Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė neslėpė, kad šventiniu laikotarpiu į pajūrį atvažiuoti išties verta ne tik dėl išskirtinės miesto eglutės, bet čia planuojama labai daug įvairių renginių.

Yra numatyta daug įvairių spektaklių bei koncertų, ekskursijų, jau nekalbant, apie paprasčiausią pabuvimą prie jūros. 

"Kalbant apie šį savaitgalį, tai tiek Šv. Jono bažnyčios vietoje, tiek Teatro aikštėje vyks įvairūs pasirodymai. Yra numatyta daug įvairių spektaklių bei koncertų, ekskursijų, jau nekalbant, apie paprasčiausią pabuvimą prie jūros. Tikrai yra ką veikti Klaipėdoje", – tikino R.Savickienė.

Ne ką mažiau veiklos svečių ir klaipėdiečių laukia ir kalėdinį savaitgalį.

Tačiau svečių, kurie ketina apsistoti viešbučiuose, kol kas nėra labai daug, turbūt todėl, kad Kalėdos – labiau šeimos šventė, kuri dažniausiai švenčiama namuose.

Šventėms viešbučiai rezervuoti nuo 30 iki 60 procentų.

"Kai kurie viešbučiai gruodžio 24–25 dienomis net nedirbs, dirbs tik 26 dieną. Bet šiaip šventėms viešbučiai rezervuoti nuo 30 iki 60 procentų. Daugiau užsakymų jie turi Naujiesiems metams, negu Kalėdiniam laikotarpiui, bet viešbučiai tikrai svečių turės ir daugiausiai tie, kuriuose yra kavinės, restoranai ir planuojami šventiniai renginiai", – teigė R.Savickienė.

Kol kas viešbučiai žiemos periodu užsakymų sulaukia prieš dvi dienas.

Be to, šiemet tos šventės labai trumpos, nes sutampa su savaitgaliu, todėl, manoma, kad tai irgi galėjo turėti tam tikros įtakos, renkantis keliones į pajūrį.

"Mes patys organizuosime skirtingas ekskursijas, viena jų bus "Maža didelių Kalėdų verta". Turime ir kitą ciklą ekskursijų, kuris vadinasi "Dovana miestui". Jose miestas yra pristatomas per tradicijas, per šventinę prizmę, kaip anksčiau čia būdavo švenčiamos Kalėdos", – kalbėjo R.Savickienė.

„Nors šis švenčių laukimas bus kitoks, tegul ši arka simbolizuoja mūsų įžengimą į ypatingą laikotarpį, kupiną prieškalėdinio džiaugsmo, pakilios nuotaikos ir, žinoma, didžiojo stebuklo išsipildymo lūkesčio. Gražaus nuostabiausios metų šventės laukimo“, – kreipdamasis į Lietuvos žmones linkėjo šalies vadovas.

Pagal žiemos laikotarpio pradžią simbolizuojančią tradiciją pasipuošia visas Prezidento rūmų ansamblis ir S. Daukanto aikštė, kurioje šiais metais vilniečius ir miesto svečius pasitiks šventinė instaliacija, papuošta kalėdinėmis gėlėmis – puansetijomis.

Puošiant Prezidentūrą medeliai kertami nebuvo. Po švenčių vazonuose stovinčios eglutės bus nupuoštos ir saugomos iki pavasario, kada per Valstybinių miškų urėdijos organizuojamą nacionalinį miškasodį bus pasodintos – užaugs ateities kartoms.

Prezidentas ir ponia Diana visiems šalies žmonėms palinkėjo gražaus švenčių laukimo, saugoti save ir kitus.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams – Palanga jau pradėjo puoštis. Viešąsias erdves jau ima dabinti kalėdinės dekoracijos, neilgai trukus miestą papuoš ir pagrindinis žiemos švenčių simbolis – įspūdingo grožio žaliaskarė. Ir nors šiais metais Kalėdų laukimas bei pačios šventės bus kitokios – be viešosiose erdvėse vykstančių šventinių renginių, be didelių žmonių susibūrimų – vis dėlto paslaptinga švenčių laukimo nuotaika Palangoje apglėbs kiekvieną.

„Šiais metais švenčių laukimo laikotarpio planus bei renginius gerokai pakoregavo su koronaviruso infekcija susijusi situacija šalyje ir visame pasaulyje. Siekiant išvengti žmonių buriavimosi, masiniai renginiai, šventiniai Kurhauzo salės koncertai iš visiems įprastų viešųjų erdvių perkeliami į virtualią erdvę. Kita vertus, kiekvienoje situacijoje reikia mokėti įžvelgti ir teigiamų dalykų. O jų, laukiant šv. Kalėdų, Palangoje bus išties nemažai“, – sakė Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.

Netrukus prasidės Adventas. Tai – susikaupimo, ramaus laukimo laikotarpis, tad, pasak V. Petrauskienės, labai simboliška, kad belaukdami šv. Kalėdų kuo daugiau laiko praleisime ne besilinksmindami su būriu nepažįstamųjų miesto viešosiose erdvėse, o ramiai besigėrėdami šv. Kalėdų laukiančiu miestu kartu su pačiais artimiausiais žmonėmis.

O pasigėrėti išties bus kuo – gruodį Palanga taps žėrinčiu Pasakų miestu, kurorto gyventojams ir svečiams negailinčiu malonių staigmenų. Netikėtai sutiktas Kalėdų senis, išgirstas šventinis sveikinimas ar nuoširdus palinkėjimas artėjančių šv. Kalėdų ir Naujų metų proga – atrodo, maža smulkmena, tačiau tikrai pakelianti nuotaiką, sušildanti širdis bei praeivių veidus apdovanojanti šypsenomis. Tai – tik keletas švenčių laukimo laikotarpio staigmenų, kurorto gyventojams ir svečiams dovanojamų Palangoje.

Ir nors prie miesto eglės nebus nė vieno kalėdinio miestelio prekeivio, užsimerkę lengvai užuosite tikrą Kalėdų kvapą.

Palanga miesto bendruomenę ir svečius kviečia ne tik mėgautis švenčių laukimu kurorte, bet ir patiems prisidėti, kuriant išskirtinę nuotaiką – pasveikinti vieni kitus su artėjančiomis šventėmis projekto „99 linkėjimai Palangai“ metu. „Šis skaičius yra simbolinis, nes artėjančiais, 2021-asiais, metais švęsime Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio jubiliejų. Todėl gruodį nuo ryto iki vakaro šie palangiškių, šventojiškių, žinomų Lietuvos atlikėjų sveikinimai bus rodomi šventiniame Palangos ekrane, įrengtame Grafų Tiškevičių aikštėje, ties Kurhauzu“, – sakė V. Petrauskienė.

Į ekraną atkeliaus ir pasakos iš mažųjų kurorto gyventojų bei svečių pamėgto Palangos pasakų parko: „Lapė ir ąsotis“, „Seku seku pasaką“, „Pupa“ ir kt. O kad artėjančių šv. Kalėdų nuotaika būtų dar ryškesnė, kartas nuo karto iš ekrano gali pasigirsti ir Kalėdų senio balsas – jis kreipsis į praeinančius ir pakvies pabendrauti.

Pasakų miesto įspūdį dar labiau sustiprins ir Kalėdų eglės įžiebimo renginys. Tiesa, šiais metais palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami jį stebėti bus kviečiami Palangos kultūros ir jaunimo centro socialiniuose tinkluose. Šio šventinio renginio metu žiūrovus užburs garsioji „Sniego karalienė“ (režisierė Rūta Bunikytė, vaizdo instaliacijos autorė – Vesta Obolevičiūtė). Tai – yra visiems gerai žinoma ir niekuomet nesusibostanti H.K. Anderseno pasaka apie amžinus dalykus – grožį ir meilę, kuriuos prieš gražiausias metų šventes pravartu prisiminti ir mažiems, ir dideliems.

Šventojoje šventinis ekranas savaitgaliais mirgės rekonstruotoje, modernioje centrinėje miestelio aikštėje. Sveikinimus iš jo praeiviams siųs daugiau ar mažiau žinomi šventojiškiai, o mažuosius džiugins kalėdinės Šokliukės ir Kalėdų eglutės animuotos pasakos.

Tradicinės kalėdinės edukacijos taip pat persikelia į Palangos kultūros ir jaunimo centro socialinę erdvę. Čia kartu su dailininke Sigute Ach palangiškiai gamins kalėdines atvirutes, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras rengia mokomąjį filmuką, kaip pasigaminti gražiausią advento vainiką, o Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografė Zita Baniulaitytė papasakos apie šv. Kūčių ir šv. Kalėdų papročius bei tradicijas.

Atviroji jaunimo erdvė gruodį vykdys įvairias kalėdines veiklas ir susitikimus nuotoliniu būdu, rašys vienas kitam šventinius laiškus.

O pasimėgavę renginiais, transliuojamais šventiniame ekrane Grafų Tiškevičių aikštėje ir socialiniuose tinkluose, palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami ir pasivaikščioti po šventiškai pasidabinusį miestą. Pasivaikščiojimų metu Kalėdų nuotaiką kiekvienas jaus itin ryškiai – visur tvyros pasakiška magija.

„Bet kuriuo metu pro jus gali pravažiuoti Kalėdų senis, dalindamas puikią nuotaiką. Ir nors prie miesto eglės nebus nė vieno kalėdinio miestelio prekeivio, užsimerkę lengvai užuosite tikrą Kalėdų kvapą“, – kalbėjo V. Petrauskienė.

Kad kalėdinė nuotaika dar labiau apglėbtų kiekvieną ir mūsų, Palangos miesto savivaldybė kviečia savo socialiniuose tinkluose skelbti nuotraukas iš šventiškai pasipuošusios Palangos, įsiamžinus teminiuose nuotraukų rėmeliuose (#pasakųKalėdosPalangoje), o vaikams prieš miegą nepamiršti skaityti Pasakų parke girdėtas pasakas ir įamžintomis jaukiomis akimirkomis leiskti pasidžiaugti Palangos bendruomenei.

Organizatorių nuotr.

Emigravę lietuviai dažniausiai būtent tokių švenčių metu ir supranta, kaip išties trūksta artimųjų ir gimtųjų namų.

Tautvydas ir Diana gyvenimą svetur pradėjo kurti sulaukę naujienos apie būsimą šeimos pagausėjimą. „Kai sužinojome, kad Diana laukiasi vaikučio, reikėjo kažką daryti“, – apie sprendimą emigruoti kalba Tautvydas. Išvažiavusi per pažįstamus į Lutoną pora dirbo įprastus emigrantams darbus fabrikuose ir gamyklose. Nėštumas nebuvo lengvas, daktarai kūdikiui įtarė Dauno sindromą. „Tačiau jokių abejonių nebuvo – dukrą pasiliksime sau“, – užtikrintai sako vyras. Diana, daug metų dirbusi slaugos skyriuje, šiuo metu visą laiką skiria dukrytei Kamilei. „Vaikui augant pamatai, kad atsilieka fizinis išsivystymas, viskas vyksta labai lėtai. Kiti, žiūrėk, jau vaikšto, o tokie vaikučiai – ne“,  – pasakoja moteris.

Tik pats švenčių jausmas čia, Anglijoje, kiek kitoks, lyg kažkur giliai širdyje kamuotų kažkoks ilgesys.

Tačiau šeima nepraranda pozityvumo ir stengiasi patys padėti kitiems – rengia labdaros akciją, kurios tikslas – surinkti pinigų neįgaliems vaikučiams Lietuvoje. Kiekvieną vasarą Tautvydas sėda ant dviračio ir mina į gimtuosius Anykščius. Šiuo žygiu vyras bando atkreipti visuomenės dėmesį į Dauno sindromu sergančius vaikus ir skatina žmones aukoti geram tikslui. Kol vyras mina, Diana su dukryte važiuoja automobiliu iš paskos.

Ruošdamiesi gražiausioms metų šventėms, Tautvydas ir Diana sako, kad savo Kūčių stalo neįsivaizduoja be lietuviško maisto. „Lietuviškose parduotuvėlėse čia gali gauti tikrai normalių, geresnių produktų negu paprastose britų parduotuvėse“, – pastebi Tautvydas. Apsipirkimas jose dažnam emigrantui tampa savotiška pramoga, taip pat ir Tautvydui. Nors parduotuvėlės nedidelės, jose jis gali praleisti visą valandą ir aptarti su pardavėjomis visas Lietuvos aktualijas. Tiesa, lietuviškų prekių parduotuvėse šeima apsiperka retai, nes viskas čia 40 proc. brangiau nei britų parduotuvėse. Šių metų Kūčių stalui šeima išleido apie 100 svarų (120 eurų). „Pasistengiau, kad Kūčių stalas būtų toks, prie kokio esame pratę nuo neatmenamų laikų. Tik pats švenčių jausmas čia, Anglijoje, kiek kitoks, lyg kažkur giliai širdyje kamuotų kažkoks ilgesys“, – sako Diana.

Daugiau apie šios šeimos gyvenimą ir išbandymus emigracijoje pamatysite laidoje „(Ne)emigrantai“ šį trečiadienį (gruodžio 25 d.) 19.30 val. per LRT televiziją.

Gyvena laukimu

"Laukiame Kalėdų, visi gausime daug dovanų. O ir aš jau nupirkau beveik visas dovanėles visiems, kuriuos myliu", – sako dvylikametė Gertrūda, kuri mamyte ir močiute vadina savo auklėtojas.

Jaukaus ir gražiai įrengto buto, kuriame jau metus gyvena šeši Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtiniai, ore sklando šventinė nuotaika – vaikai sėdi prie pačių puoštos Kalėdų eglutės, kuriai žaisliukus vąšeliu nėrė auklėtojos.

Gertrūda pasakoja, kad visi intensyviai ruošiasi ir šv.Kūčių stalui: "Jis stovės vidury mūsų kambario, nes jis didžiausias. Eisime su auklėtoja į parduotuvę, patys rinksimės, ką ruošime: silkutę, pirksime viską, ko mišrainėms reikia, kepsime kūčiukus ir pyragus. Apskritai mūsų Vaidutė, socialinės darbuotojos padėjėja, kepa skaniausius kebabus ir picas."

Šiuose namuose gyvena pirmieji vaikai, kurie pradėjus vykdyti institucinės globos pertvarką iš vaikų namų buvo perkelti į Kauno savivaldybės suteiktą butą. Kaune jau apgyvendinti devyni tokie butai, kuriuose savo dienas leidžia valstybės globotiniai. O taip įrengtuose butuose veikiausiai norėtų gyventi ne tik vaikai.

Nereikia galvoti, kad mes esame nuskriausti ar per šventes liūdime. Daugeliui čia yra geriau, nei buvo gyvenant su tėvais.

Rezultatai stebina

Auklėtojos pastebi: vaikų perkėlimas į butus ir jų integravimas į visuomenę duoda puikių rezultatų. "Gyvendami bendruomeniniuose namuose – butuose – vaikai mokosi paprasčiausios buities taisyklių: teisingai surūšiuoti drabužius prieš skalbiant, ruošti maistą patiems, rūpintis bendra švara ir tvarka. Mes mokomės ir kaip parduotuvėje apsipirkti, pinigus taupyti. Be to, vaikai eina į artimiausią mokyklą, į įvairiausius užsiėmimus, lankosi poliklinikoje. Vaikų globos namuose visi specialistai įsikūrę įstaigoje, o čia vaikai, auklėtojų prižiūrimi, yra kur kas sėkmingiau integruojami į bendruomenę", – pasakoja auklėtoja Lina.

Ir išties, apsilankius Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, akivaizdu: prabilus apie perkėlimą į butą, vaikai netveria džiaugsmu. Gertrūdos sesuo keturiolikmetė Karina, kuri kartu su dar vienu broliu taip pat gyvena tame pačiame bute, tikina, kad čia yra geresnės galimybės ruošti pamokas, susikaupti ir tiesiog pailsėti.

"Nepalyginami dalykai yra gyvenimas vaikų namuose ir čia", –  užtikrintai sako ji. Paauglė svajoja baigusi mokyklą studijuoti socialinius mokslus ir dirbti su vaikais.

Visuomenėje dažnai pamirštama, kad vaikai, kurių tėvams dėl įvairiausių priežasčių buvo apribotos tėvystės teisės, yra tokie patys kaip ir darnių šeimų atžalos. Jie turi svajonių ir tikslų, myli artimus žmones ir išgyvena paauglystę.

"Su jais nėra paprasta, bet reikia suprasti, kad jie ne dėl gero gyvenimo čia atsidūrė – kai kurie atvykę į įstaigą neturėjo beveik jokių socialinių įgūdžių. Jie nevengia ir kartais skaudinančių žodžių, bet jei tai laikysi širdyje, negalėsi dirbti su šiais vaikais", – dalijasi jau 24 metus šį darbą dirbanti auklėtoja Lina.

Kartu su padėjėja Vaida moteris džiaugiasi: geriausias jausmas apima sutikus buvusius auklėtinius, kurie patys kuria šeimas ir gražius gyvenimus.

"Jie mums net padėkoja, kad vertėme kadaise juos tvarkytis. Tai atperka visus sunkumus, kuriuos tenka patirti dirbant šį darbą", – atvirauja Lina.

Vaikai – svajotojai

Šie vaikai turi svajonių ir visas galimybes jas įgyvendinti – lanko daugybę užsiėmimų. "Aš lankiau futbolą, turiu ne vieną apdovanojimą, bet jau nusibodo futbolas, todėl dabar lankau cirko užsiėmimus. Esu stipriausia klasėje ir dar gražiai piešiu. O mano hobis yra žirgai – su globėja kartu jodinėjame", – pasakoja energija trykštanti Gertrūda.

Aštuonmetė Margarita kur kas tylesnė, tačiau galiausiai prasitaria, kad iš Kalėdų Senelio laukia žaislinio kasos aparato. "Užaugusi norėčiau būti kasininke", – išaiškėja šventinio troškimo priežastis.

"O aš norėčiau užaugusi prižiūrėti pasiturinčių žmonių augintinius, kai jie išvyksta atostogų. Jie man paliktų gyvūnų maisto ir visko, ko reikia, aš juos pavedžiočiau ir pasirūpinčiau. Labai myliu gyvūnus", – pasidalyti savo svajone skuba Gertrūda.

Mergaitė prisipažįsta, kad prieš Naujuosius metus paprastai sugalvoja pasižadėjimus ateinantiems metams, tačiau dažniausiai jų laikytis nesiseka. "Nežinau, gal šiemet bus kitaip. Bet praėjusiais metais buvau visai gera, nekalbant apie momentus, kai tokia nebuvau. Todėl esu įsitikinusi, kad Kalėdų Senelis šiemet atneš visko, ko noriu."

Vaikai neslepia: per šventes nepasiilgsta tėvų ir nesvajoja grįžti į šeimas – dabar jų šeima yra likimo sesės ir broliai, su kuriais gyvena, bei auklėtojos. "Nereikia galvoti, kad mes esame nuskriausti ar per šventes liūdime. Daugeliui čia yra geriau, nei buvo gyvenant su tėvais", – neabejoja Karina.

Auklėtojos padėjėja Vaida jau 35 metus dirba šį darbą. Ji sako, kad per šias Kalėdas ruoš tradicinę žąsį obuolių sultyse. "O per Kūčias gaminsime visus dvylika patiekalų ir vakare eisime į Piemenėlių mišias... Šventes švęsime kaip ir visos šeimos", –  šypsodama pasakoja ji.