Susitikimo vieta – ištaiginga vila prie Ženevos ežero – atrodo vaizdinga, bet joje vyks sunki diplomatinė priešprieša.
Planuojama, kad derybos truks iki penkių valandų ir prasidės maždaug 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku. Pertraukų pavalgyti nenumatyta. V. Putinas turi atvykti pirmas, J. Bidenas – po jo; susitikimo šeimininko pareigas eis Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas (Gi Parmelenas).
Paklaustas, ar abu susitinkantys lyderiai galėtų drauge pavalgyti – pagal viršūnių susitikimų diplomatiją tai būtų svarbiausias geros valios gestas – vienas amerikiečių aukšto rango pareigūnas atsakė neigiamai.
„Bendro valgio nebus“, – sakė jis, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
Ženevos pasirinkimas po ilgų JAV ir Rusijos derybų primena Šaltojo karo laikais, 1985-aisiais, šiame Šveicarijos mieste įvykusį JAV ir Sovietų Sąjungos lyderių Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) ir Michailo Gorbačiovo susitikimą.
Šį kartą įtampą lemia ne tiek strateginė branduolinė ginkluotė ir konkuruojančios ideologijos, kiek tai, ką J. Bideno administracija laiko vis priešiškesniu, taisykles laužančiu režimu.
Nuo kibernetinių atakų prieš Amerikos subjektus ir kišimosi į dvejus pastaruosius JAV prezidento rinkimus iki žmogaus teisių pažeidimų ir agresijos prieš Ukrainą bei kitas Europos šalis – Vašingtono kaltinimų Kremliui sąrašas nėra trumpas.
Tačiau V. Putinas į susitikimą atvyksta teigdamas, kad Maskva paprasčiausiai meta iššūkį JAV hegemonijai. Tai papildo jo pastangas propaguoti „daugiaašį pasaulį“, suartinusias Rusiją ir tikriausiai dar galingesnę JAV priešininkę – Kiniją.
V. Putinas į Ženevą iš Maskvos turi atskristi prieš pat susitikimą su JAV prezidentu. J. Bidenas, kuris Ženevoje užbaigs savo intensyvią pirmąją prezidentinę užsienio kelionę, atvyko antradienį, po viršūnių susitikimų su NATO bei Europos Sąjunga Briuselyje ir po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Didžiojoje Britanijoje.
Paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, J. Bidenas nusišypsojo ir pasakė: „Aš visuomet pasirengęs.“
Optimizmas? Nedidelis...
Interviu JAV televizijai NBC V. Putinas pasišaipė iš JAV kaltinimų nešvariais triukais užsienyje ir autoritariškomis priemonėmis Rusijoje.
Jis neigė bet kokias sąsajas su programišių, taip pat ir reikalaujančių išpirkos, gaujomis Rusijoje, atmetė kaltinimus, kad yra kaip nors prisidėjęs prie daugelio savo oponentų mirties per du jo valdymo dešimtmečius.
Kalbėdamas apie vieną pagrindinių dalykų, keliančių įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono bei ES, V. Putinas tvirtino, kad jo taip pat negalima kaltinti dėl Aleksejaus Navalno – vieno iš nedaugelio dar likusių svarbių Rusijos opozicijos figūrų – kone mirtimi pasibaigusio apnuodijimo ir paskesnio įkalinimo.
V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas Maskvoje žurnalistams sakė, kad „Rusijos ir JAV santykiai šiuo metu yra aklavietėje“.
„Žiūriu į šį susitikimą su praktiniu optimizmu, tačiau nedideliu“, – pridūrė jis.
J. Bideno komanda taip pat nesitiki jokio „didelio rezultatų komplekto“, sakė minėtas JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
„Vertas priešininkas“
J. Bidenas sako, kad pagrindinis jo tikslas yra paprasčiausiai nubrėžti aiškias „raudonas linijas“ ir pasakyti, kokių Rusijos veiksmų Vašingtonas daugiau netoleruos.
„Nesiekiu konflikto“, – sakė jis Briuselyje po NATO viršūnių susitikimo, tačiau pridūrė: „Mes atsakysime, jeigu Rusija tęs savo žalingus veiksmus.“
J. Bidenas anksčiau V. Putiną yra prilyginęs žudikui, bet dabar pavadino jį „kietu“ ir „vertu priešininku“.
Prieš nekantriai laukiamą pirmąją tiesioginę jų akistatą Ženevoje J. Bidenas akcentavo užsitikrinęs savo partnerių Vakaruose paramą.
Rusija buvo tarp pagrindinių temų per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Jo metu Aljansas įspėjo, kad Rusijos pajėgų telkimas ir provokacinis elgesys prie NATO rytinių sienų „kelia vis didesnę grėsmę euroatlantinės zonos saugumui ir prisideda prie nestabilumo šalia NATO sienų ir kitur“.
Tačiau nepaisydami tokios retorikos Baltieji rūmai ir Kremlius sako neatmetantys galimybės bendradarbiauti kai kuriose srityse. Pareigūnai kaip sėkmingos diplomatijos pavyzdį nurodo naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) – paskutinio tebegaliojančio ginklų kontrolės pakto tarp buvusių Šaltojo karo varžovių – pratęsimą.
Rusijos ir JAV pareigūnai sako, kad vienas galimas mažas žingsnelis būtų abiejų šalių ambasadorių, šiemet grįžusių namo dėl išaugusios įtampos, sugrąžinimas.
Abiejų šalių pareigūnai nurodo, kad J. Bidenas ir V. Putinas iš pradžių bendraus dalyvaujant tik vertėjams ir JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) bei Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui. Vėliau bus pereita prie platesnio formato.
Tačiau ne taip kaip 2018 metais, kai J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susitiko su V. Putinu Helsinkyje, bendros spaudos konferencijos po derybų nebus.
Amerikiečiai aiškiai nori išvengti J. Bideno buvimo su Rusijos prezidentu tokioje platformoje vaizdo.
2018-aisiais D. Trumpas sukėlė pasipiktinimą savo paties stovykloje, kai spaudos konferencijoje šalia stovint V. Putinui, regis, atmetė Amerikos žvalgybos bendruomenės išvadą, kad Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus, sutikdamas su Kremliaus lyderio išsakytu paneigimu.
