Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko Egidijaus Milešino teigimu, iš posto nusprendęs pasitraukti G. Jakštas nežinomybėje paliko pažadais ilgą laiką maitintą švietimo bendruomenę.

„Mes juk dar pernai pasirašėme kolektyvinės sutarties atnaujinimą. Esame susitarę, kad šiemet iki gegužės 1 dienos turime nuspręsti, kaip 2028 metais atrodys mokytojų atlyginimai (...). Dabar, kai liko sutarti finansinius išteklius, viskas stoja“, – Eltai sakė LŠMPS pirmininkas, pažymėdamas, kad liko ir daugiau neatsakytų klausimų.

E. Milešinas neabejojo, kad esamų problemų neišspręstų ir naujasis švietimo ministras. Apskritai, svarsto jis, vargu ar reikėtų tikėtis, kad kažkas ryšis perimti G. Jakšto postą ir paliktus darbus. Todėl, neatmeta tikimybės LŠMPS pirmininkas, tikėtina, kad iki šios Vyriausybės pabaigos ministerijai laikinai vadovaus socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  

„Praktiškai prezidento rinkimų finišo tiesioji. Kitą savaitę premjerė išeina atostogų dėl rinkimų, prezidentas pasakė, kad neskubės. Tai toks vaizdas susidaro, kad kol nesibaigs prezidento rinkimai, tai apie tai nelabai kas ir diskutuos. O po to vasarą startuoja kita rinkiminė kova dėl EP rinkimų. Tai labai abejoju“, – teigė E. Milešinas.

E. Milešinui antrino ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, teigiantis, kad švietimo bendruomenė neturi lūkesčių dėl naujo ministerijos vadovo.

„Kiek čia žmogus gali ateiti ir nuveikti per tuos likusius mėnesius – turbūt nieko“, – Eltai sakė A. Navickas, pažymėdamas, kad ministro sprendimas trauktis iš pareigų yra negarbingas bėgimas nuo problemų.

„Aš manau, tai pabėgimas nuo problemų. Manau, kad ministras turėjo pabaigti kadenciją, nes neįsivaizduoju, kokiam įpėdiniui viską palikti ir ar kas ką darys. Ir visgi, jei prisiimi atsakomybę, tai negali tokiu momentu pasitraukti ir palikti visų problemų“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.

Tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, antradienį ministras G. Jakštas dar kartą premjerei pateikė atsistatydinimo prašymą. Kaip antradienio vakarą teigė ministras, pasitraukti iš pareigų jį paskatino prieš pat spaudos konferenciją iš Vyriausybės vadovės komandos be diskusijų gautas pavedimas, susijęs su vienuoliktokų tarpinių patikrinimų vertinimo skale.

Apie pasitraukimą antradienį pranešė ir už tarpinių patikrinimų įgyvendinimą atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

G. Jakštas atsistatydinimo raštą I. Šimonytei jau buvo įteikęs ir kovo viduryje. Visgi tada Vyriausybės vadovė nutarė jo netenkinti.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sutinka, kad atostogų laiką prailginti reikėjo, tačiau, jo teigimu, buvo galima skirti dar kelias papildomas dienas.

„Akivaizdu, kad inkubacinio laikotarpio po švenčių reikėjo ir tai optimaliausias sprendimas, tik, mano nuomone, pratęsimas galėjo būti ilgesnis. Manau, kad papildomos kelios dienos ugdymo rezultatams ar pasiekimams nebūtų turėję įtakos, nes mokslo metai jau kurį laiką ir taip yra nemažai prailginti“, – Eltai sakė A. Navickas.

LŠDPS pirmininkas baiminasi, kad dvi dienos gali būti nepakankamas laiko tarpas pastebėti ligą ir sustabdyti jos plitimą, todėl vėliau gali tekti apsvarstyti grįžimą prie nuotolinio mokymo.

„Dvi dienos geriau negu nieko, tačiau, klausimas, ar nepadarius pakankamos pertraukos, nereikės gailėtis ir pereiti prie nuotolinio mokymosi. Pirminis siūlymas buvo savaitė, tai galbūt papildomos trys dienos visgi būtų tas periodas, kuris padėtų labiau apsisaugoti“, – kalbėjo A. Navickas bei pridūrė, kad sprendimui įtakos galėjo turėti moksleivių tėvų iniciatyva.

Dvi dienos geriau negu nieko, tačiau, klausimas, ar nepadarius pakankamos pertraukos, nereikės gailėtis ir pereiti prie nuotolinio mokymosi.

„Tikriausiai galėjo sprendimą lemti tėvų iniciatyva. Buvo atsižvelgta į tai, kad ilgesniam laikotarpiui tėvai neras, kas prižiūrėtų vaikus. Tai, manau, dvi dienos buvo kompromisinis sprendimas“, – pridūrė A. Navickas.

LŠDPS pirmininkui antrina ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas kuris mano, kad sprendimas yra logiškas, tačiau, priešingai nei A. Navickas, jis apie ilgesnį pratęsimą nesvarstytų.

„Po švenčių ir po ilgojo savaitgalio, kai bus aktyvesni judėjimai, praleisti 7 inkubacines dienas yra logiška. Atvirai, tas pratęsimas tikriausiai nieko nepakeistų, ar dvi dienos, ar daugiau, svarbiausia, kad grįžtumėme į kontaktinį ugdymą. Labiausiai nesinorėtų, kad būtų taip, kaip buvo pernai: pratęsiamos atostogos, o po jų jau nebegrįžtama“, – kalbėjo E. Milešinas.

Be to, siekiant užtikrinti, kad į mokyklas sugrįžtų moksleiviai neužsikrėtę, 1–12 klasių mokiniams prieš atostogas bus išdalinti greitieji antigenų savikontrolės testai ir mokiniai galės testus atlikti namuose pagal įprastą testavimo mokykloje grafiką. E. Milešino nuomone, tai geriausias Vyriausybės sprendimas ir tokia praktika turėtų būti taikoma nuolat.

„Siekiant, kad būtų savikontrolė, priimti sprendimą, kad patys mokiniai pasidarytų testą namuose, yra geriausia, ką galėjo Vyriausybė priimti. Siūlyčiau tokį dalyką naudoti nuolat, nes tokiu būdu nuimtumėme krūvį nuo ugdymo įstaigose dirbančių asmenų, kadangi testai daromi su mokytojų pagalba“, – sakė E. Milešinas.

„Visų testų neįmanoma padaryti po pamokų arba prieš pamokas, todėl jie daromi pamokų metu. Tai reiškia, kad kuo daugiau yra testuojama mokinių, tuo daugiau laiko naudojama ugdymo sąskaita. Manau, jog tai labai sveikintinas sprendimas ir norėtųsi, kad tai būtų naudojama kuo plačiau ir ateityje“, – pridūrė LŠMPS pirmininkas.  

ELTA primena, kad sprendimas pratęsti atostogas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui po Vėlinių. Kaip teigė projekto rengėjai, atostogos pratęsiamos tiek, kad būtų grįžtama į klases praėjus inkubaciniam Covid-19 virusinės ligos laikotarpiui, t.y. septynioms dienoms.

Mokinių atostogos prasidės lapkričio 3 d., į mokyklas jie grįš lapkričio 10 d. Anksčiau grįžimas buvo numatytas lapkričio 8 d.

„Dėl mokinių atostogų pratęsimo tarėmės su epidemiologais, sveikatos specialistais, psichologais. Norime, kad kuo mažiau nukentėtų mokymas ir kartu apsaugotume mokyklas nuo viruso sklaidos. Todėl priėmėme optimaliausią sprendimą”, - anksčiau kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Matant blogėjančią situaciją šalyje, rekomenduojama vengti kontaktų, tačiau paprastai per šventines dienas padaugėja susitikimų, žmonės lankosi pas gimines, tuomet auga ir užsikrėtimo tikimybė. Ministerija prašo tėvų sąmoningumo ir pasirūpinti, kad vaikai vengtų nebūtinų susibūrimų.

Antradienį susitikęs su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiu Andriumi Navicku ministras teigė, kad pedagogų algų klausimas bus aptartas penktadienį Vyriausybėje, kur posėdžiaus darbo grupė dėl viešojo sektoriaus finansavimo.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje praktiškai sutampa su vidutiniu pedagogų atlyginimu.

„Šitame posėdyje mes aptarsime, kaip galima artėti prie to tikslo, (...) kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis būtų gal 20, gal 30 procentų didesnis už vidurkį“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

Jis tvirtino besitikintis to pasiekti per artimiausius kelerius metus, o mokytojų atlyginimas augtų didinant valandinį įkainį.

Pasak A. Monkevičiaus, kitose šalyse vyrauja būtent toks proporcinis mokytojų algų santykis su vidutine alga.

Ministras teigė, kad turėtų būti optimizuojamas ugdymo įstaigų tinklas, siekiant aukštesnės mokymo kokybės, tačiau jis ragino tiesiogiai nesieti tinklo pertvarkos ir pedagogų darbo užmokesčio.

Jeigu lauksime, kol atsiras kokybė, turėdami neteisingą darbo užmokestį, neadekvatų, tos kokybės niekada nesulauksime.

„Jeigu lauksime, kol atsiras kokybė, turėdami neteisingą darbo užmokestį, neadekvatų, tos kokybės niekada nesulauksime“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Jis pridūrė norintis detaliau įsigilinti į mokyklų tinklo problemas, nes situacija šalyje nėra vienoda – kai kur mokytojų smarkiai trūksta, o kai kur jų yra per daug.

Statistikos departamento duomenimis, mokytojai Lietuvoje uždirba 739 eurus „į rankas“, o vidutinis atlyginimas šalyje siekia 728 eurus.

Vyriausybė žada, kad šiemet mokytojų atlyginimai turėtų būtų didinami beveik dešimtadaliu dėl baigiamos įvesti etatinio apmokėjimo sistemos.

Pasiūlymai – kovą

Algų augimas buvo vienas iš daugiau nei mėnesį 2018-ųjų pabaigoje streikavusios A. Navicko profsąjungos reikalavimų.

Profsąjungos atstovai taip pat ragino mažinti klases, didinti nekontaktinių valandų skaičių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogams, taisyti pernai rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį.

Streiko metu priimtos prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisos darbo užmokesčio skaičiavimo modelį supaprastina: vietoj dabartinių trijų kategorijų mokytojų veiklų siūloma nustatyti dvi, didesnę svarbą suteikiant tiesioginiam mokytojų darbui.

Ministras žada, kad konsultuojantis su švietimo bendruomene įstatymą detalizuojantys teisės aktai bus parengti iki kovo, o patobulinta tvarka įsigalios nuo rugsėjo.

„Yra prioritetas (modelį – BNS) pakeisti taip, kad tai padėtų teisingai mokytojams atlyginti už visus atliktus darbus, akcentuojant pirmiausia pamokinį darbą ir pasirengimą pamokoms“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Vyriausybės duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų apie 300 mln. eurų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis antradienį po susitikimo su ministru sakė, kad pedagogai atnaujinti streiko neketina, tačiau tikisi kovą sulaukti plano, kaip bus įgyvendinami jų reikalavimai.

„Švietimo bendruomenė tikrai su nekantrumu laukia tų sprendimų, derybų pabaigos, kad toliau vertintume situaciją, kaip elgtis toliau“, – tvirtino A. Navickas.

„Jeigu vyksta konstruktyvus dialogas, nemanau, kad nors vienas mokytojas ar apskritai tėvai ir bendruomenės norėtų, kad nevyktų pamokos“, – teigė jis.

Pasak A. Navicko, kai kuriose mokyklose dėl etatinio apmokėjimo dar tvyro nežinia, bet situaciją turėtų palengvinti kovą planuojami parengti teisės aktai.

Prieš savaitę darbą pradėjęs naujasis švietimo ministras žada per artimiausias dienas susitikti su visų švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiais.

Dauguma pateiks savitą šių simbolių interpretaciją atsakydamį į klausimus, kokius dalykus galima priskirti ledynmečiui, kokiose srityse pasigendame ugnies ir degimo, o kas yra baltosios meškos švietimo sistemoje. Be to, galima suabejoti pasirinktų simbolių tinkamumu. Tačiau įspėjamojo mokytojų streiko akivaizdoje verta klausti, kada ir kaip pavyks pasiekti lemiamą lūžį švietimo sistemos reformoje. Dėl mokytojų vienybės stokos ir švietimo darbuotojų profsąjungų susiskaldymo bei nesugebėjimo artikuliuoti savo interesus tai pasiekti bus sunku.

Kita vertus, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip organizuojama kova. Švietimo profsąjungos puikiai naudojasi Konstitucijos deleguota teise ginti darbuotojų interesus ir pelnytai kimba į atlapus švietimo biurokratams dėl darbo apmokėjimo tvarkos, tačiau yra kita kovos pusė – tai ugdymo proceso organizavimas, kuris teisiogiai pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai, Ugdymo plėtotės centrui, Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai ir panašioms institucijoms bei savivaldybėms.

Galima išsikovoti ar išsiderėti didesnį atlyginimą, tačiau jei tuo pačiu metu bus didinamos mokytojų kasdieninės veiklos apimtys, jokios didesnės naudos nebus. Taip atsitiko 2007–2008 mokslo metais, kai buvo smarkiai padidinti mokytojų atlyginimai, bet kartu, pakeitus Bendrąsias ugdymo programas, buvo įvesti papildomi reikalavimai ugdymo procesui.

Mokinių tėvai retai arba visiškai nesusimąsto, kuo skiriasi poveikio, sąveikos ar mokymosi ugdymo paradigmos. Toks pats supratimas bus, jei pradėsime kalbėti apie tai, kas būdinga deklaratyviosioms, procedūrinėms ar struktūrinėms žinioms. Tačiau pagal šiuos reikalavimus kuriami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir kitos mokykloje naudojamos užduotys. Visiems minėtiems dalykams reikalingas laikas ir kvalifikaciniai gebėjimai.

Būtina suprasti, kad politinių partijų ar jų suformuotos daugumos rankose yra pagrindiniai teisiniai mechanizmai, organizuojantys ugdymo procesą Lietuvoje. Mokytojų ar mokytojų dalykinių asociacijų įtaka šiam procesui yra menka. Dėl to vienas naujoves keičia kitos, prieš tai per daug neįsigilinus į jų tinkamumą ar poveikį ugymo kokybei.

Nuspėti, ką gali sugalvoti nauja politinė dauguma, yra neįmanoma. Vadinasi, turime susitaikyti su tuo, kad kiekviena rinkimus laimėjusi politinė dauguma bandys auginti kukurūzus už poliarinio rato. Per daug nesigilindama į tai, kad eskimai nuo seno verčiasi medžiokle ir elnininkyste, o ne žemdirbyste. Pastarąjį pavyzdį pateikiau, kad suprastume, jog pusiausvyros tarp Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuojamų naujovių ir mokytojų atlyginimų nėra. Laikas parodys, ar įspėjamasis streikas paskatins mokytojus toliau kovoti dėl šios pusiausvyros atkūrimo.

Esame atsidūrę užburtame rate. Mums reikia profesionalių mokytojų, kurie šiuolaikiškai organizuotų ugdymo procesą, tačiau mokėti jiems solidų atlyginimą be naujai įvedamų papildomų reikalavimų nenorime dėl politinės valios pretenzijų vykdyti reformas.

Dar vienas pastebėjimas. Esame įsitikinę, kad ugdymo kokybę galime pasiekti tik nuolatos diegiant naujus ir papildomus reikalavimus. Dėl to mokytojai nepasitiki Švietimo ir mokslo ministerija, kurios vadovaujamąją komandą išrenkame per rinkimus, ir jos siūlomu etatiniu mokytojų darbo apmokėjimu. Visi puikiai prisimena, kuo baigėsi buvusio švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įvestos mokytojų koeficientų žirklės. Vadinasi, per ateinančius metus iki rinkimų turime stiprinti savo pilietines galias, kad būsimos valdančiosios daugumos politikai atkreiptų dėmesį į švietimo problematiką ir pradėtų kalbėtis apie būtinus pokyčius dabar, o ne po to, kai netikėtai laimės rinkimus.

Kita vertus, ar užteks valios apsispręsti ir pradėti ruoštis ilgalaikiam streikui ir palaipsniui atsisakyti planuotų išvykų ir pramogų vasaros atostogų metu? Dėti pinigus į kojinę su viena mintimi, kad juos panaudosi per tą(tuos) lemtingą(lemtingus) streiko mėnesį(mėnesius), yra sunku. Tai yra iššūkis ne kiekvienam. Dėl to įspėjamasis streikas yra lengviau, saugiau ir reikalauja mažiau aiškinamojo darbo. Įtaigūs kvietimai ir peticijų pasirašymas yra svarbus dalykas, tačiau lazda turi du galus. Vienas yra mokytojų darbo apmokėjimas, kitas – ugdymo proceso organizavimas mokykloje. Tarp jų turi būti balansas. Administracinės priemonės veikia ribotą laiką ir virsta eiline popierių krūva.

Išsakyti pastebėjimai suteikia papildomo žavesio amžino įšalo žemei ir ten gyvenančioms baltosioms meškoms, kurių išlikimas priklauso nuo paprastų sprendimų, mažinančių visuotinį atšilimą. Be to, amžino įšalo žemė leidžia suprasti ir įsijausti į mūsų protėvių, kurie atsikėlė į Lietuvą prieš daugiau nei 11 tūkst. metų, gyvenimo kasdienybę. Tačiau Sniego karalienės istorija taip pat yra pamokanti.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako sutinkanti su švietimo profsąjungomis, kad toliau lieka neišspręstų švietimo klausimų, o ypač stringa finansavimo klausimas.

L. Graužinienė pedagogų reikalavimus ketina aptarti su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Parlamento vadovė, ketvirtadienį susitikusi su profsąjungų vadovais, domėjosi, kaip vyksta darbas Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje.

Profsąjungos siūlo mėnesiui pratęsti  grupės darbą ir tikisi sutarimo dėl geresnių sąlygų mokytojams.

Profesinės sąjungos anksčiau kritikavo ministrą D. Pavalkį ir teigė, kad derybų grupės darbas stringa ir neduoda jokių rezultatų.

Siūlymus dėl mokinių ugdymo kokybės ir mokytojų socialinių sąlygų gerinimo grupė buvo įpareigota pateikti iki vasario.