Akcizų įstatymo pataisų, kurios įsigalioja nuo kovo 1 dienos, reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas yra teigęs, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.  

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva išlaiko žaliojo kurso kryptį, o konkrečios ją įgyvendinančios priemonės turi būti pasirenkamos atidžiai įvertinus jų poveikį, konkurencinę aplinką, finansinę naštą namų ūkiams, taip pat užtikrinus vartotojams prieinamas alternatyvas.

Tuo pačiu balsavimu panaikinti apribojimai dėl žymėto dyzelino naudojimo žemdirbiams.

Už tai balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė penki Laisvės frakcijos nariai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, labiausiai priešinęsis SND tarifo mažinimui, balsavime nedalyvavo. Premjerės Ingridos Šimonytės posėdyje taip pat nebuvo. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimas padarė tai, ką galėjo padaryti, o kiti klausimai bus sprendžiami eilinėje Seimo sesijoje.

„Tai, ką Seimas galėjo padaryti šitame etape trumpuoju laikotarpiu, padarėme, o visi kiti klausimai, dėl jų bus diskutuojama bendrąja tvarka prasidėjus Seimo eilinei sesijai“, – žurnalistams po balsavimo sakė Seimo pirmininkė.

Prieš balsavimą kai kurie parlamentarai dėkojo ūkininkams, kurie prie Seimo ir Vyriausybės sausį atvažiavo su traktoriais ir parodė, kokia jie yra jėga.

„Prieš valdančios daugumos buldozerį veiksmingesnis yra ūkininkų „John Deere“, – posėdyje teigė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius.

Tuo metu „valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad matydami, kaip žemdirbiai siekė savo tikslų, ir kitų sričių atstovai savo problemas ims spręsti piketuodami prie Seimo ar Vyriausybės.

Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas (...)

 

„Esu prieš tokį, sakysime, infantilišką, vaikišką, nesubrendėlišką būdą, kada atvažiuoja traktoriai ir mes iš karto 20 kartų sumažiname“, – teigė D. Kepenis.   

Tuo metu A. Skardžius skaičiavo, kad gaminant vieną kilovatvalandę energijos suskystintomis gamtinėmis dujomis susidaro 200 gramų anglies dioksido (CO₂), o SND – tik 30 gramų daugiau.

„SND yra vienas iš švariausių iškastinių kurų, mažiausiai teršiantis aplinką“, – teigė jis. 

Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas piktinosi, kad valdantieji, vadindami SND taršiausiu kuru, bandė supriešinti žemdirbius su gamtosaugininkais – esą taip politikai siekė paslėpti grubią klaidą, kai akcizas įstatymu buvo padidintas. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sakė, kad SND akcizo sumažinimą labiausiai pajus gyventojai, o ne ūkininkai.

„Šiandien sprendimas daugiau liečia ne ūkininkus, o daugiau netgi gyventojus, ypač rajonų, kurie naudoja dujas, nes paskutiniu metu žmonės aktyviai važiavo tiek į Latvijos, tiek į Lenkijos pusę su balionais, pirko ten ir tai jautėsi. Tie žmonės labiausiai ir greičiausiai pajus efektą, ūkininkai tik vasarą pajus tą pokytį“, – žurnalistams Seime po balsavimo sakė K. Mažeika.

Anot jo, dabar svarbu, kad Žemės ūkio ministerija būtų ūkininkų pusėje ir atlieptų jų problemas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, teigė kad Seimo sprendimas dėl SND akcizo – geras ir tinkamas visiems.

„Sprendimas geras, tinkamas visiems. Idėja buvo kitokia, Vyriausybės pasiūlymas buvo, bet Seimas apsisprendė dėl 13 ir visiems gerai dabar“, – žurnalistams sakė ministras.

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Laima Nagienė tvirtino, kad SND klausimo svarstymas nebaigtas, kol nebus apsispręsta dėl mažesnės CO₂ dedamosios.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS sakė, kad akcizą sumažinęs iki 13 eurų Seimas iš esmės kompensavo gyventojams ir verslui, kurie sausį-vasarį už SND moka 304 eurų akcizą, todėl nebebus siūloma pusmečiui atidėti šio mokesčio įsigaliojimo.

Akcizų įstatymo pataisų reikalavo ūkininkai, sausį surengę didelę protesto akciją Vilniuje. Žemdirbiai ragino politikus iš viso atšaukti nuo sausio padidintą SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų transportui.  

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės pasiūlytas 41 euro akcizas yra „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

S. Gentvilas trečiadienį pareiškė, kad mažas SND akcizas skatins toliau importuoti šį produktą iš Rusijos. Be to, anot jo, toks tarifas neskatins žmonių ir verslo investuoti į mažiau taršesnį kurą.  

Pasak jo, tokiu sprendimu Seimas atsitraukia nuo taršos mažinimo kurso ir aktyvios kovos su klimato kaita.   

Ministras aiškino, kad kas devintas Lietuvoje sudegintas dyzelino litras yra beakcizis: raudonasis – šildymui skirtas dyzelinas – ir žaliasis – žemdirbiams skirtas pigesnis dyzelinas.

„Tikrai nesiūlys (Vyriausybė – BNS) nustatyti nulinio tarifo (...), todėl, kad tai neatitinka nei žaliojo kurso, nei anglies dioksido emisijų mažinimo tikslų“, – Seime pirmadienį sakė ministrė pirmininkė.

Be to, anot jos, vartotojams, kurie sausį–vasarį mokėjo padidintą SND akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant anglies dioksido dedamąją.  

„Tam, kad būtų kompensuojamas akcizo padidėjimas sausio ir vasario mėnesiais. Tai geras kompromisas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, SND akcizo tarifai, taikomi kitose Europos Sąjungos valstybėse, siekia nuo 13 iki 60 eurų.

„Yra kelios valstybės, galbūt keturios, kurios taiko nulinį tarifą, yra kokios keturios valstybės, kurios taiko tokį aukštą tarifą, kaip šiuo metu taikomas Lietuvoje. Didysis rėžis yra maždaug tarp 13 ir 60 eurų“, – kalbėjo ji.   

„Didžioji dalis akcizo tarifų dujoms, kurios naudojamos buityje arba kaip šildymas, varijuoja tarp keliolikos ir keliasdešimties eurų, tai toje aibėje tarifų Vyriausybė pasiūlė tą dydį, kuris direktyvoje nustatytas, susietas su verslo tikslais ir mūsų supratimu, tikrai pagrįstas“, – sakė ji prieš Seimo posėdį žurnalistams.

Taip, tai turės įtakos, biudžeto pajamos, deja, bus mažesnės, bet kadangi buvo sutarta, kad šitą klausimą reikia išspręsti, tai nuostolį teks prisiimti.

 

Premjerės teigimu, siūlomas 41 euro akcizas „pakankamai logiška mediana“ atsižvelgiant į kitų valstybių taikomus tarifus.  

„Jos (SND  – BNS) yra mažiau taršios už raudoną dyzelį, bet labiau taršios už gamtines dujas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.  

Prieš posėdį žurnalistų paklausta, kodėl siūlomas 41 euro tarifas, premjerė teigė, kad nustatyti objektyvų dydį yra sudėtinga, tačiau nuspręsta atsižvelgti į Europos Sąjungos direktyvą.

„Nustatyti objektyvų dydį yra pakankamai sudėtinga, nes Europos Sąjungos valstybių praktika varijuoja nuo nulio, kuris taikomas keliose valstybėse ir Lietuvoje buvo taikomas iki sausio 1 dienos ir iki 300–400 eurų, kaip taikoma Lietuvoje, kai kuriose Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose“, – sakė I. Šimonytė.

Anot premjerės, 41 euro tarifas turės neigiamos įtakos biudžeto pajamoms, tačiau nuostolį teks prisiimti.

„Taip, tai turės įtakos, biudžeto pajamos, deja, bus mažesnės, bet kadangi buvo sutarta, kad šitą klausimą reikia išspręsti, tai nuostolį teks prisiimti“, – sakė premjerė.

Parlamentarams ji pateikė dvi Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Vyriausybė siūlo buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti SND akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną. 

Be to, pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma vėl taikyti  žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

Vyriausybės inicijuojamas pataisas dėl akcizo SND Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka, jas numatoma priimti sesijos pabaigoje ketvirtadienį.

Vyriausybė pripažino, kad šių metų sausį įsigaliojęs gazolių naudojimas tik žemės ūkio technikoje iš esmės apribojo galimybes žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams naudotis gazolių kvotomis, o smarkiai keltas SND akcizas pernelyg staigiai padidino veiklos kaštus verslui ir išlaidas dujas naudojantiems gyventojams.

„SND žemės ūkyje yra naudojamos grūdų džiovinimui, kas daroma vasara. Tai reikia įrodyti, kad buvo tas didelis vartojimas. Nes šiaip SND yra didelis burbulas. Jeigu jūs važiuojate į degalinę, jūs pilatės pilnu akcizu, jis buvo netaikomas tik buitiniam maisto ruošimui ir pramonei. Tai nežinau, kas čia taip suvartojo daug per tuos 2 mėn., kad reikėtų kompensuoti“, – pirmadienį parlamente žurnalistams aiškino S. Gentvilas.

Ministras paminėjo, kad akcizo esmė yra mažinti paskatas investuoti į neperspektyvią sritį, o sumažintas tarifas kaip tik paskatins įmones tai daryti.

„Akcizo esmė, kad nebūtų paskatos investuoti. Mes matome, kad su nuliniu akcizu buvo bandoma investuoti į neperspektyvią sritį. Net žinau tokių įmonių. Ir jeigu mažinsime akcizą, tai duosime labai klaidingą signalą“, – sakė jis.

S. Gentvilas taip pat paminėjo, kad planuojamas akcizo sumažinimas kelia klausimą, kaip žemės ūkio sektorius planuoja mažinti emisijas. Jis pridėjo, kad Lietuva atsilieka nuo savo įsipareigojimų Europos Komisijai (EK) mažinti emisijas.

„Mes ką tik gavome iš EK paraginimą, kad mūsų klimato kaitos tikslai ir priemonės yra per mažai ambicingos ir atsiliekame nuo to, ką įsipareigojome. Tai man norėtųsi diskusijos apie tai, kaip planuoja žemės ūkio sektorius susitvarkyti savo emisijas. Aišku, matant tarptautinį spaudimą, Lietuva nėra išimtis“, – aiškino S. Gentvilas.

„Projektas buvo svarstomas nuo 2021 m. Jo turinys buvo nekeistas nuo 2021 m. (...) Šis savęs plakimas yra ne vietoje“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasideda neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.

Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.

Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro SND akcizą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui naudojant kaip kurą šildymui.

Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas. Iki tol jis buvo 41 euras.

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti vėl naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.

„Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti ūkininkams galimybę naudoti gazolius ne tik žemės ūkio technikoje, bet ir kitose transporto priemonėse, kurios naudojamos žemės ūkio veikloje ir žemės ūkio produktų gamyboje, taip pat, nustatyti akcizo dydį, kuris atitiktų daugelio ES šalių praktiką, neturėtų neigiamos įtakos buitiniams vartotojams ir verslui“, – nurodo Vyriausybė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad Lietuva yra gavusi pastabų iš Europos Komisijos dėl nacionalinio energetikos ir klimato srities valdymo plano, nes jis nepakankamai ambicingas, o mažinant akcizus atotrūkis dar didės.

Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių.

 

„Esame gavę pastabas, kad jis nepakankamai ambicingas ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vis dar nevykdome. Su mažinamais akcizais mes atotrūkį dar didinsime“, – posėdyje sakė ministras.

Anot S. Gentvilo, mažas akcizas reiškia investicijas neteisinga kryptimi: „Po diskusijų su ūkininkais matome įvairias trajektorijas, net nulinio akcizo iniciatyvas Seime, kas yra iš tikrųjų žalinga, nes tai sukurtų net paskatas investuoti į naftos dujas ir panašius įrengimus“.

Aplinkos ministerija siūlė SND akcizą, kurį moka gyventojai ir verslas, sumažinti iki 70,58 euro už toną (be PVM).

„Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių. Klimato kaitos įsipareigojimai nedingsta (...), turi būti motyvacija keisti (iškastinį kurą – BNS) ir į atsinaujinančią energetiką – biodujas, biokurą, elektrą ar kitką“, – BNS antradienį sakė S. Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybei neatsižvelgus į ministerijos pasiūlymą jis neatmetė, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas Seime teiks Liberalų sąjūdžio atstovai.

Vyriausybė siūlo, kad naujas akcizas įsigaliotų kovo 1 dieną.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

„Akcizai turi turi būti proporcingi, jau ir taip jie mažinami beveik dešimt kartų nuo dabartinių. Klimato kaitos įsipareigojimai nedingsta (...), turi būti motyvacija keisti (iškastinį kurą – BNS) ir į atsinaujinančią energetiką – biodujas, biokurą, elektrą ar kitką“, – BNS antradienį sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybė greičiausiai neatsižvelgs į ministerijos pasiūlymą. Todėl ministras neatmetė, kad tokias Akcizų įstatymo pataisas Seime teiks Liberalų sąjūdžio atstovai.

„SND akcizo tarifas turėtų būti konkurencingas žymėto (raudono) dyzelino tarifui, kadangi šios dvi kuro rūšys naudojamos ir žemės ūkyje džiovinant grūdus, ir kaip šildymui skirtas kuras. Atsižvelgiant į tai, SND tarifas turėtų siekti 70,58 euro už toną“, – nurodo ministerija. 

Be to, siūloma, kad nuo sausio 304,1 euro (be PVM) siekiantis tarifas pamažu būtų pasiektas 2030 metais.

„Siekiant aiškaus signalo verslui pereiti nuo iškastinio kuro deginimo, neinvestuoti pereinamuoju laikotarpiu į neperspektyvias technologijas ir paskatinti jau dabar investuoti į atsinaujinančią energijas naudojančias technologijas, privaloma nustatyti laipsnišką SND akcizo tarifo augimą“, – rašoma ministerijos rašte Vyriausybei.

Tuo metu Vyriausybės kanceliacijos parengtomis Akcizų įstatymo pataisomis SND akcizą siūloma sumažinti iki 41 euro, koks galiojo iki šių metų sausio. 

Ministerijos teigimu, priėmus Vyriausybės siūlomus pakeitimus Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane reikėtų numatyti papildomas priemones, kurios iki 2030 metų leistų 164 tūkst. tonų sumažinti CO₂ ekvivalentą, o to nepadarius valstybei reikėtų papildomų 10 mln. eurų įsigyti apyvartinių taršos leidimų (ATL) kvotų.

„Suskystintųjų naftos dujų akcizų tarifo mažinimas būtų žingsnis atgal ir pareikalautų dar daugiau papildomų priemonių nacionaliniams ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – BNS) mažinimo ir absorbentų tikslams įgyvendinti“, – teigia Aplinkos ministerija. 

Ji taip pat siūlo nustatyti CO₂ akcizo dedamąją buityje vartojamoms SND, o iškastinio kuro akcizų netaikyti biodujoms.

„Jos (SND – BNS), kiek įmanoma, turėti būti keičiamos gamtinėmis dujomis, kurios gali būti maišomos su biodujomis (...) nekeičiant esamos gamtinių dujų infrastruktūros. (...) Biodujų gamyba ir vartojimas skatinami per Klimato kaitos programos priemones ir kitomis finansinėmis priemonėmis, todėl, mūsų nuomone, biodujos neturėtų būti apmokestinamos iškastiniam kurui skirtais akcizais“, – teigiama ministerijos rašte.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau teigė, kad Lietuvoje SND akcizas galėtų būti vidurkis tarp Latvijoje ir Lenkijoje galiojančių tarifų – apie 20 eurų už toną.

Pasiūlymus taikyti mažesnius nei Vyriausybės siūlomas 41 euro tarifus yra užregistravę ir kai kurių Seimo opozicinių frakcijų atstovai.

Svarstyti ir priimti įstatymų pataisas dėl žymėto dyzelino ir SND akcizų planuojama vasario 12–15 šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Parlamentaro teigimu, didesni SND akcizai labiausiai paveiktų ne žemdirbius, bet šį kurą naudojančias savivaldybes.

„Dėl pačio akcizo, noriu pabrėžti, kad dujos, akcizo pakėlimas suduotų smūgį ne tiek žemdirbiams, o būtent rajonams, kurie kūrenasi tomis dujomis – mokyklos, darželiai, namai“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Starkevičius.

„Aš matyčiau logišką (nustatyti – BNS) pareinamuosius laikotarpius. (...) Jeigu atsiranda alternatyvos, jis (SND akcizas –BNS) galėtų didėti, bet jeigu jų nebus, tada suprantama kad mes negalime palikti regionų (...) su žymiai brangesniu kuru ir šildant, ir naudojant buityje. Turi būti alternatyvos, pasiūlymai ir akcizo didėjimas pagal juos“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Jis teigė palaikantis Vyriausybės parengtas Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą iki 41 euro už toną. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Opozicijos atstovas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako, kad Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ yra pasiūliusi nustatyti 13,94 euro už toną akcizą, tačiau šiam projektui iki šiol nėra pateikta Vyriausybės išvada.

„Teisybės dėlei gruodžio 5 dieną Vyriausybė turėjo būti parašiusi išvadą Demokratų frakcijos projektui, Akcizų įstatymui, kur yra siūlomas 13,94 euro už toną akcizo tarifas ir tam projektui būtent nėra Vyriausybės išvados“, – LRT radijui sakė K. Mažeika.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad Lietuvoje SND akcizas galėtų būti vidurkis tarp Latvijoje ir Lenkijoje galiojančių tarifų.

„Aš galbūt pritarčiau seimo nario Kęstučio Mažeikos nuomonei, kad jis (SND akcijas – BNS) galėtų būti vidurkis tarp Latvijos ir Lenkijos. Tada tada aš sakyčiau (...) pusė šito siūlomo – 20 eurų (už toną – BNS), tokį skaičių sakau, atsižvelgiant į kaimynus, – LRT radijui sakė I. Hofmanas.

Ūkininkai reikalauja sumažinti SND akcizą, kuris nuo sausio siekia 304,1 euro (be PVM), atšaukti apribotą dyzelino akcizo lengvatą – ir toliu leisti žymėtą kurą pilkti į žemdirbių automobilius.

Dėl to, taip pat dėl kitų praėjusią savaitę protestavusiems žemdirbiams aktualių klausimų, pusšimtis valdančiųjų siūlo vasario viduryje sušaukti neeilinę Seimo sesiją.

Anot jos, Vyriausybė pirmadienį jau išsiuntė derinti pataisas, jų derinimas gali užtrukti apie dvi savaites.

„Dėl Akcizų įstatymo, kadangi Vyriausybė pažadėjusi įsivertinti pastabas, sausio 8 dieną, šį pirmadienį, išsiuntė derinti įstatymo pataisas (...), per kokias dvi savaites baigsim derinti, ateisim į Vyriausybės posėdį, išsiųsim į Seimą, kovo 10 dieną galim pateikti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė premjerė.

„Jei bus neeilinė sesija, galima pateikti neeilinei sesijai, nematau problemos“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, paprašius skubos, tvarką dėl žymėto dyzelino galima būtų atstatyti nuo sausio 1 dienos, taip pat sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą buitiniams vartotojams ir verslui.

„Peržiūrėti tarifą reikšmingai, kaip daugiau mažiau yra kitose Europos Sąjungos valstybėse ir atitinkamai įstatymo korekcijas būtų galima priimti“, – sakė I. Šimonytė.

„Gaila, kad dvejus su pusę metų projektas buvo Seime debatuojamas ir komitete buvo ilgai debatuojamas, tada diskusijos šitomis temomis neiškilo, bet ką, pataisysim dabar ir nematau, dėl ko ginčytis“, – kalbėjo ji.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas sakė, kad iki pataisų priėmimo ūkininkams turėtų būti skiriamos kompensacijos.

„Kadangi dėl akcizo laukiam ar neeilinės, ar pavasario sesijos, bent už tą laikotarpį, kur dabar visi priversti mokėti tuos akcizus, būtų labai šaunu surasti kažkokias kompensavimo formas“, – posėdyje teigė G. Kauzonas.

Pasak jo, vien paukštininkystės įmonėms didesnis akcizas per metus kainuoja apie 4 mln. eurų, o per mėnesį – 350-400 tūkst. eurų.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad biudžete tam lėšų nenumatyta, tačiau žadėjo rasti kitą sprendimą: „Girdžiu, ką sako kolegos, girdžiu pastabą, bet nieko negaliu žadėti. Kompensacijų iš pinigų, kurie biudžete nesuplanuoti, negaliu pasiūlyti, bet galbūt rasiu kažkokį kitą sprendimą“.

Seimo Kaimo reikalų komitetas ketvirtadienį susirinko į neeilinį posėdį, kuriame aiškinasi, kaip Vyriausybė reaguoja į protestuojančių ūkininkų reikalavimus.

„Akcizų grąžinimas į dabar siūlomą lygį biudžeto pajamas sumažintų apie 9,5 mln. eurų (nuo šių metų balandžio iki metų pabaigos – BNS). Vertinant visą biudžeto kontekstą tai nėra turbūt tiek reikšminga suma, kad galėtų labai drastiškai pakeisti bendrą vaizdą. Turbūt tai nėra geroji praktika, kai metų eigoje keičiamas mokestinis reguliavimas“, – žurnalistams  trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Tuomet, kai įstatymas („žaliojo kuro“ akcizų paketas – BNS) buvo svarstomas, teisės aktas Seime kabojo beveik du metus, todėl norėtųsi visų socialinių partnerių ir visų diskutuojančių pusių įsitraukimo tuomet, kai teisės aktas dar nėra priimtas“, – kalbėjo ministrė.

Vyriausybės kanceliarijos parengtu Akcizų įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat  išpilstytoms į dujų balionus bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie lengvatinio tarifo sieks 10-11 centų už kubą vietoje 72-80 centų dabar. Dujų balionas, taikant šį akcizą, pabrangs tik 1,04 euro vietoje 7,67 euro šiuo metu. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar bus skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kurie neturi traktorių ar kitos žemės ūkio technikos, bet naudoja kitas transporto priemones.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Valstybės pajamos šiemet sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Manykime, laikykime, kad tai buvo tam tikra Vyriausybės klaida. Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams, ypač turint omeny, kad nebuvo pakankamų galimybių tiems vartotojams prisitaikyti prie tų alternatyvų“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Prezidentūra anksčiau šį mėnesį paragino Vyriausybę nedelsiant peržiūrėti sprendimą dėl nuo šių metų padidino SND akcizo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį LRT radijui sakė, jog jau yra pateikti pasiūlymai iki 41 euro sumažinti SND akcizą, taip pat grąžinti dyzelino lengvatą žemdirbių automobiliams,

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM).

Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams (...)

 

Lietuvos žemdirbiams antradienį tęsiant sausio pradžioje pradėtą protesto akciją, I. Segalovičienė teigė, jog žemės ūkis yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, todėl į ūkininkams kylančias problemas turi būti tinkamai reaguojama.

„Ūkininkų keliamos problemos jiems iš tiesų yra itin aktualios, jei jie net ryžtasi piketams, akcijoms, protestams, kaip matome. Suprantant ūkininkų svarbą valstybei, vadinasi, šie patiriami iššūkiai svarbūs ir aktualūs visai valstybei, todėl tikrai į juos reikia reaguoti“, – teigė I. Segalovičienė.

„Labai svarbu tokiose situacijose tas konstruktyvumas ir sprendimų greitis, kad ūkininkai matytų, kad iš tiesų jie nėra tik maitinami pažadais, bet ir matytųsi kompromiso ieškojimo procesas“, – pridūrė šalies vadovo patarėja.

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad šią savaitę į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.