„Šiandienos įtemptoje geopolitinėje situacijoje civilinės transporto infrastruktūros pritaikymas kariniam mobilumui yra viena iš prioritetinių mūsų krypčių. Šie infrastruktūros pokyčiai kartu padės užtikrinti saugesnį bei patogesnį civilinį susisiekimą visiems Šalčininkų rajono gyventojams bei svečiams“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasak pranešimo, šiuo metu į Rūdninkų poligoną vedančių kelių dangų plotis ir tiltai neatitinka reikalavimų, kelio dangos nusidėvėjusios ir pažeistos, deformuoti kelkraščiai. Po rekonstrukcijos kelias bus platesnis ir atitiks ne tik krašto bei rajoninių kelių, tačiau ir karinio mobilumo keliamus reikalavimus, nurodo ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymi, kad nauja poligono kelių infrastruktūra sudarys galimybę sunkiajai karinei technikai privažiuoti iki pagrindinių šaudyklų ir patekti į poligoną.

„Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono vystymas Šalčininkų rajone yra vienas didžiausių Krašto apsaugos ministerijos infrastruktūros projektų, kuriuo siekiama sukurti reikiamas sąlygas vis labiau augančiam Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų koviniam rengimui, o drauge ir veiksmingai aljanso gynybai bei priešo atgrasymui“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Kelio darbai bus vykdomi etapais, planuojama išplatinti važiuojamąsias dalis, įrengti naują ir stipresnę kelio dangos konstrukciją, atlaikančią karinės technikos apkrovas. Taip pat bus rekonstruoti kelių ruožuose esantys keturi tiltai valstybinės reikšmės krašto kelyje Pirčiupiai-Jašiūnai.

Kapitalinio remonto metu bus sutvarkytas 26,6 km valstybinės reikšmės krašto kelio Pirčiupiai-Jašiūnai ruožas bei po kelis kilometrus rajoninių kelių Ąžuolijai-Juodšiliai-Jašiūnų bei Mikašiūnai-Rūdninkai. Bendras visų minėtų kelių ruožų ilgis sudaro apie 32 km, šie keliai bus tvarkomi išskaidant juos į dešimt atskirų ruožų.

Pasak Susisiekimo ministerijos, kelių į Rūdninkų karinį poligoną plėtrą įgyvendinti planuojama 2024–2025 metais, šių metų gegužės–birželio mėnesiais buvo pasirašytos penkios „projektuok ir statyk“ tipo sutartys.

Pagal jas, iki 2024 metų pabaigos bus sutvarkyta apie 22 km kelių, o likusiems dešimt km buvo pasirašytos penkios projektavimo sutartys, pagal kurias iki 2024 metų antro ketvirčio pradžios bus parengti techniniai projektai ir tuomet skelbiami rangos darbų konkursai.

Kai kurie pasiūlymai jose kartojasi – norima atverti Kirdiejų rūmus miestiečiams atsisakant ar pakeičiant neautentišką tvorą, skiriančią rūmus nuo Bernardinų sodo, o  priešais kompleksą esančią automobilių stovėjimo aikštelę pertvarkyti prieš rūmus esančią automobilių stovėjimo aikštelę į reprezentacinę, pėstiesiems skirtą aikštę.

Konkurso dalyviai turėjo užduotį pateikti Kirdiejų rūmų komplekso – pagrindinių rūmų, vežiminės, oficinos – ir aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjas.

Vertinimo komisijos sprendimu, geriausią idėją pateikė MB „Dukart jot” autorių V. Buinevičiaus, J.  Jurgelio,  V. Bieliūno ir L. Valančiūno idėja „Sluoksniai”. Viešojo pirkimo laimėtojai bus paskelbti įvertinus tiekėjų kvalifikaciją.

„Idėjos autoriai puikiai išlaikė balansą tarp paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams“, – apie pasiūlymą kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

„Sluoksnių“ idėja – kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Anot idėjos autorių, patys Kirdiejų rūmai yra lyg eksponatas lankytojams. Nugriovus esamą mūrinę tvorą šiaurinėje pusėje architektai siūlo įrengti naują ažūrišką metalo tvorą, o išilgai palei tvorą – lengvų konstrukcijų paviljoną nedideliems renginiams, lauko ekspozicijoms, dirbtuvėms, poilsiui, darbui, lauko kavinei, skaityklai.

Kirdiejų rūmų komplekso pagrindinio pastato vakariniame ir šiauriniame fasaduose numatoma atkurti buvusias arkadų angas. Siūloma nugriauti 2006 m. statybos balkoną šiaurinėje rūmų dalyje. Restauruojant fasadus numatoma pašalinti kai kuriuos vėlyvus užtinkavimo sluoksnius ir atidengti išlikusius autentiškus baroko, klasicizmo laikotarpio tinkus, rustų fragmentus, liktų ir atidengto autentiško plytų mūro detalių.

Pastato viduje laikomasi tokio paties principo – konservuojami esami sienų paviršiai ir eksponuojami įvairiausių laikų, įskaitant ir XX a. pabaigą, rūmų istorijos sluoksniai. Ekspozicijoms siūloma instaliuoti specialiais sienas apsaugančias plokštes, langus dengiančias mobilias langines.

Antroji vieta skirta MB „Studija nytt“ autorių I. Lesausko, S. Norkaus, V. Pavlovski ir D. Savicko idėjai „Vilniaus kiemas“, trečioji – MB „DNA Studija“ autorių A. Domino, A.  Navidausko, A.  Rasimavičiaus, M. Mickutės, G. Žukaitės ir G. A. Sakalio idėjai „316405“.

Pirmosios vietos nugalėtojams skirta 9 tūkst. eurų antrosios – 7 tūkst. eurų, trečiosios – 4 tūkst. eurų premija.

Komplekso rekonstrukcija galėtų prasidėti 2025 metais. Patikrinus laimėtojo kvalifikaciją ir įvykus neskelbiamoms deryboms, bus pasirašoma techninio projekto rengimo sutartis. Gavus statybos leidimą, bus vykdomas rangos viešasis pirkimas, o jo laimėtojai atliks statybos darbus. Sutvarkius visą kompleksą į jį persikels Vilniaus miesto muziejus, šiuo metu besiglaudžiantis laikinose patalpose Vokiečių gatvėje.

Plūsta gydančio vandens

Legendomis apipintas Lopaičių miškas, esantis Rietavo savivaldybės administruojamoje teritorijoje, maždaug už 70 kilometrų nuo Klaipėdos, išgarsėjo prieš kelis dešimtmečius, kai miškininkai ėmėsi populiarinti šią keistoką vietą.

Sklido gandai ir kalbos, kad Lopaičiuose esantis šaltinis esą yra stebuklingas, gydantis ligas.

Geru oru savaitgaliais norinčiųjų pasisemti iš šaltinio vandens išsirikiuoja eilutė. Gausiai čia plūdę žmonės iki šiol tiki, kad šio šaltinio vanduo padeda įveikti net sunkiausius negalavimus.

Ištyrus šaltinio vandenį paaiškėjo, kad jis nepaprastai švarus, ilgai gali stovėti nesugedęs.

Todėl dauguma atvykusiųjų tempia su savimi sunkius nešulius – indus, pilnus šaltinio vandens.

Prieš dešimtmetį miškininkai buvo įrengę medinius takus ir lieptus.

Lopaičiai nuo tada tapo ne tik gausybės šaltinio vandens gerbėjų lankomi. Daugybė žmonių čia atvyksta tiesiog pasivaikščioti su šeimomis ir bičiuliais.

Tačiau laikas ir lankytojų minios padarė savo „darbą“. Sutrešę mediniai takai pernai buvo išardyti, tad žiemą, pažliugus gruntui, link šaltinio jau pėdina tik vienas kitas lankytojas, nes sunku įkopti į stačius šlaitus, sudėtinga pereiti čia tekančio gana sraunaus upelio vagą.

Mediniai takai supuvo

Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas pasakojo, kad medinius takus, vedančius šaltinio ir Lopaičių piliakalnio link, urėdija įrengė maždaug prieš dešimtį metų.

„Takeliai buvo mediniai, o medis pūva. Bet panašu, kad viskas krypsta į gerąją pusę, finansavimą, viliuosi, gausime“, – gera naujiena pasidžiaugė R. Zebčiukas.

Medinius takus visą tą laiką prižiūrėjo Tverų girininkijos vyrai, takai ne kartą buvo remontuoti, tačiau sutrešo. Mediniai poliai, laikantys lieptus ir takus, buvo sukalti į šlapią gruntą upelio šlaituose.

Iš pradžių takai buvo tik atitverti, uždėtos lentelės, kad pėstieji jais nevaikščiotų, nes tai yra pavojinga.

„Takai supuvo, lentos ėmė lūžinėti. Prisidėjo ir lankytojai, jie lentas lupo ir klojo po kojomis. Tačiau vinimis į viršų. Baisu. Mes galiausiai nuardėme. Net vasarą, kai miškuose jau sausa, šioje vietoje laikydavosi drėgmė, medis neatlaikė“, – patikino R. Zebčiukas.

Lėšos: gausybės lankytojų sulaukiančios teritorijos atgaivinimui ieškoma pusės milijono eurų. Tiek pinigų reikia vien kilometro ilgio naujiems takams nutiesti. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Reikės pusės milijono eurų

„Medis jau atitarnavo. Šiais laikais medį keičiame į metalą. Ten, kur tikrai yra įdomūs objektai, reikėtų pasistengti, o Lopaičiai yra išskirtinis objektas. Bėda ta, kad reikia didelės sumos, gal net daugiau nei pusės milijono“, – patikino R. Zebčiukas.

Telšių regioninis padalinys turi ne vieną objektą, kurį reikia prižiūrėti.

„Negali viso miškų ūkio paleisti vien rekreacijai. Mes juk turime mokesčius mokėti, turime vykdyti tiesiogines pareigas“, – priminė urėdijos atstovas.

Lopaičių problemai spręsti pečius suremia Valstybinė miškų urėdija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba ir Rietavo savivaldybė.

Kokiomis dalimis bus surinkta reikiama pinigų suma, dar aiškinamasi.

„Bet šį kartą takus reikėtų daryti ilgaamžius. Polius – tik metalinius, o tako viršų vertėtų gaminti iš ąžuolo“, – sakė urėdijos atstovas.

Teritorija – trijų savininkų

Rietavo meras Antanas Černeckis tikino, kad savivaldybė mėgina gauti šiam projektui ES lėšų.

„Miškų urėdija turi paruošusi projektą. Turime išspręsti problemą dėl lėšų panaudojimo tinkamumo, kadangi teritorija priklauso skirtingiems savininkams“, – tikino Rietavo meras.

Lopaičių piliakalnio prieigos, šaltinis, šventvietė ir dolmenas yra skirtingų miško savininkų nuosavybės objektai.

Piliakalnis ir jo prieigos priklauso urėdijai. Teritorija, esanti arčiausiai centrinio įėjimo į mišką, priklauso privačiam asmeniui. Trečioji gausiai lankomo miško dalis, esanti šlaitu į viršų nuo šaltinio, priklauso dar kitam privačiam asmeniui.

Vėjovartos urėdijos teritorijoje pašalinamos nelaukiant, o štai privatininko miške miškininkams nevalia net svetimo šapo paimti.

Gal todėl lankytojams akis bado išvirtę medžiai, nulūžusios ir pavojingai virš takų pakibusios šakos?

„Mes savo valstybiniame miške išvalome viską. O štai privačiame negalime nieko daryti. Šaltinis yra riba tarp valstybinio ir privataus miško“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas R. Zebčiukas.

Vienas privataus miško savininkas su rekreacinį objektą prižiūrinčiais miškininkais sutaria, savo valdas prižiūri, o trečiasis šios teritorijos miškų savininkas esą į kalbas nelabai leidžiasi.

Trys institucijos mėgins atgaivinti taką – savivaldybė, Miškų urėdija ir Varnių regioninis parkas.

Driektųsi 640 metrų

„Trys institucijos mėgins atgaivinti taką – savivaldybė, Miškų urėdija ir Varnių regioninis parkas. Tačiau dėl to, kad yra privačių žemių, reikės susitarti, bet sprendžiame ir mėginame tai padaryti. Didžiausias klausimas dėl privačioje teritorijoje numatytų takų. Valstybės lėšų nevalia tam naudoti. Galvojama net išsinuomoti miško dalį“, – kalbėjo Rietavo meras A. Černeckis.

Iš viso reikėtų nutiesti 640 metrų ilgio taką su poliais, kalamais į upelio šlaitą.

„O iš viso takai ir laiptai sudarytų beveik kilometrą. Dideli atstumai, tačiau tam ir daroma, kad būtų kur pasivaikščioti“, – skaičiavo A. Černeckis.

Ar pavyktų dar šią vasarą pradėti darbus, kol kas nėra aišku.

„Ilgiausiai užtrunka pasiruošimas, lėšų suradimas. Ruošiamės visų institucijų susitikimui. Vyksta intensyvus procesas“, – sakė Rietavo meras.

Unikali senovės šventvietė

Lopaičių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Pagal vieną versijų, Lopaičių piliakalnio viršuje XIII amžiuje galėjo stovėti Didžiojo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis Tvarmenė, o šalia buvo senovės gyvenvietė.

Čia galėjo lankytis ir karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.

Lopaičiai laikomi dalimi etnomitologinio komplekso, kurį galima pavadinti didžiausia Lietuvoje senąja šventykla po atviru dangumi.

Spėjama, kad čia yra buvusios senovės žemaičių žynių valdos.

Lankytojams informacinės lentelės skelbia, kad akmenys šiame miške išdėlioti ne šiaip sau. Observatorija vadinama nedidelė dauba, kuri sudaro lygų apskritimą ir turi šlaituose išlikusius įvairaus dydžio akmenis.

Miške yra Norų akmuo, kur atvykėliai palieka akmenuką ar pinigėlį, prašydami savo norų išsipildymo.

Upelio pakrantėje esą yra falo formos akmuo, kuris vadinamas Vaisingumo akmeniu. Ant jo pasėdėjus po kurio laiko esą galima patirti vaisingą ir laimingą gyvenimą.

Lopaičiuose yra vienintelis Lietuvoje dolmenas. Tai stalo pavidalo akmenų sankaupa, kurią senovėje žmonės statė maldų vietose ir ten, kur mirė ar buvo palaidotas žynys.

Konkurso metu tikimasi išsirinkti geriausią Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos pertvarkymo projekto idėją.

Kartu su parengto ir šiuo metu įgyvendinamo Skulptūrų parko sutvarkymo projekto sprendiniais idėja formuotų kokybišką memorialinės miesto teritorijos architektūrinę aplinką.

Numatomos neskelbiamos derybos dėl techninio projekto parengimo paslaugų arba idėjos pagrindu rengiami tolesni pasiruošimo darbai konkurso objekto realizavimui.

Projekto konkurso užsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Projekto konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.

Projekto konkurso koordinatorius – architektas Vaidotas Dapkevičius.

Projekto konkurso pirmąsias tris vietas užėmusius dalyvius numatyta apdovanoti piniginiais prizais (premijomis), tam skirtas 16 tūkst. eurų prizinis fondas.

Už pirmą vietą skiriama 8 tūkst. eurų, už antrąją – 5 tūkst. eurų. Trečioji vieta įvertinta trijų tūkst. eurų suma.

Visas projekto pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2023 m. balandžio 20 d. 14 val.

Šį sprendimą inicijavo seniūnija, o ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba jam pritarė.

Seniūnijoje yra daug gražių gamtos kampelių. Tvenkinys – vienas iš jų. Tik jis yra apleistas, neprižiūrėtas. Kauno rajono savivaldybės taryba nusprendė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad valstybinis žemės sklypas būtų pripažintas būtinu visuomenės poreikiams ir įtrauktas į neprivatizuotinų žemės sklypų sąrašą.

Nereikalaujant didelių finansinių išteklių, tvenkinys galėtų būti pritaikytas vietos ir kaimyninių seniūnijų gyventojų aktyviam poilsiui ir rekreacijai.

Batniavos tvenkinys, kurio plotas – 1,23 ha, atsirado 1983 m., įrengus hidrotechninius statinius – Batniavos tvenkinio užtvanką, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei, o patikėjimo teise yra valdoma Kauno rajono savivaldybės. Šiuo metu Batniavos tvenkinys yra nenaudojamas.

Visur aplink tvenkinį yra privati žemė. Anksčiau tų žemių savininkas prie tvenkinio buvo įrengęs užtvarą, todėl gyventojai negalėjo prie jo prieiti, tačiau įsikišus seniūnui, savininkas užtvarą pašalino.

Nereikalaujant didelių finansinių išteklių, tvenkinys galėtų būti pritaikytas vietos ir kaimyninių seniūnijų gyventojų aktyviam poilsiui ir rekreacijai.

Batniavos tvenkinys/Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Šis vandens telkinys turi nemažai potencialo. Sukūrus tinkamas sąlygas, ateityje jis galėtų tapti išskirtine, patrauklia rekreacine vieta tiek vietos, tiek aplinkinių seniūnijų gyventojams.

„Seniūnija turi didelių planų dėl tvenkinio. Sutvarkius pakrantes, įrengus laisvalaikio praleidimo erdves, vandens telkinys taptų dar vienu traukos objektu gyventojams. Žmonės vasaros metu galėtų maudytis, žvejoti, čia būtų galima organizuoti ir renginius, suburti bendruomenes“, – teigė Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Klaipėdos miesto savivaldybės konkursą laimėjęs rangovas bendrovė „VVARFF“ įsipareigojo atlikti kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbus Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje.

Po pusantrų metų pilnai užbaigus projektą miestas pastebimai atjaunės ir pagražės.

Planuojamas sutvarkyti plotas siekia beveik 10,6 ha, pilnai darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pavasario. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 5,5 mln. eurų. Didžioji dalį lėšų – iš ES fondų.

Sutvarkytos trys teritorijos

Kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbai apima tris teritorijas. Pirmiausia pradėta tvarkyti teritorija nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., darbai čia jau eina į pabaigą, planuojama, jei tik leis orai, juos pabaigti dar šį mėnesį. Šiame etape sutvarkyta beveik 4,2 ha teritorijos, jos tvarkymas kainavo per 2,1 mln. eurų.

„Kompleksinis daugiabučių kiemų sutvarkymas yra projektas, kuriuo tikėjome nuo pat pradžių, kuriuo didžiuojamės ir džiaugiamės. Malonu, kad šio projekto vertę suprato ir gyventojai – atsirado nemažai pageidaujančių tokių permainų ir kitose miesto vietose. Ir tai suprantama: pilkų daugiabučių kiemuose atsiranda tvarka, patogumas, gyvybė. Ir šis atsinaujinimas vyksta ne viename kieme, kvartale ar vienoje kurioje viešojoje erdvėje, bet didžiulėje teritorijoje: baigiamas puikiai įvertintas Ąžuolyno giraitės projektas, akivaizdžiai matosi pasikeitusios teritorijos šalia buvusios „Vaidilos“ kino teatro ir nuo Sausio 15 –osios g. palei Taikos prospektą. Po pusantrų metų pilnai užbaigus projektą miestas pastebimai atjaunės ir pagražės“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Savivaldybės užsakymu atlikti darbai iš esmės pakeitė nuo statybos pradžios (maždaug 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) netvarkytus daugiabučių namų kiemus, kurie buvo fiziškai nusidėvėję, neatitiko visuomenės šiandienos poreikių. Dėl itin siaurų įvažiavimų į kiemus bei stovėjimo vietų trūkumo automobiliai buvo statomi kur papuolė – ant vejos, šaligatvių ir pan. Šiuo metu jau yra sutvarkyta dešimt kiemų iš penkiolikos, šią savaitę planuojami dar keturi kiemų asfaltavimo darbai.

Įrengta:

– 24 vietos neįgaliųjų išlaipinimui;

– kiekviename kieme - lietaus vandens nuvedimo sistemos, rekonstruoti seni ir įrengta naujų pėsčiųjų takų, kurie yra pritaikyti neįgaliems žmonėms judėti;

– įrengtos trys vaikų žaidimo aikštelės iš keturių, planuojama užbaigti paskutinę ir lieti smūgiui atsparias dangas; įrengti ir krepšinio aikštelės pagrindai, pastatyti šešis (iš viso numatyta penkiolika) sporto įrenginius, planuojamas dangos liejimas;

– trys dviračių saugyklos, jose numatytas elektros apšvietimas, kompresorius padangoms pripūsti;

– 160 automobilių stovėjimo vietų;

– daugiabučių namų kiemuose esančių automobilių stovėjimo aikštelių, lauko sporto aikštelių bei viešųjų erdvių apšvietimas, vaizdo stebėjimo sistema.

Kurs patrauklesnę miesto aplinką

Pamėgtose žmonių susibūrimo vietose netrukus bus įrengti mažosios architektūros elementai: stovai dviračiams, nauji suoliukai, šiukšliadėžės. Siekiant sukurti patrauklesnę miesto aplinką bei kompensuoti iškirstus želdinius, bus pasodinta želdinių – iš viso daugiau negu 600 vnt. naujų augalų.

„Džiugina, kad darbai Rumpiškės gyvenamųjų namų kvartale vyksta sparčiai, pirmoji teritorija bus baigta tvarkyti anksčiau negu buvo numatyta – jau šį mėnesį. Tikimės, kad gyventojai liks patenkinti darbų kokybe. Suprasdami, kad šioje teritorijoje vykstančios permainos liečia daugybę klaipėdiečių, kurie čia gyvena ir turėjo susitaikyti su laikinais nepatogumais, šiam projektui, darbų spartai ir kokybei užtikrinti skyrėme išties daug dėmesio“, – sakė projektą kuruojantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Atskiru projektu ties daugiabučiais namais Taikos pr. 29-31 bei Rumpiškės g. 26a numatyta įrengti požeminius atliekų rūšiavimo konteinerius.

Klaipėdos miesto savivaldybės nuotr.

Likusius suplanuotus darbus esant palankioms oro sąlygoms tikimasi atlikti dar šį mėnesį, o jau netrukus rangovas pradės darbus 2-oje šio projekto teritorijoje: nuo gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės g., iki Sausio 15-osios g. (3 – ioji teritorija – nuo Sausio 15-osios g. iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“).

Rumpiškės kvartale butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu yra atnaujinta nemažai daugiabučių namų, kurie kartu su atnaujinta infrastruktūra kuria naujos šiuolaikinės gyvenamosios aplinkos įspūdį. Gražiai į ją įsilies ir dar vienas Klaipėdos miesto savivaldybės projektas – lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ pastato atnaujinimas (techninis darbo projektas jau yra parengtas), ateityje šis pastatas bus apjuostas nauja segmentine tvora.

„Jei neiškils jokių nenumatytų trukdžių, statybos darbų konkursą planuojame užbaigti iki kitų metų pavasario. 2018 metais turėsime gražų parką ir turistų traukos centrą pačioje Kauno širdyje“, - teigė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Tvarkant parką ketinama įrengti dvi naujas poilsio aikšteles. Vieną jų – šalia Vytauto bažnyčios esančios pusapvalės aikštelės vietoje ją pastarąją transformuojant į apžvalgos aikštelę. Dar vieną poilsio aikštelę planuojama įrengti netoli upės priešais ekstremalaus sporto parką.

„Projekte numatytas menkaverčių želdinių pašalinimas žemutinėje terasoje. Tokiu būdu atversime nuostabų vaizdą į Nemuną. Prie Senosios prieplaukos amfiteatro taip pat sutvarkysime krantinę“, - pabrėžė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Visame Santakos parke planuojama atnaujinti suoliukus, apšvietimą, sutvarkyti buvusio stadiono teritoriją, taip pat atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus. Santakos parko sutvarkymo projektas bus pristatytas ateinantį pirmadienį, spalio 30 d., 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje.