Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie 21.30 val. Vilniuje, vyras (gim.1980 m.) smurtavo prieš keturiolikmetį (gim. 2009 m.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

2023 m. gruodžio 21 d. apie 23 val. Vilniuje, Geležinkelio g., bare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyras sumušė baro lankytoją.

Tyrimo metu gautas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, kuriame užfiksuotas asmuo, galimai padaręs šią nusikalstamą veiką.

Už nesunku sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – asmenis, atpažinusius šį vaizdo kamerų užfiksuotą vyrą, susisiekti su Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja Renata Šerniene, tel. (8 5) 271 6441, mob. +370 646 89648, paštu renata.serniene@policija.lt arba paskambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Kas žinoma apie šį tarptautinį tyrimą,  apie jo tyrėjus? Kodėl Rusija Vilniuje galėtų taikytis į Amerikos pareigūnus? Plačiau apie tai kalbėjo politologas, „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis.

– Tai atrodo kaip labai stipri tyrėjų, žurnalistų hipotezė. Jie turi tam tikrų niuansų, kurie leidžia tą hipotezę svarstyti. Sutampa Žvalgybos tarnybos GRU atstovų vizitų datos su tam tikrais apnuodijimais, sveikatos sutrikimais įvairiose šalyse. Jie turi dokumentą, kad buvo dirbama ties kažkokiu akustiniu ginklu. Koks jis, ar tai šautuvas, ar dar kas, nėra iki galo aišku. Tam tikrų dedamųjų visame tyrime trūksta. Akivaizdu, kad jie bando suvesti tuos duomenis. Tą daro pakankamai įtikinamai, bet reikia papildomų duomenų. Neabejoju, kad ir Valstybės departamentas, ir kitų valstybių pareigūnai bandys toliau tirti, papildyti tą tyrimą savo duomenimis. Žurnalistai Christo Grozevas, Romanas Dobrochotovas ir jų komandos jau yra padarę ne vieną labai svarbų tyrimą apie tuos pačius GRU veikėjus ir daug kitų. Tai – solidi komanda. Ir jų hipotezė – solidi. Bet tvirtai teigti, kad tai įvyko, manau, gerokai per anksti. Bet labai tikiuosi, kad Lietuvos pareigūnai susisieks su žurnalistais ir galės papildyti tą jų paveikslą.

– Kas yra tas Rusijos karinės žvalgybos padalinys 29155? Arba GRU 29155 padalinys. 

– Apie jį jau ne kartą yra kalbėjęs vienas žymiausių tiriamosios žurnalistikos atstovų – Ch. Grozevas. Tai – specialus padalinys, kuris užsiima ir medicininiais, ir laboratoriniais dalykais. Visos nuodijimo istorijos, dabartiniai sveikatos sutrikdymai, jie siejami su šia institucija. Tai patvirtinta ne tik žurnalistų, bet ir britų žvalgybos atstovų. Tai nėra iš piršto laužta istorija, bet šitai akustinio ginklo hipotezei dar trūksta duomenų. Hipotezė tikrai pritraukė nemažą dėmesį Vakaruose. Žinau, kad tikrai ne vienos valstybės pareigūnai į tai žiūri pakankamai rimtai ir bando papildyti informaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Net jeigu jie tą padarė Vilniuje. Kam tą daryti? Kodėl reikėtų traumuoti kažkokį JAV pareigūną?

– Tyrime matome, kad tai nėra ginklas, kuris neša mirtį. Tai – labiau sveikatą trikdantis dalykas. Galima svarstyti, jog žmonės, kurie dirba Rusijos klausimais ir intensyviai tiriantys vieną ar kitą dalyką, gali būti Rusijos žinybų radare. Ir taip gali bandyti trikdyti tą darbą. Pačiame tyrime hipotezė keliama tokia, jog taip bandoma padaryti darbą, susijusį su Rusijos klausimais, nepatrauklų. Kad JAV diplomatai nenorėtų dirbti ties šiuo klausimu. Kad tai atrodytų per pavojinga, sudėtinga. Bet man atrodo, kad yra tam tikri intensyvūs etapai. Vienas iš jų – sankcijos. Kitas galėtų būti – tie patys tiriamosios žurnalistikos atstovai. Ir tokio ginklo panaudojimas, sveikatos sutrikdymas, jis duoda tokį momentinį efektą. Galbūt net išima žmogų iš to intensyvaus darbo lauko. Vienas iš pareigūnų reportaže sakė, kad jis prarado daugiau nei pusę savo darbinio pajėgumo. Žmogus tiesiog išsiųstas keliems mėnesiams atostogų. Manau, kad tai – pakankamai reikšmingas dalykas.

– Vilniuje, per NATO suvažiavimą, tai jau būtų antras toks incidentas, nes buvo pavogti slapti dokumentai, kurie dar nebuvo vieši. Tai būtų reputacinė žala, taip?

– Jeigu mes visaip rodytume, kad nesusitvarkėme, tada būtų reputacinė žala. Vėlgi, reikia žiūrėti, kiek tų atakų įveikėme. Apie tai dažniausiai nekalbama. Dėl to, kad nieko neįvyko. Atsakymą turėtų duoti mūsų žinybų atstovai. Man atrodo, normalu, numanyti, kad NATO viršūnių susitikimo metu bus daug provokacijos galimybių. Tam buvo rengiamasi. Tą reiktų lyginti su kitų valstybių patirtimis. Gyvename tokioje realybėje, kada tos atakos vyksta. Tą reikia labai aiškiai fiksuoti ir pasakyti. Tam reikia ruoštis, nereikia krūpčioti. Reikia transliuoti, kad Rusijos tarnybos, kad Kremlius, akivaizdu, kad yra priešininkas, kuris nesibodi veikti ir mūsų teritorijoje. Už tai turėtų būti duotas labai aiškus atsakas. Nes jeigu mūsų atsakas – abejonė pačiais savimi, atrodo, kad tai bus dvigubas Rusijos tarnybų pasiekimas.

Griežčiausia už šias nusikalstamas veikas numatoma bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, S. G. ir V. S. kaltinami, jog 2019-ųjų rugsėjį, siekdami sukelti nukentėjusiajam nerimą ir baimę, grasino jį nužudyti.

Bylos duomenimis, manoma, jog kaltinamieji, iš automobilio ištraukę nukentėjusįjį, prieš jį smurtavo bei grasino nužudyti. Taip pat įtariama, kad nukentėjusiajam bandant pabėgti, kaltinamieji jį pagavo ir nutempė į griovį su vandeniu, kuriame jį bandė skandinti.

Vyrai taip pat kaltinami, jog vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių prieš nukentėjusįjį smurtavo ir sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamųjų posėdžių metu savo kaltę pripažino visiškai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo paskelbta pertrauka, nes kaltinamasis S. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo pabėgęs iš įkalinimo įstaigos.

Anot teismo, šiuo metu vykstančiuose teismo posėdžiuose apklausiami liudytojai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį apie 21 val. 50 min. Paįstrio kaime miške rasta gulinti 2006 metais gimusi nepilnametė, kuri paguldyta į ligoninę.

Neblaivūs įtariamieji uždaryti į areštinę, tai: 2006 metais gimęs nepilnametis, jam nustatytas 0,95 prom. girtumas, 2006 metais gimusi nepilnametė, kuriai nustatytas 0,67 prom. girtumas, 2003 metais gimęs jaunuolis su 1,10 prom. girtumu ir 2007 metais gimęs nepilnametis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal straipsnį dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pagal šį straipsnį tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

LAT išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Moteris žemesnės instancijos teismų buvo nuteista už tai, kad neužtikrino, jog jos laikomi rotveilerių mišrūnų veislės šunys nesukeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

Nelaimė įvyko, kai E. Š. K., norėdama pavedžioti šunis atidarė voljerą ir išleido juos į kiemą. Tuo metu automobilyje sėdėjo jos prižiūrimas mažametis vaikas, kuriam atidarius dureles vienas iš šunų jį apkandžiojo ir sužalojo.

E. Š. K. ir jos gynėjas kasaciniu skundu LAT prašė panaikinti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti E. Š. K. nepadarius nusikalstamos veikos, tačiau LAT kasacinį skundą atmetė.

Teismas pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad moteris padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes būdama dviejų rotveilerių mišrūnų šeimininkė privalėjo užtikrinti, kad du dideli, suaugę šunys išleisti į kiemą nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad esminės reikšmės neturi ir tai, ar ji buvo šunų savininkė (laikytoja), ar pažeidė gyvūnų laikymą reglamentuojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija taip pat pritarė žemesniųjų instancijų teismų išvadoms, kad E. Š. K. neatsargi kaltė pasireiškė kaip nusikalstamas nerūpestingumas, nes ji nenumatė, kad išleisti palakstyti šunys gali sužaloti vaiką, kuris yra iš esmės svetimas žmogus. Taip pat, teismo nuomone, moteris galėjo numatyti, kad atidaręs automobilio dureles vaikas gali patekti į kiemą su šunimis. Siekdama išvengti tokių padarinių E. Š. K. turėjo užrakinti automobilio dureles ar sudaryti kitų patikimų kliūčių vaikui patekti į kiemą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Anot policijos, konfliktas Kauno rajone, Karmėlavoje esančiuose namuose kilo apie 13 val. Jo metu 48-erių vyras peiliu sužalojo 40-metę moterį.

Nukentėjusioji suteikus medicininę pagalbą ligoninėje išleista gydytis ambulatoriškai. Vyras dėl sveikatos sutrikimo paguldytas į ligoninę.

Pranešama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Sausio 2 d. apie 2.18 val. Vilniuje, Erfurto gatvėje, bute, neblaivus 63-ejų vyras, kuriam nustatytas vidutinis girtumas, peiliu sužalojo savo 58-erių sutuoktinę, kuri, nebaigus apžiūros ligoninėje, iš jos pasišalino.

Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui. Už tai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Anot pranešimo, pirmadienį apie 17.55 val. į Šakių ligoninę iš Šakių rajone esančių namų pristatytas ir paguldytas 2021 metais gimęs mažametis.

Jis vėliau pervežtas į Kauno ligoninę. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio naktį, apie 1.13 val., į Vilniaus ligoninę iš Trakų rajono, Stanislaviškių kaimo, buvo pristatytas sužalojimus patyręs žmogus.

Dėl nosies, veido ir kaukolės lūžių jis buvo paguldytas į Žalgirio ligoninę tolimesniems tyrimams.

Nukentėjusysis paaiškino, kad vidurnaktį, apie 0.01 val. susižalojo sodybos kieme sprogus fejerverkui.

Surinkta medžiaga dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.