Kaip pranešė uostamiesčio policija, antradienio naktį, apie 1.10 val., gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Danės gatvėje, į azartinių lošimų saloną atėjęs 1988 metais gimęs vyras pateikė kitam asmeniui – 1998 metais gimusiam vyrui – priklausantį asmens dokumentą.

1988 metais gimusiam vyrui, kuriam nustatytas 2,11 prom. neblaivumas, ir 1998 metais gimusiam vyrui, kuriam nustatytas 0,71 prom. neblaivumas, įteikti šaukimai atvykti į apklausą.

Pradėtas tyrimas dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Antradienio paryčiais, apie 4.15 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, azartinių lošimų salone, pirminiais duomenimis, du asmenys sukėlė muštynes.

Per jas nukentėjęs 1991 metais gimęs vyras perduotas medikams.

Apgadintas lošimų salono ir prekybos centro patalpų turtas. Žala – tikslinama.

Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Praėjusių metų spalio 23 d. apie 11 val., atvykęs į vieną iš Jonavos gydymo įstaigų, esančių Žeimių gatvėje, asmuo norėjo pasiskiepyti vakcina nuo COVID-19, tačiau sveikatos įstaigos darbuotojams pateikė ne savo asmens dokumentus.

Supratęs, kad gydymo įstaigos personalo pergudrauti nepavyks, asmuo iš įstaigos pasišalino. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad tokia situacija fiksuota ir spalio 8 d. – tuomet vyras pateikė taip pat ne savo asmens dokumentus.

Vaizdo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojų, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, policija prašo kreiptis telefonais 8 700 63 329; 8 670 45 046 arba rašyti el. p. simonas.bubinas@policija.lt.

Pasak policijos, gruodžio 2 d. apie 13.35 val. Kaune, Islandijos pl., į prekybos centrą „Mega“ atvykęs 30-metis vyras tikrinančiam darbuotojui pateikė svetimą galimybių pasą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo dokumento panaudojimo.

Už pasinaudojimą kito asmens dokumentu, neturint tokios teisės, Baudžiamasis kodeksas numato baudą nuo 5 iki 200 tūkst. eurų, areštą nuo penkiolikos iki 90 parų ar net laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Kaip skelbia policija, pirmadienį, apie 13 val. Žirmūnų gatvėje, 38 metų Latvijos pilietis, norėdamas patekti į prekybos centrą, bandė pasinaudoti kito asmens dokumentu, t.y. pateikė Lietuvos piliečiui E. R. (gim. 1994 m.) šeimos sveikatos centro išduotą sertifikatą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Lietuvos policija vos ne kasdien registruoja įvykius, kuomet į prekybos centrus bandoma patekti dažniausiai su suklastotais galimybių pasais. Teismus jau yra pasiekusios bylos dėl šių nusikaltimų, skirtos bausmės.

Nuo rugsėjo 13 dienos į didesnius prekybos centrus, grožio salonus ir kt. negali patekti imuniteto neturintys žmonės, ribojimai netaikomi žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, persirgę koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR, antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, turi neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikams iki 16 metų.

Laikinasis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Ražanskas sako, kad dokumentų klastojimas, kaip nusikaltimas, yra žinomas jau gana seniai ir buvo kriminalizuotas dar senovės romėnų teisėje.

„Dabar per metus teismai išnagrinėja apie 400 bylų, susijusių su dokumentų klastojimu. Paprastai klastojant dokumentus siekiama tam tikrų kitų tikslų: apgaule įgyti turtą, sukčiauti ar, sakykime, suklastoti muitinės deklaracijas (dėl kontrabandos) ar pan.“, – pranešime spaudai sakė teisėjas M. Ražanskas.

Teisėjas pažymėjo, kad už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo. Jei asmuo anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.

Teisėjas pabrėžia, kad už ypač svarbių dokumentų klastojimą yra numatyta griežtesnė atsakomybė:

„Ypač svarbūs dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Įstatymų leidėjas priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas. Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki 4 metų – bausmė,“ – sako teisėjas.

M. Ražanskas pažymėjo, kad jeigu toks klastojimas yra daromas versliškai, t. y, jei, pvz., atsiranda tam tikri pardavinėtojai, kurie versliškai gamina galimybių pasus, atsakomybė gali būti dar griežtesnė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskutinę dieną skiepytojai patyrė tokių incidentų, kokių nebuvo per visus keturis mėnesius.

„Ką tik turėjome tokį incidentą, kai atėjo jaunuolis ir pateikė akivaizdžiai ne savo pasą, nesutapo gimimo datos, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra jaunesnis. Tuomet griebė gydytojai iš rankų pasą ir pabėgo. Deja, mes negalėjome užfiksuoti, kas jis toks, tiesiog buvo per mažai laiko“, – sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.

Vienas paspruko, o kitą galimai pražiopsojo. Vienas vyras, anot mobilios komandos, irgi galėjo pateikti ne savo asmens dokumentą, tačiau įtarimas kilo tik jį jau paskiepijus. Darbuotojai suabejojo, ar tikrai šiam vyrui 40 metų, kaip kad dokumente rodo gimimo data.

Netrukus Kraujo centrui įtarimą pradėjo kelti kiekvienas, atėjęs pasiskiepyti.

Pasirodo, kad situacija, kai skiepą bandė gauti su svetima tapatybe, pažįstama ir skiepobuso bei pagrindinio vakcinavimo centro Vilniuje koordinatorei.

„Ateina ne su savo asmens dokumentais. Keletas pabėgo, palikę kito žmogaus asmens dokumentą, kitus esame perdavę policijai. Taip pat į „Litexpo“ vakcinavimo centrą buvo atvykę žmonės visiškai be dokumentų“, – pasakojo vakcinavimo centro koordinatorė Vaida Danielė.

Suranda žmonių, kurie, nežiūrint į tą, kad gauna du tris skiepus, už pinigus paima kito žmogaus dokumentą ir ateina pasiskiepyti.

Pasak jos, su svetima tapatybe žmonės bando gauti skiepą savo giminaičiams arba tai daro už pinigus. Tokiems atvejams, anot V. Danielės, žmonės pasiryžta dėl galimybių paso.

„Kurie nenori skiepytis, jie ieško būdų, kaip apeiti skiepijimosi tvarką, kad gautų įrašus į e. sveikatą, tai suranda žmonių, kurie imasi atsakomybės ir, nežiūrint į tą, kad gauna du tris skiepus, už pinigus paima kito žmogaus dokumentą ir ateina pasiskiepyti“, – teigė V. Danielė.

Policijos departamentas ragina kilus bet kokiems įtarimams dėl svetimo asmens dokumento nedvejoti ir iš karto kviesti pareigūnus.

„Iki šios dienos atliekami trys ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo dokumento pagrobimo ar pasinaudojimo. Už tai gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų“, – komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Savo ruožtu vieną tyrimą pradėjusi ir specialiųjų tyrimų tarnyba dėl to, kad klaipėdietis pasiūlė kyšį už suklastotą vakcinacijos nuo COVID-19 įrašą. Nors kreipimųsi į tarnybą būta ir daugiau, tik faktų jiems įrodyti pritrūko.

Kaip pranešė policija, ketvirtadienį, apie 17.45 val., į Marijampolės Visuomenės sveikatos priežiūros centrą, esantį P. Kriaučiūno gatvėje, atvyko 31 metų moteris.

Ji, panaudojusi kitos moters, gimusios 1995 metais, dokumentą, siekė gauti papildomą COVID-19 vakciną.

„Pirminiais duomenimis, yra tokia versija, kad ta moteris atėjo pasiskiepyti už kitą asmenį, kuris norėjo turėti galimybių pasą, bet pats nenorėjo skiepytis. Tai pirminiai duomenys, apklausa dar tik vyks“, – BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Justė Vasiliauskienė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento pagrobimo ar jo panaudojimo.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo rugsėjo 13-osios didžioji dalis paslaugų galės būti teikiamos tik turintiesiems galimybių pasą ar COVID-19 pažymėjimą: įgijusiems imunitetą po skiepų ar ligos arba turintiems neigiamą PGR testą.  

Trečiadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 24 metų jaunuolis ir pranešė įtariantis, kad jo vardu Telšiuose veikė nesąžiningi žmonės.

Išvakarėse per socialinio tinklo paskyrą jį pasiekė žinutė, kurioje pranešama, kad jo vardu kažkoks asmuo išsinuomojo automobilį.

Vaikinas tikino pareigūnus, kad tikrai nebuvo Telšiuose ir mašinos nenuomojo. Gali būti, kad kažkas pasinaudojo jo prieš kelerius metus prarastu vairuotojo pažymėjimu.

Kol kas nežinia, ar Žemaitijos sostinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išnuomoto automobilio pagrobimo. Uostamiesčio pareigūnai dar neturi žinių, kokia tai buvo mašina, kokia jos vertė.

Gali būti, kad klaipėdiečių ir telšiškių tyrimai bus sujungti.

Aiškinantis transporto priemonės nuomos aplinkybes galbūt pavyks nustatyti, kas pateikė svetimą vairuotojo pažymėjimą.

Tai ne vienintelis atvejis, kai nusikaltimui panaudotas svetimas dokumentas, o jį praradęs asmuo apie tai nė nenutuokia. Būtent todėl policijos pareigūnai pataria apie dingusius dokumentus nedelsiant pranešti policijai. Taip jo teisėtas savininkas užsitikrina, kad vėliau nebus įtartas.

Pirmadienį vakare antžeminio orlaivių aptarnavimo skyriaus specialistams kilo įtarimų dėl vieno keleivio pateikto kelionės dokumento. Apie tai buvo pranešta Vilniaus oro uoste budėjusiems pasieniečiams, kurių paprašyta patikrinti reisu į Danijos miestą Bilundą ketinusio skristi vyro turėtą asmens tapatybės kortelę.

Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo vykstančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau pasieniečiai, vadovaudamiesi tam tikrais rizikos faktoriais, gali pasirinktinai patikrinti bet kurio keleivio dokumentus.

Kontrolės metu paaiškėjo, kad 21 metų Panevėžio gyventojas į užsienį mėgino išvykti pasinaudodamas svetima asmens tapatybės kortele. Pats dokumentas nėra suklastotas, tačiau tikrasis jo savininkas – kitas asmuo. Taip pat nustatyta, kad panevėžiečio už baudžiamuosius nusižengimus ieško Vokietijos teisėsaugininkai.

VSAT pareigūnai neleido vyrui išvykti į Daniją. Jis po apklausos uždarytas į areštinę.

Dėl disponavimo svetimu ar suklastotu dokumentu ir jo panaudojimo Vilniaus pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Už tai gresia areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.