 1 proc. mažiau nei minimu laikotarpiu pernai, Kauną – 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Skrydžių skaičius visuose oro uostuose pirmąjį ketvirtį siekė 4,2 tūkst. – 23 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį, vien Vilniuje jų sumažėjo 18 proc., iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc., iki 841, Palangoje – 46 proc., iki 274. Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Nyderlandus, Daniją.

"Šių metų pradžią aviacijai galime įvardyti kaip ypač sunkų laikotarpį, nes pandemijos iššūkiai dar nebuvo suvaldyti daugelyje šalių, lėtai įsibėgėjo vakcinacijos procesai. Taip pat skyrėsi ir nuolat keitėsi valstybių saugumo reikalavimai keliautojams", – sakė A.Stikliūnas.

Šių metų pradžią aviacijai galime įvardyti kaip ypač sunkų laikotarpį.

Kovą situacija gerėjo

Pasak A.Stikliūno, žmonių noras keliauti niekur nedingo, susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.

"Tai rodo ir mūsų keliautojų tyrimai, ir augantys faktiniai skrydžių bei keleivių duomenys balandžio pradžioje. Svarbu, kad Europoje sėkmingai vyktų masinis žmonių vakcinavimas ir šalys palaipsniui švelnintų keliavimo ribojimus. Tai yra esminiai faktoriai norint, kad antrajame šių metų ketvirtyje atsigautų rinka ", – teigė A.Stikliūnas.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, jau kovo mėnuo šias prognozes patvirtino – skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., palyginti su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

"Visi esame naujoje realybėje, kurioje gyvensime ilgai ir, vargu, ar greitu metu bus tokia diena, kai pandemija tiesiog išnyks. Todėl turime išmokti gyventi laikantis saugumo reikalavimų, prisitaikyti ir judėti į priekį", – pažymėjo A.Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai dar metų pradžioje atliko būtinus veiksmus organizacijos viduje, kad prisitaikytų prie sumažėjusių keleivių srautų ir efektyvintų veiklą bei pasiruoštų atsigavimo laikotarpiui. Todėl jau gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Mažiau ir krovinių

Per šių metų tris mėnesius, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, bendrai skraidintas krovinių kiekis trijuose oro uostuose sumažėjo 6 proc., iki 4,87 tūkst. t.

Daugiausia krovinių šiais metais per tris mėnesius skraidinta Vilniaus oro uoste – 3,7 tūkst. t, palyginti su pernykščiu paskutiniuoju ketvirčiu krovinių kiekis sumenko 5 proc. Kaune krovinių mažėjo 10 proc., iki 1,14 tūkst. t, o per Palangos oro uostą skraidintų krovinių kiekis išaugo iki 20 t.

Prieš skrydį reikia atvykti anksčiau

Lietuvos oro uostai primena, kad, taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.

Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti ir rezultatui gauti poreikį bei atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 val. iki skrydžio.

Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.

Mindaugo Gusčio teigimu, sekmadienį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, veiklos apimtys buvo 18 proc. mažesnės, o šią savaitę jos mažės dar labiau.

„Šią savaitę bus didžiausi pokyčiai, nes „Air Baltic“, LOT, SAS, „Wizz Air“ vis atšaukinėja skrydžius, matyt, krytis bus smarkiai didesnis“, – BNS sakė M. Gustys.

„Darbo liks, nes tranzitu skraidys, oro erdvės neuždarome, jei į kitas šalis bus galima skristi. Klausimas, kiek į Lietuvą bus atvykstančių ir išvykstančių skrydžių. Bet jeigu nors vienas bus, tai vis tiek darbas privalomai vyksta“, – pridūrė jis.

Pasak M. Gusčio, šiuo metu visos paslaugos, kurias įmanoma, teikiamos nuotoliniu būdu, o ten, kur neįmanoma, darbas vyksta įprastai.

„Oro navigacijos“ duomenimis, kovo 1-15 dienomis, palyginti su tuo pačiu metu pernai, bendras Lietuvos oro erdvėje aptarnautų skrydžių skaičius mažėjo 2,5 proc. iki 8,8 tūkst., o vien tranzitinių skrydžių – 4 proc. iki 6,5 tūkstančio.

„Labiausiai išsiskiria kovo 14 ir 15 dienos, kurių metų skrydžių skaičius mažėjo 15–18 procentų“, – BNS nurodė bendrovė.

Nepaisant mažėjančio bendro skrydžių skaičiaus, dalis aviakompanijų kovą didino jų skaičių. Rusijos „Aeroflot“ skrydžių augo 15,8 proc., „Ryanair“ – 5,4 proc., „Wizzair“ – 7,4 proc., o Rusijos „Sverdlovsk air“ ir „Siberian airlines“ - atitinkamai 24,8 proc. ir 67 proc.

Kovo 1–15 dienomis daugiausia tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusiją (1,7 tūkst. skrydžių – 6,7 proc. daugiau nei pernai), Vokietiją, (987 – 20 proc. mažiau), Latviją (496 – 2 proc. daugiau), Suomiją (412 – 7 proc. mažiau).

Iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę (146 – 15 proc. daugiau), Latviją (119  – 1,7 proc. daugiau) ir Vokietiją (105 – 8,3 proc. daugiau).

Daugiausia skrydžių į Lietuvą vyko  taip pat iš Jungtinės Karalystės (144 – 14,3 proc. daugiau), Latvijos (117 – 1,7 proc. daugiau) ir Vokietijos (108 – 8 proc. daugiau).