„Tikime ateitimi ir suprantame nuolat besikeičiančius gyventojų poreikius: dalis klientų, ypač tie, kas planuoja pirkti būstą investicijai, kruopščiai atlieka namų darbus ir yra priėmę sprendimą, todėl nori sandorį atlikti greičiau, be susitikimų su pardavėjais, jiems patiems patogiu metu. Siekdami pagerinti jų patirtį, pristatome sprendimą, kuris leis laiko bei resursų sutaupyti ir mums. Kad tokiems pirkėjams galėtume pasiūlyti ne tik savarankišką ir greitą procesą, bet ir ypač patrauklią kainą, „supaketavome“ produktus dažniausiai pasirenkamomis kombinacijomis“, – teigė „Citus“ direktorius Mantas Galdikas.

Mantas Galdikas. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas nuotoliu – šių dienų realybė

„Svarstyti apie tai, jog reikėtų klientams suteikti galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą nuotoliu, privertė prieš kelis metus siautėjusi pandemija, kurios apribojimai verslus ir gyventojus skatino ieškoti naujovių. Tuo metu suklestėjo internetinė prekyba, o virtualus bendravimas leido dar aiškiau suprasti, kaip skaitmeniniai sprendimai leidžia sutaupyti laiko ir didina gyvenimo komfortą. Visuotinio mobilumo suvaržymo metu bene pirmieji ėmėme vykdyti nuotolinius pardavimus. Nauju būdu vykdėme susitikimus su klientais, būsto įsigijimo konsultacijas bei sutarčių pasirašymą. Iš pradžių šis pokytis buvo sutiktas su tam tikra skepsio doze, tačiau ilgainiui sulaukė vartotojų pasitikėjimo ir jį sėkmingai taikome iki šiol. Nuosekliai tobulindami pardavimų strategiją žengėme dar vieną žingsnį ir supaprastinome pirkimo procesą bei pasiūlėme inovatyvų sprendimą – virtualų „Citus“ sandorį“, – pažymėjo M. Galdikas.

Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje.

 

Virtualaus sandorio metu sudaroma preliminari būsto pirkimo sutartis, o notarinė sutartis, kaip ir iki šiol, taip pat gali būti pasirašoma per atstumą, bendradarbiaujant su tokia praktika užsiimančiais notarais.

Kompanijos vadovas tiki, kad virtualus sandoris privalumų suteiks ne tik tiems žmonėms, kurie NT perka investicijai, bet ir savarankiškai bei greičiau – be pardavėjų įsikišimo – norintiems priimti sprendimą.

„Pastebime poreikį būstus įsigyti virtualiai ir iš užsienyje gyvenančių tautiečių. Neretai jie būna sukaupę pinigų ir nori juos investuoti Lietuvoje. Investuojantys žmonės brangina laiką ir ieško paprastumo, tačiau kartais juos riboja ir fizinis atstumas. Dėl šių aspektų, pavyzdžiui, JAV virtualus būsto įsigijimo procesas taip pat išpopuliarėjo COVID–19 pandemijos metu. Stebėdami globalias tendencijas įžvelgiame galimybę pagerinti būsto pirkimo patirtį jo pirkėjams“, – sakė „Citus“ direktorius.

Projektas „Miško ardai by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Sutaupyti galima net iki 23 000 Eur arba 11 proc.

Pasak „Citus“ direktoriaus M. Galdiko, virtualaus sandorio paslauga startuos su 11 NT objektų. Bus galima įsigyti investuotojams patrauklius 1–3 kambarių butus su parkavimo vietomis ir dviračių saugyklomis projektuose Vilniuje „Miško ardai by CITUS“, „Kaip Niujorke by CITUS“, paskutinius butų „paketus“ „Visi savi by CITUS“ bei apartamentus poilsiui ir nuomai su parkavimu projekte „Nemunas by CITUS“, Druskininkuose.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Vilniaus projektuose kol kas lauks 9 pasiūlymai su 1,5–3 kamb., 25–73 kv. m ploto butais, kurių kiekvienas komplektuojamas parkavimo vieta, o butai „Miško arduose by CITUS“ – ir su dviračių saugyklomis.

Dar trys 1–2 kamb., 19–39 kv. m ploto apartamentai Druskininkų „Nemune by CITUS“ komplektuojami su parkavimo galimybe (projekte parkavimo vietos bus nežymėtos). „Citus“ svetainėje bus pateikiama visa reikalinga informacija apie šiuos būstus.

„Nemunas by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Turtinius vienetus internete komplektuosime taip, kaip juos dažniausiai ir įsigyja skirtingų poreikių pirkėjai: pavyzdžiui, investuotojams – mažesnio ploto butas, su parkavimo vieta ir dviračių saugykla ar sandėliuku; šeimai – didesnis butas, su dviem parkavimo vietomis ir pan. Būtent perkant internetu visą paketą pasiūlysime pačią geriausią kainą. To pasiekti leidžia ir mūsų sutaupomi pardavimų komandos resursai, taip pat patrauklesnę kainodarą taikysime projekto pradžioje – siekdami padidinti pirkėjų susidomėjimą“, – pabrėžė „Citus“ vadovas.

Pavyzdžiui, vienas buto „Miško arduose by CITUS“ „komplektas“ siūlomas su 23 tūkst. Eur viršijančia nuolaida, kito nuolaida siekia 11 proc. visos turto kainos. Bendrai, nuolaidos esamam asortimentui svyruoja nuo maždaug 4,5 iki 23,2 tūkst. ir nuo 3 iki 11 proc., priklausomai nuo projekto ir konkretaus turto „komplekto“.

„Miško ardai by CITUS“ interjero vizualizacija. „Citus“ archyvo nuotr.

„Šiuos pasiūlymus rasti ir patraukliausią kainą gauti bus galima tik sudarant virtualų sandorį „Citus“ svetainėje – šių turtinių vienetų nebus bendroje pasiūloje projektų svetainėse, jų nesiūlys ir kompanijos atstovai susitikimuose su klientais įprasto pardavimų proceso metu“, – atskleidė M. Galdikas.

Įvertinus pirminius virtualaus sandorio rezultatus ir klientų poreikius, taip pat turimo sandėlio dydį, asortimentą planuojama plėsti, papildant jį įvairesniais būsto paketų pasiūlymais, o patį sprendimą tobulinti, pasiūlant inovatyvesnes ir paprastesnes funkcijas.

Projektas „Nemunas by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto pirkimas internetu: praktiniai žingsniai

Būstas yra vienas brangiausių pirkinių, tad pasiūlymas sutrumpinti preliminariojo sandorio sudarymo kelią ir gauti geresnę kainą dar visai neseniai galėjo sulaukti abejonių ar priversti ieškoti kažkur slypinčių „kabliukų“. Tačiau paprasti ir kitose srityse patikrinti sprendimai leis palengvinti pirkėjų kasdienybę.

Projektas „Visi savi by CITUS“. „Citus“ archyvo nuotr.

Būsto įsigijimas internete vyks paprastai, greitai bei patikimai. Klientams interneto svetainėje bus pateikiama svarbiausia būsto informacija. Su ja susipažinę ir išsirinkę dominantį, jie portale „Dokobit“ užpildys sutartį ir pasirašys ją el. parašu. Užsakymą patvirtinus atsakingiems „Citus“ specialistams, teliks sumokėti rezervacinę būsto įmoką.

„Dokobit“ sistema yra sukurta lietuvių, o dabar valdoma vienos sparčiausiai Europoje augančių bendrovių, norvegų el. tapatybės sprendimų teikėjos „Signicat“.

Beje, projekte „Miško ardai by CITUS“ yra galimybė virtualiai, nuotoliniu būdu užtvirtinti ir notarinį sandorį.

„Maxima“ taip pat informuoja, kad keičiantis lojalumo kortelės naudoms ir išplėtus galimybę jomis naudotis didesniam pirkėjų ratui, pamažu nustos veikti specializuoti „Ačiū“ klubai, išskyrus „Mažylių“, nebeliks asmeninių pasiūlymų pagal apsipirkimo istoriją bei gimtadienio pasiūlymų. Taip pat prekybos tinklas primena apie galimybę kaupti „Maximos“ pinigus bei jais padengti iki 99 proc. apsipirkimo sumos.

„Su AČIŪ beveik už AČIŪ“ – lojaliems pirkėjams galimybė įsigyti prekę tik už 1 centą

„Ačiū“ lojalumo kortelė yra tiek padėka, tiek išskirtinių naudų garantas bei reali galimybė sutaupyti ištikimiems mūsų klientams, kurie nuolat ateina apsipirkti į „Maximos“ parduotuves – kiekvieną dieną su „Ačiū“ kortele apsiperka apie 300 tūkst. mūsų lojalių pirkėjų. Tai mus įpareigoja nuolat peržiūrėti kortelės teikiamas naudas, atnaujinti nuolaidų ir kitų pasiūlymų sistemą bei užtikrinti, kad tos naudos pasiektų kuo daugiau mūsų pirkėjų“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Ačiū“ lojalumo kortelė yra tiek padėka, tiek išskirtinių naudų garantas bei reali galimybė sutaupyti ištikimiems mūsų klientams.

 

Naujus metus prekybos tinklas pradeda džiugia žinia – po pertraukos į parduotuves sugrįžta pirkėjų itin pamėgta akcija „Su AČIŪ beveik už AČIŪ“, kuria galės pasinaudoti apie 300 tūkst. su „Ačiū“ kortele kasdien apsiperkančių klientų. Pirmąkart šis akcijos formatas dienos šviesą išvydo dar 2021 metais, o vėliau buvo taikytas naujų arba atnaujintų parduotuvių atidarymo proga. 

„Gyvenime yra įvairių „ačiū“ – vieni nuoširdūs, kiti ironiški, o treti suteikia naudos. Pastarasis yra apie šią, su nauja jėga sugrįžtančią akciją dar didesniam mūsų pirkėjų ratui, kurios metu kiekvieną savaitę perkantys už 30 eurų ir daugiau su „Ačiū“ kortele galės įsigyti vis kitą žinomo ir pamėgto prekės ženklo prekę „beveik už ačiū“ – vos už 1 centą. Dar prieš porą metų ši akcija sulaukė stulbinamos sėkmės – klientai, išpildę akcijos sąlygas, mielai įsidėdavo į krepšelį ir prekę už centą – per nepilnus metus „beveik už ačiū“ buvo išdalinta apie 6 mln. akcijos prekių“, – skaičiavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Sugrįžimo proga, visą šią savaitę, iki sausio 15 d., vos už 1 centą „Maximose“ galima įsigyti pirkėjų itin pamėgto 900 ml „Obelių“ rapsų aliejaus. Akcijos prekių skaičius ribotas.

Toliau veiks ilgametis „Mažylių“ klubas, bet neliks kitų specializuotų klubų ir asmeninių pasiūlymų

Sugrąžinus pirkėjų pasiilgtą akciją „Su AČIŪ beveik už AČIŪ“, kuri tampa lojalumo programos ašimi ir kuria galės pasinaudoti apie 300 tūkst. su „Ačiū“ kortele kasdien apsiperkančių pirkėjų, prekybos tinklas praneša apie lojalumo klubų pokyčius. Jau kurį laiką stebint mažėjantį specializuotų lojalumo klubų aktualumą, pamažu nustos veikti „Studentų“, „Sūrių“, „Sodo ir daržo“, „Žuvies mėgėjų“ ir „Ant grotelių“ klubai – jie veiks iki sausio 15 d., „Šeimos klubas“ veiks iki sausio 31 d., „Augintinių“ klubas veiks iki balandžio 3 d. 

„Pirkėjams, kurie buvo šių klubų nariai, nereikėtų nusiminti, nes savo pamėgtoms prekėms ir toliau mūsų parduotuvėse ras patrauklių nuolaidų, kurias suteikiame kassavaitiniame savo leidinyje“, – pridūrė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad ir toliau veiks 12 metų gyvuojantis „Mažylių“ klubas.

„Tai populiarusis, vaikus auginančių pirkėjų plačiai naudojamas mūsų klubas, kurio daugiau nei 130 tūkst. narių kūdikių sauskelnes, vaikiškus drabužius, kūdikių maistą ir kitas mėgstamas prekes įsigyja mažesnėmis kainomis. „Mažylių“ klubo nariai ir toliau galės naudotis tik jiems skirtais pasiūlymais ir ilgalaikėmis nuolaidomis, taip pat gauti aktualios informacijos bei patarimų“, – vardijo I. Trakimaitė-Šeškuvienė. 

Prekybos tinkle atnaujinus lojalumo kortelės naudų sistemą, nuo kovo mėnesio taip pat nustos veikti pagal asmeninę apsipirkimo istoriją formuojami asmeniniai pasiūlymai bei pirkėjų gimtadienio akcijos, kurias lojalumo programos nariai gaudavo likus 10 dienų iki gimimo dienos.

Apsipirkimo metu naudojant „Ačiū“ kortelę, kiekvienąkart yra sukaupiamas 1 proc. nuo pirkinių sumos.

 

Kas mėnesį lojaliems pirkėjams sugrįžta apie 1,8 mln. „Maximos“ pinigų

Prekybos tinklas primena, kad „Ačiū“ kortelė ne tik užtikrina išskirtines naudas lojaliems pirkėjams, bet ir leidžia kaupti „Maximos“ pinigus, kuriais galima padengti iki 99 proc. apsipirkimo sumos.

„Apsipirkimo metu naudojant „Ačiū“ kortelę, kiekvienąkart yra sukaupiamas 1 proc. nuo pirkinių sumos. Dar daugiau – net 5 proc. – kaupiami visą mėnesį nuo įkurtuvių apsiperkant naujai atidarytose „Maximos“ parduotuvėse“, – priminė „Maximos“ atstovė.

Kas mėnesį „Ačiū“ kortelių turėtojams yra pervedama apie 1,8 mln. eurų vertės „Maximos“ pinigų. Sukauptų pinigų likutį paprasta stebėti tiek asmeninėje „Ačiū“ paskyroje, tiek ir mobiliojoje „Maximos“ programėlėje, kurioje kartu pateikiamos ir nuolaidos bei pasiūlymai.

Remiantis „Lidl Lietuva“ atlikto kalėdinio tyrimo rezultatais, panašiai arba šiek tiek daugiau kaip pernai išleisti šventiniams patiekalams planuoja 47 proc. šalies gyventojų. Pastebima, kad jaunesni žmonės kalėdiniam stalui ketina skirti daugiau lėšų nei vyresni respondentai – planuojančių didesnes išlaidas šiemet iki 34 m. amžiaus asmenų grupėje yra daugiau nei 55 proc.

Kauniečiai linkę pataupyti

Kaunas Lietuvos kontekste išsiskiria kaip miestas, kuriame yra daugiausiai šiųmečiam žiemos švenčių stalui taupyti ketinančių gyventojų. Kaune švenčių stalui išleisti panašiai arba šiek tiek daugiau kaip pernai planuoja 50 proc., išleisti ženkliai daugiau – 4 proc., mažiau – 25 proc., ženkliai mažiau – 4 proc. gyventojų. 16 proc. apklaustų kauniečių teigė niekada išlaidų neplanuojantys iš anksto.

„Iš atliktos apklausos rezultatų matome, kad nei ekonomikos lėtėjimas, nei fiksuojama infliacija nelemia labai žymių Lietuvos pirkėjų elgesio korekcijų. Išleisti daugiau jie nenori ir nesiruošia. Žinome, kad „Lidl“ klientai parduotuvėse visada randa būdų, kaip papildomai sutaupyti, todėl ir tai galėjo lemti tokius apklausos rezultatus“, – teigė „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Apklausos duomenimis, 23 proc. respondentų šalyje neplanuoja išlaidų iš anksto, o 20 proc. – kalėdiniam stalui ketina išleisti mažiau nei pernai. 4 proc. apklaustųjų Lietuvoje žiemos švenčių stalui svarsto išleisti ženkliai mažiau, 2 proc. – ženkliai daugiau.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Kauniečiai vaišėms išleis 51–100 eurų

Daugiausiai respondentų – 29 proc. – kalėdinio stalo patiekalams ketina išleisti 51–100 eurų. Labiau paploninti piniginę ir vaišėms skirti 101–150 eurų planuoja 19 proc., o 151–200 eurų – 16 proc. apklaustųjų. Daugiausiai išleisti šventiniams valgiams ir sumokėti daugiau nei 200 eurų pasiryžę 7 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų.

Mažiausiai – iki 50 eurų – kalėdiniam stalui ketina skirti 10 proc. apklaustųjų, o 20 proc. dar nežino, kiek pinigų atsieis jų maistas per šventes.

Daugiausiai kauniečių vaišėms pasiryžę išleisti taip pat 51–100 eurų – taip apklausoje teigė 32 proc. laikinosios sostinės gyventojų. 17 proc. teigė švenčių stalui skirsią 101–150 eurų, po 13 proc. 151–200 ir 201–300 eurų, o 12 proc. respondentų – mažiausią 0–50 eurų sumą. Daugiau paišlaidauti ir švenčių stalui skirti net 301–400 eurų pasiryžę 2 proc. apklaustų Kauno gyventojų.

„Norint neišleisti daugiau perkant Kalėdų stalui, reikėtų suplanuoti šventinį meniu ir susidaryti detalų pirkinių sąrašą – taip bus išvengta nereikalingų pirkinių ir papildomų išlaidų. Taip pat naudinga prieš vykstant į parduotuvę peržiūrėti turimų produktų atsargas namuose ir įsitikinti, ar tikrai kepamam pyragui reikės antro aguonų ar cinamono pakelio – taip galima ne tik sumažinti išlaidas, bet ir išvengti produktų švaistymo. Perkantys „Lidl“ ir norintys sutaupyti papildomai, kviečiami nepamiršti pasidomėti tuo metu vyksiančiomis akcijomis, taip pat „Lidl Plus“ lojalumo programėlės pasiūlymais – visos šios priemonės padės suruošti kokybišką ir nebrangų Kalėdų stalą“, – sakė A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Sutaupyti padeda ne tik akcijos

Papildomai sutaupyti ruošiantis šventėms padės ir „Lidl Plus“ programėlė, kurioje šventiniu laikotarpiu  bus siūloma dar daugiau specialių pasiūlymų ir nuolaidų. Gruodžio mėnesį kasdien po skirtingą specialų pasiūlymą galima rasti „Stebuklų kalendoriuje“ – parą galiosiantis nuolaidų kuponas kaskart nustebins kiekvieną. Taip pat po kiekvieno apsipirkimo „Lidl“ parduotuvėje, programėlėje galima atrasti „Trink ir laimėk“ kortelę, kuri suteikia galimybę pelnyti įvairių nuolaidų. „Lidl Plus“ programėlėje kiekvieną savaitę taip pat pateikiami nuolaidų pasiūlymai ir kuponai įvairioms „Lidl“ prekėms, vyksta sezoniniai žaidimai ir skelbiami partnerių pasiūlymai.

Gruodžio mėnesį kasdien po skirtingą specialų pasiūlymą galima rasti „Stebuklų kalendoriuje“ – parą galiosiantis nuolaidų kuponas kaskart nustebins kiekvieną.

 

„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovo teigimu, „Lidl“ prekybos tinkle perkančių asmenų pirkinių krepšelio suma yra dažniausiai mažesnė, nei analogiškas prekes kitų prekybos tinklų parduotuvėse perkančių žmonių. Tačiau tai – ne vien prekybos tinklo parduotuvėse vykdomų akcijų nuopelnas.

„Daugiausiai taip yra dėl to, kad net 90 proc. „Lidl“ asortimento sudaro privatūs prekių ženklai. Tai reiškia, kad „Lidl“ pirkėjas gali įsigyti tokios pat aukštos kokybės gaminių, kaip ir garsių prekės ženklų, bet už gerokai mažesnę kainą. Privačių prekių ženklų produktai yra pigesni, nes į jų kainą neįeina papildomi rinkodaros kaštai. Pardavėjui lengva užtikrinti aukštą gaminių kokybę, nes juos jis pats užsako arba net gamina“, – tvirtino A. Bubnelis.

Galima ne tik sutaupyti, bet ir laimėti automobilį

Iki pat Naujųjų metų vyksta specialus šventinis žaidimas, kurio pagrindinis prizas – naujutėlaitis automobilis „Audi A4“. Kiekvienas, bet kurioje „Lidl“ parduotuvėje apsipirkęs bent už 20 Eur, kasoje nuskenavęs „Lidl Plus“ programėlę ir aktyvinęs žaidimo bilietą, pretenduos laimėti šį automobilį.

Žaidimo dalyvių lauks ir kassavaitiniai prizai – poilsinės kelionės, į kurias išvykti padės kelionių organizatorius „Novaturas“. Keturi laimingieji dar šią žiemą galės suplanuoti savo vasaros atostogas, laimėję keliones į Turkijos, Kretos salos Graikijoje ir Tuniso kurortus. Jų laimėtojai paaiškės kas savaitę, ištraukus laimingą bilietą iš ankstesnės savaitės aktyvintų bilietų sąrašo.

Be pagrindinio prizo – automobilio ir keturių poilsinių kelionių, 20 laimingųjų džiaugsis 50 Eur vertės dovanų čekiais, kuriuos galės panaudoti apsiperkant savo mėgstamoje ir bet kurioje kitoje „Lidl“ parduotuvėje. Už tokią sumą išeitų kone trys šios savaitės „Lidl“ pirkinių krepšeliai.

Lietuvoje šiuo metu veikia 71 „Lidl“ parduotuvė 26 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

Esą tai kasmet sutaupytų maždaug 50 tūkst. tonų išmetamo maisto.

„Tai yra tiek, kiek suvalgo Alytaus miesto gyventojai“, – konstatavo A. Armonaitė.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), pasibaigus terminui „Geriausias iki…“ produktai vis dar saugūs vartoti, tačiau ilgainiui praranda tam tikras kokybės savybes.

„Tai galėtų būti miltai, grūdų produktai, kruopos, kava, arbata ir kiti įvairūs gėrimai. Taip pat – konditerijos gaminiai, kuriuose yra daug cukraus, konservai“, – teigė VMVT atstovė Ilona Drulytė.

Pasibaigusio galiojimo produktai būtų specialiai pažymėti ir papildomai patikrinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prekybininkas prisiimtų visą atsakomybę už tolimesnį galiojimo terminą. Ir vartotojui galiotų visos tos pačios teisės, kaip ir įsigijus bet kokį kitą produktą su nepasibaigusiu galiojimo terminu“, – sakė Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Esą labiausiai iš to išloštų mažmenininkai.

„Stovi vienas indelis. Ką tada turi daryti prekybininkas? Dėl vieno indelio „Maisto bankas“ tikrai nevažiuoja. Tuomet prekybininkui tenka jį utilizuoti, o tai – kaštai. Jis negali paprasčiausiai išmesti į šiukšlių dėžę, kaip mes darome namuose“, – kalbėjo R. Vainienė.

„Antras dalykas – mes sudarome prielaidas žmonėms gerus produktus įsigyti geresnėmis kainomis“, – pliusus vardijo A. Armonaitė.

Lietuviai maistui vis dar skiria maždaug penktadalį visų savo pajamų. Per metus – maždaug 2200 eurų. Daugiau išleidžia tik rumunai.

„Lietuvoje problema dvejopa – mes daug išleidžiame maistui, bet daug jo ir iššvaistome“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenų analitikas Titas Budreika.

Esą pardavinėjant maistą, kurio terminas „Geriausias iki…“ jau pasibaigęs, atsirastų nauja niša prekybininkams konkuruoti. O tai gyventojams – į naudą.

Ministerija skaičiuoja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo produktais, būtų galima sutaupyti maisto už maždaug 150 mln. eurų. Tačiau visi šie pliusai įmanomi tik tuo atveju, jei bus kam tokį maistą pirkti. O dalis gyventojų nusiteikę gana skeptiškai.

Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas.

 

„Šiaip nepirkčiau, bet žinant studentų stipendijas, kai nėra už ką išgyventi, tai – variantas“, – sakė gatvėje kalbinta praeivė.

„Nepirkčiau, nes man atrodo, kad toks maistas – jau netinkamas“, – porino moteris.

„Ypač vaikams toks maistas, manau, nesaugus vartoti“, – sakė senjoras. 

„Na, – racionalus sprendimas. Kai kurie produktai taip greitai negenda“, – svarstė kitas pašnekovas.

Kiti sako atsižvelgsiantys į tai, kokias nuolaidas pritaikys prekybininkai.

„Maisto bankas“ kritikuoja, kad toks bandymas nesumažins maisto švaistymo problemos. Mat dažniausiai į šiukšliadėžę keliauja ne miltai ar makaronai, o vaisiai ir daržovės. Tačiau A. Armonaitė aiškina, kad nuo kažko pradėti vis tiek reikia.

„Bus ir ką paaukoti, bus ir ką parduoti“, – teigė A. Armonaitė. 

Vieno termino, kiek po galiojimo pabaigos būtų galima vartoti nusipirktus produktus, nėra.

„Ilgiausias laikotarpis gali būti metai, tarkim, kavai, arbatai, grūdų produktams“, – vardijo  I. Drulytė.

Gyventojai turėtų nuolat stebėti, ar produkto kokybė nepasikeitė.

„Pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti, ar nėra išorinių pokyčių. Tada – pauostyti, ar neatsiradę gedimo požymių. Ir galiausiai – paragauti, ar nepakitusios skoninės savybės“, – aiškino I. Drulytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Lietuva būtų pirmoji Baltijos šalyse, priėmusi tokias įstatymo pataisas. 

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad šiandieninėmis kainomis (ministerijų ir įstaigų perkėlimas – BNS) mums turto išlaikymui leis sutaupyti apie 3 mln. eurų per metus. Tai reiškia, kad per penkerius metus mes padengsime skirtumą, apskaičiuotą dabartinėmis kainomis, kuris susidaro tarp turto pardavimo ir planuojamų preliminarių investicijų“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Sinkevičius. 

Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, kur anksčiau veikė mokslinių tyrimų institutai, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti. Į atnaujintą 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų kompleksą iki 2028 metų ketinama perkelti dalį ministerijų bei kitų įstaigų. Tuo metu atlaisvintus jų pastatus numatoma parduoti.

Viso kvartalo Goštauto gatvėje, šalia Neries, atnaujinimas preliminariai kainuos 168 mln. eurų, beveik visą sumą tikimasi surinkti pardavus nebereikalingus pastatus. Planuojama, kad bus atlaisvinta daugiau nei 88 tūkst. kv. metrų ploto, kurį pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. eurų pajamų.

Pasak finansų viceministro Gedimino Norkūno, planuojamo pertvarkyti komplekso užimtumas šiuo metu siekia apie 40 proc. ir yra vienas mažiausių Vilniuje. 

„Dauguma tų patalpų yra netinkamos nei nuomai, nei valstybės institucijų veiklai kaip biurų patalpos. Dėl to norėtume jas įveiklinti, įkurdinti dalį ministerijų bei kitų valstybės institucijų“, – teigė G. Norkūnas.

„Kompleksas būtų įveiklintas gerokai platesniame kontekste. Tai būtų ir miesto dalis, ne tik biurų pastatai, bet ir komercinės paskirties patalpos. Tai būtų ir tie patys modernūs biurai, kuriuose yra ne tik kabinetai, bet ir (...) lengvai transformuojamos darbo vietos“, – pridūrė viceministras.   

Pasak G. Norkūno, projektas būtų įgyvendinamas šešiais etapais, pirmiausia atnaujinant pastatą A. Goštauto g. 11, kur veikė Puslaidininkių fizikos institutas, – į jį 2025 metų pradžioje tikimasi perkelti pirmąsias – Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos – ministerijas.

Turto banko vadovas M. Sinkevičius teigė, jog šios ministerijos pasirinktos, nes pastatai, kuriuose jos įsikūrusios, išnaudojami neefektyviai.

„Iš pirmųjų turtų (pastatų – BNS) išsikelia Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos, nes jos yra viename komplekse. Todėl būtent šitą kompleksą mes norime pirmąjį pardavinėti, nes tai yra neefektyvus kompleksas, neefektyviai išnaudojamas turtas (...) ir valstybei daug kainuoja jo išlaikymas“, – teigė M. Sinkevičius. 

„Kitas neefektyvus turtas yra Sveikatos apsaugos ministerijos patalpos Vilniaus gatvėje. Kadangi tai yra patalpos, o ne atskiras turtinis vienetas, mes ten esame šeimininkai kartu su privačiais savininkais, dėl to valstybė yra apsisprendusi iš tokių turtų, jei yra galimybė, išeiti, nes jų vystymas, įveiklinimas, modernizavimas dėl tam tikrų santykių su bendraturčiais yra sudėtingas“, – pridūrė jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, preliminari Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų pastatų kaina šiuo metu yra apie 40 mln. eurų: „Tai būtų ženkli suma iš karto papildanti šio projekto krepšelį“.  

„Tai yra tiesiog galimybė tuos pastatus be didelių apribojimų parduoti ir gauti gerą vertę, kas užtikrintų antrojo ir bent jau dalies vėlesnių etapų finansavimą be papildomo įsitempimo“, – teigė G. Norkūnas.

Tuo metu iki 2028 metų atnaujintame kvartale turėtų įsikurti Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalis kitų Vilniuje esančių įstaigų.

Viceministras teigė, jog kvartalas būtų atnaujinimas ne tik rekonstruojant senus, bet ir statant naujus pastatus. Anot G. Norkūno, Goštauto kvartalas kaip nauja vieta ministerijoms pasirinktas dėl patogaus jo pasiekiamumo.

„Tikrai ne vienerius metus sklandė terminas „ministerijų miestelis“. Buvo svarstoma daug lokacijų – ir visiškai nauja statyba Pilaitėje arba link Pilaitės, ir buvo svarstomas stoties rajonas, ir keletas kitų opcijų. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl pasirinkta ši lokacija, yra komunikaciniai ryšiai, galimybė susisiekti“, – aiškino G. Norkūnas.

Vis dėlto finansų viceministras pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl persikėlimo į naujas patalpas priims pačios ministerijos.

„Tai nėra prievartinis projektas. Ministerijos gali pasirinkti – jos norės ten keltis į naujas patalpas ar ne“, – teigė G. Norkūnas.

Pasak jo, į Goštauto gatvę perkelti dabar Gedimino prospekte įsikūrusios Vyriausybės kanceliarijos nenumatoma, tačiau ateityje neatmetama ir ją iškelti į kitas patalpas. 

„Iš principo Vyriausybę turbūt reikėtų perkelti, bet Goštauto kvartalas dėl eilės priežasčių nėra tinkamiausia vieta perkelti Vyriausybę“, – teigė G. Norkūnas.

„Yra eilė priežasčių, technologinių reikalingų sprendimų, susijusių su apsauga, ir panašių, bet iš principo mes svarstome apie galimybę Vyriausybę perkelti į kitas patalpas“, – pridūrė jis.

Pasak M. Sinkevičiaus atnaujintame Goštauto kvartale įrengus skverą bus įamžintos čia anksčiau buvusios totorių kapinės ir mečetė.

„Teritorijoje buvusios totorių kapinės ir mečetė, ir tikrai nėra teisingo ir prasmingo įamžinimo. Šito kvartalo sutvarkymas leis kartu įamžinti ir įprasminti totorių mečetės bei kapinių buvusią vietą“, – teigė M. Sinkevičius.

„Bus tam tikras skveras, kur miestiečiai galės laisvai lankytis, atsiras erdvės ir kartu bus įamžinta tam tikru būdu (...) kad mes suprastume, kad atėjome į tam tikrą istorinę vietą, kur daugelį metų gyveno svarbi Lietuvos bendruomenė bei kartu yra ir jų kapinės“, – kalbėjo Turto banko vadovas.  

Apie pusė Lietuvos gyventojų patys nesusitvarkytų su netikėtomis išlaidomis, kurios siektų iki vieno mėnesio minimalios algos dydį, o ketvirtadalis nė nesitiki, kad per artimiausius metus jiems pavyks susitaupyti nors kiek pinigų.

Pusei gyventojų būtų smūgis

Vienas tyrimas rodo, kad 45 proc. Lietuvos gyventojų turėtų sunkumų apmokėti netikėtas iki 300 eurų siekiančias išlaidas, kiti duomenys – kad apie 55 proc. Lietuvos gyventojų būtų išmušti iš vėžių, susidūrę su netikėtomis 230 eurų išlaidomis.

Pirmuosius duomenis rodo reprezentatyvus tyrimas, kurį bendrovės "4finance" užsakymu atliko "OpenAgency" ir "Norstat Lt", 2015 m. sausio 30–vasario 12 d. internetu apklausę 1001 18–70 metų amžiaus Lietuvos gyventoją. Antrąjį skaičių pateikia ES statistikos agentūra "Eurostat". Tiesa, reikia pasidžiaugti bent tuo, kad pagal "Eurostat" duomenis šis rodiklis per pastarąjį dešimt metų Lietuvoje pagerėjo 10 procentinių punktų – 2005 m. jis siekė 65 proc.

Kad ir kaip skaičiuotume, faktas išlieka, kad apie pusė Lietuvos gyventojų nėra pasiruošę santaupų netikėtoms išlaidoms, kurios galėtų siekti apie pusę vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius.

Ketvirtadalis nesitiki sutaupyti

Užvakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė duomenis, kurie rodo, kad sutaupyti daug gyventojų per artimiausius metus ir nesitiki.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, departamento duomenimis, gegužės mėnesį buvo –5 ir, palyginti su balandžiu, nepasikeitė. Gegužę 14 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, 57 proc. – kad nepasikeitė. Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 19 proc. respondentų tikėjosi, kad ji pagerės, 16 proc. manė, kad pablogės, o 59 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikisi 38 proc. gyventojų, o 24 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį atitinkamai – 39 ir 24 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė –4, o kaime –7, apibendrina Statistikos departamento specialistai. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, o kaime tiek pat padidėjo. Mieste visiškai nesitikinčiųjų nors kiek sutaupyti dalis padidėjo nuo 21 iki 23 proc. Kaimo gyventojų, visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių sumažėjo nuo 30 iki 27 proc.

Kaip atsidėti pinigų?

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad asmeninių finansų valdymo literatūroje rekomenduojama turėti santaupų nenumatytiems atvejams tiek, kad pagal savo įprastinius poreikius būtų galima pragyventi maždaug 3–6 mėnesius.

"Ne visas didesnes pajamas gyventojai linkę išleisti vartojimo reikmėms. Ankstesnė sunkmečio patirtis pamokė, kad santaupas pamažu kaupti reikia ir geresniais laikais", – komentuodama finansų institucijose kaupiamų indėlių statistiką, teigė šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Finansų specialistai pataria: norint sutaupyti tam tikrą sumą juodai dienai, reikia nusistatyti jos dydį ir kokią jos dalį nuo pajamų atidėsite kelis mėnesius iš eilės, tai yra įskaičiuoti taupomos sumos dalį kaip išlaidas. Bandant pirmiausia kaip įprasta paskirstyti visas išlaidas, o po to žiūrint, kas lieka, sutaupyti tikriausiai niekuomet nepavyks.

Skolinasi šeimoje

Savo atliktos apklausos duomenis įvertinę "OpenAgency" atstovai teigia, kad dažniausiai finansines grėsmes įžvelgia iki 50 metų amžiaus ir minimalų atlyginimą gaunantys gyventojai, nesukūrę šeimų.

"OpenAgency" tyrimų direktorius Vitas Goberys, interpretuodamas tyrimo duomenis, teigia, kad daugelis gyventojų į asmeninius finansus žiūri gana atsakingai ir savo finansinius įgūdžius vertina gerai ar bent jau vidutiniškai. "Tačiau, deja, net ir nedidelės netikėtos išlaidos yra nepakeliamos ne vienai šeimai", – bendrovės pranešime cituojamas V.Goberys.

Apklausos dalyvių atsakymai rodo, kad, susidūrę su netikėtomis išlaidomis, pirmiausia lėšų jie ieškotų šeimoje, tarp draugų arba kreiptųsi į bankus ir smulkiųjų vartojimo kreditų bendroves: 80 proc. gyventojų skolintųsi lėšų iš šeimos narių, pusė – ieškotų draugų paramos, penktadalis apklaustųjų kreiptųsi paskolos į banką, o šeštadalis – imtų kreditą internetu. Kiti pasirinkimai – parduoti vertingus daiktus, užstatyti turtą lombarde ar gauti paskolą darbe – ne tokie populiarūs.