Prieš daugiau kaip metus prasidėjus teisminiams procesams Kauno apylinkės teismas buvo nusprendęs veisėjai skirti tik piniginę nuobaudą, be gyvūnų konfiskavimo. Tarnyba nutartį apskundė.

Anot VMVT, netrukus į teisminį procesą įsitraukė ir veisėjos šeimos narys, kuriam esą priklausė dalis konfiskuotų šunų. Asmuo siekė susigrąžinti keletą iš jo giminaitės konfiskuotų veisimui naudotų šunų, taip pat tikėtina, norėjo prisiteisti žalą už jo prarastą turtą, skelbia tarnyba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą atnaujino ir išnagrinėjęs tiek asmens prašymą, tiek ir VMVT teisininkų argumentus nusprendė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai nepadarė esminių pažeidimų, ir prašymų netenkino.

VMVT praneša, kad tai jau trečia laimėta analogiška byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kai gyvūnų augintinių veisėjai patraukti administracinėn atsakomybėn siekia atnaujinti jau išspręstas administracinio nusižengimo bylas ir atgauti iš jų konfiskuotus gyvūnus, paneigti kaltinimus ar kompensuotis žalą.

Teisminiai procesai tarp VMVT ir Jonavos rajone veikusios šunų daugintojos prasidėjo po to, kai 2020 metų spalį inspektoriai, atlikę patikrinimą pas gyvūnų augintinių veisėją, surado daugiau kaip 40 žiauriomis sąlygomis laikomų šunų.

Gyvūnai rasti gyvenamajame name buvo laikomi itin ankštuose narvuose, daugelis jų – ant grotuotų grindų narvuose be jokio guolio, nerasta ir indų skirtų vandeniui.

Patikrinę teritoriją lauke inspektoriai aptiko šunis itin netvarkinguose voljeruose. Gyvūnai neturėjo jokios galimybės visi vienu metu pasislėpti nuo blogų oro sąlygų. Voljerų tinklai buvo atitrūkę, aštriais kampais, nevalomi.

Beveik visiems tokiomis sąlygomis laikytiems gyvūnams reikėjo veterinarinio gydymo. Gyvūnai nesocializuoti, nebuvo ir profilaktiškai skiepijami. Beveik visiems rastiems gyvūnams grėsė suluošinimas ar nugaišimas.

Gyvūnai buvo konfiskuoti, perduoti laikinai globai, o kuriems buvo reikalinga pagalba, pristatyti veterinarijos gydytojams.

„Ji yra kaltinama tuo, kad tam tikrus šuniukus išvežė ir paleido, paliko juos beglobiais. Tie šuniukai žuvo. Kaltininkė pasakoja, kad ji išsigando visuomenininkų ir norėjo juos išvežti. Kodėl juos paleido nelabai gali paaiškinti“, – sako prokurorė Irena Gedžiuvienė.

„Dėl ūkinės veiklos pripažįsta, dėl žiauraus elgesio nepripažįsta. Dėl dokumentų klastojimo – iš dalies“, – pasakojo advokatas Linas Kontrimas.

Šunis apie perkerius metus veisusi kretingiškė nekalbi. 

„Nieko nekomentuosiu aš jums. Žiniasklaida yra melagiena“, – teismo salėje rėžė I. Aurylienė.

Teisme duoti parodymus moteris ketina tik po liudytojų apklausos, jų gausu – net 36. Apie žiauriai laikomus šunis sužinota pernai rugsėjį, kad Kretingos pašonėje gali būti nelegali šunų veisykla. Įtarimų kilo, kai netoli šios vietos dingo kretingiškių škotų terjeras. Kai šeimininkai augintinio ieškojo, išgirdo name lojant šunis.

„Pradėjau šviesti su telefonu ir žiūriu mano šuo sėdi įkalintas narve su skarele. Matyt, buvo pamiršta užrakinti duris, todėl su penkiais draugais jas atsidarėme ir žiūrim, kad pilna šunų. Kiek vakar mėginome skaičiuoti, tai apie 18 šunų ir skirtingų veislių“, – pasakoja kretingiškė Kristina Ančerevičienė.

„Gyvūnas negali net apsisukti, trypia su savo pėdutėmis ant narvo grotelių, jis neturi jokio patiesalo, vandens elementaraus. O tai yra maži šuniukai, kuriems reikia, kas keturias valandas“, – sako gyvūnų globos specialistė Gintarė Liutkuvienė.

Kad ankštuose narvuose gyvūnai nebūtų kankinami, jie išvežti į gyvūnų prieglaudą. Kretingos teismas administracinėje byloje rugsėjį netenkino kretingiškės prašymo šunis grąžinti ir skyrė baudą, tačiau žiauraus elgesio vis tiek nepripažino.

„Mus netenkina tai, kad nepripažinta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, nes ten buvo ir suluošintų gyvūnų, ir su sulūžusia koja, ir sąnariai iškrypę. Moteris nesikreipė į veterinarus“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento patarėjas Virgilijus Valantinas.

Aiškėja, kad I. Aurylienė pati vaidino veterinarijos gydytoją.

„Pagal prokurorės pateiktus duomenis, kaltinamoji pasirašinėjo ir dėjo antspaudus gydytojos veterinarės vardu. Tokia gydytoja veterinarė neegzistuoja, tad tiek jos vardas, pavardė, parašas, anspaudas dokumentuose negalėjo būti naudojamas“, – teigia teismo pirmininko padėjėja Skaistė Sadonytė.

Daugyklos Kretingoje istorija buvo bene pirmoji garsiai nuskambėjusi šalyje, po jos į viešumą iškilo ir daugiau panašių atvejų.

Pasak prokuratūros, 42-ejų Kretingos rajono gyventojai yra pateikti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, neteisėto vertimosi ūkine veikla bei dokumentų ir antspaudo suklastojimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamoji neteisėtu gyvūnų veisimu ir jų pardavinėjimu galėjo verstis apie penkerius metus. Manoma, kad ji nuo 2015 metų pardavė įvairių veislių šunis ir jų mišrūnus ne mažiau kaip 40-iai žmonių iš visos Lietuvos.

„Skelbimus apie parduodamus pudelių, biglių, čiau čiau, Jorkšyro terjerų, auksaspalvių bei Labradoro retriverių ir kitų veislių šunis bei jų mišrūnus kaltinamoji talpindavo skelbimų portale. Tyrimo metu nustatyta, kad moteris iš pirkėjų už parduodamus gyvūnus prašydavo nuo 150 iki 700 eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Teisėsaugos teigimu, pinigus už gyvūnus žmonės mokėdavo grynaisiais, o kaltinamoji jų neapskaitydavo ir jokių mokesčių valstybei nemokėjo. Leidimo gyvūnų veisimo veiklai ji taip pat neturėjo.

Išvežė ir paleido šunis pakelėje

Taip pat pažymima, kad pernai rugsėjį, norėdama nuslėpti nelegalios daugyklos veiklą, moteris iš Kretingos rajone esančio ūkio naktį išvežė kelioliką įvairių veislių šunų ir pakelėje paleido penkis iš jų – tris biglių ir du Labradoro retriverių veislės mišrūnus.

„Tamsiu paros metu penki be priežiūros palikti gyvūnai blaškėsi netoli kelio Skuodas–Plungė, kur du iš jų buvo partrenkti pro šalį važiavusių automobilių. Dėl šių dviejų be priežiūros paliktų ir dėl to žuvusių keturkojų savininkei pareikšti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad daugyklos savininkė galėjo klastoti įvairius gyvūnų dokumentus, kuriuose ji įrašydavo informaciją apie tariamas šunų vakcinacijas nuo pasiutligės. Manoma, kad duomenis apie gyvūnų skiepus moteris patvirtindavo pasirašydama neegzistuojančios veterinarijos gydytojos vardu bei uždėdama galbūt suklastotą antspaudą.

Anot prokuratūros, kaltinamoji savo kaltę pripažįsta iš dalies.

Tyrimui vadovavęs Klaipėdos apylinkės prokuroras taip pat moteriai taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą 15-ai jos laikytų šunų.

Šioje byloje tyrimą atliko Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

Baudžiamąją bylą nagrinės Plungės apylinkės teismas.

Ši nelegali gyvūnų daugykla buvo rasta, kai vieno Vakarų Škotijos terjerų veislės šuns netekę šeimininkai jo ieškojo ir surado uždarytą narve Kretingos rajono Padvarių kaimo apylinkėse stovinčiame ūkiniame pastate. Narvuose tame pačiame pastate rasta ir daugiau šunų.