Opozicija Baltarusijoje pirmadienį pradėjo visuotinį streiką, nes pasibaigė prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai jos pateikto ultimatumo atsistatydinti terminas.

„Turiu pasakyti, kad, žinoma, viską galima padaryti geriau. Norime, kad visa šalis sukiltų per šį nacionalinį streiką. Tačiau mes tikrai esame pagerbti ir dėkingi kiekvienam asmeniui ir darbuotojui, kuris dalyvavo šiame streike. Esu patenkinta viskuo, nes tai yra tai, kaip Baltarusijos žmonės parodo savo požiūrį į šį režimą ir kaip jie yra pasiruošę kovoti su šia diktatūra“, – sakė S. Cichanouskaja.

Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais autoritarinio prezidento A. Lukašenkos naudai, nerimsta nematyto masto protestai. Per juos žuvo keli žmonės, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti. 38-erių opozicijos veikėja S. Cichanouskaja tvirtina laimėjusi rugpjūčio 9 d. surengtus Baltarusijos prezidento rinkimus. Saugumo sumetimais ji išvyko iš Baltarusijos į Lietuvą.

„Brangūs baltarusiai! Šiandien buvo svarbi diena. Pensininkai per eitynes gynė studentus, o studentai stovėjo susikibę už pensininkus. Vairuotojai blokavo eismą keliuose, kad nepraleistų [milicijos] specialiosios technikos prie IT darbuotojų akcijų. IT darbuotojai išėjo į gatves, kad palaikytų medikus. Medikai stovėjo tose pačiose solidarumo grandinėse su privačiojo verslo atstovais. Privatūs verslai uždarė savo duris, kad parodytų solidarumą su streikuojančiomis gamyklomis. Tuo metu gamyklų darbininkai stabdė savo darbą, kad mes visi galėtume gyventi laisvoje šalyje“, – sakoma pareiškime, paskelbtame S. Cichanouskajos kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Ši solidarumo jėga išgąsdino režimą. Jis vėl naudoja represijas, nes daugiau nieko nesugeba. Jus jau mėgina spausti ir atleidinėti [iš darbo]. Jie galvoja, kad šitaip jus grąžins į darbą ir vėl galės gyventi jūsų sąskaita, – pridūrė į po rinkimų į Lietuvą pasitraukusi opozicijos lyderė. – Tačiau šiandien mums viskas pavyko, nes kiekvienas jūsų pademonstravo didvyriškumą dėl draugo, bendradarbio, tėvynainio. Gamyklų cechai nedirbo, kad galėtų prasidėti solidarumo grandininė reakcija. Šiandien buvo svarbi diena, ir tikiu, kad tai buvo tik pradžia.“

S. Cichanouskaja anksčiau ragino A. Lukašenką iki sekmadienio atsisakyti valdžios, nutraukti smurtą prieš protestuotojus ir paleisti politinius kalinius, perspėdama, kad priešingu atveju šalyje bus paskelbtas visuotinis streikas.

Jis vėl naudoja represijas, nes daugiau nieko nesugeba

66 metų autokratas, kurį opozicija kaltina suklastojus rugpjūtį įvykusius prezidento rinkimus, ignoravo ultimatumą, o milicija sekmadienį ir pirmadienį ėmėsi griežtų veiksmų prieš opozicijos demonstracijų dalyvius.

Per pirmadienį vykusius protestus Baltarusijoje buvo sulaikytas 301 žmogus, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.

Centro duomenimis, daugiausiai žmonių buvo sulaikyta Minske. Areštų taip pat buvo Breste, Vitebske, Gardine, Gomelyje, Lydoje, Navapolacke ir kituose miestuose.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.

Sostinės centre pirmadienio popietę naujos eitynės, kurias opozicija vadino „visos šalies akcija streikams palaikyti“.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja nustatė Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dviejų savaičių terminą atsistatydinti, nutraukti smurtą ir paleisti politinius kalinius. Priešingu atveju, perspėjo ji, nuo pirmadienio bus rengiamas visuotinis streikas.

Baltarusijos „Telegram“ kanalai ir žiniasklaida praneša, kad svarbiose Baltarusijos bendrovėse – „Grodno Azot“, Minsko ratinių vilkikų gamykloje (MZKT), Minsko traktorių gamykloje (MTZ), Minsko elektrotechnikos gamykloje – vyksta darbuotojų susirinkimai.

Pasak „Telegram“ kanalų, pirmadienio rytą buvo gauta daugiau nei 100 pranešimų apie streiką.

Portalo tut.by duomenimis, „MTZ darbuotojai kolona eina per cechus, renka žmones į streiką. Administracija liepė uždaryti cechus priešais koloną“.

„MTZ, kalvių cechas. Darbuotojai išėjo, ploja ir skanduoja: „Prisijunk“, – praneša portalas.

„Laisvės radijas“ informavo, kad „į „Grodno Azot“ teritoriją įvažiavo dvi didelės mašinos su OMON'o pareigūnais. Žmonės įkalbinėjami pradėti dirbti. Iškelta raudonai baltai raudona vėliava“.

Tuo metu koncernas „Belneftechim“ paneigė platformoje „Telegram“ platinamą informaciją apie streiką „Grodno Azot“.

Pramonės ministro padėjėjas Česlavas Šulha savo ruožtu pareiškė, kad pirmadienio rytą Baltarusijos pramonės bendrovės dirba įprastu režimu.

„Šiuo metu neturime informacijos, kad įmonės streikuoja. Visos įmonės veikia normaliai“, – sakė jis.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

„Buvo aptartos derybos dėl naujų rinkimų, taip pat, kurios šalys galėtų dalyvauti organizuojant šias derybas. Sviatlana pabrėžė, kad derybos dėl naujų rinkimų turėtų prasidėti 2020 metais, o naujų rinkimų [data] taip pat turėtų būti paskirta iki šių metų pabaigos“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė baltarusių opozicijos lyderės bendražygiai.

Pranešime pažymima, kad S. Cichanouskaja taip pat susitiko su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir danų užsienio reikalų ministru Jeppe Kofodu (Jepe Kofodu).

„Tai nėra man asmeniškai skirtas apdovanojimas, tai apdovanojimas Baltarusijos žmonėms“, – žurnalistams sakė Kopenhagoje viešinti baltarusė.

„Šiandien per susitikimą su premjeru M. Morawieckiu aš jam perdaviau laišką, kuriame prašau taip pakeisti įstatymus, kad žmonės, kurie atvažiuoja į Lenkiją pagal humanitarines programas, kurie buvo priversti palikti Baltarusiją, galėtų Lenkijoje imtis darbo“, - sakė politikė.

„Mes nenorime čia gyventi kitų sąskaita. Mums svarbu dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Mes esame dėkingi Lenkijos vyriausybei už pagalbą, bet žmonės nori turėti galimybę užsidirbti ir duoti naudos juos priėmusiai šaliai“, - pridūrė S. Cichanouskaja.

Nuo rugpjūčio 18 d. iki spalio 18 d. į Lenkiją atvyko 707 Baltarusijos piliečiai, kurie pasinaudojo viena iš trijų supaprastinto įvažiavimo į šalį galimybių. Lenkijos valdžia supaprastino baltarusiams įvažiavimą į šalį po Baltarusijos prezidento rinkimų. Pastarąją savaitę į Lenkiją atvyko 91 žmogus. 170 baltarusių paprašė Lenkijoje tarptautinės apsaugos.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Oficialiais duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 proc.

Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

„Kankinimai naudojami, siekiant nutildyti visą šalį“, – teigė S. Cichanouskaja, sakydama kalbą Lenkijoje.

Baltarusijoje po ginčytinų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų buvo sulaikyta daugiau kaip 7 000 protestuotojų. Jungtinės Tautos (JT) teigia gavusios pranešimų, kad mažiausiai 400 sulaikytų protestuotojų buvo kankinami arba patyrė kitokį netinkamą elgesį.

Nuo prezidento rinkimų, kuriuose pergalę skelbiasi pasiekęs Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijoje nesiliauja protestai, o pagrindinė opozicijos lyderė, teigianti, kad nugalėjo rinkimuose, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.

S. Cichanouskaja savo kalboje, kurią antradienį sakė Europos koledže Varšuvoje, teigė, kad protestuotojai Baltarusijoje pastaruosius du mėnesius kasdien rodė „neįtikėtiną didvyriškumą.“

„Paskelbti rinkimų rezultatai neturi nieko bendro su realybe“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad jei A. Lukašenka tikrai būtų laimėjęs rinkimus tokia didele persvara, jam nebūtų reikėję rengti slaptos inauguracijos ceremonijos.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos paskelbtais rezultatais, rinkimuose A. Lukašenka gavo 80 proc. balsų. S. Cichanouskajos šalininkai teigia, kad ji yra tikroji rinkimų nugalėtoja.

Europos Sąjunga (ES) taip pat pasmerkė rinkimus ir teigė, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. ES atsisako pripažinti, kad dabartinis A. Lukašenkos prezidentavimas yra teisėtas.

„Liaudies ultimatumas yra jūsų galimybė stoti baltarusių pusėn. Jei nesutinkate vykdyti nusikalstamų įsakymų – nedarykite to“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskaja.

Baltarusių opozicijos lyderė pažadėjo, kad „bus asmeniškai patraukti atsakomybėn tik įvykdžiusieji nusikaltimų“ ir kad „visuotinės liustracijos nebus“.

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „naujajai Baltarusijai“ reikalinga teisėsaugos institucijų sistema, ir pasiūlė jos darbuotojams bendradarbiauti su opozicija, taip pat padaryti „viešą pareiškimą dėl savo žmonių palaikymo“.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Spaudžiama režimo į Lietuvą po balsavimo pasitraukusi  S. Cichanouskaja laiko save rinkimų nugalėtoja. Ši 38 metų politikos naujokė nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai jos vyras Siarhejus Cichanouskis, taip pat ketinęs mesti iššūkį A. Lukašenkai, buvo įkalintas.

Baltarusijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė S. Cichanouskajos tarptautinę paiešką.

S. Cichanouskaja savo ruožtu spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas neatsistatydins, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.

„S. Cichanouskaja susitiko su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Kanados užsienio reikalų ministrais ir su jais aptarė A. Lukašenkos režimo nusikaltimams skirto tarptautinio tyrimo, žiaurumų dokumentavimo, pagalbos žmogaus teisių ir žiniasklaidos organizacijoms bei paramos sportininkams temas. Taip pat ji iškėlė klausimą dėl Pasaulio ledo ritulio čempionato perkėlimo iš Minsko į kitą vietą“, – BNS sakė Anna Krasulina.

2021 metų Pasaulio ledo ritulio čempionatas gegužės 21 – birželio 6 dienomis turėtų vykti Minske ir Rygoje. Planuojama, kad Baltarusijos sostinėje įvyks dalis grupių varžybų ir svarbiausi čempionato mačai – pusfinaliai bei kovos dėl pirmos ir trečios vietų.

Latvija rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF), kad ši surastų kitą šalį, kuri perimtų turnyro organizavimą iš Baltarusijos, tačiau kol kas IIHF apie pokyčius nekalba ir turnyrą ketina organizuoti ten, kur planuota.

S. Cichanouskaja su Kanados užsienio reikalų ministru Francois Philippe'u Champagne'u (Fransua Filipu Šampanu) ir Baltijos šalių ministrais susitiko penktadienį Vilniuje.

Keturi ministrai po susitikimo paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įsipareigojo rengti kasmetinius susitikimus ir išsakė paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei bei S. Cichanouskajos vadovaujamai koordinacinei tarybai.

Buvusi kandidatė prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja į Lietuvą atvyko rugpjūtį, netrukus po to, kai atsisakė pripažinti Aliaksandro Lukašenkos pergalę suklastotuose Baltarusijos prezidento rinkimuose.

Pastarosiomis savaitėmis ji susitiko su daugeliu Vakarų lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną).

Nuo pat rugpjūčio 9-ąją vykusių rinkimų Baltarusiją krečia dešimtis tūkstančių žmonių sutraukiantys protestai, milija sulaikė tūkstančius juose dalyvavusių baltarusių. Dėl liudininkų pranešimų apie milicijos smurtą ir sulaikytų asmenų kankinimą tarptautinė bendrija pasmerkė A. Lukašenkos režimą, Vakarų šalys jam paskelbė sankcijas.

„Šiandien su Sviatlana aptarėme, kokie yra sekantys žingsniai, kokie planai, kaip mes juos galėtume paremti gerbiant žmonių valią dėl to, kad rinkimai neperteikė žmonių valios renkant lyderį“, – Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė F.-Ph. Champagne'as.

„Todėl ateityje matysite vis daugiau ir daugiau Kanados Baltijos šalyse, nes mes dalinamės tais pačiais demokratijos, laisvės principais ir vertybėmis“, – pridūrė Kanados užsienio reikalų ministras

F.-Ph. Champagne'as taip pat dėkojo Baltijos šalims ir užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui už greitą reakciją į įvykius Baltarusijoje bei pademonstruotą lyderystę.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras L. Linkevičius penktadienį Vilniuje susitiko su Kanados užsienių reikalų ministru F.-Ph. Champagne'as. Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalius santykius, padėtį Baltarusijoje ir Ukrainoje, santykius su Rusija bei saugumo situaciją regione.

Kanados užsienio reikalų ministrui viešint Lietuvoje buvo organizuojamas bendras Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu aptarta situacija Baltarusijoje bei kiti aktualūs tarptautinės darbotvarkės klausimai.