Beveik ketvirtį milijono sekėjų turinti V. Siegel puikiai žino, ko reikia norint parduoti prekę. Įvaizdinės reklamos filmavime ir fotosesijoje Motinos dienos proga V. Siegel pozavo su mama ir abiem vaikais. Stebint darbo užkulisius viskas atrodo labai patraukliai, tačiau, pasak V. Siegel, turi tokią tamsią pusę, kurios daugelis net neįsivaizduoja. V. Siegel išgarsėjo labai jauna, ėmusi susitikinėti su verslininku Danieliumi Bunkumi. Patraukli mergina, ėmusi dalintis kasdienybe socialiniuose tinkluose, neliko nepastebėta. Ją sekančiųjų skaičius augo kaip ant mielių, o su žinomumu atsirado ir reklamos užsakovai. Išgarsėjusi V. Siegel pasakojo susidūrusi su paskyros vagyste ir šantažu.

Kai po paskyros vagystės internete paplito ne tik asmeninės, intymios V. Siegel nuotraukos, bet ir susirašinėjimai, V. Siegel labiausiai išgyveno ne tik dėl to, kaip atrodys visuomenės akyse, o ir todėl, kad tai, kas paplinta interneto erdvėje, sakoma, lieka amžinai.

Kaip apsisaugoti internete? Ir ko niekada nedaryti, jei nenorite nukentėti? Šiandien, 20 val., gyvenimo būdo laidoje „Nuo... Iki...“ per LNK.

Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių – socialiniai tinklai ir vaiko kontaktai. Sekti, su kuo vaikas bendrauja internete, privalu, sako specialistai. Po Kauno dramos viena moteris sutiko pasidalinti į kokias pinkles pakliuvo jos 10-metė dukra ir perspėjo kitus tėvus.

„Vaikas pradėjo pasakoti apie wow (liet. oho) draugę, kuri yra modelis, uždirba 3 tūkstančius eurų“, – kalbėjo moteris.

Žinutės pradėjo plaukti prieš pusmetį, dukra užkibo, buvo planuotas net susitikimas.

„Užmatė gal „TikTok“, nes buvo mergaitės video iš gimnastikos. Susitikimas turėjo vykti Dainavos parke“, – teigė moteris.

Susirašinėjimo draugė užduodavo ir tokius klausimus:

„Ar aš tau graži, mergaitė atsakydavo, kad taip, atsakydavo susijaudinau, ji paklausdavo ta prasme. Ėjo parašymas liūdžiu, mergaitė klausė – dėl ko, gal galiu padėti? Parašė, kad negali, nes tu – per maža“, – pasakojo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keitėsi ir dukros elgesys.

„Buvome atėmę telefoną, mergaitė į vonią nešėsi, nors niekada to nebuvo. Pati ta netikra mergaitė siuntė nuotraukas su maudymosi kostiumėliu, pusiau nuoga“, – šnekėjo moteris.

Susirašinėjimo draugė ėmė klausinėti apie pinigus – ar tėvai duoda, ar tiek užtenka, ir ką svajoja pirkti.

„Jau buvo siūloma duoti pinigų“, – tęsė moteris.

Išklausta ir daugiau.

„Tuose susirašinėjimuose pasakė mūsų gyvenamą vietą“, – teigė moteris.

Dukrai rašyta iš kelių anketų. Į policiją moteris kreipėsi, bet ne iš karto.

„Tuo metu aš negalvojau apie kitus vaikus, iki kol neatsitiko nelaimė su dingusia mergaite ir taip lyg šlapiu skuduru per veidą“, – pasakojo moteris.

Moteris istorija pasidalino viešai, pridėjo ir profilius su nuotraukomis, sureagavo tūkstančiai. Ji skelbė, kad po anketomis slepiasi vyras, galimai Deivio vardu. Dabar šios anketos jau ištrintos.

Moters feisbuko nuotr.

„Dauguma galvoja, kad grobikai iš miško glūdumų išlenda, bet tai – ne tiesa. Tai yra mūsų visuomenės dalis“, – teigė dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Augusta Kierienė.

„Pavojingumas tų vaikų kur kas didesnis, nes jie pasitiki daugiau nei suaugusieji“, – sakė „Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertas Darius Povilaitis.

Jau buvo siūloma duoti pinigų.

Apie virtualų saugumą reikia kalbėti jau su 5-mečiais, tačiau kartais patys suaugę apie rizikas nenutuokia.

„Atsiunčiamos nuotraukos nuogų kūno dalių, jie kviečiami susitikti, rašomi keiksmažodžiai, tas gana dažna“, – kalbėjo Paramos vaikams centro psichologė Ieva Daniūnaitė.

Su kuo vaikas bendrauja, tėvai turėtų ir žinoti, ir kontroliuoti.

„Nebūtina slapčiomis daryti, sekti, atimant. Tai sukelia konfliktą“, – šnekėjo I. Daniūnaitė.

„Tėvų kontrolės programinės įrangos, kurios leidžia kontroliuoti, ką jis pasiekia internete, laiką ir pan“, – aiškino D. Povilaitis.

„Mažamečius vaikus, vaikus iki 12 metų. Socialinių tinklų vartotojai jie dar negali būti, turime atkreipti dėmesį į taisykles“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Rizikingas ir nuolatinis nuotraukų kėlimas į socialinius tinklus. Dažnu atveju, meškos paslaugą atlieka patys tėvai, ypač jaunesnių vaikų.

„Vaikas juokingai išsipaišęs, ar kažką daro su sauskelnėmis“, – pasakojo advokatė, „Ilaw lextal“ partnerė Asta Macijauskienė.

Atviri vaizdai nedorėliams būna tarsi kabliukas.

„Užsienyje būna labai dažnai, kai pedofilai atkreipia dėmesį, vaikas baseine, gali susirasti informaciją pagal nuotrauką, kokia būvimo vieta“, – pasakojo A. Macijauskienė.

„Ribojimai ir dabar yra, kuomet vaikas viešinamas jautriose situacijose, kai pažeidžiamas orumas, to daryti negalima“, – teigė I. Skuodienė

Nuotraukose būna matyti, kokį darželį, būrelius ar mokyklą lanko vaikas.

„Kalbėjome su teisininkais, ar nėra bylų, kuomet vaikai paduoda tėvus į teismą dėl atvaizdo viešinimo. Tai gali būti netolimos ateities klausimas“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Specialistai prašo tai, kas viešinama, vertinti per pačių vaikų prizmę ir pagalvoti apie rizikas, o vaikų saugumo nepalikti tik tarnyboms, bet kartu ir ramina.

„Tendencijų, rodančių, kad saugumo situacija Lietuvoje pasikeitė, nėra. Didžioji dalis atvejų, 99 proc., kai dingsta vaikai, jie atsiranda per 2-3 paras“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Peržiūrėsime reagavimo algoritmus, kad kiekvienas signalas, kad tai būtų aukščiausio prioriteto reagavimas“, – sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Jeigu vaikas išleidžiamas vienas, svarbu parinkti kuo saugesnį ir apšviestą kelią, netrumpinti jo per parkus ar krūmus, o geriausia, jog vaikas išvis nevaikščiotų vienas.

„Yra laikrodžiai su SIM kortele. Praktiškiau nei telefonas, didesnė tikimybė, kad bus nešiojamas“, – šnekėjo D. Povilaitis.

Atitinkamą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą Teisingumo ministerija pateikė derinti.

Siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus, jo įgalioto pareigūno nutarimu arba teismo nutartimi gali būti laikinai – iki trijų mėnesių – tikrinami nuteistojo siunčiami ir gaunami laiškai, stabdomas arba apribojamas jų išsiuntimas ir gavimas, pasimatymų suteikimas, nuteistojo skambinimas, trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos, bausmės atlikimo vietoje ribojami jo kontaktai su kitais nuteistaisiais, stabdomas arba ribojamas daiktų perdavimas nuteistiesiems.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, panašius ribojimus yra įtvirtinusios Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija. Taip jos siekia efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją, užkardyti psichiką veikiančių medžiagų perdavimo, telefoninių sukčiavimo atvejų. Be kita to, tokiu būdu stiprinama kova su radikalizacija ir ekstremizmu, karo propaganda.

Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje pradėti 97 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių, psichotropinių ir kitų draudžiamų medžiagų perdavimo nuteistiesiems laiškais, 12 ikiteisminių tyrimų – dėl tokių medžiagų perdavimo nuteistiesiems pasimatymų metu arba su siuntinyje esančiais daiktais.

Taip pat fiksuojami atvejai, kai nuteistieji skleidžia dezinformaciją, karo propagandą, grasina smurtu teisėjams ar kitiems asmenims, taip pat kursto daryti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.

„Atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais yra labai svarbus resocializacijos proceso elementas, nuteistųjų bendravimą su jais siūloma leisti riboti tik išimtinais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio nusikalstamoms veikoms. Kartu siūloma tokio ribojimo taikymo terminą nustatyti ne ilgiau kaip vieną mėnesį su galimybe jį pratęsti“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Taip pat siūloma nustatyti, kad naujos prevencijos priemonės nebūtų taikomos nuteistųjų skambinimams, susitikimams ir susirašinėjimams su advokatu, valstybės savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijomis.

Įtarė intymius ryšius

Žmonės patys nebesuvokia, ar pažeidžia įstatymą, atskleisdami kitų žmonių asmeninius duomenis.

Vienas dažniausių atvejų, kai daugiabučio kieme vaikai išdykaudami apibraižo aikštelėje stovinčias mašinas, o nepilnamečius stebėjęs žmogus tai nufilmuoja telefonu ir įrašą paskelbia socialiniuose tinkluose.

Kita dažna situacija, kai automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuojamas chuliganiško vairavimo atvejis, o įrašas paskelbiamas internete.

Dar vienas duomenų viešinimo atvejis yra susijęs su asmeniniu viešų asmenų gyvenimu. Ne kartą žiniasklaidos priemonėms elektroniniu paštu yra buvę atsiunčiami laiškai apie vedusių vyrų ryšius su ištekėjusiomis pavaldinėmis.

Taip atsitiko ir šią savaitę – anonimas išsiuntinėjo vieno Klaipėdos politiko ir tariamos jo pasijos nuotraukas bei intymaus poros susirašinėjimo ištraukas.

Žmogus, kuris paskelbia vaizdą ar įrašą interneto erdvėje, turi tokią pat atsakomybę kaip ir žurnalistai ir laikomas viešosios informacijos skleidėju.

Šmeižia ir šeimos nariai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnas Saulius Aleknavičius patikino, kad policija priima visus besikreipiančiųjų pareiškimus.

Tik aiškinantis juose nurodytas aplinkybes vėliau sprendžiama, ar įstatymas pažeistas ir yra realus pagrindas ikiteisminiam tyrimui.

Jeigu žmogus kreipiasi į policiją ir sako, kad kažkas įsilaužė į jo kompiuterį ar telefoną, policininkai gali pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio neviešų elektroninių duomenų panaudojimo.

Turimi duomenys gali būti vertinami kaip informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas.

Policininkai vertina ir galimybę tirti šmeižto atvejį. Įstatymas apibrėžia, kad paskleista informacija gali pažeisti žmogaus reputaciją. Būtent todėl policininkai priversti paneigti arba patvirtinti skleidžiamą informaciją.

S.Aleknavičius teigė, kad dėl asmeninių santykių viešinimo atvejų per metus sulaukiama vos vieno kito pareiškimo. Labai dažnai tokios bylos nutraukiamos, paaiškėjus, kad prieigą prie savo kompiuterio nukentėjęs asmuo būna pats davęs kitam žmogui, dažniausiai šeimos nariui.

Prašo eksperto išvados

"Policija niekada nesprendžia, ar vaizdo įrašo turinys įžeidžiančio pobūdžio, ar jame yra asmens duomenų, kurių apsaugos įstatymas pažeistas. Mes nesame kompetentingi tai spręsti. Jei matome, kad gali būti nusižengta įstatymui, kreipiamės į atsakingas institucijas prašydami pateikti oficialias išvadas", – paaiškino pareigūnas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja ir viešose paskyrose skleidžiamos informacijos etikos dalykus.

Šios tarnybos vyresnioji patarėja Jūratė Kučinskaitė tikino, jog žmonės, norėdami apginti savo privatumą, garbę ir orumą ar asmens duomenis bei įrodyti patirtą žalą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą.

"Atliekame tyrimus dėl garbės ir orumo, privatumo, asmens duomenų apsaugos, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Jei inspektoriaus sprendimas palankus, nukentėję asmenys dažnai civiline tvarka kreipiasi į teismą ir bando prisiteisti neturtinę žalą. Inspektoriaus sprendimas teisme yra laikomas rašytiniu įrodymu", – dėstė J.Kučinskaitė.

Žmogus, kuris paskelbia vaizdą ar įrašą interneto erdvėje, turi tokią pat atsakomybę kaip ir žurnalistai ir laikomas viešosios informacijos rengėju bei skleidėju, jam taip pat galioja poveikio priemonės, taikomos inspektoriaus.

Tarnyba dažniausiai skiria įspėjimą, papeikimą bei reikalavimą paneigti.

V. Bakas patvirtino, kad NSGK atliktas ir šiuo metu išslaptinimo laukiantis tyrimas dėl interesų grupių įtakos politikams bei valstybės pareigūnams apima ir laiškuose aptariamas temas, bet yra kur kas platesnis, todėl papildomai šios aplinkybės nebus tiriamos.

„Mūsų tyrimas gerokai platesnis ir atskleis gerokai platesnį vaizdą“, – BNS teigė V. Bakas, paklaustas, ar NSGK tirs prezidentės ir E. Masiulio susirašinėjimuose minimus faktus.

Taip pat V. Bakas frakcijos kolegoms siūlo palūkėti su tyrimu dėl minimų laiškų autentiškumo, iki išvadas dėl galimai neteisėto poveikio politiniams procesams paskelbs NSGK.

„Mano kvietimas šiek tiek luktelėti. Reikia matyti šiek tiek platesnį vaizdą. Komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą paveikslą, o ne atskiras detales. Būtų nesąžininga visuomenės atžvilgiu imti atskiras detales ir manipuliuosi“, – vėliau žurnalistams Seime sakė V. Bakas.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ penktadienį skelbė, kad NSGK savo tyrime domisi ir „MG Baltic“ koncernui priklausančių LNK bei „Info TV“ žurnalistu Tomu Dapkumi. Dienraščio šaltinių žiniomis, su „MG Baltic“ savininkais bendraujantis žurnalistas NSGK tyrime įvardijamas kaip viena raktinių figūrų tarp kai kurių politikų ir verslininkų.

„Lietuvos ryto“ skelbtuose susirašinėjimuose prezidentė su E. Masiuliu rašė, kad T. Dapkus „kalba nesąmones“ apie kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“. Kalbėdama apie šiuos laiškus interviu LRT prezidentė tvirtino, kad „deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais“ ir „peržengia žurnalistinės etikos ribas“.

V. Bakas sako, kad komiteto tyrimas apima neteisėtą, neskaidrią ir nedeklaruotą interesų grupių įtaką politiniams procesams, institucijoms, įskaitant ir vadovų paskyrimą, užmaskuotus politinių kampanijų finansavimo atvejus, tačiau kol kas neįvardija, ar išvadose minimas koncernas „MG Baltic“ ir T. Dapkus.

„Galiu patvirtinti, kad nustatėme įvairias interesų grupes, kurios darė šį poveikį, kurios siekė pelnytis valstybės sąskaita, to nedeklaravo. Taip pat nustatėme atvejų, kai tame dalyvavo ir politikai. Ir poveikis buvo ne tik prokuratūrai, tai nėra vienintelė institucija. Tikrai interesų grupės siekė turėti „savo žmones“ ir prokuratūroje, ir teismuose, ir kitose valstybės institucijose. Išviešinsime tiek, kiek galėsime išviešinti ir tų informacijos nuotrupų nereikėtų vertinti“, – tikino V. Bakas.

Komiteto vadovas taip pat sakė nenorintis komentuoti šiuo metu viešojoje erdvėje paskelbtų „atskirų informacijos nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo“.

„Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, viena vertus, visiški išsigalvojimai, nenorėčiau detalizuot, kas, kita vertus, kažkokios įžvalgos iš atskirų informacijos nuotrupų, o mūsų uždavinys – atskleisti bendrą vaizdą, kaip buvo daroma įtaka“, – žurnalistams teigė V. Bakas.

Jis taip pat tvirtino, kad išslaptinus informaciją bus paskelbtos ir įtaką dariusios grupės, bendrovės, asmenys.

„Mes nustatėme, įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai. Buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybės institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti poreikius įvairių interesų grupių, ir tai ne vienas, ne du atvejai“, – kalbėjo NSGK vadovas.

Klausiamas, aš įtaką darę asmenys bus įvardinti, V. Bakas sakė, kad „bus įvardintos konkrečios įmonės, pavardės, žmonės, grupės, interesai“.

Prezidentė interviu LRT tvirtino besitikinti, kad NSGK tyrimas parodys „daugiau sąsajų“ bei įvardijamų asmenų, kurie darė įtaką ir Seimo nariams.

„Labai tikiuosi, kad visas šis išpūliavimas, išburbuliavimas bus mums tik į sveikatą, nes labai daug kas išsigrynins, pamatysime naujus veidus, naujas pozicijas, naujas interpretacijas, žinosime, kas ką realiai daro ir kokie jų interesai“, – sakė prezidentė.