Kaip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos BNS atsiųstame Vyriausybės vadovės komentare, premjerė su ministru Gintautu Jakštu buvo sutarusi išspręsti dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kilusius nesklandumus, o tada diskutuoti dėl tolesnio G. Jakšto darbo. Visgi ministras balandžio pradžioje atsistatydino.

„Tą procesą skubiai teko perimti pavaduojančiai ministrei Monikai Navickienei, sutelkusiai likusią komandą, suplanavusiai tolesnius darbus ir juos tęsiančiai. Manau, kad iki šis procesas bus baigtas, į jį įsijungti dar vienam žmogui nebūtų optimalu. Dabar svarbiausia yra pabaigti tarpinių atsiskaitymų sesiją ir papildomai patikrinti pasirengimą valstybinių brandos egzaminų sesijai, kuri prasidės netrukus. Naujo ministro klausimas yra sprendžiamas lygiagrečiai ir jo kandidatūra bus pateikta, prieš tai ją aptarus su prezidentu“, – teigia premjerė.

Pirmą kartą organizuojami vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai bus baigti gegužės 7 dieną istorijos atsiskaitymu.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu, o baigsis birželio 25 dieną vokiečių kalbos valstybiniu brandos egzaminu.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Premjerė kritiką atmetė, sakydama, kad buvo atvira diskusijoms ir ministrui nedalino pavedimų. Anot jos, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

„Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ŠMSM nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. Dabar valstybės biudžeto lėšos sudaro didesniąją dalį šios srities finansavimo – net 80 proc., bet labai skatintume daugiau lėšų švietimo pagalbai skirti ir savivaldybes.

Didesnis finansavimas reiškia daugiau profesionalių švietimo pagalbos specialistų ir mokytojo padėjėjų mokyklose, daugiau konsultacijų vaikams ir tėvams, daugiau mokymosi sėkmę patiriančių įvairių galių vaikų“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Švietimo pagalbos finansavimas valstybės lėšomis nuo 2019 m. išaugo 100 mln. eurų – nuo 61 mln. eurų 2019 m. iki numatytų 162 mln. eurų 2024 m.

Pasak ministerijos, augantis švietimo pagalbos finansavimas lemia ne tik didėjantį mokytojų padėjėjų skaičių. Daugėja ir kitų švietimo pagalbos specialistų: per kelis pastaruosius metus atsirado per 620 naujų švietimo pagalbos etatų (2019–2020 m. m. jų švietimo įstaigose buvo 3,6 tūkst., 2023–2024 m. m. – 4,2 tūkst.). Šiemet numatytas finansavimas leis įsteigti dar apie 200 naujų etatų mokyklose.

„Nežinau, kas turi tokį planą, aš tokio plano padaryti prestižine nesu matęs ir nesu matęs parodymo, kad tai profesija, kuri nėra prestižinė“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Pasak jo, prestižą turi kurti patys mokytojai, o dar 2018 m. iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ iškeltas tikslas – neturi aiškaus pamatavimo rodiklio.

„Bendruomenėje matau mokytojų, kurie visą gyvenimą jaučiasi esantys prestižinėje profesijoje, didžiuojasi būdami mokytojais, atlieka labai svarbų, sudėtingą, prasmingą darbą ir kuria tą prestižą. Visada bus galvojančių, kad ši profesija nėra prestižinė, kaip išvis tą prestižą pamatuoti? Žiniasklaidos išsikeltame tiksle aš negirdėjau ir nemačiau jokio rodiklio, kaip bus pamatuojama prestižo pradžia ir pabaiga, kur čia ta riba yra“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Kas tą idėją sugalvojo, tai užbaigė su šūkiu, bet nieko dėl to nebuvo daroma“, – pridūrė jis.

Tuo metu ekspremjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusi buvusi ministrė Jurgita Petrauskienė, vos paskelbus tikslą inicijavo diskusiją švietimo bendruomenėje, siekdama išgirsti pasiūlymų, kaip turėtų keistis pedagogų darbo sąlygos. Tuomet prie visuomenėje palaikytos „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinimo ketino prisidėti ir ministerija.

Nežinau, kas turi tokį planą, aš tokio plano padaryti prestižine nesu matęs ir nesu matęs parodymo, kad tai profesija, kuri nėra prestižinė.

„Siekiant, kad mokytojo profesija taptų prestižine, būtina, kad mokyklose dirbtų aukščiausios lygio profesionalai, tad iš esmės atnaujiname mokytojų rengimą. Juos pritraukti ir išlaikyti mokykloje būtini atitinkami atlyginimai ir kūrybingam darbui sudarytos sąlygos“, – dar 2018 m. teigė J. Petrauskienė.

ŠMSM vykusioje diskusijoje „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ buvo išskirtos pagrindinės darbų kryptis: mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarka, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarka, palankios sąlygos mokytojams laisvai ir kūrybiškai dirbti, nauji ugdymo metodai ir priemonės, ugdymo turinio peržiūra.

Profsąjungos kritikuoja ŠMSM: ar tokia ministerija išvis reikalinga?

Kol G. Jakštas svarsto, kad kai kurie mokytojai jau jaučiasi turintys prestižinį darbą, švietimo bendruomenė sako, kad numatyto tikslo pasiekti nepavyks. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas mano, kad tokius lūkesčius „sutrypė“ politikai.

„Šia tema labai daug diskutavo ir visuomenė, ir švietimo bendruomenė, dėjo daug lūkesčių. Deja, kartais politikai geras idėjas sutrypia. Ši Vyriausybė galutinai diskreditavo mokytojo profesiją įvairiomis reformomis, sprendimais. Ministrų kaita, griūtis nuvylė ne tik švietimo bendruomenę, bet ir visą visuomenę. To nepavyko pasiekti“, – Eltai teigė A. Navickas.

Profsąjungos atstovas tikina, kad nors ministerija formaliai nebuvo įpareigota siekti šio tikslo, tačiau ŠMSM, kaip švietimo politiką formuojanti institucija, turėjo imtis iniciatyvos.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė pristatinėjo tą „Idėją Lietuvai“. Žiūrint formaliai, ministerija gali neprisiimti sau kažkokių tai įsipareigojimų ar idėjų įgyvendinimo. Tačiau akivaizdu, jeigu mes turime ministeriją, formuojančią švietimo politiką ir jeigu prezidentė kelia tam tikrus tikslus ar uždavinius, o ministerija atsiriboja nuo jų, tai tada klausimas, ar išvis tokia ministerija reikalinga“, – sakė jis.

Pasak A. Navicko, per pastaruosius penkerius metus ministerijos vykdytos reformos nesuteikė pridėtinės vertės mokytojo profesijai ir neprisidėjo prie minėto prestižo kūrimo.

„Galima konstatuoti, kad niekas nebuvo daroma. Buvo daromi visi sprendimai, kurie nekeitė esamos situacijos. Mokytojo statusas iš esmės liko nepasikeitęs, mokytojas uždirba vidutinį darbo užmokestį. Ekonominiai, socialiniai dalykai niekuo neišsiskiria. Profesija nėra tapusi patrauklesne ar prestižine, normalu, kad tada ir jaunimas jos nesirenka“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

A. Navickui antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.

„Mano nuomone, tas tikslas yra mokytojų iliuzija, viltis ir lūkestis, kad iki 2025 m. valdžia, plačiąja to žodžio prasme, pradės juos mylėti. Nes iki tol mokytojai nėra mylimi. Šito dalyko nei 2024 m., nei kitais metais – nebus“, – tikino jis.

„Nesuprantu, ką reiškia prestižas, kaip tą reikia padaryti, ką turėtų padaryti ar valdžia, ar mokytojai. Čia tik noras, kad juos mylėtų, bet jų niekada nemylės, todėl jie visi nusivylę“, – pridūrė A. Jurgelevičius.

ELTA primena, kad „Idėja Lietuvai“ iniciatyva prasidėjo dar 2017 m. rudenį ir kvietė visuomenę teikti idėjas, kaip kurti klestinčią valstybę ateities kartoms.

Viena idėjų – tikslas mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m.

Kaip teigia ministerija, pakeitus Sporto įstatymą būtų įtvirtinta nauja tvarka, pagal kurią sporto šakų federacijos valstybės biudžeto lėšas galėtų gauti tiek aukšto meistriškumo sportui, tiek naujai priemonei – sporto šakų plėtojimui bei populiarinimui per fizinį aktyvumą. Ministerijos nuomone, tai sudarys galimybę federacijoms atrasti ir pritraukti į sportą vaikų.

Kartu siūloma įsteigti atskiras klases bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems sportininkams, sudarant galimybes jiems siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.

Taip pat siūloma sudaryti teisines galimybes sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir 18–23 metų sportuojančius jaunuolius.

„Visos šios priemonės sudarys sąlygas ir paskatins sportinės pamainos auginimą. Valstybės lėšos sporto šakų federacijoms būtų skiriamos ne tik sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir sportininkų pamainos paieškai, sporto šakos masiškumui finansuoti“, – rašoma ministerijos pranešime.

Įstatyme taip pat numatytas sportininkų teisių atstovo įtvirtinimas.

„Lietuvoje nėra sukurto sportininkų teisių gynimo instituto, kuris konsultuotų sportininkus apie jų teises ir pareigas, padėtų sportininkams spręsti kilusius ginčus“, – rašoma ministerijos pranešime.

Taip pat siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų.

Pagal projektą, valstybės biudžeto lėšos nebūtų skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises, pavyzdžiui, nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais, bei pamynusiems asmenų lygiateisiškumo principą, pavyzdžiui, diskriminacijos, priekabiavimo atvejais.

Įstatymo pakeitimai suteiktų daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai (NST) – siūloma papildomai pavesti NST svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais.

Taip pat siūloma sudaryti teisines prielaidas kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui, siekiama sudaryti galimybes finansuoti skėtines sporto organizacijas.

„Norime sudaryti kuo geresnes sąlygas auginti aukšto meistriškumo sportininkų pamainą, tad siūlomi Sporto įstatymo pakeitimai nukreipti į tai. Kaip ir esame sutarę su sporto bendruomene, pokyčiai įsigaliotų jau pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, nuo 2025-ųjų“,– pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Vyriausybei patvirtinus Sporto įstatymo projektą, jis bus teikiamas Seimui.

Jis bus atsakingas už bendrojo (įtraukiojo) ugdymo klausimus.

Naujasis viceministras pareigas pradės eiti, kai bus gautos tarnybų išvados, pirmadienį pranešė ministerija.

Iki šiol I. Gaižiūnas dirbo bendrojo ugdymo srityje ir kuravo įtraukųjį bei pilietinį ugdymą, koordinavo ugdymo valstybine kalba plėtrą Švietimo ministerijai pavaldžiose mokyklose Pietryčių Lietuvoje.

Ministerijoje jis dirba nuo 2021 metų. Prieš tai I. Gaižiūnas ėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studijų vadovo pareigas. Jis taip pat dirbo fizikos mokytoju, dalyvavo atnaujinant vidurinio ugdymo fizikos programą, buvo studijų kokybės užtikrinimo ekspertas Studijų kokybės vertinimo centre, tarptautinėse organizacijose. Vilniaus universitete jis yra apgynęs teorinės fizikos ir astrofizikos magistro laipsnį, baigęs profesinės pedagogikos studijas.

I. Gaižiūno pareigas – dalį bendrojo ugdymo darbų – perims nauja patarėja Rasa Kulvietienė.

„Visa ministerijos komanda dirba susitelkusi, kad kiek galima sklandžiau vyktų visi suplanuoti procesai. Sutarėme suremti pečius šiuo intensyviu laikotarpiu ir tęsti svarbius bendrojo ugdymo srities darbus, ypač prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją“, – pranešime teigė M. Navickienė.

Anot jos, ateityje, jei reikės, komandą papildys ir nauji patarėjai.

Toliau darbus tęsia viceministrai Justas Nugaras, atsakingas už studijas ir mokslą, Agnė Kudarauskienė, kuruojanti profesinio mokymo sritį, ir Aistė Zedelytė-Kaminskė, atsakinga už sporto politiką, taip pat patarėjas sporto klausimais Justinas Kinderis. Dirba ir ministerijos kancleris Julius Lukošius, šalia kitų funkcijų jis kuruos mokyklų tinklo stiprinimo klausimus, pranešė ministerija.

Sutarėme suremti pečius šiuo intensyviu laikotarpiu ir tęsti svarbius bendrojo ugdymo srities darbus, ypač prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją.

Anksčiau už bendrąjį ugdymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius, balandžio 9 dieną drauge su švietimo ministru Gintautu Jakštu pasitraukęs iš pareigų.

R. Skaudžius ir G. Jakštas atsistatydino išsiskyrus jų ir premjerės komandos pozicijoms, kaip spręsti per vienuoliktokų tarpinius patikrinimus kilusius nesklandumus.

Prezidentas Gitanas Nausėda buvo išsakęs lūkestį, kad premjerė Ingrida Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pateiks iki savo atostogų, tačiau taip neįvyko. Nuo pirmadienio Vyriausybės vadovė išėjo kasmetinių atostogų, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimų kampanijoje.

I. Šimonytė su pertraukomis atostogaus iki gegužės 10 dienos. Pagal dekretą, numatyta, kad ji į darbą grįš penktadieniais, balandžio 26 ir gegužės 3 dienomis.

G. Nausėda pridūrė besitikintis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė bus suformuota artimiausiu metu.

Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.

„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Dabartinėje situacijoje svarbu nenuskubėti su bet kokiu kandidatu. Man atrodo, kad laikas yra sudėtingas ir mėnesių liko nebe tiek daug, kad būtų galima eksperimentuoti. Pateisinu tai, kad atsakingai ieškoma kandidato“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nors viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, pasak parlamento vadovės, konkrečių kandidatų koalicijos partneriai kol kas neaptarinėjo.

„Konkrečių pavardžių tikrai neaptarinėjome. Kaip suprantu, prezidentas yra pasakęs, kad neskubės tvirtinti, o premjerė yra pasakiusi, kad neskubės teikti“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Tikiuosi ir linkiu, kad premjerė sėkmingai susitvarkytų su tuo sudėtingu uždaviniu rasti gerą, tinkamą kandidatą“, – pridūrė ji.

Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės Ingridos Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, pakeitęs iš šių pareigų gegužę pasitraukusią J. Šiugždinienę. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Premjerė laikinai švietimo ministrės pareigas eiti paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, visi norintieji galės dvi dienas apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu.

Profesinės mokyklos siūlys ir interaktyvių užsiėmimų. Lankytojai bus kviečiami „pasimatuoti“ programuotojo, dizainerio, mechatroniko ir kitas profesijas, išmokti skraidinti bepiločius dronus ar naudotis 3D spausdintuvu, išbandyti įvairius simuliatorius.

„Džiaugiamės, kad žmonių požiūris į profesinį mokymą yra pakitęs ir dar keičiasi, kad vis daugiau jaunų žmonių pirmiausiai renkasi profesinę mokyklą, ir tik po to, jei reikia tolesnei karjerai, siekia aukštojo mokslo. O stereotipus labiausiai griauna mūsų absolventai, sėkmingai įsitvirtinę darbo rinkoje“, – sakė Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorė Violeta Petrušienė.

Šiemet ir kitais metais į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 41,2 tūkst. mokinių – kasmet po 20,6 tūkst. besimokančiųjų.

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

Pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas vasaros etapas prasidės birželio 3 dieną. Prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 5 dienos.

„Suprantu iš to, ką viešumoje matėme, kad premjerė ne tai, kad priėmė sprendimą palikti, nepalikti, o jį atidėjo (...). Šiuo atveju, bet kokiu atveju tie sprendimai galiausiai turės būti, baigsis sesija. Vėlgi, ar vienas žmogus kažką iš esmės pakeis – ne, bet ar turi būti atsakomybė – taip“, – Žinių radijui antradienį sakė F. Jansonas.

Anot jo, vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai netenkina nei prezidento, nei pačių moksleivių, nei jų tėvų, nei mokytojų, nei kitų tikslinių grupių, kurios mato, kad sistema neveikia, kaip turėtų veikti.

F. Jansono teigimu, dabartinis ministras dirba pakankamai ilgai ir ši situacija nėra iš tų, kai galima būtų sakyti, jog „įmestas į kažkokią neaiškią balą, iš kurios reikia lipti dabar“.

„Jis buvo komandoj ministrės Jurgitos Šiugždinienės, tapo ministru. Jis skyrė ir atleido per tą laiką, per tuos metus, ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovę. Atleisdamas vėlgi pažymėjo, kad tai nesusiję su tarpiniais egzaminais, reiškia, tam tikra prasme prisiėmė atsakomybę. Kai tu prisiimi atsakomybę, tai teks ir atsakyti, tikiuosi“, – kalbėjo patarėjas.

Premjerė Ingrida Šimonytė prieš kelias savaites pranešė, kad dėl nesėkmių, susijusių su tarpiniais patikrinimais G. Jakštas buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą. Ji teigė, kad prie G. Jakšto darbo klausimo bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami nesklandumai.

Kritikos sulaukė tarpinių patikrinimų fizikos bei matematikos B lygio užduotys dėl jų painumo ir sudėtingumo, kai aukščiausių balų surinkti nepavyko net ir olimpiadų dalyviams. Ministras G. Jakštas sudarė komisijas įvertinti užduotis, jis taip pat teigė, kad svarstoma galimybė dabartiniams vienuoliktokams sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus dar šiemet.

Bendrabučio klausimą įstaigos dalininkai ir politikai aptarė šią savaitę savivaldybėje vykusiame Kauno tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje.

Kaip BNS pateiktame komentare nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, tarybos nariams buvo pristatyta galiojanti kadetų mokyklų steigimo ir finansavimo sąlygų teisės aktų sistema.

„Kalbėta apie bendrabutį – kiek vietų reikia, kaip atrodys, ir panašiai. Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai“, – tvirtino I. Gaižiūnas.

Pasak jo, P. Plechavičiaus kadetų licėjus galės gauti valstybės finansavimą ir mokymo, ir ūkio išlaidoms, jeigu mokykla pakeis nuostatus ir jos savininko teises bei pareigas perims Kauno miesto savivaldybės taryba.

„Šiuo metu licėjus yra valstybinė mokykla, nes vienas iš dalininkų yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Švietimo įstatymas tokiu atveju papildomų ūkio lėšų nenumato“, – teigė I. Gaižiūnas.

„Ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, kad šis licėjus galėtų turėti vieną savininką ir nuo 2025 metų sausio mėnesio gautų ne tik mokymo, bet papildomai ir ūkio lėšų iš valstybės biudžeto. Mokykla už mokinius, gyvenančius bendrabutyje, taip pat gautų ir didesnes ūkio lėšas. Kauno savivaldybės mokykla tokiu atveju būtų išlaikoma iš valstybės lėšų“, – nurodė ministro patarėjas.

Savivaldybė: dėl mokyklos ateities turi būti priimtas bendras susitarimas

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė komentare BNS teigė, kad P. Plechavičiaus kadetų licėjaus finansavimo klausimas susitikime svarstomas nebuvo.

Paklausta, ar savivaldybė pasirengusi išpildyti ministerijos įvardytą sąlygą ir perimti licėjaus valdymą, ji nurodė, kad „šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Kauno miesto savivaldybė yra lygiateisiai dalininkai, todėl turi būti priimtas bendras susitarimas dėl mokyklos teisinio statuso ir veiklos ateityje“.

Konkrečių sprendimų nėra priimta. Kartu ieškosime sprendimo dėl bendrabučio. Į finansavimo sistemą Kauno savivaldybės nariai žiūri palankiai.

„Ministerija įsipareigojo per dvi savaites pateikti siūlymus dėl 100 vietų bendrabučio patalpų, kurios būtų tinkamos apgyvendinti esamiems ir būsimiems licėjaus auklėtiniams iš kitų savivaldybių“, – sakė E. Andriuškienė.

Ji pridūrė, kad licėjui užtikrinamas nenutrūkstamas finansavimas – šiemet valstybė ir savivaldybė kartu skyrė beveik 1,7 mln. eurų, kurių 778 tūkst. skirta iš Kauno savivaldybės biudžeto. Praėjusiais mokslo metais finansavimas siekė beveik 1,6 mln. eurų, miesto dalis – beveik 693 tūkst. eurų.

„Taigi, Kaunas išties užtikrina reikiamą finansavimą ir šis santykinai yra net kelis kartus didesnis nei kitoms, kur kas daugiau auklėtinių turinčioms miesto gimnazijoms“, – pabrėžė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Mokykla: daugėja motyvuotų vaikų, bet netenkina gyvenimo sąlygos

P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis BNS nurodė, kad papildomu įstaigos finansavimu, kurį skiria savivaldybė, dengiamos bendrabučio, užsiėmimus vedančių instruktorių, ūkio dalies, patalpų priežiūros, vaikų pavežėjimo iš kitų miestų išlaidos.

„Ateina daugiau motyvuotų vaikų, bet kai jie pamato gyvenamąsias sąlygas, jie ima ir sako „ne, mes negyvensime“. Praeitais metais praradome taip 30 vaikų, tai grubiai yra viena klasė“, – sakė R. Žilaitis.

Jis pažymėjo, kad karybos krypties bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje dvi – Kauno kadetų licėjus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šalia „bando atitikti reikalavimus Plungės rajone esanti mokykla (Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija – BNS)“.

„Daugelis iš tų mokyklų negali patenkinti poreikio norinčių mokytis čia. Vieni vaikai ateina tie, kurie tikrai nori mokytis, kitų tėvai nori, kad čia mokytųsi. Turime vykdyti atranką, kad tiems vaikams, kurie nenori pas mus mokytis, bet juos verčia, turime kalbėti su tėvais, kad galbūt yra kitas būdas pasirinkime“, – kalbėjo mokyklos direktorius.

Pasak jo, mokyklos tikslas yra priimti vaikus, kurie baigę kadetų licėjų galėtų rinktis mokytis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, jaunesniųjų karininkų vadų mokymus arba eitų dirbti į Vidaus reikalų ministerijos struktūras.

Kaip nurodė R. Žilaitis, šiuo metu licėjuje mokosi 280 vaikų, 170 – iš Kauno miesto, likusieji – iš Kauno rajono ir 29-ių Lietuvos miestų.

Mokyklą 2005 metais įsteigė Kauno savivaldybės taryba ir Vidaus reikalų ministerija, iš pradžių ji vadinosi Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai“.

Šiuo metu kadetų licėjaus dalininkai yra Kauno miesto savivaldybė su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ši gimnazijos tipo įstaiga organizuoja ugdymą pagal ministerijos bendrąsias programas, taip pat vykdo teisės, karybos pagrindų, kitas formalųjį švietimą papildančias programas.